Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 11 d. (dpa-ELTA). Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, jo pačio duomenimis, jau 15-ą kartą yra įkištas į ankštą vienutę. „Vakar aštuntą valandą vakaro buvau paleistas iš baudžiamojo izoliatoriaus. Šiandien 9.30 val. ryto aš vėl čia“, – ketvirtadienį per savo komandą tviteryje pareiškė A. Navalnas.
Jis esą 2×3 m dydžio patalpoje, kur sąlygos itin sunkios, jau praleido 165 dienas. Čia sėdintys kaliniai negali papildomai nusipirkti maisto ar būti lankomi artimųjų.
46-erių A. Navalno bendražygiai jau kurį laiką praneša apie smarkiai pablogėjusią jo sveikatos būklę. Jie, be to, yra įsitikinę, kad priežastys, kodėl opozicionierius nuo praėjusios vasaros vis yra perkeliamas į vienutę, tėra pretekstas psichologiškai jį kankinti ir palaužti jo valią.
Ir Jungtinių Tautų specialioji pranešėja kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio klausimais Alice Jill Edwards nuolatinę izoliaciją pavadino savotišku kankinimu. „Esu sunerimusi dėl blogėjančios pono Navalno sveikatos būklės ir akivaizdaus patenkinamos diagnozės ir medicininio gydymo trūkumo“, – sakė ji.
A. Navalnas jau daugiau kaip dvejus metus kali griežtomis sąlygomis pagarsėjusioje kolonijoje maždaug už 260 km į šiaurės rytus nuo Maskvos. Jis nuteistas dėl tariamo sukčiavimo. Užsienyje Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas laikomas politiniu kaliniu.
Alexei Navalny. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pranešė, kad Naujuosius metus pasitiko karceryje.
Garsiausias Rusijoje prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos vadina politiškai motyvuotais. „Vis dėlto praėjusiais metais man pavyko užsidirbti 10-ąjį terminą karceryje“, – socialiniuose tinkluose sakė A. Navalnas.
Jis teigė buvęs apkaltintas tuo, kad rytą nusiprausė veidą anksčiau nei numato taisyklės ir buvo perkeltas į pataisos kamerą maksimaliam 15 parų terminui.
„Taigi mano planai prašmatniai sutikti Naujuosius metus buvo sužlugdyti“, – ironizavo A. Navalnas ir pridūrė, kad šiai progai turėjo maišelį bulvių traškučių ir žuvies konservų.
Jis sakė Naujųjų metų išvakarėse miegojęs kameroje, kurioje buvo su dviem kitais kaliniais: vienas „staugė ir rėkė“, o kitą A. Navalnas apibūdino kaip neturintį higienos įgūdžių.
A.Navalnas buvo suimtas 2021 m. sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, dėl kurio vos nemirė, dėl to jis kaltina Kremlių.
46 metų A. Navalnas iš pradžių buvo nuteistas kalėti pustrečių metų dėl senų kaltinimų sukčiavimu, bet įkalinimo laikas buvo pratęstas iki devynerių metų, kai jis buvo pripažintas kaltas pasisavinęs jo politinėms organizacijoms paaukotus pinigus. Nuo tada, kai buvo sulaikytas, jis bendrauja su visuomene ir siunčia žinutes per savo teisininkų komandą.
Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pirmadienį pranešė, kad duoda į teismą pataisos koloniją, kurioje jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
A. Navalnas nurodė priėmęs tokį sprendimą, nes jam nebuvo suteikta būtina žieminė avalynė. „Duodu į teismą savo koloniją ir reikalauju, kad man būtų suteikti žieminiai batai“, – rašoma A. Navalno tviteryje.
Vietovėje, kurioje įsikūrusi ši pataisos kolonija, lauko temperatūra pirmadienį nukrito iki -6 laipsnių Celsijaus. Pasak opozicionieriaus, kiti kaliniai žieminiais rūbais buvo aprūpinti dar prieš kelias savaites, tačiau apsaugos darbuotojai atsisakė duoti jam žieminius batus. A. Navalnas tvirtino, kad dėl to jam tenka rinktis, ar visiškai nepasinaudoti galimybe išeiti į lauką, ar susirgti, o tai kalėjime esą yra „nerekomenduotina“.
„Mano mankštai skirtas kiemelis yra ledu padengtas betoninis šulinys, mažesnis už mano kamerą. Patys įvertinkite, ar galėtumėte po jį vaikščioti avėdami rudeninius batus, – teigė A. Navalnas. – Tačiau vaikščioti reikia. Tai vienintelė pusantros valandos pakvėpavimui grynu oru.“
A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko suklastotais ir politiškai motyvuotais.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, spalio 20 d. (ELTA). Trečiadienį Europos Parlamento (EP) Pirmininkų sueiga šių metų Sacharovo premiją už minties laisvę nutarė skirti Rusijos opozicijos politikui, kovotojui su korupcija Aleksejui Navalnui.
Paskelbdama nugalėtoją EP pirmininko pavaduotoja Heidi Hautala pareiškė, kad šiemet Sacharovo premija už minties laisvę skirta už pokyčius kovojančiai asmenybei.
„Aleksejus Navalnas drąsiai mėgino grąžinti Rusijos žmonėms pasirinkimo laisvę. Daug metų jis kovojo už pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Rusijoje. Tai jam kainavo laisvę ir vos nenusinešė jo gyvybės. Europos Parlamento vardu aš raginu nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį iš kalėjimo“, – sakė H. Hautala.
EP pirmininkas Davidas Sassolis pažymėjo, kad A. Navalnas nuosekliai kovojo su Vladimiro Putino režimo korupcija.
„Socialinių tinklų bei politinių kampanijų dėka jis atskleidė piktnaudžiavimą ir sutelkė milijonų Rusijos žmonių paramą. Už tai Aleksejus Navalnas buvo nunuodytas ir įkalintas. Skirdami šią premiją mes pripažįstame išskirtinę jo drąsą ir pakartojame reikalavimą nedelsiant paleisti Aleksejų Navalną iš kalėjimo“, – sakė jis.
A. Navalnas yra Rusijos opozicijos politikas, kovos su korupcija aktyvistas ir pagrindinis politinis prezidento Vladimiro Putino oponentas. Savo „LiveJournal“ tinklaraščiu sutelkęs milijonus sekėjų, jis tarptautiniu mastu išgarsėjo organizuodamas demonstracijas, dalyvaudamas rinkimuose ir kovodamas prieš korupciją Rusijoje. 2020 metų rugpjūtį, keliaudamas į Sibirą, jis buvo apnuodytas. Vėliau kelis mėnesius gydėsi Berlyne, o 2021 m. sausį grįžo į Maskvą, kur buvo suimtas. Vasario mėnesį nuteistas dvejų su puse metų kalėjimo bausme, šiuo metu įkalintas griežto saugumo bausmių kolonijoje. Balandį jis surengė 23 dienų bado streiką, protestuodamas prieš medicininės priežiūros stoką.
2021 metų birželį Rusijos teismas uždraudė A. Navalno regioninius biurus ir jo kovos su korupcija fondą.
Sacharovo premija bus įteikta gruodžio 15 d. Strasbūre vyksiančioje EP plenarinėje sesijoje. Kiti šių metų Sacharovo premijos finalininkai buvo Afganistano moterys ir Bolivijos politikė Jeanine Áñez.
Prestižinę Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę Europos Parlamentas skiria kasmet. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises. Laureatus išrenka EP pirmininkas ir politinių frakcijų lyderiai (Pirmininkų sueiga). Premijos dydis – 50 tūkst. eurų.
2020 m. Sacharovo premija skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Per protestus A. Navalnui paremti Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Per demonstracijas, skirtas paremti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, trečiadienį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1 000 žmonių.
Žmogaus teisių portalas „ovdinfo.org“ pranešė, kad daugiau kaip 80 miestų suimta per 1 000 protestuotojų, 300 jų – vien tik Sankt Peterburge.
Žmonės, nepaisydami tarnybų grasinimų, skandavo „Laivę Navalnui“ ir reikalavo kolonijoje sunkiai susirgusiam 44-erių opozicionieriui suteikti medicininę pagalbą. Anot pranešimų, pavieniais atvejais būta policijos smurto prieš taikius demonstrantus.
A. Navalnas prieš tris savaites paskelbė bado streiką, taip siekdamas, kad jį apžiūrėtų nepriklausomas gydytojas. Jis skundžiasi nugaros skausmais ir galūnių tirpimu. Šiuo metu jis perkeltas į kolonijos ligoninę. Rusų žinybos neįžvelgia pavojaus A. Navalno gyvybei.
Nesankcionuotose demonstracijose dalyvavo ir A. Navalno žmonija Julija, jo brolis Olegas ir jo motina. Dar prieš protestus sulaikytos artimos Kremliaus kritiko bendražygės Liubovė Sobol ir Kira Jarmyš. Pastaroji pranešė, kad yra dešimčiai dienų areštuota. To priežastis nežinoma.
Žinybos prieš tai įspėjo žmones dėl dalyvavimo protestuose. Rusijos sostinės centre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, kad paremtų A. Navalną, pranešė nepriklausomi stebėtojau. Pro šalį pravažiuojančių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, taip reikšdami paramą demonstrantams. Daugelis protestuotojų sakė įveikę baimes ir susirinkę palaikyti A. Navalną. Policija kalbėjo apie 6 000 dalyvių.
A.Navalną remiantys protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.
Per garsiakalbius žmonės – daugelyje šalies miestų – reikalavo ir prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo. Jie skandavo „Putinas – vagis“ ir „Putinai, traukis“. Jie kaltino Kremliaus šeimininką kitaminčių engimu bei korupcija ir šaukė „Laivė, laisvė“.
Tūkstančiai žmonių į gatves išėjo ir Sibire. Sankt Peterburge, kuris yra prezidento gimtasis miestas, protestuotojai skandavo „Putinas – žudikas“, „Laisvę politiniams kaliniams“ ir „Gydytoją A. Navalnui“.
Interneto televizijos „Dožd“ duomenimis, čia prieš taikius demonstrantus panaudoti elektrošoko prietaisai. Maskvoje saugumo pajėgos – priešingai ne per protestus žiemą – pradžioje elgėsi šiek tiek santūriau, pasakojo reporteriai.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kalintis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį sakė, kad kenčia nuo stipraus kosulio ir temperatūros, bet tvirtino, kad tęs praėjusią savaitę pradėtą bado streiką, kuriuo siekia išsireikalauti tinkamo medicininio gydymo.
44 metų amžiaus A. Navalnas praėjusį trečiadienį pradėjo bado streiką, skųsdamasis, kad kalinimo įstaigos gydytojas jam skyrė tik skausmą malšinančius vaistus nuo stipraus nugaros skausmo ir kojų tirpimo.
Kitą dieną jo komandos nariai paskelbė, kad kolonijoje kalintis A. Navalnas dar prieš paskelbdamas bado streiką neteko 8 kg svorio, nes jam nuolatos trukdoma miegoti. Į koloniją atvykęs opozicionierius svėrė 93 kg.
Pirmadienį instagrame paskelbtame pranešime A. Navalnas pasiskundė naujais negalavimais.
„Cituoju oficialius šios dienos temperatūros matavimo duomenis: Navalnas. A. A., stiprus kosulys, temperatūra 38,1, – rašė jis. – P. S. aš, žinoma, tęsiu bado streiką.“
Vėliau prokremliškas dienraštis „Izvestia“ skelbė, kad A. Navalnas buvo perkeltas į medicinos skyrių stebėjimui, turėdamas „kvėpavimo problemų, ypač karščiavimo, požymių“. Dienraštis, cituodamas kalėjimo tarnybas, teigė, kad buvo atlikti visi būtini tyrimai, įskaitant koronaviruso testą.
Dviejuose prokremliškos žiniasklaidos priemonių paskelbtuose pranešimuose teigiama, kad A. Navalnas atrodo „gana normaliai“, ir pažymima, kad kali kolonijoje, kuri yra „praktiškai pavyzdinė“. A. Navalnas pirmadienį paskelbtame pranešime teigė, kad šiuose pranešimuose nėra nė žodžio tiesos. Opozicionierius rašė, kad nuo jo atvykimo į pataisos koloniją vasarį jau trečias iš 15-os jo skyriuje esančių kalinių buvo paguldytas į ligoninę dėl tuberkuliozės.
„Stebiuosi, kad čia nėra Ebolos viruso“, – šaipėsi A. Navalnas ir pridūrė, kad „štai tokia yra ideali pavyzdinė kolonija“.
Kolonijoje opozicijos politikas atlieka dvejų su pusę metų laisvės atėmimo bausmę. Pokrovo kolonija įsikūrusi už 100 km į rytus nuo Maskvos ir yra žinoma dėl griežtos disciplinos.
Rytoj – Vasario 16-oji. Lietuviui – labai svarbi šventė. Šiomis dienomis mūsų spaudoje, televizijoje, radijoje laidose – gausu su 1918-ųjų vasario 16-ąja susijusių komentarų. Ši diena pelnytai atiduodama istorijai, politikai.
Nepriklausomybės eisena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau džiaugdamasis padidėjusiu susidomėjimu istorija, turiu pripažinti, jog Lietuva, deja, nepriskirtina valstybėms, kuriose istorinės temos būtų nagrinėjamos itin objektyviai, sąžiningai. Lietuviškoje erdvėje – gausu nutylimų, tendencingumų. Lietuvoje esama net ujamų istorikų, mat viešumon jie, užuot patylėję, tempia nemalonius, nepatogius faktus.
Todėl leiskite ir man tarti Vasario 16-osios apmąstymams skirtą žodį. Deja, ne itin džiugų. Švenčių metu priimta linksmintis, didžiuotis. Tačiau kodėl turėčiau krykštauti iš džiaugsmo, jei jo – ne tiek daug?
Monografijų apie dušanskius, raslanus ir zimanus vis dar neturime
Pirmiausia į akis krenta, kaip Lietuva nagrinėjanti žydų bendruomenei nemalonias temas. Ogi niekaip. Tabu. Mirtina tyla. Visi, kas tik apie jas užsimena, – užpuolami, kritikuojami ir galų gale krenta. Sutinku, privalome žinoti savo niekadėjų nusikaltimus. Nesiginčiju – visi klystkeliai turi būti registruoti, išsamiai aprašyt. Lietuviškųjų nuodėmių nevalia slėpti. Tačiau savo istorikų ar istorija besidominčių publicistų, rašytojų stumti į šalį vien už tai, kad jie iškelia ne tik lietuviams, bet ir žydams nepatogius klausimus, – argi tai demokratiška?
Istorikas Valdas Rakutis nepasakė nieko smerktino, ragindamas žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją iš abiejų pusių. Vienintelė mažytė nuodėmė – galbūt raginimą derėjo išdėstyti ne Holokausto dienos proga. Tačiau demokratinė valstybė tokią „nuodėmę“ privalo toleruoti. Mat tokiais atvejais svarbiausia, ar tai tiesa: jei atkakliai smerkiame bent šiek tiek su fašistine Vokietija susijusius asmenis, registruokime ir su Kremliaus režimu bendradarbiavusius.
Mus ragina, kad sąžiningai analizuotume savųjų biografijas, pro padidinamąjį stiklą peržvelgtume net menkiausią įtarimą. Tik kodėl anoji pusė iki šiol nei parengė, nei ruošiasi rengti mokslinių monografijų, sakykim, apie dušanskių, raslanų, zimanų nusikaltimus? Kaip mums elgtis, jei fiksuojame kiekvieną savo tikrą ar tariamą nuodėmę, o kiti savas nuodėmes nutyli, slepia? Jei anoji pusė remiasi KGB archyvais priimdama juos už gryną pinigą, kodėl mes negalime analizuoti, kas vokiškos okupacijos metais buvo parašyta „Lietuvių archyve“?
Štai istorikas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė priimti rezoliuciją, skelbiančią lietuvių tautą nesant žydžaudžių tauta. Tokia rezoliucija buvo labai reikalinga. Bet jį nutildė tvirtindami, jog lietuvių tautos šia fašistinei Vokietijai priskirtina nuodėme niekas nekaltina. Ar tikrai – niekas nepriekaištauja, niekas nebara, niekas nesmerkia?
Iš Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išstumtas profesionaliai istorija besidomintis publicistas Vidmantas Valiušaitis, savo knygose, straipsniuose, videokomentaruose pažėręs akivaizdžių faktų, kaip mūsų didvyriai Jonas Noreika ir Kazys Škirpa nepagrįstai kaltinami simpatijomis fašistinei Vokietijai.
Kas kris kitas? Nejaugi LGGRTC darbuotojas Dalius Stancikas, parašęs labai reikalingą knygą „Kūju per Lietuvos istoriją“? Juk ir jis neskuba to meto lietuvių veikėjams kabinti žydžaudžių etiketės…
Baltarusiški akcentai
Kita tema – baltarusiška. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanauskaja mūsų šalyje ir giriama, ir palaikoma. Tai – teisinga laikysena. Taip mušti protestuotojų, kaip elgiasi Aliaksandras Lukašenka, – negalima. Lietuva privalo ištiesti pagalbos ranką baltarusių protestuotojams.
Bet man neteko girdėti, kad kas nors iš mūsiškių žurnalistų ir politikų šios ponios būtų viešai ir atvirai paklausę apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Astravo atominę elektrinę. Man labai rūpi žinoti, ką apie LDK kilmę mananti ši ponia ir ar ji sutinkanti, jog Astravo atominę elektrinę būtina kuo greičiau stabdyti? O jei net ir pasakė, kad LDK kilmė – lietuviška, net jei patvirtino, jog „Astravo AE būtina sustabdyti, nes ji kelia grėsmę Vilniui“, ar mūsų žvalgybos guldo galvą, jog privačių pokalbių metu ši ponia nekalba priešingai?
Ką žinome apie Aleksejų Navalną?
Panaši ir Aleksejaus Navalno istorija. Be abejo, jis drąsus vyras. A.Navalno dokumentiniai filmai, pasakojantys, kaip Rusijos žvalgybos atstovai nuodijo jį „Novičioku“, arba ta juosta, susukta apie pasakiškus Vladimiro Putino rūmus, – verti dėmesio, pagarbos.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Bet man pirmiausia rūpi išsiaiškinti, ką A.Navalnas yra sakęs, kai Rusija užuolė Gruziją, Ukrainą. Jei jis tikrai tvirtino, esą tuos gruzinus vertėtų užmėtyti sparnuotosiomis raketomis, jei jis tai tvirtino nuoširdžiai, niekieno neverčiamas, tai didelė tikimybė, kad sparnuotosiomis raketomis šis jaunuolis kada nors panorės apmėtyti ir Lietuvą. Tikiuosi, kad Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, neseniai prie Rusijos ambasados dalyvavęs A.Navalną remiančiame mitinge, žinąs atsakymą į šį klausimą?
Korupcijos pažabojimas Rusijoje – svarbi tema. Bet ne mažiau svarbu žinoti, ar nenuilstančio kovotojo su korupcija širdis nėra sukaustyta imperinio mąstymo ledkalnių.
Kada bus įvertina ASALA veikla?
Štai propatria.lt leidinyje skelbiama ištrauka iš Gatestono instituto vyresniojo bendradarbio Raymondo Ibrahimo (knygos „Kardas ir scimitaras: keturiolika šimtmečių tarp islamo ir Vakarų“ autorius) teksto, kuriame skambiai šaukiama, esą „net 340 milijonų krikščionų pasaulyje patiria didžiulius persekiojimus“. Ten rašoma, jog šiandien pasaulyje dėl religinių įsitikinimų kiekvieną dieną nužudoma 13 krikščionių, 5 krikščionys pagrobiami, užpuolama 12 bažnyčių.
Mums būtina žinoti šią liūdną statistiką. Bet ar jūs nepasigendante lyginamosios analizės? Kodėl nepateikta skaičių, kiek pasaulyje kasdien nužudoma žmonių vien dėl to, kad jie – musulmonai? Tuomet antimusulmoniškus faktus palyginčiau su išpuoliais prieš krikščionis ir matyčiau tikrąją padėtį. Dabar gi atrodo, kad pučiama tik į vieną pusę – tik musulmonai skriaudžia krikščionis, o štai krikščionys – musulmonų niekad niekur neskriaudė ir nė nesiruošia skriausti.
Paminklinė lenta prie įėjimo į Baku metropoliteną. Ji primena, kad čia dar ne taip seniai buvo surengtas teroro aktas. Slaptai.lt nuotr.
Bet juk tai – netiesa. Prisiminkime Kryžiaus karus, Alžyro okupaciją, prisiminkime karą prieš Afganistaną, Irako bombardavimus, išpuolius prie Balkanų musulmonus, su žeme sulygintą Čečėnijos sostinę Grozną.
Galų gale prisiminkime, kiek nuo 1975 iki 2002 metų Europos sostinėse armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak nužudė turkų diplomatų, rezidavusių Vienoje, Madride, Paryžiuje, Berlyne, Kopenhagoje? Surengti 235 teroro aktai, surengta 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas. Šių išpuolių metu žuvo 524 asmuo, įskaitant 105 įkaitą.
Azerbaidžano miestas Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Prisiminkime, kaip 2020-ųjų antroje pusėje Armėnijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Azerbaidžano miestus Bardą, Giandžą ir Terterą (šių išpuolių metu žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai, dar 322 buvo sužeisti).
Ar šie skaičiai įtraukiami į ataskaitas apie religinį nepakantumą? Ar mes žinome, kad liūdnai pagarsėjusi ASALA, prieš kelis dešimtmečius persekiojusi turkų diplomatus, 2019-ųjų sausio 1 dieną yra nusiuntusi bauginantį laišką Beirute (Libanas) rezidavusiam turkų diplomatui, prie ambasados pastato sudegino Turkijos vėliavą (Turkijos vėliavos buvo deginamos ir kitose šalyse prie diplomatinių Turkijos misijų)? Ar žinome, kad 2021 metų sausio 20 dieną ASALA išplatino pareiškimą, jog organizacijos nariams nedraudžiama imtis teroro prieš Kalnų Karabachą 2020-ųjų pabaigoje atsiėmusius Azerbaidžano ir jam talkinusios Turkijos piliečius?
Pabandykite šiuos faktus paskelbti lietuviškoje žiniasklaidoje, ir pamatysite, kad tai – ne taip paprasta. Kritikuoti musulmonus – kiek tik širdis geidžia, priekaištauti krikščionims – nevalia! Nors, pavyzdžiui, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Tačiau Lietuva nepasveikino Azerbaidžano, susigrąžinusio prieš kelis dešimtmečius dėl Armėnijos agresijos prarastas žemes, įskaitant ir tuos septynetą gretimų rajonų, niekaip nesusijusių su Kalnų Karabachu. Nepasveikino ir Turkijos, kuri padėjo azerbaidžaniečiams susigrąžinti tai, kas Azerbaidžanui priklauso pagal tarptautinę teisę. O juk tai – svarbus, reikšmingas įvykis.
Kas slepiama armėniškuose archyvuose?
Susiraskite LRT paskelbtą „Radio Free Europe /Radio Liberty (RFE/RL) tekstą – RL Armėnijos tarnybos direktoriaus Harry Tamraziano pokalbį su „Carnegie Europe“ Kaukazo ekspertu Thomu de Waalu. Ten – nė menkiausios užuominos, kad, remiantis tarptautine teise, Kalnų Karabachas yra neginčijama Azerbaidžano teritorija. Kai šis faktas nutylimas, beprasmės visos kitos diskusijos. Bent man taip atrodo.
Antiturkiškos propagandos pavyzdžiai
Prisiminkime, kaip Lietuvos Mokslų Akademija neįsileido Turkijos ambasados pakviestų istorikų, kad šie išdėstytų savąją poziciją apie tragiškus 1915-uosius, o Armėnijos ambasados pakviestiems svečiams – atlapojo duris? Štai ir nežinome, kad turkams itin nepalankią ataskaitą „Armėnų tautos tragedija“ parašęs JAV ambasadorius Henris Morgentau, rezidavęs Stambule 1913-1916-aisiais, iš viso – 780 parų, grubiai iškraipė faktus. Per savo rezidavimą Osmanų imperijoje jis nebuvo išvykęs iš Stambulo nė į vieną problemišką regioną – apsiribojo poilsinėmis, pramoginėmis kelionėmis po tuometinę Osmanų imperiją. Tad jau vien dėl to jo ataskaita nelaikytina objektyvia.
Bet yra ir kita priežastis, kodėl tos ataskatos neverta laikyti objektyvia. Šią ataskaitą rašyti jam padėjęs vertėjas, patarėjas, laikytas dešiniąja ranka – Aršagas Simavonianas. O jo sekretorius buvo Akopas Andonianas. Svarbu ne tai, kad tiek patarėjas, tiek sekretorius buvo armėnų kilmės. Svarbu, kad abu šie armėnai nekentė turkų ir visko, kas turkiška. Todėl buvo grubiai tendencingi.
O ką galima pasakyti apie Johanes Lepsius veikalą „Vokietija ir Armėnija 1914 – 1918. Diplomatinių depešų rinkinys“? Nejaugi ir juo verta aklai pasitikėti? Apie šį asmenį žinoma, kad jis buvo aklai proarmėniškai nusiteikęs ir patalogiškai nekentė turkų. Jis į savo depešas, pavyzdžiui, neįtraukė specialaus kaizerio agento Lois Mozel ir karininko Felikso Guso pranešimų, kaip armėnų ginkluotosios formuotės bičiuliavosi su Osmanų imperijos prieše carine Rusija, iš Rusijos carų gaudavo ginklų, su rusais derino savo išpuolius prieš turkus.
Tokių tendencingų nutylėjimų, iškraipymų – labai daug. Bet Lietuva nenorinti jų žinoti. Vengianti net užsiminti, kad 2005 metais būtent Turkija pasiūlė Armėnijai suburti bendrą istorikų komisiją, kuri ištirtų visas 1915 metų tragedijos priežastis ir pasekmes. Oficialusis Jerevanas – kategoriškai atsisakė. Matyt, bijo, kad į paviršių iškils daug nemalonių faktų.
Donaldas Trampas ir cenzūra
Žodžiu, Lietuvoje iki tikros demokratijos – dar toloka. Dar daug draudžiamų, ignoruojamų, nutylimų temų.
Donaldas Trampas (Donald Trump)
Vienintelė paguoda – ne tik Lietuva turinti sunkumų. Delfi.lt portale perskaičiau įdomų Vido Rachlevičiaus straipsnį „Didysis lūžis: amerikietiškosios svajonės pabaiga“. Prisipažinsiu: Donaldas Trampas man niekad nepatiko. Ypač tuomet, kai Helsinkyje pataikavo Vladimirui Putinui. Neįtikinami atrodė ir D.Trampo priekaištai dėl suklastotų rinkimų. Prisimenu ir gordonua.com portale paskelbtą interviu su į Ameriką senokai pasitraukusiu buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu, kuris tvirtino, jog Rusijos specialiosios tarnybos buvo nusižiūrėjusios D.Trampą jau senų seniausiai.
Ir vis tik blokuoti D.Trampo paskyrų socialiniuose tinkluose – negalima. Ginčykimės su juo, kritikuokime jį, demaskuokime jį, bet tik neribokime jo teisės į žodžio laisvę.
Pritariu V.Rachlevičiui, manančiam, jog D.Trampo paskyrų blokavimas – antidemokratiškas žingsnis. Pritariu V.Rachlevičiui, jog tikroji demokratija ir žmogaus teisės prasideda nuo žodžio laisvės.
Žodžio laisvė – neliečiama ir nekvestionuojama jokiomis formomis. Žodžio laisvė – be jokių „su sąlyga“, „jeigu“, „bet“.
Maskva penktadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime nurodoma, kad nenurodytas skaičius diplomatų, dalyvavusių neteisėtuose protestuose, buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis, ir jiems nurodyta artimiausiu metu išvykti iš Rusijos.
Aleksėjus Navalnas – drąsus žmogus. Po apnuodijimo „Novičioku“ grįžti į Rusiją, kur tavęs laukia areštas, – ne kiekvienas drįstų. Ne kiekvienam užtektų dvasios stiprybės ir youtube erdvėje atskleisti samdomų žudikų komandos narių nuotraukas, pavardes. Ar užtektų smarvės skambinti, prisidengus Kremliaus atstovu, t.y. saviškiu, tiems, kurie tave nuodijo, ir juos kvosti, kaip rengta žudymo operacija, o paskui visa tai – viešai skelbti internete?
Kodėl verta prisiminti Ukrainos lakūnę Nadieždą Savčenką
A.Navalno susuktas dokumentinis filmas apie Vladimirui Putinui priklausančią įspūdingų dydžių vilą Gelendžike prie Juodosios jūros – taip pat įspūdingas. Kaltinti Rusijos prezidentą korupcija žinant, koks jis kerštingas, klastingas, kokios jo didelės galimybės pakratyti už atlapų oponentus, – vėl, sutikit, reikalinga drąsa.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Bet tai – tik pirmasis įspūdis. Neramina būtent A.Navalno drąsa. Ar tai – ne apsimestinės akcijos? Lietuvos televizijose, radijo laidose, internetiniuose portaluose gausu pareiškimų, esą Navalnas tvojo tokį antausį Putinui, kurio šis dar nebuvo gavęs per visą XXI amžių“ (pavyzdžiui, Vladimiras Laučius, delfi.lt). Gal ir tvojo. Bet ar ilgainiui nepaaiškės, kad „Navalnas – Kremliaus projektas?“ Kiek istorija žinanti klastingų operacijų mėtant pėdas, keičiant įvaizdžius, piktnaudžiaujant visuomenės patiklumu? Kiek istorija užfiksavusi nutikimų, kai KGB karininkas pasirodė esąs CŽV agentas, o Amerikos žvalgybininkas uoliai tarnaudavo KGB? Kiek sykių mus jau mulkino prisidengdami demokrato kauke, o vėliau paaiškėdavo – nė velnio! Nejaugi V.Putino žodžiuose „jei būtume norėję, būtume nunuodiję“nėra nė kruopelytės tiesos?
Žvelgdamas į A.Navalną televizijos ar interneto ekranuose dažnokai prisimenu Ukrainos lakūnę didvyrę Nadieždą Savčenko. Ji irgi elgėsi drąsiai, principingai. Taip pat kalėjo Rusijos kalėjimuose, skelbė bado streikus, iš už grotų rodė pergalės ženklus. Ukraina dėjo titaniškas pastangas, kad ją išlaisvintų, o išlaisvinusi – paskelbė didvyre. Bet netrukus paaiškėjo, kad N.Savčenko – visai ne tas, kuo įsivaizdavome ją esant. Šiandien Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir mūsų kariškiams tikriausiai labai gėda, jog kadaise fotografavosi drauge su N.Savčenko.
Štai kodėl politikams, dievinantiems A.Navalną, patarčiau elgtis santūriau, atsargiau. Kad nenutiktų taip, kai apsijuokėme, besąlygiškai pasitikėdami ukrainiečių lakūnės padorumu. Apimti euforijos kažkodėl pamiršome, kaip Rusijos slaptosios tarnybos moka palaužti, užverbuoti, supančioti, ypač žmogų, pakliuvusį į rusiškąjį tardymo izoliatorių.
Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia GrybauskaitėMarius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Tie protestai Vilniuje prie Rusijos ambasados, kurių metu kritikuota Rusijos valdžia, areštavusi iš Vokietijos sugrįžusį sveiką ir gyvą A.Navalną, – reikalingi. Bet nepamirškime Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus keliamų abejonių: A.Navalnas nepasmerkė nei Krymo, nei Sakartvelo teritorijų okupacijos, kilus Gruzijos – Rusijos karui, teigė, jog gruzinus reikėtų užmėtyti sparnuotosiomis raketomis, tvirtino, jog galėtų kartu vienoj komandoj darbuotis su Baltijos šalis nuolat okupuoti grasinančiu Vladimiru Žirinovskiu. M.Laurinavičius, duodamas interviu įvairiems mūsų leidiniams ir televizijoms (pavyzdžiui, TV3 laidai „Dienos pjūvis“), kėlė ir tokį klausimą: kas finansiškai remia antiputiniškas A.Navalno akcijas, ar tie oligarchai nėra iš buvusių V.Putinui lojalių turtuolių komandos?
Be kita ko, ir režisierius Oskaras Koršunovas taikliai svarstė, abejojo, lygino: ar Navalnas galįs būti demokratas, jei palaiko Krymo ir Sakartvelo okupacijas; koks būtų Kremlius, jei V.Putiną pakeistų A.Navalnas (delfi.lt)? Juk A.Navalno svajonė – galinga Rusija, tik jis galbūt manąs, jog V.Putinas tai daro neefektyviai?
Man regis, vien šių klausimų užtenka, kad Lietuva atsargiai žvelgtų į V.Putiną kritikuojantį A.Navalną. Žinoma, neverta pamiršti ir V.Žirinovskio viešų burnojimų iš Rusijos valstybės Dūmos tribūnos, girdi, A.Navalnas esąs kelių įtakingų Vakarų žvalgybų žmogus. Jei tai – tiesa, tai turime dar vieną sudėtingą, painią versiją. Tačiau vis tik paaiškinkite, kodėl man, lietuviui, turi rūpėti A.Navalno, nesmerkiančio Kremliaus už svetimų žemių okupacijas, likimas? Kodėl neturėtume atkreipti dėmesio į M.Laurinavičiaus pastabas, kad Kremlius kuria naujus lyderius tam laikotarpiui, kai išauš valdžios pasikeitimo diena.
Kaip A.Navalną yra pavadinusi V.Novodvorskaja?
Galų gale prisiminkime, kaip A.Navalną yra apibūdinusi disidentė, demokratė Valerija Novodvorskaja. Ogi pavadino fašistu, kritikuodama jo dalyvavimą nacionalitiniame „Rusų marše“ prieš dešimt metų – 2011-aisiais. Žinoma, galima A.Navalną teisinti, jog „bet kuris Rusijos politikas, pažadėdamas Krymą atiduoti Ukrainai, tą pačią akimirką liautųsi buvęs Rusijos politiku“. Bet jei bandome suprasti A.Navalno elgesio motyvus, supraskime ir tuos, kurie „A.Navalną laiko Kremliaus projektu“ – neskuba į protesto akcijas prie Rusijos ambasados Vilniuje.
Valerija Novodvorskaja
Tas A.Navalno komandos susuktas filmas apie V.Putino dvarą Gelendžike, net 39 kartus didesnį už Monaką, akylai saugomą FSB ir kaštuojantį milijardus dolerių, drįstu manyti, – ne itin aktualus. Visi puikiai žinome, kad V.Putinas neskursta, kad turįs daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Puikiai numanome, kad visa tai – įsigyta neteisėtai. Neatmestina, kad tuos apartamentus prie Gelendžiko tikrai V.Putinas pasistatė tam, kad turėtų kur ramiai sulaukti gilios senatvės išėjus į pensiją. Susirentė apiplėšdamas, nuskurdindamas milijonus savo tautiečių.
Kas svarbiau – Vladimiro Putino vila ar Nord Stream 2 dujotiekis?
Tačiau toji vila – Rusijos vidaus reikalas. Man asmeniškai labiau rūpi galima politinė korupcija, tarkim, tiesiant Nord Stream 2 dujotiekį. Štai kur derėtų mums koncentruoti smalsumą: ar rusiški korupcijos čiuptuvai nėra apraizgę Vokietijos politikų, vokiečių verslininkų? Vokietijos kanclerė Angela Merkel labai pergyvenanti, kad Rusija, gink Dieve, nepažeistų A.Navalno ir jo rėmėjų teisių. Už tai ją giriu, net į žanduką galėčiau švelniai pabučiuoti. Žmogaus teisės – svarbu.
Bet ta pati A.Merkel kažkodėl nesipriešina rusiškų dujų antplūdžiui į Europą, šitaip akivaizdžiai stiprindama žmogaus teises ignoruojantį, svetimas valstybes puldinėjantį V.Putiną. A.Merkel rūpi A.Navalno teisės, bet jai nusispjauti į Nord Stream 2 dujotiekį kritikuojančių lietuvių prašymus nestiprinti dabartinio Kremliaus režimo perkant rusiškas dujas!
Taigi man būtų įdomiau, jei A.Navalnas skalbtų būtent rusiškomis dujomis dvokiančius vokiškus skalbinius. Džiaugčiausi ir tuomet, jei A.Navalnas analizuotų asmeninę V.Putino atsakomybę puldinėjant Sakartvelą ir Ukrainą. V.Putino nusikaltimai stumiant Berlyno link dujotiekį Nord Stream 2 ir okupuojant svetimas žemes – kur kas svarbiau nei toji vila, juolab kad jos V.Putinas į kapus tikrai nenusitemps (vėliau bus galima įrengti korupcijos muziejų).
Europos atsakomybė
Net ir tie gausūs europietiški užkeikimai ginant protestuojančių prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą teises neatrodo labai nuoširdūs. Taip elgtis su protestuotojais, kaip su jais elgiasi A.Lukašenkos jėgos struktūros, – nežmoniška, barbariška, nusikalstama. Bet Vakarai juk nesiėmė taikyti jokių rimtų ekonominių sankcijų Baltarusijos diktatoriui pažaboti. Tik kosmetines, tik paviršutiniškas sankcijas. Savo veidmainiškumą ir bejėgiškumą Europa labai gražiai pridengia gausiomis kalbomis apie būtinybę rūpintis žmogaus teisėmis.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ką dėl žiaurumų Baltarusijoje yra pasakęs Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edvardas Lukasas (Edwardas Lucasas)? BNS paskelbusi jo rašinį „Protestai pabrėžia opozicijos silpnybę, o ne jos stiprybę“. Šiame tekste radau daug įdomių minčių. Pavyzdžiui, E.Lukasas klausia, kodėl Vakarai neįšaldo ne tik V.Putino ir A.Lukašenkos, bet ir visų jų patarnautojų, bankininkų, teisininkų, buhalterių sąskaitų? Šį sykį sunku nesutikti su E.Lukasu: įšaldę kelias dešimtis ar net kelis šimtus sąskaitų nieko nepasieksime. Finansiškai turi kentėti tūkstančiai tiek V.Putino, tiek A.Lukašenkos aplinkos žmonių. Deja, E.Lukasas nusiteikęs pesimistiškai: „Jei dėl savo bailumo ir godumo to nesiimame, drąsių ir idelistiškų žmonių likimas gula ant mūsų sąžinės“.
Kodėl nepasveikinome Azerbaidžano?
Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, užuot visą dėmesį koncentravus į A.Navalno ir kelių tūkstančių jo rėmėjų likimus ar įvykius Baltarusijoje, derėtų žvelgti plačiau. Viena žioplumo klaida jau padaryta. Praėjusių metų pabaigoje Azerbaidžanas susigrąžino prieš tris dešimtmečius prarastą Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų rajonų. Susigrąžino tai, kas jam priklauso pagal tarptautinę teisę, jei vadovaujamės Vakarų pripažįstamomis teritorinio vientisumo taisyklėms, o ne Jerevano pasakomis apie kadaise egzistavusią „Didžiąją Armėniją nuo jūrų iki jūrų“. Dešimtys, šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių atgavo teisę grįžti į gimtuosius namus, į Tėvynę. Tačiau šią teisę – susigrąžinti teritorijas, grįžti namo, į tėvų ir senelių namus – mes tarsi ignoruojame.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Suprantu, sveikinti Azerbaidžaną – keblu. Mažumėlę pikta, pavydu. Juk ši Rytų Europos partnerystės programoje dalyvaujanti musulmoniška valstybė sėkmingų pergalių pasiekė be Europos Sąjungos pagalbos. Galima dar griežčiau tarti – laimėjo nepaisydama pačių įvairiausių europietiškų išdavysčių ir tendencingumų, kai daugelis Prancūzijos, įskaitant ir Lietuvos, politikų, viešai niekaip nedrįsdavo ištarti keturių žodžių „Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemė“.
Europai nekylanti ranka sveikinti Azerbaidžano dar ir todėl, kad 2020-ųjų metų pabaigos azerbaidžanietiškos pergalės Kalnų Karabacho fronte – pretekstas susimąstyti Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai. Nei Moldova, nei Sakartvelas, nei Ukraina, labai garsiai remiamos Europos, savo teritorinio vientisumo neatkūrė. Tai padarė tik Europos dažnai kritikuotas Azerbaidžanas.
Taip, žmoniškai sunku pripažinti savas klaidas, kitų pranašumus. Ir vis tik, jei gerbiame žmogaus teises, Lietuvos diplomatija privalėjo pasveikinti Azerbaidžaną. Dešimtys, šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių atgavo teisę į Tėvynę. Tai – taip pat žmogaus teisės. Tai – ne tušti žodžiai.
Filipo Ekozjanco pasveikinimas
Filipas Ekozjancas. Slaptai.lt nuotr.
Būtų užtekę bent jau tokio sveikinimo, kokį paskelbė armėnų kilmės tyrinėtojas Filipas Ekozjancas. Armėnų kilmės istorijos tyrinėtojas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas pasveikino Azerbaidžaną atkūrus teritorinį vientisumą savo asmeniniame youtube.com kanale. Jis pasveikino ir Armėniją, pabrėždamas, kad nuo šiol ji „pradedanti nusimesti nereikalingą melo naštą“, taip pat išreiškė pagarbą visiems minėtame kare žuvusiems kariams ir civiliams, nepaisant tautybės ir religijos.
F.Ekozjancas pasielgė kaip tikras istorikas, tikras tyrinėtojas, kuriam nuoširdžiai rūpi tiesa, teisingumas, žmogaus teisės.
Kas sutrukdė Lietuvos politikams žengti panašų žingsnį?
Aleksejaus Navalno žmona Julija ir pats Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį per opozicijos protestą Rusijos sostinėje Maskvoje, kurį rengti ragino suimtas opozicionierius Aleksejus Navalnas, buvo sulaikyta ir jo žmona Julija Navalnaja.
„Atsiprašau už prastą kokybę. Apšvietimas čia labai prastas“, – savo instagramo paskyroje rašė ji ir pasidalino nuotrauka iš autobuso, kuriuo vežami sulaikyti asmenys.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Kremliaus kritikas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ragina Vakarus taikyti tikslines sankcijas tam tikriems Rusijos piliečiams.
Vakarų šalys turi veikti, o ne kalbėti, pareiškė M. Chodorkovskis pirmadienį Londone agentūrai „Reuters“. Tik taip esą jos padarys spaudimą vadovybei Maskvoje po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimo. Sankcijos esą turi būti skelbiamos rusams, susijusiems su Rusijos korupcinių tinklų plėtra visame pasaulyje. Tai, anot M. Chodorkovskio, yra prasmingiau nei taikytis į „Nord Stream 2“ dujotiekį, kuriuo rusiškos dujos turėtų tekėti į Vokietiją ir kitas šalis.
A. Navalnas pirmadienį, praėjus dienai po grįžimo į Maskvą, Rusijos teismo buvo nuteistas 30 parų arešto bausme. Jis kaltinamas pažeidę lygtinio paleidimo reikalavimus.
Tai komentuodamas M. Chodorkovskis sakė: „A. Navalno suėmimas reiškia, jog V. Putino režimas, jo banditų režimas, naudoja totalitarinius metodus, kad darytų spaudimą visuomenei“. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną M. Chodorkovskis pavadino „senstančiu autokratu“. Michailas Chodorkovskis
„V. Putinas jaučia, jog turi parodyti, kad jis yra svarbiausias bandoje, – kalbėjo jis. – Arba šitie žmonės manys, kad jis nebėra stipriausias“.
Dabar 57-erių M. Chodorkovskis kadais buvo turtingiausias Rusijos žmogus. Jis buvo tarp oligarchų, kurie per chaosą po Sovietų Sąjungos žlugimo susikrovė milžiniškus turtus. Vėliau jis susivaidijo su prezidentu V. Putinu ir 2003 metais buvo suimtas dėl mokesčių slėpimo. Jis pateko į koloniją, iš kurios buvo paleistas 2013-aisiais. M. Chodorkovskio koncernas „Jukos“ buvo sužlugdytas.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Rusija turėtų „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po to, kai Vakarai pasmerkė opozicionieriaus sulaikymą Maskvos oro uoste.
Aleksejus Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes jis ją laiko savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas, pridurdamas, esą tai, kad Rusijos tarnybos sulaikė A. Navalną sekmadienį vos jam sugrįžus, yra „visiškai nesuvokiama“.
44-erių opozicionerius buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo oro uoste praėjus mažiau nei valandai po to, kai nusileido iš Vokietijos atskridęs lėktuvas. Vokietijoje A. Navalnas buvo gydomas po apnuodijimo, kurį užsakė, pasak A. Navalno, Vladimiras Putinas, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
JAV, ES, kelios ES šalis, Kanada ir aukštas išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną, o dalis ES politikų paragino įvesti naujų sankcijų Rusijai.
Prie reikalavimų prisijungė žmogaus teisių organizacijos, o „Amnesty International“ teigė, kad A. Navalnas tapo sąžinės kaliniu, ir apkaltino Rusijos valdžią vykdant „nepaliaujamą kampaniją“, siekiant jį užtildyti.
H. Maasas, pabrėždamas, kad Rusijai galioja jos pačios Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, tikino, jog „šie principai turi būti taikomi“, o A. Navalnas „turi būti nedelsiant paleistas“.
Vokietija taip pat nori, kad Rusija „visapusiškai ištirtų apnuodijimą ir nuteistų nusikaltėlius“, teigė ministras.
Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) tvirtino, neva A. Navalnas yra ieškomas dėl keleto 2014 m. atidėtos bausmės už sukčiavimą pažeidimų, ir jis esą „bus sulaikytas“ iki teismo nuosprendžio.
A. Navalno būklė staigiai pablogėjo rugpjūtį, skrydžio iš Sibiro metu, vėliau jis buvo pervežtas iš Omsko ligoninės į Berlyną. Vakarų ekspertai nustatė, kad politikas buvo apnuodytas sovietine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Kremlius neigia prisidėjęs prie apnuodijimo, o Rusijos tyrėjai tikina, neva nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį pareiškė, kad į Maskvą sugrįžtantis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas turi likti laisvas.
„IEŠKOMAS: laisvas ir nesužalotas. Navalnas turi toks likti po nusileidimo Rusijoje. Jei taip nebus, Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti greitai ir ryžtingai“, – socialiniame tinkle tviteryje rašo G. Landsbergis.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt fotografija
Kremliaus kritikas A. Navalnas sekmadienį vakare planuoja parskristi į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo.
Laboratorijos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Pats A. Navalnas dėl savo apnuodijimo apkaltino Rusijos slaptąją tarnybą FSB, kuri, kaip jis teigia, vadovavosi prezidento Vladimiro Putino nurodymais.
A. Navalnui ruošiantis sugrįžti, Rusija valdžia didina jam spaudimą.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Maskva antradienį išplėtė Vokietijos pareigūnų, kurių neįsileis į Rusiją, sąrašą, atsakydama į ES sankcijas Rusijai, kurios buvo įvestos dėl Rusijos kibernetinių išpuolių Vokietijos parlamente.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, atsakydama į spalį įvestas „destruktyvias“ ES sankcijas, „Maskva nusprendė išplėsti sąrašą Vokietijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją“.
ES ir Jungtinė Karalystė spalį aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūnams įvedė sankcijų dėl įtarimų, kad jie prisidėjo prie kibernetinės atakos prieš Vokietijos parlamento kompiuterių tinklą 2015 m.
2015 m. balandį ir gegužę įvykdyta kibernetinė ataka visiškai paralyžiavo Bundestago IT infrastruktūrą, o visos parlamento sistemos kelioms dienoms buvo atjungtos nuo interneto.
Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) vadovui Igoriui Kostiukovui ir žvalgybos pareigūnui Dmitrijui Badinui buvo uždrausta atvykti į ES, o čia buvęs jų turtas įšaldytas.
Rusija antradienį nepatikslino, kuriems konkrečiai Vokietijos pareigūnams bus draudžiama atvykti į Rusiją, tačiau šie asmenys esą yra aukšto rango žvalgybos tarnybų ir Gynybos ministerijos pareigūnai.
Rusijos Užsienio reikalų ministerija ES kaltinimus, kad Rusija prisidėjo prie programišių atakos, pavadino „pretekstu“.
Maskva ir Briuselis pastaruoju metu apsikeitė sankcijomis, įskaitant maisto importo draudimus, dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas kanale youtube.com paskelbė dėmesio vertą 51 min. trukmės videokomentarą. Nufilmuotas interviu įsimintinas, nes A.Navalnas pateikia pavardes tų, kurie jį stebėjo, sekė, nuodijo. Šį sykį susikoncentruota tik į vykdytojus. Kas užsakovas – jau, regis, nebeįdomu. Ir taip visiems aišku – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Bent jau A.Navalnui atrodo, kad užsakovas tegali būti tik jis – V.Putinas.
V.Putino įsakymo vykdytojus demaskuojančiam pasakojimui solidumo suteikia tai, kad opozicionierius tvirtina besiremiantis patikimų šaltinių kaip Bellingcat, The Insider žiniomis bei Bulgarijoje gyvenančio Kristo Grozevo analizėmis. Pagalbon pasitelkiamos ir Der Spiegel, El Pais, CNN publikacijos.
A.Navalno pasakojimas įtikinamas. Kodėl viskas panašu į tiesą? Opozicionierius pateikia schemą, kas ir kaip jį sekė pastaruosius kelerius metus. Schema – paprasta. Labai paprasta. A.Navalnui tereikėjo pasidomėti, ar esama „keliauninkų“, kurie jį nuolat lydėdavę išvykose į Tomską, Archangelską, Vladivostoką, Novosibirską, Kirovą, Čeliabinską ar Kaliningradą, ir kokios jų profesijos?
Pasirodo, A.Navalną nuolat lydėdavusi ta pati komanda iš kelių vyrų. Tiesa, kartais nutikdavę taip, kad „palyda“ į miestą, į kurį susiruošdavęs A.Navalas, atvykdavusi keliomis valandomis anksčiau. Kartais A.Navalnas skirsdavo lėktuvu, o jo „eskortas“ – traukiniu. Arba – atvirkščiai. Bet tie vyrai jį ištikimai, kaip šunys, globojo nuo pat 2017-ųjų. Jei A.Navalnas skrenda į Kaliningradą, į šį miestą skrenda ir anie. Jei A.Navalnas susiruošia į Novokoznucką, iš šie beldžiasi į tą miestą. Sutapimas?
A.Navalnas tvirtina, kad nebuvo sunku įsigyti duomenų, kokios jį be perstojo sekusiųjų pavardės. Tereikėjo peržiūrėti lėktuvais skridusiųjų ar traukinio bilietus įsigijusiųjų sąrašus. Visur – tos pačios pavardės. Ištisus ketverius metus. Atsitiktinumas? Tikriausiai ne. Juolab kad tie vyrai – ne iš kelmo spirti, ne iš piršto laužti. Arba – iš FSB, arba karo medikai, arba chemikai iš karinių laboratorijų ir institutų. Štai kodėl A.Navalnas tvirtina, kad jį nuo pat 2017-ųjų visose kelionėse lydėdavusi karo medikų, chemikų ir FSB atstovų grupė. Jis pateikia jų nuotraukas, pavardes. Pavyzdžiui, Paniajevo, Frolovo ir Spiridonovo pavardes. Paskui jų pavardes ir fotografijas palygina su viešai prieinamais duomenimis, ir paaiškėja, kur iš tiesų pluša A.Navalną lydinčios grupės atstovai.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Bet tai – dar ne viskas. A.Navalnas tvirtina atsekęs, su kuo ir kada telefonais susiekdavę jį lydėjusieji asmenys. Didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos laikotarpius, kada A.Navalnas arba jo žmona, manoma, buvo nuodijami. Pasirodo, visi keliai veda į Rusijos specialiąsias tarnybas, atsakingas už cheminius ginklus ir chemines laboratorijas.
Remdamasis šiais duomenimis A.Navalnas nė neabejoja, kad jį sekė mažų mažiausiai ketverius metus. A.Navalnas nustatęs, kad tie patys veidai šmėžuoja keliavus mažų mažiausiai po 15-a Rusijos miestų (30 maršrutų). Kai kurie užfiksuoti pokalbiai mobiliaisiais telefonais puikiai išduoda, kas su kuo ir iš kur kalbėję.
Pasiruošimas nunuodijimui greičiausiai prasidėjęs dar 2016-aisiais, kai A.Navalnas pareiškė ketinantis dalyauti Rusijos prezidento rinkimuose. Štai tada Rusijos vadovas V.Putinas mirtinai įsižeidęs.
A.Navalnas įsitikinęs, kad jį bandyta nunuodyti mažiausiai tris sykius. Nuodijo būtent cheminiu ginklu „Novičiok“, nors V.Putinas yra tvirtinęs, kad šis, kaip ir visi kiti cheminiai ginklai, Rusijoje neva buvo sunaikinti dar 2017-aisiais.
„Novičiok“ nuodas labai patogus tuo, kad, jam suveikus, nustatyti, dėl kokių priežasčių mirė žmogus, – labai sunku. Esą „Novičiok“ pėdsakai pradingsta po 48 valandų. Tačiau labai keblu, pasirodo, parinkti reikiamą dozę – kad auka per greitai nenumirtų ir kad jai nepavyktų išsikapanoti.
Žodžiu, žudikams iš FSB nuolat nesiseka – jie parenka netinkamą dozę, tad A.Navalnas išsikapstęs net ir paskutinį sykį. Beje, paskutinį kartą FSB itin negrabiai mėgino paslėpti pdėsakus – pavogė A.Navalno drabužius, sunaikino vaizdo įrašus iš stebėjimo kamerų, paskleidė gandų, esą A.Navalnas gėręs samogoną ir vartojęs narkotikus. Bet melai neprilipę. Nepriklausomi eskpertai iš Vakarų šalių neabejoja, kad paskutinį sykį A.Navalnas tikrai buvo žudomas būtent „Novičioku“, kurio pasigaminti namų sąlygomis neįmanoma. „Novičiok“ pagaminamas tik specialioje, modernioje laboratorijoje.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt nuotr.
Beje, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus V.Putinas yra užsiminęs, kad A.Navalną išties stebėjusios Rusijos žvalgybos. Bet tik todėl, kad šiam opozicionieriui talkinanti amerikietiškoji CŽV. Dėl nuodijimo – tai A.Navalno niekas iš Rusijos slaptųjų tarnybų nenuodijęs. Pasak V.Putino, A.Navalnas – per daug susireikšmina, jaučiasi esąs per daug svarbus. Norėtų prilygti stambaus kalibro politinėms figūroms, bet neprilygsta, taigi išsigalvoja įvairiausių nebūtų dalykų.
O kaip A.Navalnas paaiškintų, kodėl Rusijos slaptosioms tarnyboms vis nepavyksta jo nunuodyti? Tame videointerviu jis pateikia atsakymą – V.Putinui vadovaujant viskas išsigimsta, taigi išsigimsta ir Rusijos slaptosios tarnybos.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareikalavo ES sankcijų Rusijos oligarchams.
„Beprasmiška sankcionuoti pulkininkus, generolus ar žmones, kurie iš tikrųjų nedaug keliauja į užsienį (…), neturi daug turto ar banko sąskaitų Europoje“, – sakė jis penktadienį per klausymus Europos Parlamente. Veiksmų prieš prezidento Vladimiro Putino kritikus priežastis, anot A. Navalno, visada yra pinigai. „Todėl ES turėtų nusitaikyti į pinigus, į oligarchus“, – kalbėjo jis.
A. Navalnas vaizdo ryšiu dalyvavo Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto klausymuose apie padėtį Rusijoje prieš kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus. Jis yra vienas žinomiausių V. Putino kritikų. A. Navalnas po rugpjūtį įvykdyto pasikėsinimo šiuo metu sveiksta Vokietijoje.
Vokiečių ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas karine kovine medžiaga „Novičiok“. Šis atvejis sukėlė įtampa Vokietijos ir Rusijos santykiuose.
ES asmenims, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu, paskelbė sankcijas. Tarp jų yra prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka bei Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadas Aleksandras Bortnikovas.
A. Navalnas pareikalavo ES daryti skirtumą tarp rusų tautos ir vadovybės. „Rusijos valstybė turi būti traktuojama kaip nusikaltėlių krūva, laikinai perėmusi valdžią“. – sakė jis.
Turėdamas omenyje rinkimus į Valstybės Dūmą ateinančiais metais, A. Navalnas reikalavo iš ES aiškios linijos. Jei opozicijos atstovams neleidžiama dalyvauti rinkimuose, Briuselis neturėtų pripažinti rinkimų, kalbėjo Kremliaus kritikas. Tai ES turi pareikšti Rusijos atstovams „visais lygiais“.
Tai esą kol kas svarbiau nei protestai prieš tikėtiną rinkimų rezultatų klastojimą. Jis teigė manąs, kad sukčiavimo bus. Rinkimų klastojimas yra „neišvengiama visų Rusijos rinkimų sudedamoji dalis“, – aiškino A. Navalnas.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams ir vienai organizacijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, praneša „The Independent“.
Sąrašas, paskelbtas oficialiame bloko žurnale, apima aukščiausio rango pareigūnus.
Į juodąjį sąrašą įtrauktas Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas ir buvęs premjeras, prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka, taip pat gynybos ministro pavaduotojai Pavelas Popovas ir Aleksejus Krivoručka, prezidento pasiuntinys Sergejus Menjaila ir Kremliaus pareigūnas Andrejus Jarinas.
Remiantis sankcijomis, įšaldomas jų finansinis turtas Europos bankuose ir draudžiama keliauti į ES.
Sąraše, be kita ko, atsidūrė Valstybinis organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutas.
A. Navalnas buvo apnuodytas praėjusį mėnesį. Jis neteko sąmonės, kai skrido iš Tomsko į Maskvą. Po kelių dienų, praleistų Omsko ligoninėje, jis buvo nugabentas į Berlyną.
Vokietijos teigimu, atlikti toksikologiniai tyrimai „nepaneigiamai įrodo“, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia „Novičiok“ medžiaga.
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Austrija antradienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl reikėtų persvarstyti tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant likusioje Europoje juntamų abejonių po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas žurnalistams sakė, kad nemato „jokio ryšio tarp A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“.
Kalbėdamas šalia Austrijoje viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šalies vadovas sakė, kad dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
Austrijos OMV yra viena Europos bendrovių, priklausančių konsorciumui, dalyvavusiam finansuojant beveik užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, per Baltijos jūrą sujungsiantį Rusiją ir Europą.
Vėliau ketvirtadienį, taip pat kalbėdamas V. Zelenskio pašonėje, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas teigė sutinkantis su A. van der Belleno nuomone. Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Manome, kad yra gerai, kai esama diversifikacijos ir kai energijos gamybai ir transportavimui į Europą galime naudoti kelis skirtingus kelius.“
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad šiuo klausimu skiriasi mano ir Ukrainos prezidento nuomonės.“
V. Zelenskis teigė suprantantis, kad Austrija projektą vertina kaip svarbų valstybės ekonomikai ir verslui, tačiau pridūrė, jog norėtų, kad dujotiekį šalis pamatytų „iš mūsų perspektyvos“.
Ukraina šiuo metu gauna dideles pajamas iš rusiškų dujų transportavimo ir baiminasi, kad „Nord Stream 2“ projektas šalį paliks nuošalyje.
Projektui taip pat priešinasi dar keletas kitų ES valstybių narių ir Baltijos šalys, o JAV savo ruožtu projektui daro didžiulį spaudimą.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau A. van der Bellenas sakė, kad „tokio pobūdžio su ekonomikos politika susiję klausimai tebėra nagrinėjami Europoje, o ne Vašingtone“.
Vokietija jau kurį laiką gina dujotiekio projektą, tačiau kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę teigė neatmesianti pasekmių projektui galimybės, jei Maskvos atsakas į A. Navalno apnuodijimą nebus patenkinamas.
Bene griežčiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Jis netrukus buvo perkeltas į vieną Berlyno ligoninę, kurios gydytojai teigė aptikę „vienareikšmiškų įrodymų“, kad opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Jei Vakarai išties trokšta skaudžiai nubausti Vladimirą Putiną dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuodijimo, Vašingtonas su Briuseliu teturi vieną veiksmingą priemonę. Tai – masinė rusų šnipų deportacija iš JAV bei NATO ir Europos Sąjungos šalių.
Taip įsitikinęs britų Karališkojo gynybos instituto analitikas Džonatas Ealis. Vakarai privalą iš savo teritorijų išprašyti šimtus diplomatine neliečiamybe prisidengusių FSB ir GRU agentų. Toks Vakarų atsakas Kremliui taptų labai skausmingas. Kur kas skausmingesnis nei plačiai taikomos ekonominės sankcijos.
Britų Karališkojo gynybos instituto analitikas Džonatas Ealis supranta, jog „kelių šimtų rusų agentų paskelbimas persona non grata nesustabdytų V.Putino agresijų, bet Kremliaus ponai suvoktų, kad po kiekvieno drastiško išpuolio į kairę ir dešinę švaistantis radioaktyviuoju poloniu ar „Novičiok“, jie Amerikoje ir Europoje netenka šimtų savo žvalgybos darbuotojų”. Taigi – per didelė kaina. Tik taip įmanoma V.Putiną priverst kitą sykį būti atsargesniam – bent susimąstyti, ar verta.
Analitikas Dž.Ealis dar primena, kaip nutiko 2018-aisiais, kai Solsberyje buvo nuodijamas į Vakarus pasitraukęs Rusijos žvalgybininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija. Tąsyk Vakarai namo išsiuntė 138 rusų žvalgybos darbuotojus ir bendradarbius. Britų analitikas neabejoja, kad ir šį sykį Vakarai turi elgtis labai panašiai – išprašyti atgal į Maskvą ne mažiau šimto Rusijos agentų. Gal net vertėtų išlydėti ženkliai daugiau, nei 2018-aisiais. V.Putinas suprastų, jog po kiekvienos naujos agresijos – vis didesnės ir didesnės bausmės.
Jei Vašingtonas ir Europos sostinės po pasikėsinimo į A.Navalno gyvybę neišprašys bent kelių šimtų FSB, GRU, Kremlius tai palaikys Vakarų silpnumu. Ir netrukus, žiūrėk, pamėgins dar ką nors nugalabyti naudojant retus, kariniuose institutuose pagamintus cheminius nuodus.
Parengta pagal Maiklo Evanso publikaciją leidinyje „The Times“
Berlyno ligoninėje pradėta išsami A. Navalno medicininė apžiūra. EPA-ELTA nuotr.
Berlyno „Charite“ ligoninės gydytojai pradėjo išsamius į komą panirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno diagnostinius tyrimus.
„Baigę tyrimus ir pasikonsultavę su šeima gydytojai pakomentuos ligą ir tolesnius gydymo žingsnius. Tyrimai šiek tiek užtruks“, – sakoma ligoninės pranešime.
Vokietijos Vyriausybė savo ruožtu „viliasi, kad gydymas „Charite“ ligoninėje pagerins jo būklę ir leis visiškai atsigauti“ teigė Vyriausybės atstovas.
44-erių teisininkui ir antikorupcijos aktyvistui bei vienam iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų ketvirtadienį skrendant lėktuvu iš Tomsko į Maskvą pablogėjo sveikata, o lėktuvas turėjo nedelsiant leistis Omske.
A. Navalno atstovai teigia, kad jis buvo apnuodytas, nuodų esą buvo įpilta į arbatą, kurią jis gėrė oro uoste, ir dėl to kaltina V. Putiną. Tuo tarpu Omsko ligoninės gydytojai tikina, neva A. Navalno organizme neaptikta jokių nuodų pėdsakų. Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
A. Navalną Omske gydantys medikai iš pradžių neleido išvežti opozicionieriaus, tačiau pakeitė savo sprendimą po to, kai jo šeima ir atstovai pareikalavo leisti jį skraidinti į Vokietiją.
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Cinema for Peace“ užsakytas lėktuvas iš Omsko pakilo maždaug 8 val. ryte vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir išskrido į Berlyną.
