Praėjo gana daug laiko nuo įvykių Ukrainos Kryme. Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi mūšiai, siautėja teroristai, numuštas civilinis lėktuvas. Tačiau iš aukštų politikų, kaip Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, lūpų negirdžiu jokios pažangios minties.

Na, tiesa, viena mintis buvo išsakyta. Pavyzdžiui, kad Karo akademijos profesoriui duota užduotis parašyti kažkokią knygą, aiškinančią, kaip reikia ginti valstybę. Mintis gal ir gera, bet ką daro Krašto apsaugoje tarnaujantys civiliai, generolai, pulkininkai, didelis būrys pulkininkų leitenantų ir dar didesnis būrys majorų? Kol kas girdžiu tik keletą nuomonių – atsargos majoro Alberto Daugirdo, atsargos pulkininko Zenono Vegelevičiaus, kelių civilių.

Continue reading „Aš vis dar nežinau, kur mano batalionas, pone ministre !”

Negaliu daugiau tylėti, na ir miegu labai jau  neramiai, nors ir pasiklausęs KA ministro Juozo Olekos raminimų.

Praėjo jau dvidešimt  ketveri metai, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant bei puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant į NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gan gerai ginkluotą. Dar tada joje tarnavo dvigubai daugiau karių, nei turime jų šiandien.

Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį galėjome sunaikinti per 2 tūkstančius priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002-2003 metais.

Continue reading „Kur mano batalionas, ministre?”

video_cip_max

Rinkimų į Seimą išvakarėse viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą kai kurie pretendentai į Lietuvos parlamentą bendradarbiavo su KGB.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia trijų dalių videointerviu su buvusiu Lietuvos kariuomenės karininku Arūnu Stašaičiu. Atsargos majoras Arūnas STAŠAITIS pateikia savo gyvenimo istoriją, požiūrį į KGB ir lietuviškąją liustraciją.

Spalio 1-ąją paskelbėme pirmąją pokalbio apie KGB dalį, pavadintą “Arūnas Stašaitis – apie KGB ir liustraciją”. Spalio 2-ąją savo skaitytojams pateikėme antrąją pokalbio dalį: “apie KGB ir išdavystes”. Šiandien jūsų dėmesiui – paskutinioji, trečioji, pokalbio dalis, pavadinta “KGB ir kariuomenė”.

Continue reading „Arūnas Stašaitis – apie KGB ir kariuomenę ( 3 )”

video_cip_max

Rinkimų į Seimą išvakarėse viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą kai kurie pretendentai į Lietuvos parlamentą bendradarbiavo su KGB.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia unikalų, išskirtinį trijų dalių videointerviu su buvusiu Lietuvos kariuomenės karininku Arūnu Stašaičiu. Atsargos majoras Arūnas STAŠAITIS pateikia savo gyvenimo istoriją, požiūrį į KGB ir lietuviškąją liustraciją.

Spalio 1-ąją paskelbėme pirmąją pokalbio apie KGB dalį, pavadintą “Arūnas Stašaitis – apie KGB ir liustraciją”. Šiandien, spalio 2-ąją, savo skaitytojams pateikiame antrąją pokalbio dalį: “apie KGB ir išdavystes”. Spalio 3 dieną bus paskelbta paskutinioji, trečioji, pokalbio dalis, pavadinta “KGB ir kariuomenė”.

Continue reading „Arūnas Stašaitis – apie KGB ir išdavystes ( 2 )”

video_cip_max

 

Rinkimų į Seimą išvakarėse viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą kai kurie pretendentai į Lietuvos parlamentą bendradarbiavo su KGB.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia trijų dalių videointerviu su buvusiu Lietuvos kariuomenės karininku Arūnu Stašaičiu. Atsargos majoras Arūnas STAŠAITIS pateikia savo gyvenimo istoriją, požiūrį į KGB bei lietuviškąją liustraciją.

Artimiausiu metu bus pateiktos dar dvi šio pokalbio dalys: “apie KGB ir išdavystes” bei “KGB ir kariuomenę”. 

Continue reading „Arūnas Stašaitis – apie KGB ir liustraciją ( 1 )”

g.visockas-portretas

Viešojoje erdvėje karts nuo karto pasirodo patarimų, kaip rinkėjai galėtų susigaudyti, už kurią partiją jiems protingiausia balsuoti 2012-ųjų rudens rinkimuose. Įvairiausio plauko pranašai sudaro net specialius klausimynus.

Esą protingais klausimais vadovaujantis įmanoma atskirti, kokia partija sąžiningiausiai gina plačiosios visuomenės interesus.

Gal ir prasmingi tokio pobūdžio testai. Bet politiniai žaidimai klausiant – atsakant turi silpnąją pusę. Žodžiai skiriasi nuo darbų, o darbai – nuo prisiimtų įsipareigojimų. Ne tik Lietuvoje. Tik pats kandidatas į parlamentą žino, ar jis rimtai nusiteikęs įgyvendinti į kairę ir dešinę dalijamus gražius pažadus. Juk kandidatų nepasodinsi į melo poligrafo kėdę ir neišsiaiškinsi, kiek jų žodžiuose – nuoširdumo.

Be to, siekiantys perrinkimo politikai dažnai sugalvoja netikėčiausių pasiteisinimų, kodėl per pastaruosius ketverius metus nuveikė žymiai mažiau nei žadėjo. Ir pasiteisinimai ne visuomet – laužti iš piršto. Gyvenime pasitaiko visko. Kartais išties itin nepalankiai susiklosto aplinkybės, trukdančios atlikti numatytus darbus.

Continue reading „Amžiaus „vagystė”, kontaktai su KGB ir primityvus demokratijos gynimas”

stasaitis37

Ir vėl „bolševikinis“ buldozeris važiuoja, traiškydamas demokratiją Lietuvoje. 2012-08-30 dieną vyko 66 rinkimų apygardos (Kauno kaimiškosios) posėdis.

Pirmininkaujant Audronei Bendokienei, kurią delegavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jos pavaduotoja Vida Jankauskienė deleguota Lietuvos socialdemokratų partijos.

Vienas iš svarbiausių klausimų buvo apylinkių komisijų pirmininkų tvirtinimas. Tai vienos iš svarbiausių pareigybių rinkimuose, nuo kurių priklauso, ar bus demokratija, ar jos nebus Lietuvoje. Pasekmės – daugiau nei liūdnos. Iš 26 rinkimų apylinkių net 19 „pasidalino“ Lietuvos socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kitoms palikdamos vos devynias apylinkes.

Continue reading „Rinkimai prasideda „bolševikiniu“ buldozeriu”

Stasaitis37

Dalyvavau šiuose rinkimuose, nes vis dar tikėjau Lietuvos valstybe, jos laisve ir nepriklausomybe.

Turiu gerą vakarietišką išsilavinimą, daug gyvenimiškos patirties, esu paprastas žmogus, suprantantis kitą žmogų, jo norus ir lūkesčius. Kandidatavau į Kauno rajono Tarybą kaip turintis patirties ir žinantis, ką joje darysiu.

Ėjau su viltimi, kad galiu pakeisti abejingumą, baimę ir iniciatyvos stoką savivaldybės darbuose. Mūsų kartu buvo dviejų partijų (Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos) 35-eri kandidatai, pasivadinę „Pakaunės krašto koalicija“.

Dauguma iš jų – jauni, iniciatyvūs, žinantys savo vertę Lietuvos piliečiai. Manau, kad po šių rinkimų pilietiškumo koalicijos kandidatų ir rėmėjų tarpe gerokai sumažėjo.

Continue reading „2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimų ypatumai Lietuvoje”