Lietuvos advokatūra
Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje konstatavo, kad Advokatų taryba nepagrįstai atsisakė Rimą Juodį pripažinti advokatu, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Lietuvos apeliacinis teismo, išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl Advokatų tarybos priimtų sprendimų, Apeliacinis teismas paliko nepakeistus apygardos teismo priimtus sprendimus, kuriais panaikintas sprendimas atsisakyti pripažinti prokuroro pareigas einantį R. Juodį advokatu ir paliktas galioti Advokatų tarybos sprendimas dėl advokato M. Navicko laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo, einančio prokuroro pareigas, siekio tapti advokatu įgyvendinimo. Advokatų taryba netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, nes ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas Advokatūros tarybos sprendimą panaikino, praneša Apeliacinis teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad tiek prokurorui, tiek advokatui yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Tačiau Advokatų tarybos sprendimas, priimtas ieškovo nepriekaištingą reputaciją įvertinus remiantis konkrečioje baudžiamojoje byloje advokatams pareikštais ir palaikomais kaltinimais, o galutinį vertinimą susiejus su minėtos baudžiamosios bylos baigtimi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, informuojama pranešime.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti trims advokatams ir Advokatų tarybos pateiktas ieškovo, kaip prokuroro, byloje subjektyvus vertinimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Išnagrinėjęs civilinę bylą, kuriuo advokatas M. Navickas laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, Apeliacinis teismas konstatavo, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti šiam advokatui, nagrinėjama teisiamajame posėdyje, taip pat siekį apsaugoti kitų asmenų, būtent advokato klientų, interesus, teisingumo sistemos tinkamą veikimą, lūkesčius dėl advokato profesijos ir jo reputacijos bei nenustatęs lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo bei diskriminacinio pobūdžio aplinkybių, padarė išvadą, kad Advokatų tarybos priimtu sprendimu buvo siekiama teisėto tikslo, o pritaikyta laikino ribojimo priemonė yra proporcinga ir objektyviai pateisinama esamoje situacijoje, skelbiama pranešime.
Tolumoje – nežinomybė. Slaptai.lt foto
Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį grįš prie sprendimo kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Dalis komiteto narių siūlo kreiptis į ekspertus ir dėl Advokatų tarybos siūlymo suteikti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas.
Kaip Eltai sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, daugiausiai nesutarimų, Seimo sudarytai darbo grupei ruošiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kilo dėl to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Dabartiniame įstatymo pakeitimų variante numatyta, kad šia kontrole turėtų užsiimti prokuratūra ir teismai, tačiau tokiai pozicijai, pasak parlamentaro, nepritaria Teisingumo ministerija, Advokatų taryba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija (ADAI). Anot S. Šedbaro, pastarosios institucijos mano, kad asmens duomenų kontrole baudžiamajame procese užsiimtų ir ADAI.
„Mes klausymų metų daug ką susiderinome, bet nepavyko niekaip susiderinti to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Jau priimta, įstatyme numatyta, kad asmens duomenų kontrolę baudžiamosiose bylose užtikrinta prokuratūra ir teismai“, – sakė TTK pirmininkas S. Šedbaras.
Jis teigė, kad TTK žada apsispręsti, ar kreiptis išvados į Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus.
„Kad Seimo salėje nekiltų vėl naujų ginčų, mes norėjome platesnio ekspertų vertinimo. Ar pavyks, ar ne, nežinome, bet bandysime“, – sakė S. Šedbaras.
Parlamentaras patvirtino, kad TTK taip pat kyla diskusijų ir dėl Advokatų tarybos pasiūlymo suteikti teisę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas, prieš jį buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dalis komiteto narių – socdemas Julius Sabatauskas, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis – nori ekspertų įvertinimo ir dėl šios iniciatyvos, nors šiai darbo grupė ir nepritarė.
„Tas aspektas taip pat matyt bus svarstomas“, – teigė S. Šedbaras.
Elta primena, kad Advokatų taryba siūlė įstatyme numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.
Šią idėją advokatūra pateikė po tai, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritaria.
Lietuvos advokatūra
Opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo keisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką.
Jų įregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad teisingumo ministras Advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius.
Projekto autoriai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo.
„Šiuo metu Advokatų garbės teismą sudaro penki nariai, du iš jų – tiesiogiai skiriami teisingumo ministro. Advokatų bendruomenė, turinti savivaldos teisę, dėl šių dviejų narių kandidatūrų negali pasisakyti. Tai mažina savivaldos visavertiškumą, politizuoja pagrindinius savivaldos organus. Antra vertus, matome žiniasklaidos pranešimus, kad netgi tarptautinėje erdvėje kyla abejonių teisingumo ministrės kompetencija.
Nuo tokių abejonių nesame apsaugoti ir ateityje, tad nesinori, kad dar ir advokatų bendruomenė patirtų žalą. Dėl to siūlome, kad Advokatų taryba taptų „filtru“, kuris atrinktų du kandidatus į advokatų garbės teismą iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų. Priėmus įstatymo pataisas, tiesiogiai garbės teismo teisėjų teisingumo ministras skirti negalės. Taigi, bus daugiau įsiklausoma ir į advokatų bendruomenės nuomonę“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Advokatūros įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Vytautas Gapšys ir kiti.
Lietuvos advokatūra
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime išrinktas naujas Advokatų tarybos pirmininkas, naujos sudėties Advokatų taryba, ir Advokatų garbės teismas.
Naujuoju Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku tapo praėjusioje kadencijoje Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs Mindaugas Kukaitis. Kaip skelbiama Lietuvos advokatūros pranešime, naujasis pirmininkas advokato praktika užsiima jau daugiau nei 20 metų, jis taip pat yra ir ilgametis Advokatų tarybos narys, buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas.
Į Advokatų tarybos pirmininko postą pretendavo keturi advokatai: Gintautas Bartkus, Ramūnas Kazlauskas, Mindaugas Kukaitis ir Mindaugas Paukštė.
Naujasis Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis pareigas eis 2022–2026 metais ir pakeis dvi kadencijas Lietuvos advokatų tarybai vadovavusį advokatą prof. dr. Igną Vėgėlę.
Visuotinio advokatų susirinkimo metu taip pat buvo išrinkta naujos sudėties Advokatų taryba. Jos nariais tapo: Tomas Bagdanskis, Jonas Saladžius, Remigijus Merkevičius, Valdemaras Bužinskas, Jurgita Judickienė, Liudvika Meškauskaitė, Romualdas Drakšas, Justas Vilys, Raimundas Jurka, Kęstutis Švirinas.
Taip pat Visuotinio advokatų susirinkimo metu išrinkti nariai nuo Lietuvos advokatūros į Advokatų garbės teismą: buvęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. I. Vėgėlė, Dalia Foigt-Norvaišienė, Džiolana Tarvainytė. Kitus du narius į Advokatų garbės teismą pagal Advokatūros įstatymą skiria teisingumo ministras.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos organizuotoje diskusijoje „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pasisakęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė parlamentarams siūlė imtis karantino ir ekstremalios padėties teisinių režimų parlamentinės kontrolės. Jis įsitikęs, kad COVID-19 pandemija sukėlė teisinės valstybės krizę.
„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais, ribojant žmogaus teises ir laisves neįgyvendinami imperatyvai rimtai vertinti kiekvieną žmogaus teisių ir laisvių ribojimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.
Opozicijos kvietimu Seime pasisakęs teisininkas tikina, kad Ministrų Kabineto nutarimais negali būti įvedamos priemonės, kurias, pagal Pagrindinį šalies įstatymą, gali įvesti išimtinai tik parlamentas.
„Teismas pabrėžia: Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją privalo būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įpareigojimų priimti“, – Konstitucinio Teismo nutarimus komentavo jis.
Pasak I. Vėgėlės, vienas iš tokių Ministrų Kabineto sprendimų – galimybių paso įvedimas, kuris, teisininko nuomone, apskritai lėmė valstybėje taikomų teisės principų pasikeitimą.
„Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę: leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriausybės arba operacijų vadovo. Taip suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino teisininkas.
Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžė nežinąs, kokiomis priemonėmis iš tiesų derėtų valdyti pandemiją, tačiau akcentavo skirtingų sričių specialistų diskusijos poreikį.
„Nežinau visų receptų, geriausių COVID viruso suvaldymo sprendimų Lietuvoje, kokie jie būtini ir kurie jie būtų geriausi. To ir neturėčiau išsamiai siūlyti. Tam reikalingi medicinos mokslininkų tyrimai, siūlymai, diskusijos. Tam reikalinga teisininkų, ekonomistų diskusija, kuri leistų, turimais duomenimis, ir pasiūlytomis valdymo alternatyvomis surasti geriausius sprendimus“, – teigė jis, tuo pačiu Seimo nariams rekomenduodamas imtis ekstremalios padėties ir karantino teisinių režimų parlamentinės kontrolės.
„Gerbiami Seimo nariai, kviesčiau apsvarstyti ekstremalios situacijos ir karantino parlamentinės kontrolės reikalingumą, kuri, tikiu, tik dėl neapsižiūrėjimo yra įtvirtinta tik Nepaprastosios padėties įstatyme. Atsižvelgiant į karantino ir ekstremaliosios padėties metu taikytų ir tebetaikomų apribojimų apimtį ir laiką, tokia kontrolė padėtų įstatymų vykdomajai valdžiai nenukrypti nuo Konstitucijos imperatyvų „, – tvirtino I. Vėgėlė, kuris, baigus pasisakymą iš Seimo tribūnos, buvo palydėtas opozicijos parlamentarų plojimais.
Advokatas – svarbus asmuo. Tiems, kuriems tenka bylinėtis teismuose, puikiai žino, jog be kompetetingo advokato paslaugų galimybė švęsti pergalę net ir paprastose bylose, – minimali.
Tačiau kaip pasirinkti gerą advokatą? Kokiais kriterijais vadovaudamiesi mes renkamės advokatus – atsižvelgiame į pažįstamų rekomendacijas, domimės advokatų reputacija? O gal advokatą renkamės pagal jo įkainius: kuo pigesnis – tuo geresnis?
Beje, Lietuvoje ne tiek jau mažai žmonių, kurie mano, jog net ir sudėtingose bylose galima išsiversti be advokato paslaugų…
Portalo Slaptai.lt svečiai – Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas VĖGĖLĖ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS.
Videointerviu trukmė – 16 min. Artimiausiu metu bus paskelbtos dar kelios ištraukos iš birželio 22-ąją surengtos spaudos konferencijos.
Jei tektų eiti į teismą ir reikėtų pasirinkti atstovą arba gynėją, didžioji dalis respondentų atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), beveik trečdalis – į reputaciją (32 proc.). Tai leidžia teigti, kad gyventojų teisinių problemų sprendimo sąmoningumas yra ūgtelėjęs. Tikėtina, kad tai nuoseklių visų teisinių institucijų pastangų rezultatas.
Trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.), rinkdamiesi teisinių reikalų sprendimo atstovą, atsižvelgtų į paslaugų kainą – rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma gyventojų, neįvertina visų rizikų, kurios kyla einant į procesą be advokato.
Teisinių paslaugų kokybę šalyje didintų aukštesni advokatų išsilavinimui keliami reikalavimai, atstovavimo visų instancijų specializuotuose ir bendrosios kompetencijos teismuose patikėjimas šios profesijos atstovams ir advokatų grąžinimas į visuomeninę veiklą
Vilnius, balandžio 12 d. Šiandien Lietuvos advokatūros vadovai Leonas Virginijus Papirtis ir Liudvika Meškauskaitė spaudos konferencijoje aptarė teisinio reguliavimo problemas, trukdančias Lietuvos žmonėms gauti kokybiškas advokato paslaugas.
Advokatų tarybos pirmininko teigimu, šiandien advokatai yra nušalinti nuo daugybės visuomeninių pareigų arba yra taip, kad tokioje veikloje įžvelgiamas vien merkantilizmas. Įstatyme, sąrašas darbų, už kuriuos advokatas gali gauti atlygį, baigtinis; advokatams draudžiama ginti artimuosius.
Jei korporacija balsų dauguma parodo pasitikėjimą ir išrenka pirmininku, netenkama teisės atstovauti klientams teismuose. Toks reguliavimas neskatina bendruomeninio aktyvumo. L. V. Papirčio nuomone, vien rimto teisininko į specialią komisiją ar darbo grupę delegavimas būtų pridėtinė vertė – žmogaus teisių pusėje besidarbuojančio advokato įsileidimas sustiprintų galutinį rezultatą, kurio siekia institucijos bei organizacijos. Tokia pataisa siūloma pateiktame Advokatūros įstatymo projekte.
Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.
Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.
Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?
