Pernai Baltijos šalyse Lietuva išsiskyrė didžiausiu bankrotų skaičiaus augimu, pasiekusiu 27,4 proc., praneša bendrovė „Coface“ ir pažymi, kad Latvijoje šis rodiklis siekė 14,9 proc., o Estijoje bankrotų atvejų sumažėjo 17,2 proc.
Tuo metu naujausias bendrovės įmonių nemokumo atvejų tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje užfiksuotas 1041 bankrotas, kai 2021 m. šis skaičius siekė 817, 2020 m. – 815, о 2019 m. – 1641. Nors visame VRE regione bankrutavusių įmonių dalis pernai vidutiniškai siekė 0,54 proc., Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis pusantro karto (0,85 proc.), Latvijoje – mažesnis pustrečio karto (0,21 proc.), o Estijoje sudarė 0,08 proc. – 7 kartus mažiau už VRE vidurkį.
Patikslintomis prognozėmis, kitaip nei skelbta anksčiau, Lietuvai šiemet numatomas mažesnis BVP augimas, sieksiantis 0,3 proc. (buvo 0,4 proc.). Latvijai BVP augimo prognozės gerinamos nuo 0,2 iki 0,4 proc., o Estijai numatomas 0,5 proc. BVP kritimas, palyginti su ankstesne 0,1 proc. mažėjimo prognoze. Kitais metais „Coface“ prognozuoja Lietuvos BVP augimą 3,1 proc., Latvijos – 3,3 proc., o Estijos – 2,9 proc.
„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas teigia, jog, nepaisant skirtingų BVP augimo prognozių, šiemet ir kitąmet Baltijos šalys turės atremti labai panašius iššūkius.
„Nors Baltijos šalių ekonomikos yra skirtingos, šiemet ir kitąmet jų pokyčiai bus panašūs. Kaip ir daugumoje kitų Europos ekonomikų, jau prasidėjo dezinfliacija ir 2023 m. vidutinė infliacija Baltijos šalyse turėtų pasiekti vienaženklį lygį. Tačiau infliacijos rodikliai vis dar išliks gana aukšti, ypač pirmąjį 2023 m. pusmetį. Vėliau, nepaisant lėtesnio infliacijos augimo, didžiąją 2024 m. dalį ji vis dar viršys centrinių bankų infliacijos tikslą, – aiškina M. Sventickas.
„Dėl to prognozuojame vangų namų ūkių vartojimą, ypač šiemet. Daug kas priklausys nuo padėties darbo rinkoje – mūsų pagrindiniame prognozių scenarijuje darome prielaidą, kad darbo rinka neturėtų nukentėti, tačiau jei paklausa neatsigautų ilgesnį laiką, įmonės gali svarstyti galimybę mažinti darbuotojų skaičių“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Kavinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kavinių tinklų atstovai teigia, kad įvedus antrąjį karantiną jų apyvartos krito kone perpus. Visgi šio verslo sektoriaus atstovai pažymi, kad dėl laisvesnių antrojo karantino sąlygų pardavimai išlieka didesni nei karantino pavasarį metu.
„Caffeine“ kavinių tinklo direktorius Aurimas Šavelis Eltai teigė, kad antrojo karantino metu pardavimai, lyginant su rugsėju, krito ženkliai.
„Pardavimai krito apie 50 proc. nepriklausomai nuo to, ar tai yra senamiesčio kavinės, ar tie patys prekybos centrai. Tad pardavimų dinamika gerokai prastesnė nei buvo rugsėjį. Lyginat su pirmu karantinu pavasarį, pardavimai šiek tiek geresni, turbūt dėl mažesnių apribojimų tam tikriems sektoriams. Aišku,stengiamės išlaikyti visus reikalavimus ir veiklą vystyti toliau“, – sakė jis.
A. Šavelis taip pat pridūrė, kad dėl sumažėjusio klientų srauto tinklui teko uždaryti kelias kavines, įsikūrusias verslo centruose.
„Kavinių uždarę esame pakankamai nedaug, tik ten, kur yra verslo centrai, kadangi daugelis žmonių dabar dirba iš namų. Tiesiog nebeliko poreikio toms kavinėms dirbti“, – tikino jis.
Anot „Caffeine“ tinklo direktoriaus, pardavimus siekiama skatinti vystant elektroninę prekybą.
„Skatiname įsigyti kavą į namus, elektroninę prekybą pradėjome ne tik su kavos pardavimais, bet ir su plačiu maisto asortimentu. Tad stengiamės pardavimus didinti kitais kanalais“, – teigė A. Šavelis.
„Huracan Coffee“ kavinių tinklo direktorius Vytautas Kratulis taip pat teigė, kad tinklo pardavimai įvedus antrąjį karantiną krito kone perpus.
„Pardavimai yra sumažėję stipriai, kone perpus. Ši tendencija prasidėjo įvedus karantiną. Prieš jį jau buvome pasiekę savo normalią apyvartą. Visgi šis karantinas, lyginant su pirmuoju, kiek geresnis (…). Žmonės elgiasi drąsiau“, – sakė V. Kratulis.
„Šiemet uždarėme dvi kavines, likome su 7-iomis. Visgi tai įvyko dar prieš šį karantiną, o per karantiną nieko daugiau nebeuždarinėjome“, – komentavo jis.
Anot V. Kratulio, dar per pirmąjį karantiną pavasarį tinklo pradėta vykdyti elektroninė prekyba šiuo metu sugeneruoja kiek mažiau apyvartos.
„Per pirmąjį karantiną buvome gerai pasiruošę vykdyti elektroninę prekybą, ir ji davė savo rezultatų. Fizinėse kavinėse pardavimai buvo kritę labiau nei dabar, o internetinė prekyba padėjo. Bet antrojo karantino metu matome, kad (internetiniai– ELTA) pardavimai yra beveik proporcingi kavinių apyvartai: ji nėra tokia maža kaip per pirmą karantiną, todėl nėra tokia didelė ir internetinė apyvarta“, – tikino V. Kratulis.
Tuo tarpu kavinių tinklo „Vero Cafe“ pardavimų vadybininkas Tautvydas Sinkevičius įvardino, kad „Vero Cafe“ pardavimai smuko 45 proc., o pagrindinė to priežastis, anot jo – galimybė tiekti gėrimus tik išsinešimui.
„Pardavimai „Vero Cafe“ tinkle įvedus antrąjį karantiną sumažėjo drastiškai – 49 proc. Jau keleri metai matome tendenciją, kad klientai vis labiau mėgsta kavą gerti kavinėje iš keraminių puodelių. Mūsų manymu, didžiausią įtaką pardavimų apimties sumažėjimui padarė įvestas apribojimas viešojo maitinimo įstaigoms teikti paslaugą tik išsinešimui“, – Eltai teigė jis.
T. Sinkevičius pažymėjo, kad reaguodamas į karantino situaciją tinklas nuo gruodžio 1 dienos pradėjo ir elektroninę prekybą.
Vyriausybė šalyje nuo lapkričio 7 dienos įvedė visuotinį karantiną. Jo metu įsigaliojo papildomi ribojimai viešojo maitinimo įstaigoms, kurios negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą ir gėrimus leidžiama tiekti tik išsinešimui.
Karantino režimas Lietuvoje galios iki gruodžio 17 dienos.
Centai. Slaptai.lt nuotr.
Finansų ir teisės ekspertai įsitikinę, kad netrukus daugumai įmonių iškils klientų ir partnerių nemokumo problemų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė rodo, jog sparčiai daugėja aukštos rizikos įmonių – jų daugiausia tarp viešojo maitinimo, statybų ir transporto bendrovių. Advokatai pataria laikytis pagrindinių taisyklių – nedelsti raginti skolininkus atsiskaityti, stebėti jų ekonominę būklę ir pokyčius, nuolat bendrauti. O nepavykus atgauti lėšų per 30 dienų, rekomenduoja viešinti skolą ir inicijuoti nemokumo procedūrą.
Bankrotų situaciją Lietuvoje ekspertai vadina apgaulinga ramybe. Nors visą pasaulį, taip pat ir Lietuvos verslą, krečia pandemijos sukelti iššūkiai, mūsų šalyje šiais metais bankrotų sumažėjo perpus. Bendrovių „Creditinfo Lietuva“ ir „Gabus Legal“ atlikta analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 495 bankrotai – tai 42 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (buvo 859). Lapkričio mėnesį bankrotų buvo užfiksuota net 50,2 proc. mažiau nei pernai: šiemet sausio-lapkričio mėnesiais užregistruoti 662 atvejai, pernai – 1340. Advokatas Aurimas Gasiūnas pažymi, kad bankrotų skaičius Lietuvoje kasmet mažėjo nuo 2017 metų: 2017 m. – 2979, 2018 m. – 2091, 2019 m. – 1608.
„Tačiau šiais metais bankrotų skaičiaus mažėjimas nėra tipinis, jam tiesioginės įtakos turėjo pandemija ir kovai su jos pasekmėmis skirtos priemonės“, – aiškina advokatas.
Po padidinamuoju stiklu – viešojo maitinimo, statybų ir transporto sektoriai
Vis dėlto kredito biuro ekspertai prognozuoja, kad situacija jau netrukus pasikeis iš esmės. „Prognozuojame, kad jau artimiausiais mėnesiais su uždelstu efektu nemokių įmonių skaičius pradės sparčiai augti – tikėtina, kad kiekviena verslo įmonė susidurs su nemokiais klientais ar verslo partneriais“, – sako A. Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius. – Valstybės skirti 342 mln. Eur paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, valstybės institucijų atlaidumas vertinant mokestinius vėlavimus, atleidimas nuo delspinigių ir išieškojimo procedūrų pristabdymas galėjo sukurti iliuziją, kad verslo įmonių ekonominė būklė yra gerėjanti.“
Kredito biuro atlikta analizė rodo, kad yra priešingai. „Creditinfo Lietuva“ analizės duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį bankrutavusių įmonių pasiskirstymas pagal sektorius atrodo taip: prekyba – 23,4 proc., statyba – 20,1 proc., paslaugos – 15,4 proc., apdirbamoji pramonė – 11,9 proc., transportas – 9,7 proc., viešbučiai ir restoranai – 9 proc. Kitą veiklą vykdančių įmonių, šiemet tapusių nemokiomis, buvo mažiau nei 3 proc.
Vertinant skirtingų sektorių kreditingumo pokyčius, pastebėta, kad didžiausia rizika pakibo virš viešojo maitinimo sektoriaus – pernai aukščiausiai ir aukštai rizikingumo klasei priklausė apie 30 proc. įmonių, šiemet tokių jau beveik pusė – 45 proc.
„Šioje analizėje net neįvardiname apgyvendinimo ar turizmo sektorių būklės – visi žino, jog jie patiria gilų nokdauną. Tačiau atidesnis požiūris į kitose srityse veikiančias įmones gali padėti laiku įžvelgti problemas ir jų išvengti“, – komentuoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, antroje vietoje pagal rizikingumą išlieka statybų sektorius: per metus aukščiausią ir aukštą rizikingumą turinčių įmonių šiame sektoriuje padaugėjo nuo 19 iki 23 proc. Trečioje vietoje – transporto sektorius, kuriame rizikingiausių įmonių daugėjo nuo 15 iki 20 proc. Palyginti geresne finansine būkle pasižymi prekybos ir paslaugų sektoriai, kuriuose rizikingumas augo 3-4 proc., tačiau neviršija 12 proc.
Skolininkų tipai: nuo atsitiktinių iki piktybinių ir „vaiduoklių“
Advokatas A. Gasiūnas atkreipia dėmesį, kad tikėtiną bankrotų skaičiaus augimą paspartins šiais metais įsigaliojęs naujasis „Juridinių asmenų nemokumo įstatymas”, numatantis kitokią nemokumo sampratą, dėl kurios paprastėja nemokumo procedūros inicijavimas. Pasibaigus laikotarpiui, kai įmonių finansinę būklę dar gelbėjo valstybės paramos programos, tikėtinas bankrotų skaičiau augimas.
Siekiant sumažinti nemokių klientų ir partnerių poveikį verslui, ekspertai rekomenduoja laiku atpažinti skolininkus. Pagal elgesį skolininkai skirstomi į keletą grupių: situaciniai (jų įsiskolinimas yra atsitiktinumas), skolos grąžinimą vilkinantys (patiriantys pirmuosius finansinius sunkumus ir nuolat nukeliantys skolos mokėjimą), piktybiniai (nuolat vėluojantys sumokėti ir nepalaikantys kontakto), nemokūs ir skolininkai „vaiduokliai“ (vykdantys veiklą, gaunantys pajamas, tačiau vengiantys apmokėti sąskaitas ir bendrauti su kreditoriais).
Atkreipkite dėmesį į nieko gera nereiškiančius pokyčius
Visais atvejais, kai bet kuri bendrovė kelias dienas vėluoja padengti skolą, teisininkai rekomenduoja pradėti kuo anksčiau bendrauti su skolinga įmone, atvirai aptarinėti susiklosčiusią situaciją ir jos sprendimo būdus, skatinti skolininką kuo operatyviau pradėti mažinti įsiskolinimą. A. Gasiūnas pataria domėtis skolininkų veikla, o didžiausią dėmesį atkreipti į pokyčius: auga įmonės įsiskolinimai valstybės institucijoms, sumažėjo darbuotojų, atsirado informacijos apie kitas nevykdomas prievoles, pritaikytas turto areštas, iškeltos bylos teismuose, stabdoma veikla, vyksta turto perleidimas, sudaromi netipiniai sandoriai, keičiasi vadovai ar net akcininkai – visa tai gali signalizuoti apie prastėjančią skolininko būklę.
„Matant tokius pokyčius kreditoriams rekomenduojame nedelsti ir kuo operatyviau sudaryti susitarimą dėl skolos padengimo. Jei nepajutote jokio progreso, kreipkitės į teisininkus, viešinkite skolą, pateikite ieškinį teismui, inicijuokite nemokumo bylą, svarstykite skolos pardavimą, – vardina advokatas. – Svarbu, kad skolai atgauti pasirinktumėte adekvačias priemones, o išieškojimo kaina nebūtų didesnė nei pati skola.“
Teisininkas pataria tokiais atvejais visą korespondenciją siųsti registruotu būdu, nedelsti kreiptis į advokatus bei antstolius. „Suteikite skolininkui nuo 15 iki 30 dienų skolai padengti, o jei per minėtą laikotarpį pinigų neatgaunate, imkitės griežtesnių išieškojimo priemonių“, – sako A. Gasiūnas.
Blogiausiu atveju advokatas rekomenduoja inicijuoti nemokumo procesą.
Kijevo Boryspilio oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Beveik 200 Europos oro uostų ateinančiais mėnesiais gali grėsti bankrotas, jei neatsigaus keleivių paklausa, antradienį įspėjo viena pramonės asociacija, valstybėms svarstant įvesti naujų karantino priemonių kovai su antrąja COVID-19 banga.
Tarptautinė oro uostų taryba teigė, kad 193 oro uostai, kuriems gresia nemokumas, yra daugiausiai regioniniai oro uostai, kuriais naudojasi vietos bendruomenės. Tačiau jie atsakingi už daugiau nei ketvirtį milijono darbo vietų ir sukuria 12 mlrd. eurų BVP.
„Oro uostų uždarymo grėsmė reiškia, kad Europa susiduria su tikimybe, jog gali žlugti reikšminga oro transporto sistemos dalis, nebent vyriausybės suteiktų reikiamą paramą“, – teigia pramonės asociacija.
Nemažai Europos valstybių šalia paramos visoms bendrovėms, paveiktoms su pandemija susijusių apribojimų, ėmėsi teikti tikslinę pagalbą ir oro linijoms.
Oro uostų tarybos duomenimis, oro uostų keleivių srautai spalio viduryje buvo sumažėję net 74 proc., o tai reiškia, kad oro uostai ir oro linijos susiduria su sunkumais padengiant eksploatavimo išlaidas.
Pramonės asociacija taip pat paragino Europos valstybes keliautojus verčiau daugiau testuoti, o ne taikyti karantiną.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad nuo karantino pradžios savo veiklą sustabdyti turėję sporto klubai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Pasak jo, net ir atnaujinus veiklą tikimasi išaugusio užsidarančių klubų ir bankrotų skaičiaus.
„Sporto klubų veikla yra sustabdyta, klubai stovi be veiklos jau pusantro mėnesio – abonementai sustabdyti, žmonės nesportuoja. Apskritai laukia sunkus laikotarpis. Net ir atsidarius jiems, žmonės dar bus išsigandę, vasaros periodas mažai žadantis, tad pusmetis bus tikrai sudėtingas. Bus bankrotų, užsidarančių klubų“, – Eltai teigė jis.
A. Mačiuko nuomone, kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek prireiks laiko, kol sportas bendroje erdvėje žmonėms vėl bus priimtinas ir nekeliantis baimių. Jo manymu, visiškam atsigavimui gali prireikti 1-2 metų.
„Sudėtinga spėlioti. Labai priklausys ir nuo medijų, nes kai žmonės yra įbauginti, kasdien skaito, kiek yra užsikrėtusiųjų, sergančiųjų, bijoma prasilenkti gatvėje, tai ką kalbėti apie sportą bendroje erdvėje. Tam prireiks nemažai laiko. Sunku prognozuoti, bet tokie skaičiai, kokius turėjome iki karantino, sugrįš po 1-2 metų. Tikrai liks tų baimių“, – sakė jis.
Nuo pirmadienio savo paslaugas, esant tam tikriems reikalavimams, gali teikti kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, lauko kavinės, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai, atveriama galimybė tam tikrų sporto rūšių profesionalioms treniruotėms lauke.
Kaukių dėvėjimas viešose vietose ir toliau išlieka privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai valgoma ar geriama viešojo maitinimo įstaigose.
Juk matėt, kaip išsigąsta neradę prie kasos kortelės, kaip drebančiais, senatvės dėmių tartum tigro kailis išmargintais pirštais knisa nutrintą piniginę, vartant akis visai eilei normalių, pozityvių jaunuolių su spalvotais švarkeliais ir nusmukusiais klynais, ir visi vežimai, kupini ekologiškos žolės ir vakarinio krepšinio alaus su palengvėjimu atsidūsta, kai jie iškrypuoja su savo vakare, prieš darbo galą nupigintu batonu ir akcijinėm kruopom.
Šiai valstybei esi amžina problema, vis galvok, kaip tave išsaugot nuo ligų ir apsaugot nuo tėvų, išmokyt, kai mokyklų vis mažiau ir kad galvotum, ką reikia ir balsuotum kaip reikia, ir kad laiku sumokėtum viską ir nepabėgtum, o paskui baisiai oriai džiaugtumeis senatve, o dar tave gydyk, nors jūsų kaip tarakonų, o ligoninių vis mažėja, ir dar reiks jums mokėti, kad turėtumėt, ką mokėti ir visi uždirbtume, vienas vargas, kol išmokėjimai baigiasi.
Pensija yra vaivorykštė, kurios niekada neprieisi. Jos lauksi dvidešimt metų, o po dvidešimties sužinosi, kad ji ateis po dešimties, o po dešimties dar penkis palauksi, tada dar po pusantrų ir poros savaičių gausi tokią, už kurią galėsi numirt iš bado po pusmečio, o numirsi po metų ir visi stebėsis, koks kietas senukas buvo.
O dabar darysim pensijų reformą. Sumažinsim įmokas į fondus, nes iš jų nieko vis tiek gero, kas, kad valstybė sugundė ir sakė, kad bus labai gerai ir kelnes nusimovėt ir ėmė skaudėti, kas, kad žmonės mokėjo šitiek metų, bet vis tiek nieko gero, grynas nuostolis, tai dabar arba grįžkit sodron, arba mokėkit patys daugiau ten, kur vis tiek nieko gero, mes ten nebemokėsim, juk ten nieko gero.
Ir iš to sutaupysim 186 milijonus, kuriuos išdalinsim visiems po 20 euriukų per mėnesį ir visi busit žiauriai laimingi, ir galėsim pasakyt, kad padidinom, tai bus tas vienas kartas, kai galėsim neduoti ką pažadėję vieniems ir padalinti kitiems, bet kas šitos valstybės pažadus atsimena, juk ten buvom ne mes.
Mes tik vaikai, išsidalinę taupyklę juodai dienai, o kai paaiškės, kad taip nereikėjo ir nieko neišėjo, o tik po kelių metų dar didesnis blogumas, tai ir vėl būsim nebe mes, ir liksit tik jūs, kurie vis tiek nieko neatsimenat, o ir tų didelė dalis užsilenksit ir mažiau bus gavėjų, nėra pensininko – nėra problemos.
Pensininkai klausia valdžios, kur dingo jų pensijos? Slaptai.lt nuotr.
Svarbu – dabar gausit tą savo dvidešimt ir pabūsim geri, o kitamet bus rinkimai ant nosies ir ne tas jums rūpės, ir jokių dar dvidešimt nebebus, ir vėl galvosim, iš ko atimti ir padalinti, ir nebebus jau iš ko, bet gal kaip nors, juk visada kaip nors būna, surasim jums dar kokį nors Pūką ir galėsit žiūrėt į areną su tigrais ir rodyti nykščius žemyn.
Tai kas, kad mokančiųjų vis mažiau, o senių vis naujos minios prie langelių, ir kaip beskaičiuotum, kasmet vienam seniui išeis vis po mažiau, galėsit kaupti toliau tuos eurus, kuriuos sėkmingai suvalgys infiliacija ir jei nebus bankrotų, gal atgausit ką pasidėję kaip į pagalvę ir davę uždirbti visiems, kas netingi, vis tiek apie tai net nekalbėsim, nes tas mums nesvarbu, mums svarbu duoti dabar po dvidešimt ir atsiskaitę, vis tiek viską užmiršit ir padėsit šaukštus.
Ir tie, kurie matys, kad jei visą gyvenimą arsi ir visiems mokėsi, kaip nenormalus, senatvėje gausi dešimt ar net tuos jūsų dvidešimt eurų daugiau už tą, kuris durnių voliojo ar šiaip ėmė pašalpas, tie juk užmirš norą būti solidarūs ar kaupti, ir nutars geriau dabar imti iš darbdavio juodais ir nesukti dėl nieko galvos, tai mes juos patys tokiais padarę labai gaudysim ir bausim, ir vaikysimės šešėlį, kuris kaip pensija ar vaivorykštė visada pabėga.
Pensininkų vargai Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.
Bet svarbiausia, visi turės darbo, linguos žilos pamokslininkų galvos per dėžę, vis eisit į naujus rinkimus su naujais pasiūlymais, kaip daugiau atimti ir dar teisingiau pasidalinti ir bus pasiektas šventas tikslas – nieko nedaryti ir nieko nekeisti, o tie seniai tai vis tiek greit užvers kanopas, kaip iki šiol kažkaip pragyveno, taip ir toliau nepasius.
Gerai įsižiūrėkit į tuos, kur vakare stypso prie nupigintų, į tas išblukusias akis, suprantančias viską, padėvalkių paltukus ir nušvitimą pamačius vaikus, ir kaip jie nueina į savo laiptines ir pradingsta, nes jų greit nebeliks, jų praktiškai visiems jau nebėra, dar šiek tiek vasarų ir mėnulio užtemimų, vienos kitos atostogos ir keliolika kalėdų – ir ateis jūsų eilė.
Sumažėjus gyventojų, didmiesčio statuso neteko Panevėžys. Prie šios ribos artėja ir Šiauliai.
Pasikeitus statusui buvę didmiesčiai gali netekti ne tik vardo – gali sumažėti jiems skiriama parama, miestui tvarkyti skiriamos lėšos.
Sumažėję miestai tampa nepatrauklūs investuotojams. Per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra bemaž 8000 gyventojų, atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, Šiauliai gali netekti didmiesčio statuso po poros metų.
Vienas tokių pavyzdžių – UAB „Altesta” (buvusi UAB „Ritesta”) ir jo vadovas R. Benevičius, kuris vadovauja ir kitoms įmonėms: UAB „Durisolis”, UAB „Durisolis ir partneriai”, taip pat yra siejamas ir su UAB „Durisolio statybinės medžiagos” veikla. Prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, buvo stengiamasi nuslėpti tikruosius jos veiklos rodiklius, kad ir toliau būtų sudarinėjami sandoriai, kurių įmonė, be abejo, vėliau nesugebėjo įvykdyti. „Bankroto administratoriumi šioje byloje paskirta įmonė UAB „Avere”, kurios vadovas neoficialiais duomenimis yra R. Benevičiaus geras pažįstamas, tad sunkiai tikėtina, kad šioje bankroto byloje bus laikomasi visų procedūrinių taisyklių ir kad kreditoriai atgaus jiems teisėtai priklausančius pinigus.
