Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį akredituotas naujasis Lenkijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Slavomiras Pavlikovskis.
Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs ir sėkmės darbuose palinkėjęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra istorinė atmintis, bet ir bendri saugumo iššūkiai, todėl dvišalis valstybių bendradarbiavimas ir toliau turi būti stiprinamas.
Krašto apsaugos ministerijoje vykusios ceremonijos metu buvęs Lenkijos Respublikos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas leitenantas Piotras Sadysas apdovanotas už darbą ir pastangas stiprinant dvišalį bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko vardu jam įteiktas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus”.
Naujasis Lenkijos gynybos atašė Lietuvai anksčiau dirbo įvairiuose Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos sistemos struktūrose. Iki 2019 metų plk. S. Pavlikovskis ėjo gynybos, oro ir jūrų pajėgų atašė pareigas Lenkijos Respublikos ambasadoje Paryžiuje, o nuo 2020 m. dirbo Lenkijos Krašto apsaugos ministerijoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos skiriamuosius raštus. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį priėmė Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozakio, Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos ir Angolos Respublikos ambasadoriaus Feliciano Antonio dos Santoso skiriamuosius raštus.
Šalies vadovas pasveikino Lietuvai akredituotą Japonijos ambasadorių pradėjus eiti naujas pareigas ir aptarė artėjantį diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį, kurį minėsime 2022 metais. Susitikime prezidentas pabrėžė, kad Japonija yra svarbi Lietuvos partnerė Azijoje, su kuria mus sieja puikūs santykiai ir vienodas požiūris į abiem šalims bei pasauliui svarbius klausimus. Prezidentas pakvietė Japoniją kurti strateginę partnerystę ir plėtoti dvišalius santykius visose srityse, ypač skatinti bendradarbiavimą energetikos, „Fintech“, aukštųjų technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose. Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, taip pat aptarta šalių bendradarbiavimo svarba Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose. Šalies vadovas susitikime teigė, kad transatlantinės bendruomenės ir vis glaudesnis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis šiandien yra labai svarbus ginant demokratines vertybes, tarptautinę tvarką ir sprendžiant tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija. Lietuva labai vertina Japonijos partnerystę su NATO vertinant kylančias grėsmes ir mato perspektyvas ją sustiprinti.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Saudo Arabijos ambasadoriumi Sahalu bin Moustafa, reziduojančiu Kopenhagoje, metu G. Nausėda patikino, kad Lietuva tikisi sustiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą su Saudo Arabija. Ši valstybė yra partnerė Persijos įlankos regione, nuolatiniai dvišaliai kontaktai ir bendradarbiavimas kovojant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip migracija ir pandemija, būtų naudingas abiem šalims.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Angolos ambasadoriumi, reziduojančiu Lenkijoje, metu prezidentas pakvietė Angolą paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos rėmuose. Valstybės vadovas taip pat teigė matantis potencialą bendradarbiauti universitetinių studijų srityje. Susitikime G. Nausėda teigė, kad Lietuva gali dalintis gerąja praktika kovos su klimato kaita, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros klausimais.
Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, spalio 6 d. (AFP-ELTA). NATO trečiadienį pranešė, kad atėmė aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių akreditaciją, ir pavadino juos „nedeklaruotais Rusijos žvalgybos pareigūnais“.
Šią informaciją suteikęs NATO pareigūnas teigė, kad „taip pat galime patvirtinti, jog sumažinome pozicijų, kurias Rusijos Federacija gali akredituoti NATO, skaičių iki 10“, palyginti su 20 anksčiau.
„Galime patvirtinti, kad atėmėme aštuonių Rusijos misijos prie NATO narių, kurie buvo nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai, akreditaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, patvirtindamas informaciją, apie kurią iš pradžių skelbė britų „Sky News“.
„NATO politika Rusijos atžvilgiu išlieka nuosekli. Reaguodami į agresyvius Rusijos veiksmus, sustiprinome savo atgrasymo priemones ir gynybą, tačiau tuo pat metu išliekame atviri prasmingam dialogui“, – teigė neįvardytu norėjęs likti pareigūnas.
Sprendimas perpus sumažinti Rusijos misiją įsigalios šio mėnesio pabaigoje. Jam, kaip manoma, pritarė visos 30 NATO šalių narių.
Rusija jau kurį laiką turi stebėjimo misiją prie NATO, kuri yra dviejų dešimtmečių senumo NATO ir Rusijos tarybos dalis ir yra skirta propaguoti bendradarbiavimą bendrose saugumo srityse. Nepaisant to, šalis nepriklauso JAV vadovaujamam kariniam Aljansui.
Rusijos misija prieš tai jau buvo vieną kartą sumažinta, kai 2018 m. po Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Jungtinėje Karalystėje buvo atšaukti septyni jos nariai. Taip pat buvo atšaukti dar trijų Rusijos diplomatų akreditacijos prašymai.
NATO ir Rusijos taryba iš esmės nenaudojama dėl įtampos, kurią padidino 2014 m. Rusijos sprendimas aneksuoti Krymą, Maskvos parama prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir ginklų, įskaitant raketas, kūrimas.
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu laikosi kur kas griežtesnio kurso, nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
Kitas NATO pareigūnas sakė AFP, kad NATO ir Rusijos taryba „išlieka svarbia platforma dialogui palaikyti“ ir teigė, kad „vis dar galioja“ praėjusiais metais pateiktas siūlymas surengti dar vieną šio formato susitikimą.
„Kamuolys yra Rusijos aikštėje“, – teigė pareigūnas.
„Sky News“ skelbė, kad NATO sprendimas priimtas, kai balandį buvo atskleista informacija apie 2014 m. įvykusius mirtinus sprogimus Čekijos amunicijos sandėlyje, kuriuos organizuojant, anot Prahos, dalyvavo du Rusijos šnipai, tariamai dalyvavę ir S. Skripalio apnuodijime.
Dėl Čekijos–Rusijos incidento buvo išsiųsta dešimtys ES ir Rusijos diplomatų ir kitų ambasadų darbuotojų.
Akredituotas naujasis Ukrainos gynybos, oro ir jūrų atašė Lietuvai pulkininkas Serhijus Verchovodas. KAM/G.Maksimovicz-Alkema nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje antradienį akredituotas naujasis Ukrainos gynybos, oro ir jūrų atašė Lietuvai pulkininkas Serhijus Verchovodas.
Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs ir sėkmės darbuose palinkėjęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pabrėžė, kad Lietuva aktyviai remia Ukrainos gynybos reformas ir euroatlantines aspiracijas, todėl dvišalis valstybių bendradarbiavimas saugumo srityje ir toliau bus stiprinamas.
„Mūsų bendradarbiavimas pastaraisiais metais – itin visapusiškas. Lietuva pasisako už platesnę Europos Sąjungos paramą Ukrainos gynybos sektoriui, nuolat remia Ukrainą NATO iniciatyvose bei plečia bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Labai vertiname Ukrainos dalyvavimą NATO ir ES veiklose, karinėse misijose ir bendrose pratybose. Tai siunčia stiprią žinutę apie Ukrainos euroatlantines aspiracijas – palaikome jus ir linkime sėkmės šiame kelyje“, – akreditacijos ceremonijoje sakė viceministras M. Abukevičius.
Nuo 2014 m., Rusijai įvykdžius karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos ir Ukrainos gynybos bendradarbiavimas suaktyvėjo – Lietuva teikė materialinę ir techninę paramą Ukrainos kariuomenei, buvo vykdoma Donbase sužeistų Ukrainos karių reabilitacija. Lietuva savarankiškai, taip pat drauge su sąjungininkais, teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio profesinio švietimo srityje, padeda perkelti vakarietiškus standartus ir procedūras į Ukrainos kariuomenę, siekiančią didinti sąveiką su NATO šalimis. Santykiai su Ukraina išlieka svarbiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetu.
Kaip pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime, naujasis Ukrainos gynybos atašė Lietuvai plk. S. Verchovodas iki šiol tarnavo įvairiuose Ukrainos kariuomenės daliniuose, ėjo Ukrainos gynybos atašė Lenkijai pareigas, o nuo 2014 metų dirbo Ukrainos gynybos ministerijoje.
Akredituotas naujas Turkijos gynybos atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) įvyko Turkijos gynybos atašė pulkininko Hakano Akkanato akreditacijos ceremonija, pranešė KAM. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigė, kad Lietuvos ir Turkijos požiūris į NATO ir Europos gynybą ir saugumą sutampa.
„Esame dėkingi Turkijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą. Būdami NATO sąjungininkais, mes susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais tiek Pietų, tiek ir Rytų Europoje, o bendradarbiaudami prisidedame prie viso Aljanso stabilumo. Stiprų transatlantinį ryšį bei bendradarbiavimą palaikysime ir toliau“, – sakė viceministras M. Abukevičius.
Turkija dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – šiuo metu turkai teikia misijai pastiprinimą iš Lenkijos karinių oro pajėgų aviacijos bazės Malborke.
Turkija yra viena iš šalių, kuri 2012 m. kartu su Italija, Latvija ir Lietuva dalyvavo įsteigiant NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą Vilniuje. Šiandien šiame centre dirba ir Turkijos karinis atstovas.
Naujasis Turkijos gynybos atašė Lietuvai plk. H. Akkanatas anksčiau tarnavo Turkijos karinėse oro pajėgose.
Ketvirtadienį Baltarusijos valdžia neįsileido į Minsko oro uostą atskridusių Estijos televizijos ir radijo korporacijos (ERR) žurnalistų Vahuro Laurio ir Antono Aleksejevo.
„Regis, jie nusprendė dabar neįsileisti užsienio žurnalistų“, – sakė „Aktualiosios kameros“ reporteris V. Lauris.
Pasak V. Laurio, jis ir jo kolega A. Aleksejevas pateikė akreditacijos prašymus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, bet, skirtingai negu anksčiau, šįsyk jų svarstymas užtruko.
„Baltarusijos URM iki šiol svarsto mūsų prašymus“, – sakė V. Lauris. Esą jų todėl ir neįleido į Baltarusiją, kad jie neturėjo akreditacijos.
Minsko oro uosto patalpoje, kurioje laikomi į šalį neįleisti asmenys, su ERR žurnalistais buvo lenkų ir serbų, taip pat vokietis ir kartvelas.
„Nežinau, ar jie visi buvo žurnalistai, bet tai buvo tie, kurių neįleido į šalį ir kurie mėgino iš ten išvykti“, – paaiškino V. Lauris.
ERR reporteriai atskrido į Minską rugpjūčio 20-ąją vidurdienį ir po Baltarusijos valdžios sprendimo grįžo atgal.
ERR korespodentas Maskvoje A. Aleksejevas dirbo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. per prezidento rinkimus, nušviesdamas rinkėjų nuotaikas ir pirmuosius protestus prieš balsavimo rezultatų klastojimą.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Po žodinės konfrontacijos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltieji rūmai „iki atskiro sprendimo“ atėmė akreditaciją iš žinomo CNN žurnalisto Jimo Acostos. Apie tai informavo D. Trumpo atstovė.
Ji apkaltino žurnalistą „visiškai nepriimtinu“ elgesiu. D. Trumpas prieš tai dėl atkakliai užduodamų klausimų išvadino J. Acostą „įžūliu, siaubingu žmogumi“ ir „tautos priešu“.
Ginčas prasidėjo, kai žurnalistas spaudos konferencijoje ėmė klausinėti D. Trumpo apie pabėgėlius iš Centrinės Amerikos, kurie šiuo metu keliauja į JAV. Į J. Acostos klausimą, ar jis per rinkimų kampaniją sąmoningai „juodino“ pabėgėlių karavaną, D. Trumpas pradžioje išsisukinėjo. „Ne, aš noriu, kad jie atvyktų į šalį. Tačiau tai turi vykti legaliai“, – sakė jis.
Kai J. Acosta pareiškė, kad migrantus vargu ar galima vadinti „invazija“, prezidentas pratrūko. „Tiesą sakant, turėtumėte man leisti vadovauti šaliai. Jūs vadovaujate CNN, ir jei jūs būtumėte geri, auditorija būtų didesnė“.
Kai reporteris norėjo užduoti dar vieną klausimą, D. Trumpas neleido jam kalbėti ir vis kartojo: „Užteks“.
Baltųjų rūmų darbuotoja tada norėjo paimti iš J. Acostos mikrofoną, tačiau šis neatidavė ir pateikė D. Trumpui klausimą apie tyrimą dėl Rusijos.
D. Trumpas trumpai atsakė ir tada griežtai užsipuolė J. Acostą. CNN esą turėtų gėdytis, kad jis yra jos darbuotojas. „Jūs esate įžūlus, siaubingas asmuo. Jūs neturėtumėt dirbti CNN“, – aiškino prezidentas ir netrukus dėl tariamo „melagingų žinių“ skleidimo pavadino jį „tautos priešu“.
Konfliktas tarp D.Trampo ir CNN žurnalisto. EPA – ELTA nuotr.
Netrukus po to Baltieji rūmai atėmė akreditaciją iš J. Acostos. D. Trumpas tiki laisva žiniasklaida ir sveikina „aštrius klausimus“, – sakė jo atstovė Sarah’a Sanders. „Tačiau mes niekuomet netoleruosime, kad reporteris liestų jauną moterį, kuri tik norėjo dirbti savo – praktikantės Baltuosiuose rūmuose – darbą“, – pridūrė ji. Atstovė veikiausiai turėjo omenyje tą momentą, kai J. Acosta nenorėjo atiduoti mikrofono. „Šis elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – pabrėžė S. Sanders.
CNN žurnalistas tviteryje kaltinimus pavadino „melu“. CNN stojo J. Acostos pusėn. Akreditacijos atėmimas esą yra „keršto priemonė“ dėl atkaklių žurnalisto klausimų. Akreditacijos atėmimas esą yra „beprecedentis“ ir „grėsmė mūsų demokratijai“.
Baltuosiuose rūmuose akredituotų žurnalistų sąjunga (WHCA) akreditacijos atėmimą iš J. Acostos pavadino „silpnu ir neteisingi žingsniu“ ir paragino sprendimą atšaukti.
JAV prezidentas reguliariai užsipuola kritiškai apie jį rašančią žiniasklaidą.
D. Trumpas spaudos konferencijoje trečiadienį susivaidijo su keliais žurnalistais. Vieną afroamerkietę žurnalistę jis apkaltino uždavus „rasistinį klausimą“. D. Trumpas kalbėjo apie „priešišką“ nuotaiką patalpoje, skundėsi dėl tariamai grubaus reporterių elgesio ir kelis jų šiurkščiai paragino atsisėsti, kai jie norėjo užduoti klausimą.
Seimo narys Bronislovas Matelis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas žurnalistui Tomui Dapkui ateityje neišduoti nei nuolatinės, nei laikinos akreditacijos Seime.
Tokį kreipimąsi parlamentaras inicijavo atsižvelgiant į tai, kad „viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos, jog žurnalistas T. Dapkus jam suteiktas žurnalisto galias panaudojo ne pagal paskirtį, galimai neteisėtai veikė ne visuomenės, o verslo interesams“.
B. Matelis taip pat mano, kad visuomenės informavimo etikos kodekso nesilaikantis žurnalistas neturėtų būti įleidžiamas į visas svarbiausiais valstybės institucijas.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto T. Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį informavo, kad Aljansas, prisidėdamas prie tarptautinės bendruomenės atsako į Anglijoje įvykdytą mėginimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą, išsiųs septynis Rusijos diplomatus, o dar trims nesuteiks akreditacijų.
„Šiandien atšaukiau septynių Rusijos misijos NATO darbuotojų akreditacijas. Be to, trims akreditacijų laukiantiems asmenims jų nesuteiksiu“, – NATO būstinėje Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Tai Rusijai aiškiai parodys, kad nepriimtinas jos elgesio modelis turi savo kainą ir pasekmes“, – pridūrė jis.
Buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Londonas dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
Reaguodamos į Skripalių apnuodijimą, 24 pasaulio valstybės ir NATO jau paskelbė išsiųsiančios daugiau kaip šimtą Rusijos diplomatų. Tai – precedento neturintis tarptautinis atsakas į pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų atvejį, kai nervus paralyžiuojanti medžiaga Europoje panaudota puolamaisiais tikslais.
