Šiandien noriu pavartyti 2001-aisiais metais LRT ir leidyklos „Ramona“ išleistą knygelę „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“.
Domina ten paskelbtas A. Čekuolio straipsnis „Žvilgsnis į ateitį pro CŽV žiūroną“. Rašinyje analizuojamas „Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos pranešimas, koks bus pasaulis 2015-aisiais metais ir kaip jis artės prie šios datos“.
Šios daugiau nei prieš dešimtmetį skelbtos publikacijos prireikė ne tam, kad rasčiau pretekstą kritikuoti JAV slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias įžvelgti svarbiausių, aktualiausių, reikšmingiausių įvykių. Šių eilučių autoriui tekstas reikalinga kaip pavyzdys, bylojantis, koks mūsų pasaulis vis tik sudėtingas ir painus, todėl prognozuoti, kas nutiks po keliolikos metų, itin pavojinga. Galima žiauriai apsirikti.
Ir vis tik drįstu pareikšti, jog Amerikos slaptosios ir specialiosios tarnybos bent tais laikais buvo aklos kaip ką tik gimę kačiukai ar šuniukai. Nenumatė 2008-ųjų, kuomet rugpjūčio mėnesį Rusija puls Gruziją ir nuo jos atplėš Pietų Osetiją su Abchazija. Neįžvelgė 2014-ųjų politinės revoliucijos Kijeve (vasario mėnesio Maidanas, kai iš posto buvo išverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius). Nesuprato, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasiruošęs 2014-ųjų kovą okupuoti Krymą. Taigi toje amerikietiškų žvalgų įžvalgoje – nė mažiausių užuominų, esą Rusija tampa itin pavojinga visam pasauliui.
Sakot, tokių žudynių, kaip Kremliaus kariniai išpuoliai prieš Ukrainą, nebuvo įmanoma įžvelgti?
Leiskite nesutikti su tokia išvada. Youtube.com kanale susiraskite Rusijai iššūkį mesti išdrįsusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo komentarą, įrašytą 1995-aisiais: jei kris Čečėnija, tuomet imperialistinė Rusija puls Ukrainą, ji nepasisotins čečėnų krauju.
Taigi čečėnų generolas Dž. Dudajevas dar 1995-aisiais įžvelgė, kokių bėdų Rusija galinti iškrėsti kaimyninėms šalims, o JAV žvalgybų analitikai ir ekspertai savo ataskaitose tvirtino, jog įmanomi karai tik tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos ir Taivano, žydų ir arabų, tarp Balkanuose gyvenančių tautų. Apie tai, kad Rusija bandys grubia jėga pavergti Ukrainą, – nė užuominos.
Dabar akivaizdu, jog amerikiečių džeimsams bondams derėjo anuomet rimčiau pažvelgti į čečėnų generolo perspėjimus. Tačiau oficialusis Vašingtonas anuomet čečėnus paaukojo Kremliaus imperialistams. Naiviai manė, jog V. Putinas pasisotins kraujuose paskandinęs Čečėniją.
Tad anuomet klaidų padaryta labai daug. Vienintelė paguoda: klysti – žmoniška. Bet, žinoma, mes visi norėtume, kad klaidų numatant bent keletą žingsnių į priekį, būtų kuo mažiau. Tik kaip jų išvengti?
Jei atvirai, tai aš iki šiol nežinau, su kuo, pavyzdžiui, valgomas amerikietiškasis lendlizas. Pusę metų atidžiai kaupiau viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kaip ir kada amerikietiški ginklai keliaus į Ukrainą, įsigaliojus specialiajam įstatymui, ir vis tik – nežinau. Susipainiojau. Visur – kardinaliai priešingos nuomonės. Pradedant tuo, kad šis potvarkis – tik apgaulė, ir baigiant įžvalgomis, kad Ukrainai, įsibėgėjus lendlizui, nieko niekad nepritrūks.
Tačiau ginklų Ukrainai vis tik neužtenka. Ukraina su dabar turimais ginklais nepajėgi pereiti į rimtus kontrpuolimus visuose frontuose. Jei taip įvykiai klostysis ir ateityje, vadinasi, karas užsitęs, ir Ukrainos sąjungininkai galį pavargti nuo ukrainietiškų bėdų. Esama pavojaus, kad, užsitęsus koviniams veiksmams, ims sekti ir pačių ukrainiečių jėgos. Todėl karą privalu laimėti kuo greičiau.
Tačiau lietuviškoji informacinė agentūra ELTA štai praneša, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, esą dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė“, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
Skaitau šį pareiškimą ir gūžčioju iš nuostabos pečiais: kodėl anksčiau Vokietijos URM vadovė nepajėgė suprasti, kad Ukrainai verkiant reikalingi modernūs oro gynybos prietaisai?
Įtartinas ir Vokietijos URM vadovės pasiteisinimas: „Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“.
Ir vėl – gūžčioju pečiais. Ar tokiems Vokietijos diplomatijos vadovės žodžiams pritaria Ukrainos vadovybė? Kodėl ne Ukraina sprendžia, ko jai labiausiai reikia, bet oficialusis Berlynas nurodinėja Kijevui, ko ukrainiečių kariams trūksta?
Taip pat susipainiojau dėl kitos vokiškosios temos. Omenyje turiu vokiškąją brigadą, kuri artimiausiu metu tarsi turi būti dislokuota Lietuvoje. Viešojoje erdvėje – daug skirtingiausių pareiškimų. Esą Lietuvoje vis tik bus dislokuota ne visa brigada, o tik „brigados vadovybė“, Lietuva neva pati kalta, nes dar deramai nepasiruošusi priimti tiek daug vokiečių karių, bet neverta pergyventi, nes iškilus bėdai, brigada nedelsiant bus permesta į Lietuvą, tereikės dešimties parų…
Žodžiu, visur – skirtingiausios versijos ir paaiškinimai.
O man dingojasi, kad jei visa Vokietijos brigada į Lietuvą pajėgi atkeliauti tik per dešimt parų, vadinasi, Lietuvai neverta tikėtis … jos pagalbos ir paramos. Mat jei Rusija ar Baltarusija tikrai sumanys pulti Lietuvą, lietuvių likimas bus nulemtas kur kas anksčiau nei per dešimt parų.
Keisti ir vokiški pasiteisinimai, esą Lietuva dar nepastatė visų pastatų, reikalingų garbingiems svečiams priimti. Taip, nepastatė, taip, prastai suplanavo, gal net apsižioplino. Tačiau leiskite pateikti ironišką klausimą: nejaugi vokiečių kariai tokie išlepinti, išpaikinti, ištižę, jog negalėtų pusės metų pagyventi palapinėse?
Juk tikrai atėjo labai neramūs laikai. V. Putinas žvangina atominiais ginklais tikėdamasis, jog mes pabūgsime jo grūmojimų. Kremliaus diktatorius vis dar Vakaruose turįs savųjų ruporų, šaukiančių, girdi, užsispyrę ukrainiečiai privalo nusileisti imperialistinėms Maskvos užgaidoms, suprask, tik tuomet pasaulis bus išgelbėtas nuo Trečiojo pasaulinio karo.
Žodžiu, labai daug nežinomųjų…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
2022.10.22; 10:13
