Arvydas Anušauskas

Aktualijos

ELTA kampas. Ignas Vėgėlė. ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Apie prezidento rinkimus garsiai svarstantis advokatas Ignas Vėgėlė įtaria egzistuojant susitarimą tarp šalies vadovo Gitano Nausėdos ir konservatorių vadovybės. Tokią teoriją kelti advokatą skatina tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės sklindanti kritika krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.  
 
„Akivaizdu, kad tiek prezidentas, tiek ir Gabrielius Landsbergis veikia iš vien. Gabrieliui Landsbergiui Anušauskas yra nenaudingas kaip konkurentas partijoje“, – laidoje „Eltos kampas“ penktadienį samprotavo I. Vėgėlė.
 
Savo ruožtu G. Nausėdą, svarstė advokatas, susitarimui su konservatoriais veikiausiai motyvuoja nerimas dėl jam keliamų klausimų apie 2019 m. finansuotą rinkiminę kampaniją.
 
„Prezidento motyvas gali būti labai aiškus. Mes pamatysime, ar rudenį, kaip buvo žadėta, konservatoriai pradės prieš prezidentą procesą dėl neskaidraus finansavimo ir visų kitų rinkiminių insinuacijų… Klausimas, ar tai bus pradėta, ar ne. Susitarimo ir bandymo susitarti pagrindų tarp konservatorių vadovybės ir paties prezidento Nausėdos yra labai daug. Rudens politinis sezonas atsakys į visus klausimus“, – teigė I. Vėgėlė.
 
Vienas iš prezidentinių reitingų lyderių sako, kad tokie užkulisiniai sprendimai skaldo visuomenę ir yra nederami. Pasak jo, visuomenės skaldymo pavyzdys yra ir šią savaitę išsakyti prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono komentarai. Pastarasis „Žinių radijui“ tvirtino, kad I. Vėgėlės elektoratas yra aiškiai persidengęs ne su G. Nausėdos, bet su konservatorių elektoratu. Kaip teigė advokatas, prezidento patarėjas aiškiai indikavo, kad konservatorių rinkėjas yra blogas. Ir tokia pozicija, neslėpė I. Vėgėlė, jam pasirodė labai keista.
„Prezidentas turėtų jungti visus rinkėjus ir neskirtyti jų į gerus bei blogus“, – teigė jis.
 
„Kai Nausėda kandidatavo, jis kalbėjo, kad sieks jungti, kad padarys Prezidentūrą atvirą, kad visi galės ateiti. Bet po to Prezidentūra užsidarė ne tik žurnalistams, bet absoliučiai visiems žmonėms. Ten dalyvauja tik tie, kurie yra pakviečiami ir kurie turi pozityvią ar neturi jokios kritikos prezidentui“, – sakė I. Vėgėlė ir pažymėjo, kad pats džiaugiasi visų rinkėjų parama.
 
„Ypač konservatyvių pažiūrų žmonių parama“, – pridūrė I. Vėgėlė.
 
„Džiaugiuosi, kad jie, neradę savo tikslų ar noro įgyvendinimo konservatorių valdžioje – turiu galvoje vadovybę – atsisuka į mane ir remia. Tai yra labai šaunu“, – apibendrino į politiką sukantis teisininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.26; 00:55
Aktualijos

Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimai paviešintos riboto naudojimo informacijos.
 
„Generalinės Prokuratūros sprendimo Prezidentas nekomentuos. Jis jau yra sakęs, kad dėl krašto apsaugos ministro paviešintos informacijos lauks teisinio prokurorų vertinimo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko paskelbtos informacijos. Toks sprendimas priimtas po Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo.
 
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė tikina ir toliau nematanti pagrindo reikalauti krašto apsaugos ministro politinės atsakomybės.
 
Po pastarojo VGT posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.
 
Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
 
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.08; 06:38
Aktualijos

Konfidenciali informacija

Nepaisant priešingų Prezidentūros pareiškimų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nekeičia savo pozicijos ir tvirtina, kad informacija, kurią paskelbė apie vokiškus „Leopard“ tankus, nėra pažymėta jokiu slaptumo grifu. Politikas nurodo, kad po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, o vėliau ir savo „Facebook“ paskyroje dalijosi viešojoje erdvėje prieinama informacija.
 
„Pirmiausia turiu pasakyti, kad įstatymas yra mano pusėje, nes čia nebuvo skelbiami duomenys, turintys kokius nors grifus, tokių duomenų nenaudojau, bet apie priimamus sprendimus mes komunikuojame“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
 
„Jokio dokumento, pateikto Valstybės gynybos tarybai, nepaviešinau. Aš vėliau paskelbiau apie sprendimą, t. y. jungtis, išsiųsti ketinimų pareiškimą Vokietijai, o vėliau, diskutuojant su kolega Seimo nariu Raimundu Lopata, buvo pateikta papildoma informacija iš viešos informacijos. Apie tai, tiesa sakant, mes komunikavome (…) gegužės viduryje, prieš anksčiau vykusį Valstybės gynybos tarybos posėdį.“, – aiškino ministras.
 
A. Anušauskas, argumentuodamas savo sprendimus, taip pat pasirėmė Čekijos pavyzdžiu, kuri, pasak jo, pastaruoju metu žengė tokį patį žingsnį – paskelbė apie siunčiamą ketinimų raštą Vokietijos tankų gamintojams. „Būtent tomis dienomis Čekija žengė analogišką žingsnį. Ministrė pasirašė ketinimų pareiškimą, tokį pat dokumentą išsiuntė Vokietijai ir komunikuojant buvo pasakyta, kad Čekija oficialiai prisijungia prie  „Leopard“ koalicijos ir tai kaip tik leis prisijungusioms šalims supaprastinti pirkimo procedūras, sumažinti kainas, gauti trumpesnius pristatymo terminus, tinkamą logistinę pagalbą, konkretesnė informacija turėtų pasiekti metų pabaigoje“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Dėl viešų pareiškimų ministras sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti. Tai šalies vadovas pakartojo ir po KAM išaiškinimo, esą A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta.
 
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.08.02; 00:05
Aktualijos

Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatskleidžia, ar dėl Baltarusijoje dislokuotų „Wagner“ samdinių keliamos grėsmės Lietuva ketintų sekti Lenkijos pavyzdžiui ir svarstyti galimybę užminuoti pasienį.
 
„Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja. Bet aš turiu pripažinti, tariausi ir su kariuomene – mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ir kažką ir darome, o darome, mes kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką mes iš tikrųjų esame padarę. Nes, manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
 
„Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, aš manau, kad kiekvienos šalies pasirinkimas“, – taip pat akcentavo jis. Visgi ministras tikina nemanąs, kad sprendimas imtis papildomų apsaugos priemonių pasienyje pakenktų Lietuvos saugumui. „Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai“, – pabrėžė jis.
 
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia labai gerai suprasti, jog užminavus pasienį jo apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys. „Pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip“, – sakė ministras. „Tiesiog, jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt, kažką skelbsime“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
 
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija treniruojasi Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
 
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.02; 00:30
Aktualijos

Facebook. EPA – ELTA nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų „mažiau galvoti apie feisbuką“ ir elgtis išmintingiau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
 
Taip politikė reagavo į šią savaitę kilusį skandalą, kai A. Anušauskas paskelbė, jog jo vadovaujama ministerija planuoja pasirašyti ketinimų protokolą su Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais. Dėl šių pareiškimų ministras sulaukė kritikos ir iš valdančiosios koalicijos bendražygių, ir iš paties prezidento Gitano Nausėdos.
 
„Norėčiau mesti akmenuką į ministro daržą, kadangi, man atrodo, ne pirmą kartą jis taip suklumpa, pats pirmas praneša dalykus, su niekuo neaptaręs ar nepasitaręs“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
 
„Norėčiau palinkėti ministrui kartais iš tikrųjų mažiau galvoti apie feisbuką, apie tos informacijos viešinimą“, – linkėjo ji.
 
Europarlamentarės manymu, kilęs ginčas ir išryškėję nesutarimai kenkia Lietuvos reputacijai Vakarų partnerių akyse.
 
„Tiesiog patarčiau elgtis išmintingiau. Pasižiūrėkite, kiek visokių aistrų viešumoje buvo dėl vokiečių brigados. Ir kam nuo to geriau? Man atrodo, kad tik Lietuvos reputacija tarp mūsų sąjungininkų menkėja“, – dar neseniai vykusias diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniui priminė V. Blinkevičiūtė.
 
„Nėra dar jokių derybų, nieko mes dar neįsigijome, yra tam tikri ketinimai, kurie aptarti uždarame posėdyje, Valstybės gynimo taryboje. Buvo galima tą informaciją pateikti ir ne tokią konkrečią. Tikrai taip, matyt, reikėjo pasielgti. O dabar vėl labai daug emocijų“, – apgailestavo LSDP vadovė.
 
V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad tankų įsigijimo klausimas yra itin svarbus Lietuvai. Todėl politikė neabejoja, kad tai, kokią techniką pirkti, geriausiai žino Lietuvos kariuomenė.
 
„Svarbiausia visoje šitoje temoje, kad mūsų kariuomenė pirmiausiai įsigytų tai, ko jai reikia. Ir tą kariuomenė tikrai pati žino geriausiai“, – pridūrė europarlamentarė.
 
Įvertino A. Širinskienės kreipimąsi į prokuratūrą: linkiu sėkmės
 
Tuo metu klausiama apie Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės iniciatyvą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jog ši įvertintų, ar A. Anušauskas neatskleidė tarnybos ar valstybės paslaptį sudarančios informacijos, V. Blinkevičiūtė teigė, kad teisėsauga turėtų išnagrinėti keliamus klausimus.
 
„Kas nori, tas gali, žinoma, kreiptis. Kiek žinau, Mišrios Seimo narių grupės atstovė ir kreipėsi. Linkiu sėkmės, tegul prokuratūra išnagrinėja šituos klausimus“, – opozicijos kolegų iniciatyvą įvertino socialdemokratė.
 
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Be to, europarlamentarė svarstė, kad ministrui veikiausiai teks dėl savo pareiškimų pasiaiškinti ir Seimui.
 
„Ministras, matyt, rudens sesijoje turės atsakyti į daug klausimų, kai Seimas grįš į plenarinę sesiją“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
 
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
 
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu, pabrėžia A. Anušauskas.
 
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.07.28; 00:05
Aktualijos

Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, įgyvendinant regioninius gynybos planus, dėl kurių galutinai sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, svarbu stiprinti ir Lietuvos pajėgumus. Ministro teigimu, kuriant Lietuvos diviziją svarbus ir tankų batalionas, kurį turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
 
„Stiprindami savo pajėgumus, kurdami diviziją, mes kartu stipriname ir savo gynybą, ir NATO planų įgyvendinimą“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė A. Anušauskas.
 
„Pavyzdžiui, kuriant diviziją, jai reikalingas tankų batalionas, stiprinantis jos galią, manevrą, pajėgumą. Šiuo atveju mes ties tuo dirbame, niekam ne paslaptis, kad kariuomenė atlieka tokius vertinimus. Ir galiausiai, aš manau, kad politinis sprendimas bus priimtas dėl įsigijimo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
 
Anot jo, tankų batalioną turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
 
Amerikiečių karys Vilniuje. Vytauto Visocko nuotrauka

„Kalbu apie batalioną, batalionas yra keliasdešimt tankų. Tai gali būti 40 kovinių mašinų“, – sakė A. Anušauskas.
 
„Pirmą kartą šiuolaikinėje Lietuvoje būtų įgyvendintas toks projektas, nes tankus mes turėjome tik iki 1940 metų“, – pridūrė ministras.
 
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
 
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
 
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.07.17; 08:00
Aktualijos

Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į viešojoje erdvėje bei Seimo salėje jam žeriamą kritiką dėl anglų kalbos žinių ir patikino, kad „ties tuo dirba“.
 
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu, Mišrios parlamentarų grupės seniūnė Agnė Širinskienė kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, klausdama, ar ši planuoja ką nors daryti dėl A. Anušausko užsienio kalbos gebėjimų. Politikė referavo į pastaruoju meto žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dėmesio sulaukusį vaizdo įrašą iš ministro vizito Jungtinėse Valstijose. 
 
„Kaip žinia, socialiniuose tinkluose jau gal dvi ar tris savaites plinta vaizdo įrašas, kuriame ministras demonstruoja tikrai labai apgailėtiną anglų kalbos mokėjimą, kuomet tiesiog nemokama perskaityti iš lapelio“, – kalbėjo A. Širinskienė.
 
„Ką jūs planuojate daryti? Gal kažkoks mokymosi planas, žinių tobulinimo planas ministrui yra sudarytas ar bus sudarinėjamas?“ – Vyriausybės vadovės teiravosi ji. Premjerė, atsakydama į A. Širinskienės klausimą, patikino, kad ministras pats geba vertinti savo užsienio kalbos sugebėjimus, todėl ji neketina imtis kokių nors papildomų žingsnių.
 
„Jūs kaip dora katalikė, vis dėlto, turėtumėte laikytis tos nuostatos, kad peikti kitus žmones – ypatingai jų fizines savybes ar kažkokius asmeninius gebėjimus – nėra padoru net tada, kai pati puikiai kalbate angliškai, nedarote jokių tarimo klaidų ir panašių kitų dalykų. Nieko aš nesiruošiu daryti. Aš tikrai tikiu, kad ministras pats gali įvertinti savo gebėjimų, sugebėjimų lygį, kur jam reikia tobulintis ir tai daro“, – A. Širinskienei teigė premjerė.
 
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo metu pats ministras, reaguodamas į kritiką, prakalbo angliškai. „About my speech at the „Atlantic Council“– I was very tired after sleepless everynight, I said words slowly with difficulty (liet. Apie mano pasisakymą „Atlantic Council“ – aš buvau labai pavargęs po bemiegių naktų, todėl tariau žodžius lėtai, sudėtingai – ELTA)“, – sakė A. Anušauskas.
 
„Aš puikai žinau. Po trijų nemigos naktų galvojau, kad pakankamai greitai (kalbu – ELTA). Taip, kalbėjau labai lėtai. Tiesa sakant, tai nebuvo pats geriausias epizodas. Bet atleiskite, ne jums mane mokyti, ponia Širinskiene“, – kolegei iš opozicijos atkirto konservatorius.
 
Visgi, politikas patikino, kad tobulina savo užsienio kalbų sugebėjimus. „Dirbu ties tuo“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.11; 00:30
Aktualijos

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad karinės divizijos suformavimui Lietuvoje kasmet iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų.
 
Pirmadienį TV3 televizijai A. Anušauskas teigė, kad, formuojant karinę diviziją Lietuvoje, karių skaičius šalyje turėtų būti padidintas maždaug 1000. „Bet kuris tūkstantis papildomų karių, bet kuris įgalinimo elemento kūrimas, bet kuris jau kito lygio technikos įsigijimas, pavyzdžiui, tankų, visa tai kainuoja realius pinigus. Nes mūsų gynybos biudžetas yra finansuojamas išimtinai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Čia nėra europinių pinigų, išskyrus tiek, kiek finansuoja sąjungininkai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
 
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Jis pabrėžė, kad tikslių skaičiavimų, kiek iš viso gali kainuoti divizijos sukūrimas, negalintis įvardinti, bet tikino, jog preliminarus lėšų poreikis kasmet iki 2030 m. vidutiniškai siektų apie 200 mln. eurų. „Nenoriu spekuliuoti tais skaičiais, bet kiekvienais metais tektų papildomai investuoti, jeigu norime iš karto pradėti tas investicijas, virš 100 milijonų. Iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra toks procesas kur gali viską gauti ir įsigyti. Vidurkis būtų gal 200 milijonų“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė brigada, institucijos planuoja suformuoti iki 2030 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.09; 00:30
Aktualijos

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiki, kad Vakarų valstybės išgirs Ukrainos prašymus perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų, įvykdys šiuos prašymus. Vis dėlto, kaip perspėja ministras, tai priklauso nuo lėktuvų gamintojo, tai yra JAV.
 
„Aš manau, bus išgirsti kaip ir visi kiti prašymai“, – sekmadienį LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė A. Anušauskas, paklaustas, ar Vakarų valstybės atsižvelgs į nuo Rusijos besiginančios Ukrainos pakartotinį prašymą perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų.
 
Krašto apsaugos ministras priminė, kad Ukrainai anksčiau Vakarų valstybės buvo perdavusios tankų, šarvuočių, taip pat galiausiai buvo perduoti ir naikintuvai, tą yra padariusios Lenkija, Slovakija.
 
A. Anušauskas pažymėjo, kad naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimas susijęs ir su mokymų, kaip elgtis su aviacine technika, specifika, jų trukme.
 
„Su aviacija sudėtingiau. Tai yra technologijos, pasirengimas, apmokymai. (…) Minimalus laikotarpis pasirengimui yra pusė metų, o optimalus – metai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
 
Galiausiai, anot jo, papildomų naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai priklauso nuo to, kokią poziciją šiuo klausimu turės JAV.
 
„Kaip tai bus realizuota, priklauso, pirmiausia, nuo F-16 lėktuvo tėvynės, tai yra JAV“, – teigė ministras.
 
A. Anušausko manymu, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planuojamas vizitas Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu šių metų liepą turėtų turėti įtakos Vakarams, sprendžiant papildomų naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą.
 
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

„Prezidento V. Zelenskio buvimas Vilniuje, aš manau, pridės šiam klausimui, jo kėlimui svorio, nes vis tik pasaulyje šis prezidentas užima pakankamai svarbias pozicija pagal įtaką viešajai nuomonei“, – sakė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad po pražūtingų raketų atakų naktį į penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitras Kuleba dar kartą pareikalavo F-16 tipo naikintuvų savo šaliai.
 
„Kelias į taiką yra išvyti Rusiją iš Ukrainos. Kelias į taiką yra apginkluoti Ukrainą F-16 naikintuvais“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba. 
 
Rusijos raketų atakas jis pavadino Rusijos atsaku į „bet tokias taikos iniciatyvas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.01; 08:00
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į NATO Karinio komiteto pirmininko, admirolo Roberto Bauerio teiginius, kad Aljanso ambicijos dėl Baltijos šalių gynybos turėtų būti tokios pačios, kaip ir dėl bet kurios kitos Aljanso valstybės.
 
Admirolas Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė, kad sutelkdamos visą dėmesį į rytinį NATO flangą, sąjungininkės negebės atliepti kitų Aljansui kylančių grėsmių.
 
Komentuodamas šias nuostatas krašto apsaugos ministras pažymi sutinkąs su pozicija, kad grėsmės egzistuoja tiek rytiniame, tiek pietiniame ar šiauriniame Aljanso sparnuose. Tačiau, akcentuoja jis, būtina suvokti, kad būtent rytinis Aljanso sparnas turi tiesioginę sieną su agresore Rusija.
 
„Mes matome, kad Rusija destabilizuoja situaciją įvairiose regionuose. Visgi būkime teisingi. Tiesioginės sausumos sienos su Rusija yra būtent rytiniame flange, pradedant nuo Lenkijos ir Lietuvos ir baigiant Suomija. Taigi visos kitos grėsmės yra svarbios, tačiau rytinis NATO flangas turi būti gerokai stipresnis ir dėmesys jam turi būti toks pat didelis kaip ir dabar“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.
 
„NATO yra šalių aljansas. Be abejonės, valstybių pozicijos yra svarbiausios. Kiekviena valstybė, kad ir pati mažiausia NATO narė, formuluoja savo pozicijas. Į jas pirmiausiai atsižvelgiama. Karinio komiteto pirmininkas ir kiti pareigūnai, be abejo, atspindi tam tikras pozicijas. Ir, aš manau, kad šiuo atveju, matyt, norėta pasakyti, kad dėmesys turėtų būti ir pietiniam flangui, ne tik rytiniam flangui. Mano galva, ten kur mes turime sausumo sienas su Rusija, tas dėmesys dabartinėje situacijoje turi būti didesnis“ – teigė ministras.
 
Kaip ELTA rašė anksčiau, interviu Lietuvos žurnalistams metu R. Baueris pažymėjo, kad Rusijos grėsmė egzistuoja ne tik Baltijos regione. Pasak jo, Kremliaus vaidmuo yra globalus ir pasireiškia įvairiose saugumo srityse. Todėl, tęsė jis, valstybėms narėms, diskutuojant dėl naujų regioninės gynybos planų, svarbu ne tik žvelgti į platesnį kontekstą, bet ir išlikti lankstiems. Antraip, akcentuoja R. Baueris, reaguoti į skirtingo pobūdžio pavojus gali būti itin sunku.
 
„Grėsmės yra ne tik rytiniame flange. Taip pat egzistuoja grėsmės šiaurėje, vakaruose ir pietuose. Šiuo metu, dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, pagrindinį dėmesį esame sutelkę į rytinį flangą. Tačiau Rusija iš esmės yra visur – kosmose, kibernetinėje srityje, Arkties, Atlanto vandenynuose, Viduržemio jūroje, Afrikoje. Rusija yra ne tik ties rytiniu flangu“, – Lietuvos žurnalistams NATO centrinėje būstinėje teigė R. Baueris.
 
„Jeigu viską supaprastiname ir susitelkiame rytiniame flange – tuomet būsime nepajėgus atliepti to, kas vyksta pietuose ar šiaurėje, vakaruose. Turime būti lankstūs“, – pažymėjo jis.
 
Pasak admirolo, NATO pajėgų lankstumas yra svarbus faktorius, kalbant apie šalių gebėjimą atremti skirtingo pobūdžio grėsmes. R. Baueris pabrėžė, kad būtent Aljanso reakcija į Maskvos agresiją prieš Ukrainą – sprendimai stiprinti sąjungininkų buvimą Baltijos regione ir kitose rytų sparno valstybėse – yra paslankios NATO laikysenos įrodymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.22; 00:30
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „Politico“ nėra tikslus antradienį paskelbtoje publikacijoje rašydamas apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas dėl Ukrainai suteiktos karinės paramos.
 
Įtakingas leidinys, remdamasis neįvardintais ES diplomatais ir pareigūnais, minėtoje publikacijoje rašė, kad šešios Bendrijos šalys prašymus dėl karinės ginkluotės kompensavimo apskaičiavimo ne faktine Ukrainai perduotos paramos verte, bet naujos technikos kainomis. Kitaip tariant, sena ukrainiečiams perduodama technika paraiškose Europos taikos priemonės fondui vertinama gerokai didesnėmis kainomis nei yra verta iš tikrųjų.
 
Savo ruožtu A. Anušauskas tvirtina, kad užsienio spaudoje paviešinta informacija neatitinka tikrovės. Pasak ministro, pareiškimai, jog neva Vilnius siekia atgauti 93 proc. naujų karinės technikos pirkimų kainos yra „keisti išvedžiojimai“.
 
 „Kompensuojama 20 proc. Pabrėžiu – 20 proc. Tai penktadalis (vertės – ELTA). Apie kokius ten procentus, šimtą, devyniasdešimt kalba… Nežinau“, – LRT televizijai situaciją aiškino krašto apsaugos ministras.
Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dalis mūsų suteiktos ginkluotės per Europos Taikos fondą net nėra įskaičiuota ir nebus kompensuojama“, – LRT televizijai pridūrė jis.
Šį straipsnį ministras komentavo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
 
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių – narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę. Šiuo metu sutarta dėl iki 2022 m. liepos mėn. suteiktos paramos dalinio kompensavimo 2023-2027 m., taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo“, – rašė jis.
 
„Politico“ publikacijoje teigiama, kad Suomija pretenduoja į 100 proc. naujos pirkimo kainos, Latvija į 99 proc., Lietuva į 93 proc., Estija į 91 proc., Prancūzija į 71 proc. ir Švedija 26 proc.
 
ELTA primena, kad antradienį įtakingas leidinys „Politico“ paviešino publikaciją, kurioje skelbiama, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatų gretose kyla šurmulys dėl kai kurių Bendrijos šalių prašomų kompensacijų už karinę paramą Ukrainai.
 
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tokias finansines išmokas, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį bei suteiktą paramą Kyjivui, ES narės gali gauti iš bendro Europos taikos priemonės fondo. Oficialiai sutarta, kad valstybės narės turėtų gauti panašią kompensaciją – apie 84 proc. į frontą siunčiamos paramos vertės. Visgi, apskaičiuoti, kokios vertės ir kainos technika perduota, pavesta valstybėms individualiai.
 
Publikacijoje pažymima, kad Estija, Kyjivui suteikusi per 160 mln. eurų vertės paramos, kurios net 134 mln. eurų turėtų būti kompensuojama Europos taikos priemonės lėšomis.
 
Estijos vyriausybė pastarosios publikacijos nepraleido pro akis ir reaguodama į mestus kaltinimus dėl bandymo pasipelnyti tvirtina, kad, nurodant kompensavimo sumas, buvo atsižvelgiama į konkrečiai įvestus principus ir taisykles bei atkreipiant dėmesį į paramos atkūrimo vertę. Be to, pažymima, jog Talinas siuntė karinę paramą Kyjivui dar gerokai iki tol, kai Briuselis sukūrė Bendrijos kompensacinę sistemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.29; 09:19
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Trečiadienį vykusiame „Ramšteino formato“ susitikime dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad būtina teikti visą įmanomą paramą agresorės niokojamai Ukrainai ir pranešė, kad Lietuva jau yra paruošusi šaliai naujus karinės paramos paketus bei yra pasirengusi prisidėti apmokant Ukrainos karius, teigiama pranešime žiniasklaidai.
 
„Šiuo metu, kai kalbamės, ukrainiečiai tęsia nuožmią kovą Bakhmute, Avdiivkoje, Maryinkoje ir kitose vietose, kad apgintų savo teisę būti nepriklausomiems. Ukrainos tauta demonstruoja nepaprastą ištvermę ir pajėgumą mūšio lauke. Tačiau agresorius dar nenugalėtas. Todėl turime dar labiau koncentruotis į ukrainiečių rėmimą. Jei norime taikos Europoje, turime dar daugiau investuoti į gynybą. Tiek į Ukrainos, tiek į savo pačių. Kito kelio nėra“, – vaizdo konferencijos metu kreipdamasis į sąjungininkus sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Susitikime Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė apie naujos karinės paramos Ukrainai paketus – Ukrainai bus perduota 155 mm amunicijos, taip pat visureigių ir sausų davinių. Be to, papildomai ruošiamasi skirti 3 mln. eurų į Jungtinės Karalystė administruojamą tarptautinį fondą sunkiosios ginkluotės pirkimams bei 1 mln. eurų į NATO CAP Patikos fondą (angl. Comprehensive assitance Package) ne letalinei paramai. Iš viso Lietuvos suteiktos karinės paramos Ukrainai vertė greitai sudarys 454 mln. eurų.
 
Dar viena Lietuvos teikiamos paramos Ukrainai forma – karių mokymai, kurių metu per 2023 m. planuojama parengti 1 600 Ukrainos karių, 40 Lietuvos instruktorių prisidės prie ES paramos Ukrainai misijos (angl. EUMAM) mokymų Vokietijoje. Nuo metų pradžios Lietuvos instruktoriai jau apmokė 250 Ukrainos karių.
 
Be kita ko, šiemet planuojama priimti iki 400 asmenų gydymui ir iki 1200 asmenų reabilitacijai įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose. Medicinos ir reabilitacijos Ukrainos kariams teikiamos koordinuojantis su ES ir NATO. Lietuvoje gydėsi 136 sužeistų asmenų, o 151 sužeistajam teiktos reabilitacijos paslaugos, rašoma pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.16; 06:31
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruosius darbo metus įvertinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neslepia džiugesio – gautas finansavimas kariuomenės modernizavimui bei išaugęs tiek ministerijos, tiek karo tarnybos vertinimas šiais metais buvo vienas aukščiausių. Ir nors kalba apie itin sėkmingus darbo metus, ministras apie tolimesnius politinius planus pernelyg neatvirauja.
 
Tačiau paklaustas, ar svarsto apie kitokius karjeros vingius, A. Anušauskas mįslingai komentuoja galimybes dalyvauti konservatorių partijos pirmininko rinkimuose.
 
„Pas mane nėra karjeros vingių, pas mane yra pakankamai tiesus kelias, nes 14 metų politikoje nėra vingiai. Tai yra toks nuoseklus atstovavimas tiems žmonėms, kurie už mane balsavo“, – Eltai teigė KAM vadovas.
 
„Dėl kitų visų labai labai tolimų dalykų, aš sakyčiau tai daugiau priklauso nuo tų žmonių, kurie norės išreikšti palaikymą ir mūsų Tėvynės Sąjungos bendruomenėje iškels kokį nors klausimą, turbūt tuomet ir atsakysiu apie perspektyvas, bet, kol jos tolimos, aš nenorėčiau nei sukelti kokių nors lūkesčių, nei turėti pats iliuzijų“, – aiškino A. Anušauskas savo ruožtu pakomentuodamas ir viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusį jo aktyvumą socialinėje erdvėje.
 
„Dėl mano įrašų socialiniuose tinkluose yra visokių nuomonių – esu gavęs ir apdovanojimą už faktais grįstą betarpišką profesionalią komunikaciją Rusijos karo prieš karą akivaizdoje ir esu gavęs kitokių nuomonių, kad iš esmės savo darbo nedirbu ir tik sėdžiu socialiniuose tinkluose. Nors mano visi įrašai yra arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare, o kartais naktį daromi“, – sakė A. Anušauskas, dėkodamas Vyriausybei bei Seimui už, pasak jo, itin didelį dėmesį krašto apsaugos sistemai.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Per šiuos metus finansavimas, čia jau atiduodu, kaip sakant, padėką visai Vyriausybei, nes ji apsisprendė palaikyti ir, be abejo, ir Seimui, kuris palaikė, tai finansavimas būtent įsigijimams kariuomenei, ginkluotei pasiekė, ko gero, nematytas aukštumas. Nes, jei mes skiriame įsigijimams daugiau kaip pusę milijardo, tai tokių galimybių Lietuvos kariuomenė niekada iki šiol neturėjo“, – aiškino A. Anušauskas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.27; 06:00
Aktualijos

Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šiandien pasirašė sutartį su Švedijos įmone „SAAB Dynamics AB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos „RBS-70“ valdomų „Bolide“ ir „MK-2“ tipo raketų įsigijimo. Įsigyjamos raketos padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Anot KAM, RBS-70 tipo raketinėmis sistemomis yra aprūpintas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas. Ši artimojo nuotolio sistema pasirinkta dėl ypač lengvo aptarnavimo, mobilumo ir todėl, kad yra visiškai atspari mechaniniams ir elektromagnetiniams trukdžiams.
 
Kaip teigiama pranešime, „MK-2“ raketos padengia 4 km aukščio ir 7 km atstumą bei yra naudojamos ne vienos NATO sąjungininkės. Naujos kartos „Bolide“ tipo raketos yra tobulesnė „MK-2“ raketų versija su nauju varikliu, kuris padidina raketos greitį ir manevringumą ir aukščio bei nuotolio parametrus. Sutarties vertė sudaro apie 45 mln. eurų.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, augant krašto apsaugos finansavimui, atsiranda galimybės didinti ginkluotės įsigijimus ir užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą.
 
Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, Lietuva skiria daug dėmesio ir investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja oro gynybos sistemas, stiprina oro erdvės stebėjimą ir kontrolę bei vysto priimančios šalies paramą, siekiant greitai ir efektyviai priimti sąjungininkus.
 
Nuo 2004 m. oro policijos misijos funkciją Baltijos šalyse užtikrina NATO naikintuvai. Taikos metu NATO naikintuvai patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, reaguoja į oro erdvės pažeidimus, tokiu būdu prisideda prie oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimo.
 
Lietuva yra Aljanso kolektyvinės gynybos sistemos dalis ir kartu su sąjungininkais rengiasi šalies ir viso Aljanso gynybai. NATO rengia ir nuolat atnaujina gynybos planus, kurie užtikrina kolektyvinį atsaką krizės ar konflikto metu. Reguliarios pratybos prisideda prie gynybos planų tobulinimo, siekiant visokeriopai apsaugoti Aljanso oro erdvę agresijos atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.22; 10:53
Politinės intrigos

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimą, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį atvyktų vokiečių karių brigada, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad A. Anušausko vadovaujama ministerija turėtų aiškiai įvardinti, kada Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nuolatinis Vokietijos brigados dydžio karinis vienetas.
 
„Šiandien situacija de facto yra tokia. Vokiečiai patvirtino – taip, mes pas jus atvyktume, jeigu jums kiltų pavojus. Mes tą žinome, bet susitarimas yra ne toks. Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
 
„Komunikuojant tokius faktus, reikia labai labai tiksliai pasakyti, apie ką mes kalbame. Ir to nerimo kyla, jis yra suprantamas. Čia ne tiek politinis priekaištas, bet norėtųsi žinoti, kada ta brigada bus Lietuvoje, dėl kurios susitarėme Madride“, – nurodė G. Landsbergis.
 
Ministras neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų su Vokietija.
 
„Aš neatmetu, kad mes galbūt šiek tiek ir frakcijoje ketintume pasikviesti ir ministrą, galbūt ir kariuomenės atstovus – gal šiek tiek išgryninti tas pozicijas ir aiškias komunikacines linijas, kad visiems būtų lengviau vieni kitus palaikyti“, – teigė konservatorius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
TS-LKD lyderis pastebėjo, kad Lietuva yra įsivertinusi, kada šalyje galėtų pradėti veikti nuolatinė vokiečių brigada – šiuo metu vis dar kuriama reikiama infrastruktūra priimti Vokietijos kariams. Tačiau ar siūlomi karių priėmimo terminai tinka Vokietijos gynybos lyderiams, ministras sakėsi nežinąs.
 
„Kadangi Vyriausybė, sutarusi kartu su krašto apsaugos ministerija, patvirtino ilgalaikį infrastruktūros įrengimo planą su datomis, iš tų datų yra aišku, kada Lietuva bus pasirengusi priimti brigadą. Turbūt nėra keista, kad norėtųsi, kad ir iš ministro ir apskritai iš Lietuvos nuskambėtų labai aiškus kvietimas vokiečiams įvardinti, ar tos datos, kurias Lietuva teikia, yra priimtinos ir atitinka jų planavimo kalendorių“, – kalbėjo ministras, akcentuodamas, jog susitikimo su Vokietijos gynybos ministre aiškios Berlyno pozicijos neišgirdo.
 
„Tikiuosi, kad galbūt mūsų gynybos ministrui yra žinoma daugiau, tik tada keista, kodėl jis to nepasako“, – svarstė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, jog atsakyti į klausimus dėl Vokietijos karių brigados svarbu ir dėl kitais metais Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Susirinks visi vadovai būtent į Vilnių, kuriame yra norima patvirtinti, kad tą, kas buvo sutarta Madride, pavyko pasiekti. Vien šituo remiantis, norėtųsi sužinoti – tai ką pavyko pasiekti“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.11; 07:00
Politinės intrigos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nemato nieko blogo, kad šeštadienį vykusiame susitikime su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, pareiškė, jog dešimties dienų terminas, per kurį į Lietuvą būtų dislokuota vokiečių karių brigada, yra tinkamas.
 
Ministras atmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių kritiką ir dėl komiteto posėdžių nelankymo, ir dėl neva pasikeitusios Lietuvos pozicijos NATO sąjungininkų brigados atžvilgiu.
 
„Su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai dabar sužinos“, – Eltai aiškino A. Anušauskas.
 
Sekmadienį komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad ministro argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka, nes privalu siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl ministras išsakė kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas nesiėmė vertinti, tačiau teigė, kad kartais reikėtų daugiau dirbti, įtikinant vokiečius dėl Lietuvai strategiškai svarbių sprendimų.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pirmadienį Eltai ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
 
„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis (kritikai – ELTA) labai skuba“, – teigė ministras.
 
„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia“, – pridūrė jis.
 
Ministras: lankau NSGK posėdžius „tada, kada būtina“
 
Tuo metu Seimo mažumos atstovai kritikuodami A. Anušausko pasisakymus atkreipė dėmesį, kad ministras NSGK posėdžiuose – retas svečias. Todėl ką daro ministras ir kokios derybos vyksta už uždarų durų, parlamentarai sakosi nežinantys ir paragino A. Anušauską dalyvauti posėdžiuose reguliariau.
 
Tokių opozicijos argumentų A. Anušauskas taip pat nepriima.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

„Aš (NSGK posėdžiuose – ELTA) pasirodau tada, kada būtina. Manau, jeigu jie nori tik dėl viešųjų ryšių daryti savo posėdžius be jokio turinio, tai turi pilną teisę ir galimybes“, – nurodė ministras.
 
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje lankęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto. Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.10.11; 07:08
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Kyjive. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kyjive susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, patvirtino, kad Lietuva netrukus perduos Ukrainos kariuomenei papildomą paramą.
 
„Su ministru Oleksijumi Reznikovu aptarėme karinės paramos ir ukrainiečių karių mokymo klausimus bei viską, kas didina Ukrainos galimybes atremti Rusijos agresiją”, – sakė ministras A. Anušauskas.
 
Pasak A. Anušausko, prie jau perduotų dvidešimties M113 šarvuočių Lietuva papildomai perduos ukrainiečiams dar dešimt, o taip pat suteiks Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.
 
Ministrai susitikimo metu diskutavo apie galimybes Ukrainos kariuomenės karius apmokyti Lietuvoje.
 
„Papildoma Lietuvos karinė parama netrukus pasieks Ukrainą. Šalis gauna daug M113 šarvuočių, todėl mes galime apmokyti ukrainiečių mechanikus ar jų instruktorius. Taip pat siūlome išminavimo specialistų mokymus. Esame lankstūs ir pasiryžę padėti kaip tik galime, žinoma, atsižvelgiant į Ukrainos išsakytus poreikius”, – teigia A. Anušauskas.
 
Abu ministrai taip pat dalyvavo šalių prezidentų Gitano Nausėdos ir Volodymyro Zelenskio susitikime, kuriame buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo kryptys.
 
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger”, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2″ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.
 
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.29; 00:30
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje rugpjūčio viduryje pradės veikti Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė, teigia ministras Arvydas Anušauskas. Grupės tikslas, pasak ministro, organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą.
 
„Siekiant užtikrinti, kad korupcijos prevencijos priemonės Krašto apsaugos sistemoje būtų įgyvendintos dar veiksmingiau rugpjūčio 16 d. veiklą pradės Krašto apsaugos ministerijoje Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė. Tai nauja ir pirmą kartą šiam tikslui sukurta struktūra“, – feisbuke rašė ministras.
 
Ministro teigimu, šios grupės pirmųjų darbų veiklos kryptys – organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą bei didinti visų sistemos darbuotojų ir karių antikorupcinį sąmoningumą.
 
„Labai svarbu efektyviai stiprinti korupcijai atsparią aplinką ir įgyvendinti skaidrumo aplinką krašto apsaugos sistemoje, kurią sudaro įvairios specifinės institucijos, tarnauja daugiau kaip 11 tūkst. profesinės karo tarnybos karių ir dirba daugiau kaip 3 tūkst. civilių darbuotojų. Neabejoju karių ir civilių motyvacija bei atsidavimu savo darbui, bet antikorupcines žinias reikia nuolat atnaujinti ir stiprinti“, – nurodė ministras.
 
Ministras primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame naujame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta atsakomybė ministerijoms rūpintis savo ir sau pavaldžių subjektų korupcijos prevencija, išplėstos korupcijos prevencijos priemonės.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.23; 07:00
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvyksiančiu Norvegijos gynybos ministru Bjørnu Arildu Gramu.
 
Susitikime ministrai aptars Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, kitus klausimus, kurie bus keliami NATO viršūnių susitikime Madride.
 
Norvegijos gynybos ministras taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje tarnaujančius Norvegijos karius.
 
Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta įvairiose srityse – gynybos politikos planavimo, mokymų. Šalys bendradarbiauja daugiašaliuose formatuose: Šiaurės-Baltijos šalių (Nordic-Baltic), Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės Jungtinių ekspedicijų pajėgų (JEF), prisidedančiuose prie bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo.
 
Norvegija teikia paramą Lietuvai stiprinant kariuomenę. Dvišalis karinis bendradarbiavimas su Norvegija suintensyvėjo Krašto apsaugos ministerijai pradėjus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS (angl. Norwegian Advanced Surface to Air Missile System) komponentų ir raketų įsigijimą iš Norvegijos. Taip pat Norvegija Lietuvai yra perdavusi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70, kurias šiuo metu naudoja Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas. Lietuvos kariuomenė iš Norvegijos yra įsigijusi laivų Karinėms jūrų pajėgoms, vykdyti kt. bendri projektai.
 
Norvegijos kariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, skiria karius ir karinę techniką Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Šių metų vasarį Norvegijos Vyriausybė priėmė sprendimą į NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje skirti papildomą mechanizuotą pėstininkų būrį su papildomais paramos elementais. Atvykus pastiprinimui, Rukloje tarnauja apie 200 karių iš Norvegijos.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.05.19; 00:05
Aktualijos

Krašto apsaugos ministerijoje įvyko susitikimas su Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. A. Pliadžio/KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys penktadienį susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Ispanijos kariuomenės vadu admirolu generolu Teodoru E. Lopezu Calderonu. Krašto apsaugos ministerijoje su svečiu iš Ispanijos buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, saugumo situacija regione ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimai.
 
„Dėkojame Ispanijai už aktyvų indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, sąjungininkų parama prisideda prie karinės agresijos atgrasymo ir padeda apginti Aljanso teritoriją. Todėl Lietuva siekia užtikrinti NATO pajėgų buvimą čia, efektyvų ir greitą NATO pastiprinimą bei užtikrintą oro gynybą krizės ar konflikto atveju“, – Ispanijos kariuomenės vadui sakė ministras A. Anušauskas.
 
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys irgi padėkojo už Ispanijos indėlį į mūsų šalies saugumą.
 
„Siųsdama savo karius iš taip toli, Ispanija parodo, kad mūsų regionui kylančios grėsmes jiems suprantamos ir jie pasiruošę prisidėti prie atgrasymo ir, prireikus, Lietuvos gynybos. Tai vertina tiek Lietuvos kariai, tiek visuomenė“, – susitikimo metu sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad admirolas generolas T. E. Lopezas Calderonas Lietuvoje lankosi kartu su Ispanijos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku generolu leitenantu Fernandu García Gonzalez-Valerio bei operacijų vadu generolu leitenantu Franciscu Braco Carbo.
 
Planuojama, kad penktadienį Ispanijos delegacija vyks į Šiaulius, kur aplankys aštuntą kartą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Ispanijos karius. Ispanijos karinės oro pajėgos su septyniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais Lietuvoje misijai vadovauja nuo gegužės pradžios. Planuojama, kad misiją iš Šiaulių ispanai vėl vykdys 2022 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.12; 08:16