Baltijos šalių oro erdvė

Aktualijos

Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdžiusius portugalų ir rumunų karius pakeitė Italijos karinės oro pajėgos, atvykusios su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), vadovavimą misijai perėmę Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Lietuvoje dalyvauja jau penktą kartą. Įskaitant dislokavimus Estijos karinių oro pajėgų bazę Amaryje, tai yra jau aštunta italų misija. Dabartinę italų pamainą sudaro apie 200 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
 
„Dabartinėje saugumo situacijoje NATO oro policija turi ypatingą reikšmę. Sąjungininkų pastangos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų oro erdvės saugumą ir įrodo NATO pasirengimą atgrasyti bei esant reikalui ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Sąjungininkų įsipareigojimas kolektyvinei gynybai yra tvirtas ir nepalaužiamas“, – oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
 
Misiją Lietuvoje baigę Portugalijos ir Rumunijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su aštuoniais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo maždaug 200 karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2023.08.03; 06:48
Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, gruodžio 4-10 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Gruodžio 4-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-20“, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Gruodžio 5-ąją NATO naikintuvai atpažino ir lydėjo orlaivį „IL-20“, kuris skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Tuo pačiu metu NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo orlaivį „IL-76“, kuris skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano ir radijo ryšio su regioniniu skrydžio valdymo centru nepalaikė. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. 

Tą pačią gruodžio 5-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „T-134“ ir jį lydėjusius du „Su-27“, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. „T-134“ skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Abu orlaiviai „Su-27“ skrido be skrydžio plano, be atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Gruodžio 7-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-20“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su skrydžių valdymo centru palaikė.

Gruodžio 8-ąją NATO naikintuvai lydėjo „T-134“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį palaikė. Taip pat buvo palydėti du orlaiviai „Su-27“, skridę be skrydžio plano, be radijo ryšio ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.12; 00:01

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 28-rugsėjo 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 28-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „IL-20“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 29-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Tą pačią diena taip pat buvo perimti du orlaiviai „Su-24“, vykdę skrydžius iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 30-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „A-50“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 31-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimti trys „An-26“ orlaiviai. Du „An-26“ skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jie turėjo skrydžių planus, skrido be įjungtų atsakiklių, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Dar vienas „An-26“ su skrydžio planu skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis buvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru orlaivis palaikė.

Rugsėjo 1 dieną NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugsėjo 3-iąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, su skrydžio planu skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis nebuvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.05; 00:01

Trumposios naujienos

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu  su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos  bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16. 

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas

Oro policijos misijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Tod D. Wolters, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV delegacijos, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai, kt. svečiai.

„Šiandien mes ypač dėkingi Lenkijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atsiuntusioms karius į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. JAV ir Lenkija yra artimiausios Lietuvos  sąjungininkės, todėl jų paramą ir ryžtą stiprinti saugumo priemones ir saugoti mūsų  padangę  labai vertina Lietuvos žmonės. Jie žino, kad  NATO yra ir  bus čia, – sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. – NATO vienijantis principas „visi už vieną, vienas už visus“  šiandien  yra tvirtas kaip niekada, o  JAV naikintuvai Lietuvoje  –  tai ne tik  stabilumo regione, bet ir  visame NATO ženklas”.

NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės vadas generolas Tod D. Wolters  savo ruožtu padėkojo Lietuvai už svetingumą ir paramą vykdant  vieną svarbiausių NATO  misijų, saugant Baltijos šalių oro erdvę.

JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą, taip prisidėdamos prie NATO taikos meto užduoties saugoti aljanso oro erdvę ir demonstruodamos ilgalaikius JAV įsipareigojimus užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir  NATO sienų integralumą.  Misijoje JAV dalyvaus su septyniais naikintuvais F-15C „Eagle“ ir maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės, JAV „Lakenheath“ bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje.

Misiją baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Antano Gedrimo (KOP AB) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.09.02; 00:01

Trumposios naujienos

Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius pakeitė ir misijai vadovavimą perėmė JAV karinių oro pajėgų kontingentas.

Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių oro erdvėje JAV kariai užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais.

Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karių pasikeitimo ceremonija.

NATO oro policijos misijos vykdymą virš trijų Baltijos valstybių perima 48-osios Naikintuvų eskadrilės kariai iš JAV „Lakenheath“ bazės, esančios Jungtinėje Karalystėje.

JAV kariai misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą. Prieš tai JAV kariai Baltijos šalių oro erdvę saugojo 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 00:01

Trumposios naujienos

Rugpjūčio 7-13 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 7 d. NATO naikintuvai atpažino, perėmė ir palydėjo du Rusijos Federacijos orlaivius „Su-27“, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine erdve virš Baltijos jūros. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 8 d. NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du „Su-27“, skraidę iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaivis „Tu-134“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Antruoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „An-26“, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 9 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du orlaivius „An-26“, skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Tuo pačiu kilimu NATO naikintuvai perėmė du orlaivius „Su-27“, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, orlaiviai ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 10 d. NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Antru pakilimu perimti orlaivis „Tu-154“ ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Trečiuoju pakilimu buvo perimtas orlaivis „Tu-134“, skridęs iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį, ir du orlaiviai „Su-27“, skridę iš Kaliningrado virš Baltijos jūros ir atgal. Abu „Tu-154“ ir „Tu-134“ skrido su įjungtais atsakikliais, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai „Su-27“ skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 11 d. NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be įjungto atsakiklio, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.14; 17:24

Trumposios naujienos

Praėjusią savaitę, liepos 17-23 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Liepos 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai buvo pakelti palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių „An-26“ ir „An-140“. Jie skrido iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį.

Orlaivis „An-26“ skrido be įjungto atsakiklio, pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaivis „An-140“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą ir ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.26; 00:01

Trumposios naujienos

Gegužės 2 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Nyderlandų karinių oro pajėgų karius pakeis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“. Lenkijos pilotai su naikintuvais F-16 Šiaulių Aviacijos bazėje nusileido balandžio 28 dieną.

Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau septintą kartą. Prieš tai kariai misiją atliko 2006, 2008, 2010, 2012, ir du kartus 2014 metais. Ankstesnėse misijose Lenkijos karinės oro pajėgos patruliavimą ore atlikdavo naikintuvais MiG-29 „Fulcum“, tačiau nuo gegužės 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangę saugos F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvai.

 Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras viceministras Vytautas Umbrasas ir kiti svečiai.

Misiją baigiantys Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių.

Lenkijos kontingento misija bus 44-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.01; 01:30

Aktualijos

Sausio 7 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusios oficialios ceremonijos metu NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vykdymą iš Vengrijos perėmė Ispanijos karinių oro pajėgų kontingentas.

Ispanija Baltijos šalių oro erdvės saugumui užtikrinti Šiauliuose dislokavo 4 naikintuvus „Eurofighter Typhoon“ ir apie 130 karių.

„Tai jau 40-oji NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pamaina Šiaulių Aviacijos bazėje nuo jos pradžios 2004 metais. Dėkoju misiją baigusiems Vengrijos kariams ir sveikinu ją vykdyti pradedančius Ispanijos karinių oro pajėgų kontingento karius“, – ceremonijos metu sakė krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

Continue reading „Ispanija perėmė NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse vykdymą” →