Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 29 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pripažino savo septintąjį anūką. Omenyje turima ketverių metų Navy.
Pasak naujienų agentūros AP, mergaitė yra J. Bideno sūnaus Hunterio duktė iš jo santykių su Lunden Roberts, gyvenančia Arkanzaso valstijoje.
„Tai nėra politinis klausimas, tai šeimos reikalas. Jill (prezidento J. Bideno žmona) ir aš norime tik to, kas geriausia visiems mūsų anūkams, taip pat ir Navy“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas, kurį cituoja leidinys „People“.
H. Bideno tėvystė buvo nustatyta atlikus DNR tyrimą po to, kai L. Roberts padavė jį į teismą dėl vaiko išlaikymo. Abi šalys neseniai išsprendė teisinius klausimus.
Anksčiau kai kurie respublikonai ir demokratai kritikavo J. Bideną už tai, kad jis oficialiai nepripažįsta savo anūkės.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 24 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Rusijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku, praneša Baltieji rūmai.
Partneriai dar kartą patvirtino savo „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai, teigiama JAV vyriausybės pareiškime.
Šeštadienio ryte J. Bidenas buvo informuotas savo nacionalinio saugumo komandos apie įvykius Rusijoje, kur samdinių pajėgos meta iššūkį vyriausybei.
Tarp kitų pokalbio dalyvių buvo JAV viceprezidentė Kamala Harris, nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, gynybos ir valstybės sekretoriai Lloydas Austinas ir Antony Blinkenas, informuojama pranešime.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas pareiškė tikrai paskelbsiantis apie savo ketinimą 2024 m. siekti antrosios kadencijos, bet dar ne dabar.
Spėlionių dėl J. Bideno planų daugėja. 80 metų J. Bidenas yra vyriausias visų laikų asmuo JAV prezidento poste. Jis ne kartą yra sakęs, kad ketina vėl kandidatuoti, bet dar neįsipareigojo.
Per interviu „ABC News“ Davidui Muirui jis sakė: „Mano ketinimas yra…, nuo pat pradžių buvo varžytis“. Paklaustas apie ankstesnį interviu, kai jo žmona, JAV pirmoji ponia Jill Biden naujienų agentūrai „Associated Press“ penktadienį pasakė, kad liko tik nuspręsti, kada ir kur paskelbti apie kampaniją, J. Bidenas pašmaikštavo: „Kaip pasakytų mano motina: „Dievas ją myli“.
Vis dėlto jis leido suprasti, kad neskuba. „Yra daugybė kitų dalykų, kuriuos turime užbaigti artimiausiu metu prieš man įsitraukiant į kampaniją“, – sakė jis.
ABC paklaustas, ar amžius lemia jo svarstymus dėl kandidatavimo, J. Bidenas atsakė: „Ne. Tačiau žmonės turi teisę kelti klausimą dėl mano amžiaus. Tai daryti visiškai teisėta“. „Galiu pasakyti tik viena – stebėkite mane“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje savo, kaip prezidento, darbą.
Antrosios kadencijos pabaigoje J. Bidenui būtų 86 metai. Anksčiau šį mėnesį atliktas išsamus jo sveikatos patikrinimas parodė, kad jis yra „sveikas, energingas“ ir „tinkantis sėkmingai eiti prezidento pareigas“.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). JAV prezidento Joe Bideno populiarumo reitingas prieš vidurio kadencijos rinkimus lapkričio 8 d. toliau mažėja. Kaip rodo naujienų agentūros „Reuters“ ir tyrimų instituto „Ipsos“ atlikta apklausa, prezidento darbą teigiamai vertina jau tik 39 proc. apklaustų amerikiečių.
Šis skaičius dar labiau priartėjo prie žemiausio lygio nuo J. Bideno atėjimo į valdžią 2021 m. Prieš savaitę prezidento populiarumas siekė 40 proc.
Smunkantys J. Bideno reitingai kursto prognozes, kad jo Demokratų partija lapkritį gali netekti daugumos Atstovų rūmuose ir Senate.
Šios savaitės „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausoje maždaug trečdalis dalyvių didžiausia šalies problema įvardijo ekonomiką, palyginti su tik vienu iš dešimties respondentų, pagrindine problema įvardijusių nusikalstamumą. Tuo metu vos vienas iš dvidešimties apklaustųjų kaip didžiausią nusiskundimą paminėjo nacionaliniu mastu atimtą teisę į abortą.
Ši apklausa vyko dvi dienas. Joje dalyvavo 1 005 suaugę JAV gyventojai, įskaitant 447 demokratus ir 369 respublikonus.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 12 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė įsitikinimą, kad gali įveikti savo pirmtaką Donaldą Trumpą per rinkimus 2024 metais.
79 metų demokrato buvo paklausta, ar jis kandidatuos antrai kadencijai po vidurio kadencijos rinkimų lapkritį ir ar D. Trumpas turės kokios nors įtakos jo apsisprendimui. „Tikiu, kad galiu dar kartą įveikti Donaldą Trumpą“, – atsakė J. Bidenas, nors nepatvirtino, kad 2024 m. dar kartą kovos, kad liktų Ovaliajame kabinete. Donald Tramp (Trump). EPA – ELTA nuotr.
J. Bidenas įveikė D. Trumpą tiek skaičiuojant rinkikų kolegijos, tiek amerikiečių balsus, o nugalėtasis prezidentas ne kartą nepagrįstai tvirtino apie plačiai paplitusį sukčiavimą. Per NATO viršūnių susitikimą kovą J. Bidenas leido žurnalistams suprasti, kad džiaugtųsi, jei D. Trumpas vėl būtų jo oponentu.
J. Bideno populiarumas pastaraisiais metais smuko dėl sparčiai didėjančios infliacijos, smurtinio nusikalstamumo miestuose ir iš pažiūros sunkiai įveikiamos migrantų krizės prie pietinės sienos. Tačiau jo reitingai vis dar pranoksta tuos skaičius, kurie buvo užfiksuoti apklausoje dėl D. Trumpo, nuolat dėl amžiaus pašiepiančio trejais metais už jį vyresnį J. Bideną, populiarumo.
CNN paklausė J. Bideno, ką jis pasakytų rinkėjams, kurie mano, kad jis per senas būti perrinktas. „Pasakykite man, koks prezidentas naujausių laikų istorijoje per pirmuosius dvejus metus nuveikė tiek, kiek padariau aš. Nejuokauju (…) Tad reikalas tas, ar galite atlikti darbą? Aš tikiu, kad galiu“, – atsakė J. Bidenas.
V. Putinas – Kremliaus išsigimėlis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad JAV ir NATO nebijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino bauginimų, ir perspėjo, jog Vakarų Aljansas gins „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos. „Amerika ir jos sąjungininkės nebus įbaugintos“, sakė jis Baltuosiuose rūmuose, V. Putinas „mūsų neišgąsdins“. Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Po to J. Bidenas tiesiogiai kreipėsi į Kremliaus lyderį, pirštu durdamas tiesiai į televizijos kamerą ir perspėdamas dėl bet kokios atakos prieš NATO teritoriją. „Amerika yra visiškai pasirengusi kartu su mūsų NATO sąjungininkėmis ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, – sakė jis. – Pone Putinai, nesupraskite klaidingai, ką sakau, – kiekvieną centimetrą“.
J. Bidenas kalbėjo netrukus, kai V. Putinas vadovavo ceremonijai Maskvoje, per kurią paskelbė, kad Rusija aneksuoja dar keturis Ukrainos regionus nepaisant to, jog Vakarų apginkluota Ukrainos kariuomenė toliau kaunasi atgaudama jų kontrolę. V. Putinas ir daugybė jo šalininkų leido suprasti, kad paskelbus, jog Ukrainos regionai dabar priklauso Rusijai, Kremlius galėtų teisėtai griebtis branduolinių ginklų, kad apgintų, jo teigimu, Rusijos teritoriją.
J. Bideno teigimu, per penktadienio ceremoniją V. Putinas siekė pademonstruoti jėgą, bet vietoj to parodė, kad „jam sunku“. J. Bidenas taip pat paminėjo penktadienį Kongrese vykusį balsavimą dėl dar 12,3 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai ir sakė, jog ir toliau „laikysis šio kurso“. „Mes ir toliau tieksime karinę techniką, kad Ukraina galėtų apginti save ir savo teritoriją bei laisvę“.
Kalbėdamas apie paslaptingus sprogimus „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdyne iš Rusijos į Vakarų Europą, J. Bidenas pakartojo kitų Vakarų lyderių teiginį, jog tai „tyčinis sabotažo veiksmas“. Jis neatskleidė, kas, JAV manymu, surengė ataką, tačiau Rusijos kaltinimus, jog su tuo susijęs Vašingtonas, apibūdino kaip „dezinformaciją ir melą“.
„Dirbsime su sąjungininkėmis, kad išsiaiškintume, kas tiksliai įvyko“, – sakė jis žurnalistams. „Atėjus laikui, kai viskas nurims, pasiųsime narus ištirti, kas tiksliai atsitiko“, – sakė J. Bidenas. „To dar tiksliai nežinome“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos jau bendradarbiauja su sąjungininkėmis „stiprindamos šios ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas, kuruojantis užsienio politikos klausimus, Igoris Žovkva
Daugiau jokių derybų su Rusija – net, greičiausiai ir tuo atveju, jei ji būtų priversta pasitraukti iš visos dabar užimamos Ukrainos teritorijos. Vienintelė bet kokio derybinio proceso tarp Ukrainos ir Rusijos sąlyga – Rusija turi tapti civilizuota šalimi.
Taip naujienų agentūros ELTA laidai „ELTA zoom‘as“ duotame vaizdo interviu sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas, kuruojantis užsienio politikos klausimus,Igoris Žovkva.
„Dabar vienintelės „derybos“, kurios vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, yra tai, kas vyksta mūšio lauke. Jūs matėte pastaruosius Rusijos atstovų pareiškimus, kurie tebekartoja, kad jie yra pasirengę deryboms pagal Rusijos sąlygas. Taigi, jūs puikiai suprantate, kad tai visiškai neįmanoma Ukrainai“, — interviu sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
Be to, I.Žovkva tikėjosi, jog ir visos Vakarų pasaulio bendruomenės požiūris į Rusijos režimą pagaliau tampa toks pat – nepaisant Prancūzijos ar JAV vadovų pareiškimų, jog negalima „kurstyti karo“ prieš Rusiją bei vadinti jos „terorizmą remiančia“ valstybe.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas, kuruojantis užsienio politikos klausimus, Igoris Žovkva (dešinėje) ir žurnalistas Vytautas Bruveris
Taip pat Ukrainos prezidento komandos atstovas vylėsi, jog karinė Vakarų parama Ukrainai pagaliau virs nenutrūkstamu srautu, greitai patenkinančiu visus Ukrainos kariuomenės poreikius, o sankcijos – lygiai taip pat nesustojančiu ir vis sunkėjančiu volu, gniuždančiu Rusijos ekonomiką ir režimą.
Visas vaizdo interviu – https://www.youtube.com/watch?v=vxqyAO0fn68
……………………………………
– Kaip jūs matote paramos Ukrainai dinamiką Vakaruose? Kijeve buvo švenčiamas Liz Truss išrinkimas Didžiosios Britanijos premjere. Tai buvo įvertinta, kaip ženklas, jog bent jau Didžiosios Britanijos parama Ukrainai ne tik nesumažės, bet dar ir padidės. Bet kaip jūs vertinate visų Vakarų paramą – ji didėja, o gal šiuo metu šiek tiek net buksuoja?
– Aš tikrai manau, kad visų Vakarų parama stiprėja ir didėja. Tačiau ne taip greitai, kaip mes norime. Bet tikrai judama tinkama kryptimi. Ukrainai teikiama vis daugiau ir daugiau ginkluotės, finansinės paramos, vis daugėja sankcijų Rusijai.
Jūs paminėjote Jungtinę Karalystę. Taip, mano prezidentas iš karto turėjo šiltą pokalbį su išrinkta Jungtinės Karalystės premjere Liz Truss. Tai, ką mes iš jos išgirdome – ji labai aiškiai orientuota į konkrečius rezultatus ir pasiruošusi suteikti bet kokią paramą Ukrainai, kokios tik reikia. Ji taip ir klausė mano prezidento: „Ką dar Jungtinė Karalystė gali padaryti dėl Ukrainos?“.
Be abejo, apie visa tai bus kalbama ir asmeniniame mano prezidento bei Liz Truss susitikime, kai tik ji atvyks į Kijevą. Mat prezidentas pakvietė ją atvykti į Kijevą, o ji priėmė kvietimą.
Taip, visa tai – labai gera tendencija, kurią demonstruoja Jungtinė Karalystė, taip pat Jungtinės Valstijos. Pastarosios ką tik paskelbė apie naują 3 mlrd. dolerių apimties paramos paketą. Tai labai svarbu mums.
Jeigu kalbėsime apie ginklus – jų vis dar nepakanka. Taip, parama ateina, tačiau mums vis dar reikia daugiau – sunkiosios ginkluotės, amunicijos jai.
– Kur pagrindinė problema? Kodėl ta ginkluotė teikiama ne pilno masto nenutrūkstama srove, o porcijomis, dozėmis?
– Manau, kad yra kelios pagrindinės kliūtys. Taip pat manau, kad tai nėra daroma tyčia. Juk viena iš problemų yra ta, kad tos šalys, kurios mums padeda, tiesiog ima pritrūkti ginklų. Juolab, kad mums reikia ne tiesiog visko ar bet ko. Kiekviena šalis žino konkrečius Ukrainos poreikius. Kiekvienas gynybos ministras turi sąrašą, gautą iš Ukrainos, kuriame tiksliai surašyta, ko mums konkrečiai reikia ir kokiais kiekiais.
Mes, suprantama, niekuomet neprašome tiek ir to, ką atidavusi, šalis susilpnintų savo gynybos pajėgumus. Mes neprašome visos įrangos ar amunicijos, kurią ta šalis turi. Bet vis tiek, kai kurioms šalims greičiausiai pritrūksta to „pliuso“, „viršaus“, kurio mes prašome.
Antra, neatmestina, kad trukdo ir biurokratinė rutina. Kartais kai kuriose šalyse net ir po to, kai sprendimą priima politinė vadovybė, biurokratinė mašinerija vilkina procesą. Taigi, tai reikia paspartinti ir šį darbą dirba mūsų ambasadoriai.
Be to, ir prezidentas pastoviai kalba apie tai su užsienio lyderiais ir vis primena jiems jų pažadus.
Taigi, visa tai juda į priekį. Lėtai, bet nuosekliai. Tad mes ir tikimės, kad ši teigiama dinamika tik stiprės.
– Paminėjote sankcijas. Man ir kai kuriems kitiems žmonėms labiausiai Ukrainą remiančiose šalyse pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad sankcijų politikoje yra šiokia tokia pauzė ar atoslūgis. Anksčiau, ypač, aišku, pilno masto Rusijos invazijos pradžioje, lyg ir buvo dagiau pagreičio. Koks jūsų įspūdis?
– Na, jei jūs kalbate apie Europos sąjungos sankcijas, galiu pakartoti, ką ir kiti mūsų aukščiausi pareigūnai – paskutinis, septintasis sankcijų paketas smarkiai neatitiko mūsų lūkesčių.
Tačiau gerai, kad jis buvo priimtas prieš vasaros atostogas Europos sąjungoje ir jos šalyse-narėse. Dabar, kai vasaros atostogos baigėsi, mes aktyviai dirbame su Europos Komisija ir šalimis-narėmis dėl to, kad būtų priimtas aštuntasis paketas.
– Ir kaip sekasi?
– Mano prezidentas kalbėjosi su Europos komisijos vadove Von der Leyen, prašydamas ją kuo greičiau pateikti siūlymus šiam paketui. Taip pat, kaip jums žinoma, nesename neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje buvo aptartas labai svarbus vizų Rusijos piliečiams uždraudimo klausimas.
Buvo priimtas dalinis sprendimas – atšauktas tik dabar galiojantis supaprastintas Europos sąjungos ir Rusijos vizų režimas. Tai gerai, tačiau to nepakanka. Tad mes tikimės, kad vizų uždraudimas vis dėlto bus sekančio sankcijų paketo dalimi.
Kaip, žinoma, ir kiti svarbūs dalykai. Visų Rusijos ir, aišku, Baltarusijos bankų atjungimas nuo sistemos SWIFT. Arba, pavyzdžiui, draudimas visiems Europos šalių laivams įplauti į Rusijos uostus. Ir daugelis kitų priemonių – pavyzdžiui, personalinės sankcijos visiems Rusijos režimo pareigūnams, valdančiosios partijos nariams, vietos valdžios institucijų vadovams bei pareigūnams. Jie visi atsakingi už šią agresiją.
Taip pat – tolesnis Rusijos propagandos kanalų atjungimas nuo Europos sąjungos rinkos.
Bet kartoju – šis vizų klausimas yra labai svarbus ir mes dėkingi Lietuvai už tai, ką jūsų šalis jau padarė.
Svarbu ir tai, kad Europos sąjunga nusprendė suteikti galimybę atskiroms savo narėms reguliuoti šį klausimą pagal savo nuostatas.
Lietuva supranta, kaip svarbu nebeįsileisti „paprastų rusų“, „turistų“, kurie kartais atvyksta į jūsų šalis, kaip turistai, bet po to virsta teroristais, organizuoja išpuolius – kaip įvyko Čekijoje. Arba organizuoja protestus – kaip matėme toje pačioje Čekijoje, Vokietijos miestuose.
Tai ne tik jūsų saugumo, bet visos Europos sąjungos šalių saugumo klausimas – ką jose veikia šalies-agresorės piliečiai.
Taigi, mes toliau sieksime įkalbėti Briuselio institucijas ir atskiras šalis-nares, kad šis vizų draudimas būtų priimtas.
– Bet kaip tik pastarasis sprendimas dėl vizų, kurį jūs paminėjote, yra labai aiškus ženklas, kad Europos sąjunga lieka labai susiskaldžiusi kai kuriais fundamentaliais klausimais – požiūrio į Rusijos režimą, Rusiją, kaip šalį. Kitas simptomas – Prancūzijos prezidento Macrono kalba, kurioje jis pareiškė, kad Europos sąjunga neturėtų vadovautis tokių „karą kurstančių šalių“, kaip Centrinės ir Rytų Europos šalys, naratyvu, požiūriu. Taigi, galima matyti, kad Europos sąjunga ir visi Vakarai yra labai pasidaliję dėl pamatinio požiūrio į Rusijos režimą – ar mes pagaliau einame į pilno masto karą su šiuo režimu iki pat pabaigos, ar mes vis dar stabdome, paliekame visokius „galimybių langus“, „nekurstome karo“ ir panašiai. Ar jūs taip pat taip matote situaciją? Kas ją gali pakeisti?
– Žinote, Ukrainoje mes visą laiką girdime, kad Europos sąjunga didžiuojasi savo vienybe ir kad labai svarbu šią vienybę išsaugoti. Ši vienybė ir buvo matyti ligi šiol, kai buvo priimami sprendimai dėl Ukrainos – pavyzdžiui, dėl šalies-kandidatės į Europos sąjungą statuso.
Manau, kad Ukraina suvienijo Europos sąjungą dėl paramos sau. Tai labai svarbu. O kalbant apie Rusijos agresijos įveikimą – mes norime, kad ir šiuo klausimu Europos šalys būtų vieningos. Mes visi turime suprasti, kad jei nesustabdysime Rusijos agresijos čia, Ukrainoje, ta agresija plis toliau.
Tai labai gerai suprantate jūs Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje. Slovakijoje, Rumunijoje – mūsų kaimynėse. Tad ko bereikia? Įtikinti savo partnerius Europos sąjungoje konkrečiais argumentais, kad negalima stovėti nuošalyje, kai vyksta agresija prieš visą Europą.
Taip, dabar puolama viena valstybė, Ukraina. Tačiau reikia matyti platesnį vaizdą – iš esmės puolamos visos Europos vertybės.
Kažkas nenori, kad Ukraina būtų Europos šeimoje, nenori, kad ji turėtų europietišką ateitį, o nori, kad ji būtų sovietinėje praeityje. Ar atkurtoje Sovietų sąjungoje. O pastarojo dalyko, Sovietų imperijos, Rusijos imperijos atkūrimo, manau, savo ruožtu, nenori nei viena šalis Europos sąjungoje, kad ir kurioje Europos dalyje ji bebūtų. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas, kuruojantis užsienio politikos klausimus, Igoris Žovkva (dešinėje) ir žurnalistas Vytautas Bruveris. YOUTUBE.com foto
Taigi, toks yra platesnis paveikslas ir mes – Ukraina bei jos artimiausi kaimynai bei sąjungininkai – turime įtikinti savo partnerius, kad vieningas pasipriešinimas Rusijos agresijai gali būti sėkmingas.
Juk mažiau kainuos sankcijos bei ginkluotės tiekimas Ukrainai, nei karas savo teritorijoje.
– Paminėjau Macrono kalbą, kuri sulaukė labai neigiamos reakcijos čia, Lietuvoje ir kitose labiausiai Ukrainą remiančiose šalyse. Tačiau neseniai pasisakė ir kitas lyderis – JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris pareiškė, kad Rusija neturėtų būti vadinama terorizmą remiančia valstybe, jei aš tiksliai prisimenu formuluotę. Kaip į tai buvo sureaguota Kyjive?
– Kaip žinote, mano prezidentas pastoviai kalbasi ir kalbėsis su prezidentu Bidenu. Ir mes būtinai aptarsime šį klausimą su juo ir jo komanda, kadangi aiškiai suprantame jo svarbą. Kartu kalbame ir su kitais savo bei JAV sąjungininkais apie būtinybę pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
Daugiau kažko konkretaus aš dabar jums negaliu pasakyti, tačiau mes tikrai manome, kad šis klausimas gali toliau būti aptariamas. Europos sąjungos šalys taip pat turi būti įtrauktos į šią diskusiją.
Aš suprantu, kad Europos sąjunga turi savą sprendimų priėmimo mechanizmą ir manau, kad ir jūsų šalis turi būti įtraukta į diskusiją Ukrainos pusėje. Taigi, aš manau, kad šis klausimas tikrai dar nėra uždarytas.
– Pakalbėkime apie Ukrainą ir Rusiją. Suprantama, dabar viskas priklauso nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir diplomatai yra šiek tiek pasitraukę į šoną, nes pagrindinį darbą atlieka kariuomenė. Vis dėlto, kada ir kokiomis sąlygomis vėl gali prasidėti koks nors diplomatinis, derybinis procesas tarp Kyjivo ir Kremliaus?
– Tik tuomet, kai Ukrainos teritorija bus išlaisvinta nuo bet kokių agresoriaus pajėgų. Taip pat, kai nebebus bombarduojami Ukrainos civiliai. Tai pati pirmiausia, elementariausia sąlyga. Taip pat – ukrainiečiai belaisviai, kurie dabar yra laikomi okupuotose teritorijose arba Rusijoje, turi būti paleisti.
Taip, jūs teisus – dabar vienintelės „derybos“, kurios vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, yra tai, kas vyksta mūšio lauke. Jūs matėte pastaruosius Rusijos atstovų pareiškimus, kurie tebekartoja, kad jie yra pasirengę deryboms pagal Rusijos sąlygas. Taigi, jūs puikiai suprantate, kad tai visiškai neįmanoma Ukrainai.
Ukraina niekuomet nesiderės Rusijos, agresoriaus sąlygomis ir apskritai jokiomis kitomis išorės sąlygomis. Ukraina derėsis tik tuomet, kai tam bus pagrindas – kai ji kontroliuos visą savo teritoriją ir kai ji galės paisyti tik savo nacionalinių interesų.
Niekas negali diktuoti mano prezidentui kada, kaip ir kokiomis sąlygomis pradėti derybas. Jam labai sunku, neįmanoma, padaryti spaudimą.
Taigi, mes kauname mūšio lauke. Mes artėjame prie pergalės. Ir dabar tai – mūsų pagrindinis rūpestis ir orientyras.
– Kodėl aš jūsų paklausiau šio klausimo? Viena vertus, tai, ką jūs pasakėte – akivaizdūs ir visiškai suprantami dalykai, kuriuos ne kartą yra pasakę ir kiti aukščiausi Ukrainos pareigūnai. Tačiau čia aš ir noriu truputėlį pasiaiškinti situaciją. Mat tuo pačiu mes girdime tų pačių pareigūnų pareiškimus, kurie griežtai konstatuoja, jog Rusija yra teroristinė valstybė, kad Rusijos režimui teisti turėtų būti sukurtas tarptautinis tribunolas – kaip Niurnberge. Žodžiu, visa Kyjivo retorika, kuri pastaruoju metu tapo visiškai griežta ir konkreti, tarsi sako, kad Kremliaus režimas apskritai neturėtų būti jokių pokalbių partneris. Juk kaip tu kalbėsi su valstybe-teroristu? Kam? Apie ką? Noriu pasakyti, kad tarsi tos dvi pozicijos viena kitai neprieštarauja, tačiau aš šiek tiek pasimetęs, kaip jas suderinti. Viena vertus, sakoma, kad mes kalbėsime su Maskva tam tikromis sąlygoms, kai visos teritorijos bus išlaisvintos, kita vertus, sakoma, kad Maskva – teroristas, su kuriuo apskritai nėra apie ką kalbėti.
– Na, viskas paprasta. Pirmiausia, reikia nustoti daryti teroristinius veiksmus. Nors aš nesu derybinės grupės narys, galiu pasakyti, kad jūs teisus – su Rusija pasidarė tikrai sunku kalbėti po visų Rusijos žvėriškumų, kuriuos pamatė visas pasaulis, Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje, Borodiankoje. Išties, neįmanoma kalbėti su atstovais valstybės, kuri daro tokius dalykus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau manęs nėra ko klausti, ar derėtis, ar nesiderėti su Rusija. Jei Rusija grįš į civilizuotą būvį, taps civilizuota valstybe – tai yra įmanoma. Bet jei Rusija ir toliau vykdys teroristinę veiklą, bombarduos civilinius objektus, kritinę infrastruktūrą – kaip Zaporižios atominę jėgainę… Viduryje Ukrainos, XXI a. tu bombarduoji didžiausią Europoje atominę jėgainę… Tad jei tu toliau eini šiuo keliu, tu gauni, ko nusipelnęs.
To paties tu turi nusipelnyti iš visos pasaulio bendruomenės. Tai būtų teisinga. Taigi, visa tai priklauso pirmiausia ne nuo mūsų. Tai jie turi nuspręsti, ar jie nori tikrų, rimtų, aiškių derybų, ar jie tiesiog toliau apie tai kalba vien dėl savo propagandos.
– Galbūt paskutinis dalykas, kurio aš jūsų norėjau paklausti – Rusijos energetinis karas prieš Europą, jos šantažas, atjungiant dujų tiekimą. Kokius padarinius tai, jūsų nuomone, turės? Gal tai kaip tik privers Europą susivienyti, o ne dar labiau ją suskaldys ir privers nusilenkti Rusijai? Gal bus kaip tik priešingi padariniai, nei Kremlius tikisi ir siekia?
– Aš manau, kad tai jau pradėjo konsoliduoti Europą ir Europos sąjungą. Juk sumažinti rusiškų dujų vartojimą 15 proc. jau dabar — nuo rugpjūčio 1 iki kitų metų kovo — buvo vieningas sprendimas. Matau, kad šalys-narės išties daro viską, kad taip ir būtų.
Europos sąjunga vieningai nusprendė dar gerokai prieš žiemą užpildyti dujų saugyklas iki 80 proc. Daugelis valstybių, kurios itin priklausomos nuo Rusijos dujų, nusprendė diversifikuoti savo šaltinius. Net ir Ukrainos kaimynai, kurie itin priklausomi nuo Rusijos dujų, tai daro.
Taip, tai pareikalaus laiko, tačiau mums reikės ištverti šį periodą. Taip, tikriausiai ne tik Ukrainos gyventojai kentės šią žiemą. Kentės ir daugelio Europos sąjungos šalių gyventojai. Tačiau tai kaina, kurią mes turime sumokėti už tai, kad amžiams nutrauktume savo priklausomybę nuo Rusijos dujų.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Šis energetinis ir dujų šantažas juk prasidėjo ne po to, kai vasarį buvo pradėtas atviras karas prieš Ukrainą. Jei pamenate, jie pradėjo žaisti dujų kainomis, pavyzdžiui, praėjusią vasarą. Jau tai buvo įspėjamasis skambutis visiems – teisingiau, turėjo būti įspėjamasis skambutis Europos sąjungos šalims.
Jau tada mano prezidentas sakė Europos lyderiams, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ neturi nieko bendra su energetika ar ekonomika, o yra tik geopolitinio šantažo priemonė. Niekas neklausė. O dabar pažiūrėkite, kur yra šis projektas. Bet vis dar žaidžiama su „Nord Stream 1“, taisoma turbina. Bet aš tikiuosi, kad visi jau suprantame, kad vieną kartą ir visiems laikams Europa turi atkirsti save nuo bet kokių Rusijos energetinių išteklių – anglies, naftos, dujų.
O tada, kai mes to pasieksime, bus pasiekta ir ta tikroji vienybė, kuri pakirs Rusijos galimybes mus šantažuoti.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 16 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas buvo nepatenkintas kai kurių savo pareigūnų retorika paramos Ukrainai klausimu ir pageidavo santūresnių pareiškimų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NBC News“. Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Pasak šaltinių Baltuosiuose rūmuose, prezidentas buvo nepatenkintas tuo, ką per vizitą į Kyjivą kalbėjo gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas.
J. Bideno nuomone, Amerikos politikai „nuėjo per toli“. Esą jie savo pareiškimais išplečia JAV tikslus Ukrainoje, kelia nerealius lūkesčius ir taip didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.
„Bidenas nebuvo patenkintas, kai Blinkenas ir Ostinas kalbėjo apie pergalę Ukrainoje, – sakė vienas iš šaltinių. – Jis nebuvo patenkintas tokia retorika“. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, kuris jam pranešė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.
Lietuvos informacinė agentūra ELTA prieš keletą dienų paskelbė, esą JAV prezidentas Joe Bidenas priekaištauja Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jog šis karo išvakarėse „nenorėjo girdėti Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę“. ELTA taip pat publikuoja štai tokią J. Bideno pastabą: „Amerika dar gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nei V. Zelenskis, nei kiti Ukrainos vadovai“.
Šie JAV prezidento kaltinimai – neteisingi, nepagrįsti. Pirmiausia žvelkime plačiai. Jei esame sąžiningi, turime pripažinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Vakarų augintinis, Vakarų kūdikis. V. Putiną išaugino būtent JAV ir Europa, pataikaudamos Kremliaus diktatoriui keletą dešimtmečių „visur ir visada“. V. Putiną kvietė į aukščiausiojo lygio susitikimus, su juo mezgė prekybinius ryšius, jam atleisdavo išpuolius prieš kaimynines šalis. Net ir Popiežius Pranciškus kadaise sutiko būti pažemintas drauge su visa savo tikinčiųjų bendruomene, kai net du sykius kantriai laukė beveik valandą vėluojančio Rusijos vadovo. Šventasis Tėvas pasielgė neapgalvotai ir tuomet, kai V. Putinui avansu įteikė Taikos angelo medalioną.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Taip, kai kurie Vakarų lyderiai manė, jog darydami politinių ir ekonominių nuolaidų galų gale pasotins V. Putino imperiškas ambicijas. Girdi, šis diktatorius vieną sykį pats sustos, tereikia jam padovanoti dar gabaliuką gruziniškų ar ukrainietiškų žemių. Kitiems vakariečiams, pripažinkime, tiesiog buvo nusispjaut į Kremliaus siautėjimus tarptautinėje arenoje: jei mūsų nepuola, tai ir užtenka. O į sakartvelų, ukrainiečių skausmus – nusišvilpt. Svarbiausia, kad benzinas būtų pigus ir pigi nafta lietųsi į vamzdžius.
Ir vieni, ir kiti – labai kalti. Vieni – dėl savo primityvumo, neišmanymo, kiti – dėl cinizmo, kurį šlykščiai pridengia lozungais apie demokratiją. Noriu pabrėžti: jų rankos taip pat suteptos žuvusiųjų per Rusijos agresijas žmonių krauju.
Kad būtų dar aiškiau, palyginkime Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų elgesį. Šiaurės Korėjos banditas – daug sykių padoresnis už V. Putiną. Mat korėjietis kol kas skriaudžia tik savus, kai V. Putinas žudo ir savus, ir kaimynines tautas. Todėl su V. Putinu turėjome bendrauti kur kas griežčiau nei su Šiaurės Korėjos išsigimėliu. Bet – viskas atvirkščiai.
Tad J. Bidenas, žvelgiant plačiai, negali būti teisus. Dar 2014-aisiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, pabrėžė, jog Rusijai, jei ji nebus sustabdyta, neužteks Ukrainos. Vaizdžiai tariant, 2014-aisiais metais ponas J. Bidenas galėjo atskubėti į Vilnių – paprašyti D. Grybauskaitės konsultacijų. Tačiau neatskrido, nepaprašė patarimų.
Beje, J. Bidenas neteisus ir siaurąja prasme.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Peržvelkite Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidento administracijos kariniu patarėjumi Oleksiejumi Arestovičiumi, kuriame pasakojama istorija, kaip „išprievartauta mergina buvo apkaltinta esanti pati kalta, nes ryšėjo per daug trumpą sijoną“. Taigi O. Arestovičius teigia, jog 2021-ųjų metų spalio mėnesį Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė: karas su Rusija neišvengiamas, Rusija tikrai puls Ukrainą, veršis į Ukrainą iš visų pusių. K. Budanovas tai pareiškė viešai, atvirai. Neslėpė šios informacijos.
Tų pačių 2021-ųjų metų gruodžio 3 dieną Ukrainos gynybos ministras Oleksiejus Reznikovas viešai, atvirai pasakė: Rusija tikrai puls, todėl mums verkiant reikia vakarietiškų ginklų, taip pat būtina, kad Vakarai įvestų Rusijai perspėjančias ekonomines sankcijas.
Pasak O. Arestovičiaus, tokių viešų pareiškimų 2021-ųjų pabaigoje yra paskelbęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kiti aukšto rango Ukrainos politikai. Bet 2021-ųjų spalio – 2022-ųjų sausio mėnesiais Ukraina iš Vakarų nesulaukė nė menkiausio ginklo. 2021-ųjų lapkritį Ukraina maldaute maldavo „Stingerių“, „Jawelin“, o Vakarai, įskaitant Vašingtoną, nesileido net į derybas dėl ginkluotės ir nė nemanė taikyti Rusijai jokių sankcijų. Karinės žvalgybos specialisto O. Arestovičiaus teigimu, karo išvakarėse „iš JAV ukrainiečiai sulaukė tik 10 proc. to, ko prašė“. Daug tai ar mažai?
O. Arestovičius neneigia, kad Vakarai šiandien padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, dabar mūšiai griaudėtų tikriausiai ne tik Donecke, bet ir dėl Kijevo, Lvovo. Bet JAV padarė tris grubias klaidas. O. Arestovičius įvardino jas: pervertino Afganistano kariuomenę, esą ši sugebės keletą metų sėkmingai priešintis talibams; neįvertino ukrainiečių karių, esą Rusijos armada juos palauž per keletą parų; pervertino Rusijos kariuomenę, girdi, rusų kariškiai – vos ne antroji jėga Pasaulyje. Vadovaudamiesi šiomis savo klaidingomis įžvalgomis Vakarai klaidingai konstravo savąją „užsienio politiką“ – vis tiek teks šnekėtis su V. Putinu.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Minėtoje laidoje O. Arestovičius dar teigė: jei atėjo metas atviriems ir sąžiningiems klausimams, tai ir kalbėkime „avirai bei sąžiningai“. Pavyzdžiui, kodėl JAV tiekia ginklus Ukrainai vangiai net dabar, kai akivaizdu, jog V. Putino karinės gaujos nėra tokios stiprios, kaip dedasi? Jei Ukraina šiandien gautų tai, ko prašo, karą būtų galima užbaigti labai greitai. O kiekviena uždelsta diena – tai maždaug 100 žuvusių ukrainiečių karių. Nejaugi Vašingtonas nenori, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas? Kodėl Estija sugebėjo atiduoti Ukrainai net 30 proc. savosios ginkluotės, o kitos valstybės – nesukrapšto nė procento? Kodėl Ispanijai panorus padovanoti Ukrainai net 40 modernių vokiškų tankų, Berlynas, remiantis vokiškais leidiniais, tokio leidimo nedavė? Kodėl Vokietija, prasidėjus karui, įliejo į Rusijos ekonomiką net 6 milijarus eurų? Kodėl Italija perša Kijevui kažin kokius į Ukrainos kapituliaciją panašius taikos pasiūlymus? Kodėl Prancūzijos prezidentas šaukia, jog turės prabėgti dešimtmečiai, kol Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą?
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, – tikrai daug…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
J. Bidenas atmeta galimybę siųsti į Ukrainą raketų sistemas, „galinčias smogti Rusijai“. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad nesiųs į Ukrainą raketų sistemų, kurios galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nepaisant skubių Kyjivo prašymų suteikti tokius ginklus.
„Mes nesiųsime į Ukrainą raketų sistemų, kurios gali smogti Rusijai“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.
Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.
Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.
Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).
Degantis tankas
Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.
Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.
Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.
Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.
Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.
Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?
Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.
Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.
Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.
Joe Bidenas – Varšuvoje. EPA – ELTA foto
Varšuva, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos yra „šventai įsipareigojusios“ NATO 5-ajam straipsniui, šeštadienį Varšuvoje per susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda teigė JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Galite tuo pasikliauti… dėl jūsų ir mūsų laisvės“, – teigė J. Bidenas. A. Duda savo ruožtu tikino, kad dėl kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo lenkai junta „didelę grėsmę“.
JAV prezidentas Joe Bidenas – viešnagės Lenkijoje metu. EPA – ELTA foto
Varšuva, kovo 26 d. (ELTA). Šeštadienio vakarą kalbėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje, JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad pasaulio ir Ukrainos laukia „ilga kova“, praneša portalas „Sky News“.
J. Bidenas prisiminė Šaltojo karo metu vykusią akistatą tarp komunizmo ir Vakarų. Pasak jo, tai buvo „kova už laisvę“ ir kova tarp „laisvės ir represijų“. Prezidentas perspėjo, kad dabartinis karas Ukrainoje greitai nesibaigs, o žmonės turi pasiruošti „ilgai kovai“.
„Rusija pasmaugė demokratiją“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiai apie Ukrainoje neva vykdomą „denacifikaciją“ yra „pasibaisėtini“. JAV prezidentas perspėjo V. Putiną neliesti „nė centimetro“ NATO teritorijos ir pridūrė, kad Maskvos kursą gali pakeisti tik „sparčios ir griežtos“ priemonės.
Pasak J. Bideno, šis karas „jau yra strateginė Rusijos nesėkmė“. Toliau kalbėdamas apie V. Putiną, jis nurodė, kad, „dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“.
JAV prezidentas pridūrė, kad visos pasaulio demokratijos turi atsakomybę padėti Ukrainai, ir nurodė: „Mes su jumis. Taškas.“
J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
Žešuvas, kovo 25 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas apgailestauja, kad negali apsilankyti Ukrainoje ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta. Amerikos lyderis tai pareiškė penktadienį Lenkijos mieste Žešuve, kuris yra netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.
„Aš esu čia, Lenkijoje, kad asmeniškai pamatyčiau humanitarinę krizę, – sakė J. Bidenas. – Ir, jei atvirai, esu nusivylęs dėl to, kad negaliu savo akimis pamatyti visko, kaip galėjau kitose vietose. Manau, dėl suprantamų priežasčių negalėsiu kirsti sienos, kad pamatyčiau, kas vyksta Ukrainoje“.
Pasak J. Bideno, jis „nekantriai“ laukia Amerikos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat humanitarinių organizacijų atstovų informacijos apie įvykius, apie jų darbą ir tolesnius planus, susijusius su Ukraina.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 21 d. daugiau kaip 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos atvyko į kaimynines šalis.
Putinas – pats tikriausias karo nusikaltėlis
Vašingtonas, kovo 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl kruvinos jo surengtos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
„Manau, kad jis yra karo nusikaltėlis”, – sakė J. Bidenas žurnalistams.
Vardan Lietuvos. Žurnalo „Karys” publikacija. Slaptai.lt foto
Man jau – beveik šešiasdešimt. Per savo amžių rimčiau domėtis teko penkiais karais. Tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pradėtą karą prieš maištingąją Čečėniją vienu akies krašteliu pats regėjau. Apie karą, kurio metu nuo Moldovos buvo atplėšta Padniestrė, – mažiausiai išmanau. Tačiau apie tai, kaip Rusija, pasinaudodama separatizmo korta, nuo Gruzijos atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją, – daug skaičiau, daug rašiau. Ypač rimtai įsigilinau į 1988- 1994 konfliktą, kuomet Rusija, dirbtinai įsiūbavusi armėniškąjį separatizmą, padėjo Armėnijai okupuoti Azerbaidžanui priklausiusį Kalnų Karabachą (apie tai išleidau du straipsnių rinkinius: „Juodojo Sodo tragedija“ ir „Juodojo Sodo byla“; beje, 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas jėga susigrąžino beveik visas prarastas Karabacho teritorijas). Dabar – dėmesys sutelktas į karą Ukrainoje.
Tad manau turįs teisę brėžti keletą liūdnų apibendrinimų. Žinoma, visų šių karų kaltininkė – Rusija. Bet jei tuoj po sovietų imperijos žlugimo Kremliaus diktatoriai elgėsi kiek įmanoma santūriau (puldinėjo tik mažas, silpnas valstybes), tai, bėgant metams, Rusijos apetitai išaugo. Pats įžūliausias, pats baisiausias Rusijos žingsnis – agresija prieš Ukrainą, nes ukrainiečių tauta – kur kas gausesnė nei čečėnų, moldavų ar gruzinų (sakartvelų) nacijos.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi leiskite paklausti: kodėl Rusija, bėgant metams, tampa vis bjauresnė, vis agresyvesnė? Taip, Rusijos sukeltus karus Vakarai smerkė. Tačiau regiu paradoksą: kuo dažniau Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai skambindavo į Kremlių, kuo meiliau bušai, makronai ir merkelės įtikinėjo Vladimirą Putiną elgtis santūriau, tuo šis tapdavo žiauresnis ir baisesnis. Prisiminkime Amerikos prezidentą, kuris pažvelgė V.Putinui į akis ir neva išvydo sąžiningą, padorų, jautrų žmogų. Prisiminkime europiečių ataskaitas, kas kaltas dėl Rusijos – Gruzijos konflikto: didžiausia nuodėmė tenka Maskvai, bet ir Tbilisis, pasirodo, elgėsi neatsakingai, provokuojančiai. Prisiminkime, kiek kartų Vokietijai ir Pasauliui melavo Angela Merkel, esą dujotiekis Nord Stream 2 nėra politinis ginklas. Prisiminkime, kokio būta susierzinimo, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trampas priekaištavo NATO sąjungininkėms dėl skūpumo skiriant pinigus karinėms reikmėms?
Vienas iš paskutiniųjų europietiško „budrumo“ pavyzdžių: Danijos Karalystė rengs birželio 1-ąją referendumą, ar danai sutinka dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje. Teiraujuosi ironiškai: kam taip skubėti, juk šią apklausą įmanoma surengti rudenį, kai visi pailsėję bei žvalūs grįš iš atostogų.
Naudodamasis proga noriu prisiminti lietuviškus „išminčius“, kurie mane, kadaise šešetą metų leidusį specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, pašiepdavo, esą ką gi Lietuva susiruošė pulti. Vertėtų tikriausiai paminėti ir kelių kolegų, visai neseniai tvirtinusių, esą Lietuva dar niekad nebuvo tokia saugi kaip šiandien, pavardes.
Čečėnijos Prezidento Džocharo Dudajevo knyga
Tiek to. Ne tai – svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi beveik visuomet mielai įsiklausome į primityvių politikierių sapaliojimus, bet neatkreipiame deramo dėmesio į rimtų politikų rimtus pareiškimus. Pavyzdžiui, prisiminkime pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo pastabas, jog Vakarai, negindami barbariškai naikinamų čečėnų, sulauks dienos, kai Kremlius ims naikinti visus aplink. Neįsidėmėjome ir Dž.Dudajevo įžvalgos, jog, įveikęs čečėnus, Kremlius puls būtent Ukrainą (apsiriko tik dėl datų; pirma – Gruzija, po to – Ukraina). Dėl šių nuojautų autentiškumo nėra ko abejoti: jų pilna youtube.com erdvėje. Ten aiškiausiai kalba Dž.Dudajevas.
Todėl dėl Ukrainos kančių, drįstu manyti, kaltas ne tik V.Putinas. Kalti mes visi. Kalti, nes per pastaruosius kelis dešimtmečius nestabdėme sovietų imperiją atkurti sumaniusio V.Putino. Nežengėme svarbiausio žingsnio – nė sykio nesmogėme V.Putinui tiesiai į tarpuakį. Medžiojome Huseiną, Kadafį, Osamą bin Ladeną, serbų generolus, o V.Putiną kviesdavome į pačius svarbiausius amerikietiškus ir europietiškus pobūvius. JAV ir Europos politinis elitas tiesiog lenktyniavo, kas daugiau sykių paskambins vyriausiąjam Rusijos valdovui, kas ištars jam daugiau meilių žodelių. Blogiausiu atveju – apsiribodavome paburnojimais, jog įvesime ekonomines sankcijas. Bet sankcijas arba pamiršdavome įvesti, arba įvesdavome tokias, kad V.Putinas juokdavosi susiėmęs pilvą.
Kaip vertintinas mūsų atsargumas su banditu kautis vien pareiškimais, prašymais ir kelių sąskaitų uždarymu? Atsiverskime bet kurį demokratinės, civilizuotos valstybės baudžiamąjį kodeksą. Ten numatyta atsakomybė ne tik tam, kuris puola, bet ir tiems, kurie mato, kaip daromas nusikaltimas, bet nusikaltėlio netramdo. Vertėtų pavartyti ir demokratinėms, civilizuotoms valstybėms priskirtinus Moralės kodeksus apie tikrą artimo meilę…
J. Bideno ir V. Putino susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Atvirai sakau: nesuprantu JAV prezidento Joe Bideno, kuris viešai, atvirai sako, jog amerikiečių kariai nesivels į Rusijos – Ukrainos karą. Kaip jis drįsta taip kalbėti, kai jo pirmtakas 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, įsipareigodamas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atiduotus atominius ginklus? Jei po 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumu suraitytas JAV prezidento parašas – nieko nevertas, tai ko verti J.Bideno žodžiai, esą Amerika gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Nesuprantu ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kai šis tvirtina, jog Aljansas – gynybinis, todėl nebus patenkintas prezidento Volodymiro Zelenskio prašymas blokuoti galimybę Rusijos kariniams orlaiviams skraidyti virš Ukrainos. Jei NATO – gynybinis aljansas, tai ir ginkite Ukrainos oro erdvę. Ukrainos prezidentas neprašo pulti Rusijos. Jis prašo apginti Ukrainos oro erdvę. Ukraina – ne šiaip valstybė, o toji, kuri beldėsi į NATO duris, ir NATO nepasakė Ukrainai – nė nesvajokite. Todėl NATO turėtų jausti bent mažytę atsakomybę bent jau dėl žūstančių civilių ukrainiečių. Juolab kad prieš Ukrainą bandoma mesti dar baltarusiškas ir Ramzano Kadyrovo pajėgas. Juolab kad Rusija šiandien intensyviai bombarduoja būtent gyvenamuosius Ukrainos miestų rajonus, apšaudo iš miestų trokštančias pasitraukti ukrainiečių moteris, vaikus, senukus.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Beje, keistas NATO generalinio sekretoriaus net skaičiavimas, kuriuo atveju aukų bus mažiau – jei NATO stos ginti Ukrainą ar kai NATO iš baimės krūpčios po kiekvieno V.Putino pagrūmojimo? Iš kur jis žino, kaip suskaičiavo? Ponui J.Stoltenbergui turėtų būti žinomas įkvėpiantis Turkijos, NATO narės, pavyzdys. Turkai vos prieš keletą metų numušė vienui vieną Rusijos naikintuvą. V.Putinas sapaliojo apie turkiškus pomidorus, grasino stabdysiantis rusų turistų antplūdžius į Marmario ir Antalijos kurortus, bet jo naikintuvai liovėsi veržtis į Turkijos oro erdvę. Rusija nepradėjo karo prieš Turkiją.
Tragedijos, kuri ištiko Ukrainą, buvo galima išvengti. Jei jau JAV žvalgyba 2021-ųjų pabaigoje tikrai žinojo, jog Kremlius ruošiasi plačiam Ukrainos puolimui, tai kodėl prie Charkovo, Mariupolio, Kijevo ir Černobylio atominės elektrinės dar iki 2021-ųjų gruodžio nebuvo permesti koviniai JAV ir Didžiosios Britanijos, atsakingų už Budapešto memorandumą, daliniai?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tūkstantį kartų teisi, kai sako, jog NATO retorika, esą Aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjusi: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą dėl Ukrainos“.
Išties – gėda. Nežinau, kaip mes šią gėdą išpirksime, nuplausime, pamiršime?
Draugas – JAV lietuvių laikraštis
Dabar tapo madinga tyčiotis iš V.Putino. Tyčiokimės į valias. Jis to tikrai nusipelno (netikiu, kad ištižę Vakarai sugebėtų jį pasodinti į kalėjimą už karo nusikaltimus). Tačiau bent retsykiais žvilgtelėkime į veidrodį pasižiūrėti, kaip mes patys apgailėtinai atrodome. Pagarbos šiandien verta tik Ukraina.
J. Bidenas pasmerkė „diktatorių“ Putiną ir jo karą Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas antradienį daug kartų sulaukė ovacijų, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą. Visa pirmoji J. Bideno vienos valandos kalbos jungtinėje Kongreso sesijoje dalis buvo skirta kruvinai Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.
Kai J. Bidenas pavadino prezidentą Vladimirą Putiną „Rusijos diktatoriumi“, pažadėjo padėti Ukrainos kovotojams ir konfiskuoti Rusijos oligarchų jachtas, abiejų partijų nariai plojo stovėdami – tai buvo retas vaizdas šiandieniniame Kongrese.
Savaitėmis dirbęs siekdamas suvienyti Vakarų sąjungininkes, kad būtų paskelbtos precedento neturinčios ekonominės sankcijos Rusijai ir teikiama karinė pagalba NATO nepriklausančiai Ukrainai, J. Bidenas nupiešė, jo teigimu, atgaivintos pasaulinės JAV lyderystės paveikslą. „Demokratijos ir autokratijos kovoje demokratijos šią akimirką kyla“, – sakė jis.
Daugelis Kongreso narių buvo pasipuošę geltona ir mėlyna Ukrainos vėliavos spalvomis.
Girdamas Ukrainos „stiprybės sieną“, kuri atsilaiko prieš Rusijos įsibrovėlius, J. Bidenas aiškiai pasakė, kad per savaitę trunkantį karą prie Europos slenksčio JAV nepasiųs karių į Ukrainą. „Mūsų pajėgos nedalyvauja ir nedalyvaus konflikte su Rusijos pajėgomis Ukrainoje“, – sakė demokratų lyderis. Nepaisant to, J. Bidenas negailestingai kritikavo V. Putiną. „Rusijos diktatorius, įsiveržęs į svetimą šalį, turi išlaidų visame pasaulyje“, – pabrėžė jis.
J. Bidenas paskelbė draudimą visiems Rusijos orlaiviams skristi JAV oro erdvėje, tai jau padarė Kanada ir daugelis Europos šalių, uždariusių oro erdvę Rusijos lėktuvams ir kitiems orlaiviams, atsakant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Pasak J. Bideno, V. Putinas smarkiai neįvertino galingo Vakarų valstybių atsako į jo invaziją, nes sankcijos yra „skausmingos“ Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto apgalvotas, visiškai neišprovokuotas“, – teigė jis. „Jis atmetė visas diplomatijos pastangas. Jis manė, kad Vakarai ir NATO neatsakys. Jis manė, kad gali mus suskaldyti, – kalbėjo J. Bidenas. – Jis manė, kad gali mus suskaldyti ir Europoje. Tačiau Putinas klydo. Mes pasirengę. Esame vieningi“.
J. Bidenas ypač gyrė Rusijai pasipriešinusius ukrainiečius. V. Putinas „manė, kad gali įvažiuoti į Ukrainą ir pasaulis apsivers. Vietoj to, jis susidūrė su stiprybės siena, kokios nesitikėjo ir neįsivaizdavo, – kalbėjo J. Bidenas. – Jis susitiko su Ukrainos žmonėmis“.
JAV prezidentui sakant kalbą Ukrainos ambasadorė Vašingtone Oksana Markarova sėdėjo greta pirmosios ponios Jill Biden. Kongreso nariai plojo pasisukę ir į Ukrainos diplomatę.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 22 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas mano, jog Rusijos sprendimas pripažinti separatistinius regionus Ukrainos rytuose yra jos invazijos į šią šalį pradžia.
„Vakar vakare Putinas davė nurodymą dislokuoti Rusijos pajėgas šiuose regionuose. Šiandien jis teigė, kad šie regionai iš tikrųjų turi kur kas platesnes sienas negu tie, kuriuos jis pripažino“, – pareiškė antradienį Baltuosiuose rūmuose Amerikos lyderis. Jo kalba buvo skirta Ukrainos krizei.
„Mano manymu, jis ieško dingsties jėga užimti dar daugiau teritorijos. Tai Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Vašingtonas, vasario 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paragino Amerikos piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos ir perspėjo apie galimą didelį konfliktą su Maskva, jei tarpusavyje susidurs JAV piliečiai ir Rusijos kariai.
„Amerikos piliečiai turėtų išvykti dabar pat“, – interviu „NBC News“ sakė J. Bidenas.
„Turime reikalų su viena didžiausių kariuomenių pasaulyje. Tai tikra nepaprasta situacija ir viskas gali vystytis beprotiškai greitai“, – sakė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pakartojo, kad jokiu būdu nesiųs JAV karių į Ukrainą, net gelbėti amerikiečių Rusijos invazijos atveju.
„Tai pasaulinis karas. Kai amerikiečiai ir rusai pradeda šaudyti vienas į kitą, mes atsiduriame visiškai kitokiame pasaulyje“, – sakė jis.
Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Kai kuriais JAV skaičiavimais, apie 130 tūkst. Rusijos karių yra suskirstyti į dešimtis kovinių brigadų netoli sienos su Ukraina. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vakarų lyderiai vykdo šaudyklinę diplomatiją, siekdami palengvinti varginančią įtampą. Tačiau J. Bideno komentarai – o Valstybės departamentas ketvirtadienį taip pat atnaujino įspėjimą JAV piliečiams išvykti – beveik neabejotinai ir vėl tą įtampą padidins.
Tačiau J. Bidenas atmetė scenarijų, kad kas nors gelbės amerikiečius Ukrainoje, sakydamas: „Kaip jūs išvis juos ten rasite?“
„Tikiuosi, kad jei (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) yra pakankamai kvailas, kad įsiveržtų, vis dėlto bus pakankamai protingas, kad nedarytų nieko, kad pakenktų Amerikos piliečiams“, – kalbėjo jis.
J. Bidenas sakė, kad V. Putinui nereikės to sakyti, nes „jis tai žino“.
