KRUVINOJO SAUSIO GEOPOLITINIS ASPEKTAS

Nagrinėjant sausio 20-osios įvykių ištakas, negalima neatsižvelgti ir į Vakarų valstybių poziciją, kurią jie demonstravo visuomeninių politinių procesų Azerbaidžane atžvilgiu. Reikia pripažinti – ji buvo ne Azerbaidžano naudai. Didžiulį neigiamą vaidmenį, formuojant Vakaruose iškreiptą įvykių Azerbaidžane vaizdą, suvaidino SSRS „centrinė“ spauda.

Pataikaudama Armėnų apaštališkąjai bažnyčiai ir „Dašnakcutiuno“ partijai, SSKP CK vadovaujama sovietinė spauda atvirai vykdė visuomenės indoktrinavimą, pateikdama armėnų separatizmą kaip neišvengiamą protesto aktą prieš Azerbaidžano vadovybės sovietiniais metais tariamai vykdytą jų priespaudą, žeminimą ir diskriminavimą.

Continue reading „Azerbaidžaniečių genocido realijos (antroji dalis)”

Šiomis dienomis azerbaidžaniečių tauta mini 24-tąsias tragiškų 1990 metų Baku sausio 20-osios įvykių metines, kai sovietinė kariauna be jokio pagrindo nužudė ir sužalojo arti tūkstančio taikių Azerbaidžano sostinės gyventojų. Tai buvo tarsi prologas į 1991 metų sausio 13-osios tragediją Vilniuje ir agonijos traukulių kratomos Imperijos vienos paskutiniųjų konvulsijų.

 Nežiūrint akivaizdžių Lietuvos ir Azerbaidžano naujausios istorijos paralelių, Lietuvos žmonės vis dar nedaug žino apie tolimą, tačiau draugišką tautą tuomet ištikusį skausmą. Prie tokios padėties prisidėjo ir tuo metu Kremliaus pasaulio bendruomenei skleidžiama iškreipta informacija (tiksliau dezinformacija) apie Baku sausio įvykius, kurie iš esmės prieštaravo istorinei tiesai.

Siekdami nors iš dalies užpildyti šią spragą, šiandien pateikiame skaitytojams azerbaidžaniečių autoriaus Ramizo Mehdijevo istorinės apybraižos “Azerbaidžaniečių genocido realijos” („Azərbaycanlılara qarşı soyqırım gerçəklikləri“), išleistos Baku 2000 metais pirmąją dalį.

Continue reading „Azerbaidžaniečių genocido realijos”

Copy of hodzaly_9

2010-ųjų metų sausio 20-ąją visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt buvo paskelbęs straipsnį “Teroristais tampa ne tik musulmonai” (taip pat – ir “XXI amžiaus” priede “Slaptieji takai”). Minėtoje publikacijoje išsamiai aprašėme, kiek daug teroristinių aktų prieš Turkijos diplomatus, istorikus bei žurnalistus armėnų teroristinės organizacijos surengė 1973 – 1987-aisiais metais Paryžiuje, Berlyne, Melburne, Toronte, Vienoje, Lisabonoje, Frankfurte ar Briuselyje. Šių metų vasario 22-ąją tęsėme pasakojimą apie armėnų teroristinių organizacijų nusikaltimus. Tik tądien didžiausią dėmesį skyrėme Chodžaly tragedijai. Toks mūsų sprendimas nebuvo atsitiktinis. Vasario 26-ąją viso pasaulio azerbaidžaniečiai pagerbia Chodžaly miesto aukas. Todėl ir mūsų žurnalistai atidžiai domėjosi, kas gi atsitiko 1992-aisiais metais nedideliame azerbaidžaniečių mieste Chodžaly (straipsnis pavadintas “Chodžaly skerdynės – pati didžiausia tragedija, kuri ištiko pasaulį 1992-aisiais”).

Šiandien, kovo 26-ąją, mes ir vėl gilinamės į sudėtingą, tragišką, dažnusyk iškraipomą ir neteisingai traktuojamą Turkijos ir Azerbaidžano istoriją. Gilinamės dar ir dėl to, kad kovo 31-oji Azerbaidžane – taip pat gedulo diena. Kovo 31-oji Azerbaidžane oficialiai minima būtent kaip azerbaidžaniečių tautos genocido diena. Dėl genocido azerbaidžaniečiai kaltina Armėniją ir jai talkinusią buvusią carinę Rusiją, buvusią Sovietų Sąjungą bei šiandieninę  Rusiją.

Rengiant šias publikacijas mums talkino vilnietis filologas ir literatūros tyrinėtojas Mahiras Gamzajevas.

Continue reading „Ketinimu nužudyti žurnalistę įtariami armėnų teroristinės organizacijos atstovai”