Lėktuvo maketas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas svarstys siūlymą grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
„Esmė yra noras sugrąžinti situaciją į 2018 metus ir grąžinti tiek Alytaus, tiek Pociūno aerodromus į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonių ir įrenginių sąrašą. Nuo sausio 1 d. nelieka Nacionalinės žemės tarnybos. Matome, kad šiems aerodromams yra iškilusi reali grėsmė, kad jie neteks aerodromo statuso. Iš jų gali būti atimta licencija, nes matome intencijas ir ketinimus formuoti žemės sklypus aplink aerodromus“ – pateikdamas projektą sekmadienį Seime sakė A. Kupčinskas.
Jis pažymėjo, kad Pociūnų aerodrome kartu su parašiutininkų klubu treniruojasi Lietuvos Kariuomenės padaliniai bei pilotai iš Ukrainos, jis yra strategiškai svarbus todėl, kad yra Lietuvos centre, turi pilną infrastruktūrą reikalingą aviacinei veiklai.
„Dėl strateginės Pociūnų aerodromo vietos, šalia esančio Suvalkų koridoriaus, karo Ukrainoje pamokų – bylojančių apie aviacijos ir bepiločių orlaivių bei gebėjimo paruošti specialistus jais naudotis, svarbą, siūloma grąžinti Pociūnų aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą“, – teigia A. Kupčinskas.
Jo nuomone, Alytaus aerodromui labiausiai yra iškilusi grėsmė netekti aerodromo statuso. „Kalbant apie Alytaus aerodromą jau aiškiai matome ketinimus, kad norima įkurti laisvą ekonominę zoną. Čia, matyt, labiausiai yra iškilusi tam aerodromui grėsmė netekti aerodromo statuso“, – sakė A. Kupčinskas.
Jo nuomone, Alytaus aerodromas, lygiai taip pat kaip ir Pociūnų aerodromas, puikiai gali būti išnaudojamas Suvalkų koridoriaus gynybai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė pritarti projektui po pateikimo ir pradėti diskusijas šiuo klausimu.
„Įtraukimas šių aerodromų į strateginių objektų sąrašą leistų mums kontroliuoti, ar kokios nors interesų grupės, verslo struktūros, susijusios du trečiosiomis šalimis, su mums priešiškomis šalimis, neturi kėslų perimti šitą infrastruktūrą“ – sakė L. Kasčiūnas.
A. Kupčinsko pateiktos įstatymo pataisos, reglamentuojančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 36 tautos atstovai. Sulaukęs Vyriausybės ir STT išvadų, Seimo salėje projektas turėtų atsirasti spalio viduryje.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Beveik 20 tūkstančių eksponatų per 30 metų sukaupė 1990-ųjų vasarį įsteigtas, šiuo metu Kultūros ministerijai priklausantis Lietuvos aviacijos muziejus, iš pradžių vadintas Technikos muziejumi.
Neatsitiktinai jis įkurdintas Kaune, Aleksote nuo 1915 metų veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje.
Pasak muziejaus atstovų, jo ekspozicijų plotas siekia 4700 kvadratinių metrų.
Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Nuo 1991-ųjų legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtosios sodybos Žemaitijoje yra tapusios Lietuvos aviacijos muziejaus padaliniais, papildytais Žemaitijos etnografiniais eksponatais.
ELTA yra skelbusi, kad populiariausias Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija. Muziejaus pasididžiavimas yra ir lietuviški Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Lankytojai šiame muziejuje gali apžiūrėti Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50. Galima pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi -8 treniruoklių kabinose.
Muziejuje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado Antano Gustaičio atminimo kambarys. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje. Jis turi ir leidybos centrą. Šalia muziejaus pastatytame Aviatorių memoriale minimi istoriniai įvykiai, pagerbiamas Lietuvos aviatorių atminimas. Sklandytuvas sostinės centre. Vytauto Visocko nuotr.
Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos aviacijos muziejuje vyks 30-mečio šventė „30 dangaus atspalvių“. Renginio programoje numatytas Kauno aeroklubo sveikinimas iš oro – Algimanto Žentelio ir Eugenijaus Raubicko akrobatinio pilotažo pasirodymas, tris kartus pasaulio čempiono Donato Paužuolio pasirodymas su RC aviamodeliu bei ANBO eskadrilės ir svečių atvykimas orlaiviais.
Šventės dalyviai stebės ir šokio teatro „Aura“ spektaklį, retro džiazo/svingo trio „The Ditties“ koncertą po lėktuvo sparnu. Numatytas ir naktinio dangaus tyrinėjimas su astrofiziku Aidu Sadausku. Šventėje veiks Jungtinė Fotografijos muziejaus ir Karališkųjų oro pajėgų paroda „Dekoduoti RAF“, Lietuvos aviacijos muziejaus veiklą pristatantis infografikas. Taip pat – paroda „Skrydis. Nuo Algio iki Aleksandro“, Algio Griškevičiaus fotografijos bei kitos parodos.
Irena Jacevičienė-Žukauskaitė ir jos eiliuotas metraštis-albumas „Skrydis“. „Agentūros Factum“ nuotr.
Lietuvos rekordų knygos „Raštijos“ skyriuje registruotas naujas rekordas – didžiausia eiliuota istorija. Ją parašė kaunietė poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, aviatorių vadinama aviacijos metraštininke ir Lietuvos aviacijos ambasadore, kuri dalyvauja daugelyje Lietuvos istorinių bei aviacijos reginių.
Jos per 30 metų sukaupta medžiaga išdėstyta 800 puslapių eiliuotame Lietuvos ir aviacijos metraštyje-albume 1988–2018 „Skrydis“.
Metraštis-albumas iliustruotas 2 755 dokumentinėmis nuotraukomis iš valstybinių ir asmeninių archyvų, spausdinti I. Jacevičienės-Žukauskaitsė sukurti 494 posmai, iš jų 47 – trioletai. Knygoje, šalia gausios istorinės, archyvinės medžiagos ir įvykių aprašymų, taip pat yra autorės jausmingi išgyvenimai. Tuo ši knyga skiriasi nuo monografijų. „Agentūra Factum“, registravusi rekordą, pažymi, kad autorė yra vienintelė aprašiusi Lietuvos aviacijos istoriją devyniose knygose eilėmis, o iš viso išleidusi šešiolika knygų.
Knygos „Skrydis“, išleistos leidyklos „Pasaulio lietuvių centras“ 600 egz. tiražu, sutiktuvės Lietuvos aviacijos muziejuje sutapo su skrydžio metu žuvusio Italijoje lakūno bandytojo Rimanto Antano Stankevičiaus gimimo diena bei atminimo lentos atidengimu Lietuvos aviatorių memoriale Kaune, šalia Lietuvos aviacijos muziejaus.
Renginyje, kaip skelbiama „Agentūros Factum“ pranešime, dalyvavę brolis Vytautas, taip pat lakūnas, ir sesuo Janina Jakubauskienė pasidalijo prisiminimais apie lakūno kosmonauto bandytojo R. A. Stankevičiaus vaikystę, jaunystę ir kartus su kitais rengimąsi kosminiam skrydžiui.
„Boeing”: „737 Max”. EPA-ELTA nuotr.
JAV aviacijos milžinė „Boeing“ atnaujino liūdnai pagarsėjusių lėktuvų „737 Max“ gamybą, tačiau kol kas ne visu pajėgumu, pranešė pati bendrovė.
Po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje „Boeing 737 Max“ skrydžiai pernai kovą buvo visiškai uždrausti, o lėktuvui vis dar nėra suteiktas JAV Federalinės aviacijos administracijos sertifikatas skrydžiams vykdyti.
„Boeing“ paskelbė, kad „737 Max“ gamyba Rentono gamykloje Vašingtono valstijoje buvo atnaujinta, o darbo vietoje esą bus užtikrinamas saugumas ir gaminių kokybė.
„Ilgai ėjome į priekį ir tobulinome savo gamybos sistemą, kad ją dar labiau sustiprintume“, – sakė „Boeing“ viceprezidentas ir „Boeing 737“ programos vadovas Waltas Odisho.
Sausį „Boeing 737 Max“ gamyba buvo nutraukta dėl nežinomybės, kada orlaivis vėl galės kilti. Net iki koronaviruso pandemijos „737 Max“ krizė kainavo „Boeing“ milijardus dolerių, kuriuos bendrovė turėjo sumokėti kaip kompensaciją oro linijos. Taip pat augo gamybos ir daugiau nei 400 pagamintų, tačiau nepristatytų lėktuvų saugojimo išlaidos.
Nuo tada „Boeing“ problemos tik didėjo, nes oro linijos susidūrė su nauja koronaviruso krize, itin smarkiai smogusia kelionių sektoriui.
Antradienį „Boeing“ paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos padarinių ketina atleisti apie 10 proc. savo darbuotojų – iš viso 16 tūkst. žmonių.
Bendrovė jau dabar sutarė su 5,5 tūkst. darbuotojų dėl savanoriško darbo sutarties nutraukimo, dar 6,7 tūkst. darbuotojų informuoti apie atleidimą.
Viena didžiųjų JAV oro linijų tikriausiai neatlaikys koronaviruso pandemijos sukeltų nuostolių ir bus priversta bankrutuoti, pareiškė aviacijos milžinės „Boeing“ generalinis direktorius Davidas Calhounas.
„Labai tikėtina“, – interviu televizijai NBC sakė D. Calhounas, paklaustas apie tai, ar viena didžiųjų JAV oro linijų žlugs.
„Akivaizdu, kad kažkas nutiks rugsėjį. Skrydžių srautai nesugrįš į 100 proc. lygį, jie net nesieks 25 proc. (buvusio skrydžių skaičiaus)“, – tvirtino D. Calhounas.
Pats „Boeing“ taip pat kenčia nuo koronaviruso sukeltos krizės, dėl kurios buvo įvesti kelionių apribojimai ir karantinas. Bendrovės klientai stabdo lėktuvų užsakymus, nes neaišku, kada atsigaus skrydžių paklausa.
„Galbūt iki metų pabaigos pasieksime 50 proc. buvusio skrydžių skaičiaus, todėl oro linijos tikrai turės imtis pokyčių“, – pridūrė D. Calhounas.
„Boeing“ vadovu D. Calhounas tapo šių metų pradžioje, kai bendrovę jau buvo apėmusi „Boeing 737 Max“ krizė. Šio „Boeing“ modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo 2019 m. kovo, po to, kai sudužo du orlaiviai ir žuvo daugiau nei 300 jais skridusių žmonių.
Krizės kamuojama JAV aviacijos milžinė „Boeing“ pažadėjo sugriežtinti gamybos priežiūrą po to, kai oro linijoms dar nepristatytų liūdnai pagarsėjusių „737 Max“ lėktuvų degalų bakuose buvo aptikta galimai pavojingų nuolaužų, pranešė pati bendrovė.
Šio modelio lėktuvų skrydžiai draudžiami nuo praėjusių metų kovo, po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kurias žuvo iš viso 346 žmonės. Dėl skrydžių draudimo „Boeing“ nebepristato „737 Max“ orlaivių, bendrovės sandėliuose susikaupė šimtai tokių lėktuvų. Nuo sausio laikinai sustabdyta „737 Max“ gamyba.
Ne kartą atidėjusi planuojamą „737 Max“ skrydžių atnaujinimo datą, šiuo metu „Boeing“ tikisi atnaujinti skrydžius krizę sukėlusiu lėktuvu šių metų viduryje.
„Atlikdami nepristatytų „737 Max“ orlaivių patikrą, aptikome neatpažintų objektų nuolaužų. Pradėjome kruopštų vidinį patikrinimą ir nedelsiant ėmėmės veiksmų gamybos sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Boeing“ atstovas.
„Boeing“ viceprezidentas Markas Jenksas patvirtino, kad nuolaužos aptiktos keliuose lėktuvuose.
Kol kas neatskleidžiama daugiau detalių apie rastus objektus, tačiau „Bloomberg News“ teigimu, „nuolaužos“ iš tiesų galėjo būti darbuotojų palikti įrankiai ar skudurai.
„Boeing“ dabar turės patikrinti apie 400 sandėliuose laikomų orlaivių.
Verslininko Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ tikina atsiimanti ieškinius prieš valstybę dėl panaikintų NATO tiekėjo sertifikatų.
Bendrovė paskelbė, kad grupės įmonės pateikė pareiškimus, atsiimdamos apeliacinius skundus administracinėse bylose dėl valstybės institucijų sprendimų, kuriais užkirstas kelias naujo angaro statybai Vilniaus oro uoste ir panaikinti NATO tiekėjo sertifikatai.
„Šį sprendimą priėmėme norėdami visas savo pastangas nukreipti grupės globalios strategijos vystymui – tapti viena didžiausių aviacijos paslaugų bendrovių pasaulyje“, – tikina bendrovė.
Anot pranešimo, institucijų sprendimai grindžiami įslaptinta medžiaga, todėl bendrovė tikina negalinti efektyviai bylinėtis teisme.
„Esame visiškai įsitikinę savo teisumu ir skaidrumu, tačiau, esant tokiai situacijai, toliau tęsti bylinėjimąsi esamomis sąlygomis nematome galimybių ir prasmės“, – teigiama pranešime.
Bendrovė nurodo, kad nutrauktas bylinėjimasis nepaveiks grupės veiklos ir rezultatų.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Balandžio 9-ąją Lietuvos viešoji erdvė ištransliavo naujienų agentūros „Reuters“ žinią, kad verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai kontroliuojamos įmonės nuomojo orlaivius Ukrainos bendrovėms, tiekusioms lėktuvus Sirijoje Basharo al-Assado režimo pusėje kariaujančių rusų samdinių transportavimui.
„Reuters“ citavo Ukrainos orlaivių registrą, kad nuo 2016-ųjų spalio iki 2018-ųjų vasario Lietuvoje registruotos bendrovės „Avia AM Leasing“ antrinėms įmonėms priklausantys penki lėktuvai buvo išnuomoti Ukrainoje veikiančioms kompanijoms „Khors“ ir „Dart“. „Khors“ buvo įtraukta į JAV vyriausybės „juodąjį sąrašą“, o ir „Dart“ jame kurį laiką figūravo dėl savo vaidmens prisidedant prie vakarietiškų orlaivių „Airbus“ ir „Boeing“ eksporto Sirijos oro bendrovėms, nepaisant draudimo tą daryti. Kovo pabaigoje naujienų agentūrai susisiekus su „Avia AM Leasing“, trys iš tų lėktuvų pašalinti iš Ukrainos registro.
Viena taip pat ir šios informcijos pasekmių galima laikyti„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) politikų balandžio 11-ąją pateiktą siūlymą AB „Avia AM Leasing“ ir AB „Avia Solutions Group“ (ASG) įtraukti į NATO partnerių nepatikimų tiekėjų sąrašus. Pasiūlymas pateiktas premjerui Sauliui Skverneliui, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui bei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Pasak konservatorių, ASG dukterinės įmonės galimai siejamos su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramonę, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas.
ASG įsteigta 2005 metais privatizuotų „Lietuvos avialinijų“ bazėje, gyvavo 4-eris metus iki bankroto 2009-aisias paskelbimo. Kitos G.Žiemelio privatizuotos kompanijos sėkmingai dirba iki šiol, pavyzdžiui, „Baltic Ground Services“ (BGS) aptarnauja lėktuvus bei keleivius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos (Odesos, Lvovo bei Kijevo Žulianų ir Borispolio) oro uostuose (iš viso 15-oje) bei turi Lietuvos kariuomenės lėktuvų aprūpinimo kuru Vilnaius oro uoste sutartį (baigiasi 2019-ųjų balandį), „Helisota“ remontuoja sraigtasparnius. Pasak Lietuvoje gyvenančio antikorupcinio projekto „Municipalinio skenerio“, kuris atliko ASG akcininkų nustatymo tyrimą, vieno autorių Michailo Maglovo, yra taip pat kompanija, išperkamosios nuomos būdu tiekianti lėktuvus, suteikusi orlaivius kompanijoms „Aeroflot“ bei „Transergo“.
„Municipalinio skenerio“ tyrimas skelbtas interneto puslapyje „Svoboda news“ publikacijoje „NATO degalų tiekėjas kaltinamas ryšiais su Rusija“ (03 09). Pasak jo autorių, tarp kompanijos, kurios dukterinės įmonės aptarnauja Lietuvos armijos orlaivius ir gali turėti priėjimą prie kitų NATO šalių karinės technikos, akcininkų – Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ generalinis dirketorius Sergejus Čemezovas bei pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas (Dmitrijaus Medvedevo vyriausybėje). 2013-ųjų pabaigoje prieš pat Krymo aneksiją G.Žiemelis įsijungė į naujo Maskvos oro uosto „Žukovskij“ statybos projektą, kai gruodžio 30-ąją su „Rostec“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Dmitrjumi Šugajevu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl ketvirto Maskvos oro uosto vystymo bei valdymo. ASG į bendros įmonės įskaitinį kapitalą įnešė 22 milijonus eurų, „Rostec“ – nekilnojamąjį turtą bei oro uosto „Ramenskoje“ žemę. Įvykus šiam sandoriui, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardijo ASG nepatikima kompanija, bendradarbiavimas su kuria neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o 2014-ųjų liepą panaikino BGS patikimo tiekėjo statusą, kuris suteikdavo teisę dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Projekto autoriai taip pat atskleidė, kad ASG 2014-aisiais išleido 1,7 milijono papildomų akcijų, kurias per ofšorines kompanijas Kipre bei Liuksemburge pardavė buvusiam dar Sovietų Sąjungos prekybos ministro pavaduotojui Sergejui Aliošinui, tėvui Boriso Aliošino, kuris su S.Čemezovu yra Rusijos vyriausybės valdomos Jungtinės lėktuvų korporacijos direktorių tarybos narys (pirmininkas – D.Manturovas).
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Pasak „Municipalinio skenerio“, tokiu būdu su S.Čemezovu bei D.Manturovu susiję asmenys gavo ne mažiau 10 proc. ASG akcijų. 2015-ųjų gegužę oro uosto „Žukovskij“ valdytoja kompanija „Ramport Aero“ su „Rostec“ priklausančiu banku „Novikombank“, kuriam Vakarai taiko sankcijas, pasirašė oro uosto plėtimo kreditavimo sutartį. Primintina, kad iš „Žukovskij“ atliekami lėktuvų reisai į Rusijos aneksuotą Krymą.
Pasak „Municipalinio skenerio“ autorių, pagrindinių ASG akcininkų taip ir nepavyko nustatyti, nes jie slepiasi už Nyderlandų fondų, kurie neįpareigoja atskleisti akcininkų (jais dėl to ir naudojamasi). Viena vertus, sankcijų pažeidimo formaliai nėra, nes ASG ir „Rostec“ bendradarbiavimas nesusijęs su kariniais reikalais, iš kitos pusės, yra VSD bei Lietuvos vyriausybės pozicija.
Viename ASG išplatintų pranešimų teigiama, kad prieš kompaniją vykdoma informacinė ataka ir kad „Avia AM Leasing“ nei jos antrinės įmonės niekada nenuomojo ir nepardavė lėktuvų bendrovėms „Khors“ ir „Dart“, o agentūroje „Reuters“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir ją galimai inicijuoja įvairių šalių specialiosios tarnybos. G.Žiemelis, panašu, nemato nieko smerktino bendradarbiavime su „Rostec“ bei S.Čemezovu, buvusiu KGB agentu Vokietijoje bei V.Putino kaimynu Drezdene. Kovo 6-ąją ASG paskelbė atsakymą-pareiškimą ir į „Municipalinio skanerio“ tyrimą, kuriame pakartojo, jog kompanija užsienyje turi tik komercinių interesų ir nieko bendra su aukštais rusų pareigūnais.
Vis dėlto G.Žiemelio valdoma ASG ir dėl savo veiklos pobūdžio atsidūrė tarp dviejų ugnių, nes vasarį viešojoje erdvėje ėmė sklisti informacija apie rusų įtarimus renčiant NATO bazę Pamaskvėje, Žukovskio tarptautiniame oro uoste. Maždaug, NATO lėktuvus turinti teisę aptarnauti lietuviško kapitalo įmonė skverbiasi į pačią Rusijos „širdį“.
* * *
Dar viena pastarųjų mėnsių istorija, pačioje Rusijoje jau lyg ir patikimai susieta su būsima vyriausybe, kurią prezidentas Vladimiras Putinas turės tvirtinti po inauguracijos gegužės 7 dieną. Kovo 31-ąją buvo suimti iš Dagestano Machačkalos kilę milijardierius Zijavudinas Magomedovas ir jo brolis Magomedas, balandžio 5-ąją Maskvos Tverės teismas areštavo tyrėjų iš jų paimtus pinigus. Broliai apkaltinti sukčiavimu, pinigų iššvaistymu (esą ofšorinėse zonose paslėpė virš 2,5 milijardo biudžetinių rublių) bei nusikalstamos grupuotės įsteigimu. Abu įtariamieji siūlė teismui paleisti juos už 5 milijardų rublių užstatą, bet teisėjas sutiko su kaltintojų argumentu, kad Magomedovai spruks arba būdami laisvėje mėgins paveikti teisminį tyrimą, ir milijardierius paliko už grotų. Kartu suimtas jų koncernui „Summa Group“ priklausančios bendrovės „Intex“ direktorius Arturas Maksidovas.
Nors informacijos rusų viešojoje erdvėje mažai, iš to, „kas yra“, galima daryti prielaidą, jog tyrėjai turi pretenzijų dėl epizodų Kaliningrade – nedidelio grunto sitprinimo kontrakto, pelkėtoje teritorijoje statant stadioną „Baltik Arena“ pasaulio futbolo čempionatui. Jį iš pradžių projektavo Omsko kompanija „Mostovik“, bet šis projektas nebuvo panaudotas, mat „Mostovik“ projektavimo procese bankrutavo. Jį perėmusi verslo oligarcho Araso Agalarovo bendrovė „Krokus“ projektą perdirbo, rangovų konkursą išlošė broliai Magomedovai, dempingu mažinę kainas, kas galų gale išprovokavo jų konfliktą su A.Agalarovu (broliai kaltino „Krokus“ projekavimo klaidomis, kas lėmė papildomų lėšų poreikį). Ekspertizių bei teismų maratoną iš pradžių laimėjo koncernas „Summa Group“, bet paskui „Krokus“ su Rusijos vyriausybės palaiminimu inicijavo naujas ekspertizes, kurios lyg ir parodė, jog koncernas grunto stiprinimui naudojo netinkamos sudėties smėlį.
2014-aisiais pelnytas Kaliningrado oro uosto kilimo tako rekonstrukcijos projektas gerokai solidesnis, įvertintas 3 milijardais 200 tūkstančiai rublių. Tačiau jis pelnytas po Krymo aneksijos, kai rublio kursas smuko ir pabrango skalda, kurią teko gabentis iš karjerų Norvegijoje bei Švedijoje. Rekonstrukciją stabdė ir aplinkybė, kad ją vykdyti reikėjo oro uostui nenutraukiant darbo. Galų gale Rusijos vyriausybė kontraktą nutraukė, tačiau teismus laimėjo koncernas „Summa Group“.
Tokia yra ne ypač raiški informacija, kurią šiuo metu galima rasti rusų viešojoje erdvėje. Pasak „Svoboda news“ korespondentės Kaliningrade Nelli Muminovos („Svoboda“ 04 03), Magomedovų ir A.Agalarovo konfliktą lydėjo galybė interesų „povandeninių srovių“, tarkime, ginčo dėl Machačkalos uosto kontrolės, kuris „įeina“ į irgi iš Dagestano, bet Derbento kilusio verslo oligarcho Suleimano Kerimovo interesų lauką. Vakarų sankcijų sąlygomis pinigų vis labiau trūksta, konkurentai visomis įmanomomis priemonėmis šalino vieni kitus, vogė visi, iš principo galima sodinti visus „Baltik Arena“ statybos koncesininkus.
Turiningesnis šioje istorijoje vis dėlto autoritarinio dvaro žaidimų elementas. Ir pasak Rusijos finansų ministerijos, vos 3,6 proc. valstybinių užsakymų Rusijoje vykdomi konkurso būdu, likusi dalis – kai yra vienas „konkursantas“ arba kitu metodu, ir čia jau ima veikti „jungties“ su aukštais valstybės pareigūnais faktorius. Čempionu čia rusų viešoji erdvė laiko verslo oligarchą Arkadijų Rotenbergą, gi broliai Magomedovai pradedant 2015-aisiais korupcinėje „piramidėje“ ėmė prarasti pozicijas, pasak „svobodanews“ (04 03), ir dėl ryšių su pusbroliais Mahomedu bei Achmedu Bilalovais, kurie 2013-aisiais labai jau lėtai statė olimpinio Sočio objektus, ir už netinkamą „Vnešekonombanko“ kredito panaudojimą buvo viešai „sunešioti“ prezidento V.Putino, po ko skubiai išvyko į užsienį, kur reziduoja po šiai dienai.
Magomedovai siejami su vis dar Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo artimiausios aplinkos žmonėmis, jų verslas ir įgavo dinamiką 2008-aisiais prezidentauti pradėjus D.Medvedevui. Pasak „svpressa.ru“ (04 02), jie sieti su vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus aplinka, kurio uošvis verslininkas Chandadašas Rustamovas – irgi išeivis iš Dagestano Derbento. Šis suėmimas atrodo ir kaip D.Medvedevo pozicijų silpninimas vyriausybės atsistatydinimo bei perskyrimo išvakarėse. Brolių verslas buvo susijęs su uostais bei logistika, tai reiškia, jog „Summa Group“ turėjo tiesioginių reikalų su svarbiais valstybinio žaliavų sektoriaus atstovais.
Dabartinėmis „tarpuvaldžio“ aplinkybėmis įtakingi žaidėjai naudojasi galimybe veikti prieš oponentus bei valyti „konkurencinį lauką“. Kita vertus, pasak su korupcija besikaunančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, koncernas „Summa Group“ finansavo taip pat Rusijos prezidento spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovoir jo žmonos atostogas jachtoje „Maltese Falcon“ Viduržemio jūroje.
Šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“ (04 03) vertinimu, Rusijos liberalų verslo elitą į turtingiausių Rusijos šeimų penketuką įeinančios (pagal žurnalo „Forbes“ versiją) „Summa Group“ savininkų šeimos atstovų areštas sukrėtė, tai gali būti naujos rusų verslo nerimo bangos pradžia, užsiimantys juo Rusijoje žino visada viena koja esantys kalėjime. Pasak šveicarų dienraščio, be abejo, tai įspėjimas (kol kas sunku pasakyti – koks) ir užsienio investuotojams.
Labirintas. Turbosquid.com
Politologas Michailas Tulskis primena, kad brolių Magomedovų kontroliuojama „Tolimųjų rytų jūrų laivininkystė“ 2012-aisiais dar atnešė pusę milijardo rublių pelno, kitais metais patyrė minimalų nuostolį, nuo 2014-ų iki 2016-ųjų metiniai nuostoliai sudarė 8 milijardus, 2016 metais siekė 4,2 milijardo.
Apibendrinant, 2014-2017 metais pagrindinė koncerno „Summa Group“ kompanija patyrė apie 20 milijardų rublių nuostolių. Pinigai baigėsi, užtat ėmė kauptis problemos, pasak M.Tulskio, anksčiau Magomedovai galėjo „patepti“ bet ką, dabar „tepti“ nebėra už ką. Praturtėję iš valstybinių užsakymų arba/ir ryšių su aukštais valdininkais jie „pražiūrėjo“ tiesos momentą (sankcijos, pinigų stygius, konkurentų spaudimas) ir tapo idealiu taikiniu, įtakingi draugai dabar jiems neturi laiko, turi rūpintis savimi: menkiausias neatsargus judesys – ir tu už vyriausybės ribų, jei ne dar blogiau. Tokios yra autoritarinių režimų realijos.
Šių istorijų moralu galima laikyti ir faktą, kad esama verslų, kurie autoritariniuose kraštuose pavojingi pagal apibrėžimą, kur susilietimas su valdžios struktūromis verslą būtinai korumpuoja. Dažniausiai tokie ypač jautrūs yra strateginiai sektoriai, prie kurių aviacija, uostai, logistika būtinai priskirtini ir jokie „nesikišimai į politiką“ neišgelbės, jei „kortos“ valdžios koridoriuose „sukris“ nepalankiai. Todėl su autoritarais strateginiuose sektoriuose dirbančius verslininkus Vakarai ir įtraukia į nepatikimųjų registrus.
Amelia Earhart – žymi JAV lakūnė, įtarta, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse skraidė žvalgybon virš Japonijos užimtų salų.
Amelia Earhart (1897 – 1937) pasiekė keletą aviacijos rekordų. Iš pradžių ji tapo pirmąja moterimi keleive, perskridusia per Atlantą (apie tai vėliau ji parašė knygą; iš viso A.Earhart savo nuotykius įamžino keliuose darbuose). Paskui ji tapo pirmąja moterimi pilote, perskridusia Atlantą įgulos sudėtyje. Ir pagaliau pirmąja moterimi, įveikusia tą maršrutą viena pati.
Pirmojo pasaulinio karo metu ji slaugė sužeistus kareivius Kanadoje. Paskui įstojo į Kolumbijos universitetą Niujorke, bet netrukus mokslus metė ir pradėjo dirbti, ketindama susikaupti pinigų skraidymo kursams.
Lapkričio 29 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko kosmonauto Aleksejaus Jelisejevo knygos “Gyvenimas – lašas jūroje”, dalvaujant autoriui, pristatymas. Pilnutėlėje salėje beveik visi susirinkusieji turėjo po knygą, kurią buvo galima įsigyti prieš renginį. Knygos leidėjas – žurnalas “Aviacijos pasaulis”.
Į rankas man patekusiame kvietime parašyta, kad Aleksejus Jelisejevas – lietuvių kilmės kosmonautas. Knygos dar neskaičiau, gal joje apie lietuviškas šaknis yra daugiau parašyta, bet susitikime į panašų klausimą svečias atsakė labai trumpai: aš tik tiek žinau, kad mano tėvas kilęs iš Vilniaus, o motina – iš Smolensko. Jeigu tik tiek – labai sudėtinga kalbėti apie lietuvišką jo kilmę.
Vakarų karinės apygardos atstovas spaudai informavo, kovo 27 dieną Astrachanės srityje prasidėjo taktiniai VKA karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos mokymai.
Jų metu naikintuvai Su-27 atliks daugiau nei 70 skrydžių, sunaikins daugiau nei 40 oro taikinių ir sutrukdys 20-čiai sąlyginio priešo lėktuvų kirsti oro erdvę. Mokymų metu bus organizuojami oro mūšiai su sąlyginio priešininko lėktuvais. Interfaks-AVN.
