Čekijos žvalgybos BIS emblema
Praha, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Atleistas informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai atskleidęs aukšto rango Čekijos diplomatas, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras.
Vietos žiniasklaidos teigimu, saugumo patikrinimą praėjęs diplomatas dirbo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai SVR.
„Galiu patvirtinti, kad nusprendžiau imtis veiksmų, ir su užsienio valstybe bendradarbiavęs darbuotojas nebedirba ministerijoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. „Saugumo sumetimais daugiau nekomentuosiu“, – pridūrė jis.
Dienraštis „Denik N“ pranešė, kad šis žmogus nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio dirbo ministerijoje įvairius darbus, įskaitant ambasadose. Dirbdamas Afrikos šalyje jis susipažino su rusų pora, užverbavusia jį dirbti SVR. „Jie pasinaudojo jo silpnybe moterims ir pinigams“, – diplomatinį šaltinį citavo „Denik N“.
Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) savo metinėse ataskaitose apie užsienio žvalgybos veiklą šalies teritorijoje ne kartą minėjo Rusiją kaip vieną didžiausių grėsmių.
Čekija, buvusi komunistinė šalis, dabar NATO ir ES narė, turinti 10,5 mln. gyventojų, šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Praha iki šiol suteikė 154 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai, nuo vasario atremiančiai Rusijos invaziją.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Čekijos žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė savo metinę grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje Rusijos ir Kinijos šnipai įvardijami kaip keliantys didelę grėsmę šalies saugumui.
Saugumo informacijos tarnyba (BIS) ataskaitoje teigia, kad Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai propaguoja savo šalių interesus užsienyje.
„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Rusija siekia destabilizuoti ir sunaikinti savo oponentus, o Kinija bando sukurti sinocentristinę (Kinijos vadovaujamą. – ELTA) pasaulio bendruomenę, kurioje kitos šalys pripažįsta Kinijos interesų legitimumą“, – teigia Čekijos žvalgybininkai.
Ataskaitoje sakoma, kad 2019 m. Čekijoje veikė visos be išimties Rusijos žvalgybos tarnybos, o šnipai su diplomatine priedanga propagavo Rusijos interesus ir Kremliaus poziciją bei bandė gerinti Rusijos reputaciją Čekijoje.
Tuo metu Kinijos šnipai, prisidengdami diplomatais, žurnalistais ir mokslininkais, „naudojosi Čekijos atvirumu ir skatino Kinijos investicijas“, tvirtino BIS.
Kinų šnipai taikėsi į technologijų, kariuomenės, saugumo, infrastruktūros, sveikatos, ekonomikos ir aplinkosaugos sektorius bei bandė įpiršti čekams teigiamą požiūrį į Kiniją.
BIS pridūrė, kad užsienio tarnybos daugiausia vykdė kibernetines atakas prieš Čekijos Užsienio reikalų ministeriją, diplomatines misijas užsienyje ir šalies antivirusinės programinės įrangos gamintojo „Avast“ infrastruktūrą.
Labiausiai prie šių atakų prisidėjo Rusija ir Kinija, tikino BIS.
Šiandien jau aiškėja detalės vieno nutikimo, su kuriuo siejami Prahoje reziduojantys rusų diplomatai bei Rusijos slaptosios tarnybos. Čekijos dienraštis Respekt skelbia, kad maždaug prieš tris savaites į Čekijos sostinę atskrido rusų diplomatinį pasą tyrėjęs mįslingas vyriškis, kurį Rusijos ambasados darbuotojai diplomatinius numerius turinčiu automobiliu nuvežė į ambasados namą.
Čekijos žurnalistai mano, kad portfelyje vyriškis galėjo turėti mirtinai pavojingų nuodų. Pasak Respekt, atvykėliui greičiausiai buvo įsakyta kažką nužudyti Čekijos teritorijoje. Respekt taip pat pastebėjo, kad po nepažįstamojo atvykimo į Prahą čekų slaptosios tarnybos ėmė akylai saugoti keletą savų politikų: Prahos merą Zdeneką Gržibą ir Prahos-6 administracijos vadovą Ondržejų Kolaržą. Apie tai, kad šiems Prahos politikams skirta valstybinė apsauga, pranešė tas pats Respekt. Abu politikai šių pranešimų kol kas niekaip nekomentuoja. Tačiau Prahos mero atstovė spaudai pripažino, kad miesto vadovas nuo šiol nesinaudoja viešuoju transportu – važinėja automobiliu. Taip jis elgiasi saugumo sumetimais.
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Belieka priminti, kad Prahos meras buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, siekusių demontuoti paminklą sovietų generolui Koniavui. Jis taip pat pasiekė, kad Prahoje priešais Rusijos ambasadą esanti aikštė būtų pavadinta Kremlių kritikavusio ir prie Kremliaus nušauto Boriso Nemcovo vardu.
Abu šie Prahos vadovo sprendimai labai nepatiko Rusijai. Oficialusis Kremlius pareiškė „didelį nepasitenkinimą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentuoja „Respekt“ pranešimo apie į Prahą atvykusį rusų diplomatą su „mirtį nešančiais nuodais“.
Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) pareiškė, kad 2018 metais šalyje savo veiklą suaktyvino Rusijos ir Kinijos specialiosios tarnybos. Tai sakoma BIS praėjusių metų ataskaitoje, kurios atviroji dalis buvo paskelbta antradienį.
„2018 metais Čekijos teritorijoje žvalgybinį aktyvumą padidino visų Rusijos specialiųjų tarnybų – Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – darbuotojai ir neetatiniai agentai, – pažymima dokumente. – Jų veiklos tikslas – daryti poveikį sprendimų priėmimui įvairiais administracinio valdymo lygmenimis“.
Pasak dokumento autorių, Rusijos specialiosios tarnybos mėgina daryti įtaką Čekijos politikams. Problema nacionaliniam saugumui yra ir didelis Rusijos ambasados šalyje darbuotojų skaičius.
Spalio mėnesį BIS direktorius Michalas Koudelka per konferenciją saugumo klausimais šalies Deputatų Rūmuose (parlamento žemuosiuose rūmuose) pranešė, kad jo žinyba susekė Čekijos teritorijoje veikusį Rusijos specialiosioms tarnyboms dirbusių agentų tinklą.
Analizuodama Kinijos specialiųjų tarnybų veiklą Čekijoje, BIS pažymi, kad KLR atstovai mėgina gauti prieigą prie slaptos informacijos laikmenų, daugiausia – pramonės ir naujų technologijų srityje. Gerokai padidėjo Kinijos agentų susidomėjimas čekų mokslininkais.
Kaip praneša vokiečių internetinis tabloidas Bild (autorius – Peteris Tide), oficialioji Praha pradėjo kovą su šalyje reziduojančiais Rusijos diplomatais. Čekai sieks, kad Rusija ženkliai sumažintų Prahoje reziduojančių diplomatų gretas bei nenaudotų tiek daug automobilių su diplomatiniais numeriais.
Čekijos žvalgybos BIS būstinė. Wkikipdia nuotr.
Šį klausimą Čekijos vyriausybė nagrinės sausio mėnesį. Debatus minitrų kabinete paskatino metinė Čekijos slaptųjų tarnybų BIS ataskaita. Remiantis BIS duomenimis, 2016 ir 2017 metais Rusija surengė kibernetines atakas prieš dvi Čekijos ministerijas – užsienio reikalų ir gynybos (omenyje turimos programišių grupuotės ATP28 ir Fancy Bear).
Čekų žvalgybos BIS analitikai perspėja, kad pavojuje atsidūrė ir Čekijos vyriausybės komunikacinės sistemos. Manoma, kad dėl Rusijos kontroliuojamų programišių atakų milžiniški kiekiai konfidencialios informacijos, susijusios su asmeniniais Vyriausybės darbuotojų duomenimis, atsidūrė rankose tų, kuriems nederėtų jos turėti. Tiksliau tariant, jautri informacija atsidūrė priešų rankose.
Be to, remiantis Čekijos žvalgybos perspėjimais, Prahoje įsikūrusi Rusijos ambasada – akivaizdžiai per didelė tokiai šaliai kaip Čekija. Pastebėta, kad Čekijoje veikianti Rusijos ambasada turi itin daug techninių darbuotojų. Akivaizdu, kad tiek daug techninių specialistų Rusijos ambasadai nereikia. Čekų kontržvalgyba pagrįstai įtaria, jog maždaug pusė techninių darbuotojų gali būti diplomatinę neliečiamybę turintys įvairių Rusijos žvalgybų darbuotojai. Čekijos kontržvalgyba taip pat įtaria, kad net į šalį įvažiuojantys rusų žurnalistai bei turtingi rusų verslininkai dažnokai atlieka specialias Rusijos žvalgybos užduotis.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Čekija
yra Rusijos hibridinio karo taikinyje. Kremlius stengiasi suskaldyti NATO bei
išardyti Europos Sąjungą. Vakarietiškos struktūros griaunamos silpninant ir
Čekijos struktūras.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Įsisiūbuojančios 755-ių JAV diplomatų išsiuntimo iš Rusijos istorijos „akis už akį“ stiliumi (pasak Kremliaus versijos, kad Vašingtone ir Maskvoje būtų diplomatinio personalo paritetas) turbūt vis dėlto komiškiausia detalė yra Jungtinių Valstijų ambasados Gruzijoje pareiškimas rugpjūčio 25-ąją, kad ji pasirengusi priimti ne imigracines vizas norinčių gauti rusų pareiškimus savo konsuliniame skyriuje Tbilisyje.
Na, ir kas, kad kalbama tik apie procedūrinį pragmatizmą – Gruzija yra vienašališkai atšaukusi vizų režimą šią šalį norintiems aplankyti rusams, tad šis pareiškimas aktualus šiaurės Kaukaze, Krasnodaro bei Stavropolio srityse gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie į Tbilisį gali nukakti per kelias valandas. Vis dėlto irgi faktas: panorėję Amerikos vizos, rusai dabar priversti dairytis ir į šalį, kurią 2007-aisiais užpuolė.
Kažkas panašaus nutiko 1986-aisiais, kuomet Amerika išprašė kelias dešimtis šnipinėjimu įtartų Sovietų Sąjungos diplomatų ir nustatė palyginti žemą sovietų diplomatinių atstovybių Vašingtone, Niujorke ir San Franciske darbuotojų kiekio ribą. Atsakydama Sovietų Sąjunga uždraudė JAV atstovybėms Maskvoje bei tuometiniame Leningrade priimti į darbą savo piliečius, veikiausiai tikėdamasi, jog ryškus personalo sumažėjimas pakirs jų visavertį darbą, ir Vašingtonas grąžins buvusį status quo. Amerikos diplomatams teko užsiimti ambasadų teritorijos valymo ir kitais pagalbiniais darbais, bet jos toliau funkcionavo, o Maskva prarado galimybę stebėti, kas dedasi už atstovybių sienų.
Ką tik atpasakota situacija šiek tiek simboliška, mat iš tiesų diplomatinis paritetas yra problema, nes tai susiję su šnipinėjimu. Čekija ir Slovakija rugpjūčio 21 dieną minėjo 49-erių metų sukaktį nuo tragiškų 1968-ųjų, kuomet Sovietų Sąjungos ir kai kurių kitų Varšuvos sutarties bloko šalių karines pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją ir jėga užgniaužė Prahos pavasario reformas.
Metinių išvakarėse Čekijos respublikos viešojoje erdvėje vėl iškilo Rusijos buvimo (diplomatinio ir žvalgybinio) šioje šalyje tema. Čekijos parlamento deputatas Ivanas Gabalas nusiuntė laišką užsienio reikalų ministrui Lubomírui Zaorálekui su siūlymu siekti, kad Maskva sumažintų savo diplomatinės atstovybės Prahoje personalą. Interviu „Aktualne.cz“ politikas pareiškė, jog šis yra nepamatuotai išpūstas bei turi būti sumažintas apie 60 proc.
Šnipinėjimo menas. Slaptai.lt nuotr.
Nėra reikalo spėlioti, kuo užsiima nemaža Rusijos diplomatinės atstovybės personalo dalis – čekų kontržvalgyba BIS savo ataskaitose reguliariai nurodo rusų ambasadą Prahoje veikiant kaip žvalgybinės veiklos centrą ne tik šioje šalyje, bet ir visame vidurio bei rytų Europos regione. Tiesa, garsių, su diplomatų išsiuntimais susijusių skandalų nuosaikioje Čekijoje yra nutikę senokai. Kalbos apie pernelyg didelį rusų diplomatų „tankį“ Vidurio ir Rytų Europoje gana reguliarios, šios šalies diplomatai jų paprastai nekomentuoja, remdamiesi teise kiekvienai valstybei skirti tiek diplomatinių darbuotojų, kiek ši mano esant reikalinga, jei nėra kitų susitarimų.
Prahos tyrimų centro „European Values“ direktoriaus pavaduotojas bei programos „Kremlin Watch“ vadovas Jakubas Janda savo skiltyje žurnale „Newsweek“ (08 07) nurodė, jog statistika pakankamai vienareikšmiška – Čekijos atstovybėje Maskvoje dirba 65 diplomatai, rusai savo ambasadoje Prahoje įdarbinę 140 žmonių. Suomijoje šis santykis sudaro maždaug 60-30 suomių nenaudai. Įprasta, kad Rusijos diplomatų skaičiaus „perviršis“ sukasi apie du kartus.
Rusų diplomatai kelia įtarimus ne vien Čekijoje, tarkime, švedų kontržvalgybos SIPO vertinimu, žvalgybine veikla užsiima maždaug trečdalis Švedijoje dirbančių Rusijos diplomatų.
J.Jandos vertinimu (interviu „svoboda.org“ 08 21), Vašingtono ir Maskvos „diplomatinio pariteto“ konfliktas yra tinkama proga bent iš dalies spręsti pernelyg didelio po diplomatine priedanga dirbančių rusų aktyvumo problemą. Įprasta praktika, kad žvalgybinė veikla įeina į bet kurios šalies diplomatinės atstovybės darbų sąrašą, bet šįkart problema yra ne vien paprasta aritmetika. Pasak J.Jandos, Europos šalių kontržvalgybų ataskaitos fiksuoja nepaliaujamą rusų žvalgybinės veiklos aktyvumo augimą, kurio lygis artėja prie to, kuris buvo Šaltojo karo metais. Be to, bent Čekijos respublikoje Rusijos pusė apskritai nesivargina deklaruoti žvalgybos pareigūnų savo atstovybėje, ir tai diplomatiniuose santykiuose yra mažiausiai nedraugiška.
Esama įtakingos tezės, jog santykiai tarp Vakarų ir Rusijos dabar turbūt prasčiausi po Šaltojo Karo pabaigos. Tokios padėties vertinimai tarp Europos politikų bei diplomatų yra įvairūs, netrūksta manančių (ypač Europos Sąjungos (ES) Vakaruose), kad papildomo santykių paaštrėjimo ES šiuo metu reikia mažiausiai. Tačiau kalbama juk apie Europos šalių nacionalinį saugumą, kuriam Rusijos žvalgybų aktyvumas grėsmę kelia. Kadangi požiūrių ES esama įvairių, o vidurio bei rytų europiečiai objektyviai jautresni tokioms grėsmėms, būtent jie šiuo klausimu galėtų veikti koordinuodami veiksmus, beje, tuo pačių pademontruodami sąjunginę paramą Jungtinėms Valstijoms, nes prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, turi tam tikrų abejonių dėl sąjungininkų Europoje. Susidariusi šalių grupė pelnytų diplomatinių taškų, jei koordinuotai pareikalautų Maskvą sumažinti savo diplomatų skaičių pariteto pagrindais.
J.Jandos manymu, Čekijos užsienio reikalų ministerija pati viena į savo politiko demaršą vargu ar reaguos, šiaip jau pagrįstai argumentuodama tai savo ambasados Maskvoje darbo paralyžiumi, jei principingai leisis tik į dvišalį diplomatinio personalo pariteto siekį su Maskva. Rusams užtektų išsiųsti, tarkime, 20 čekų diplomatų, ir Čekijos ambasada Maskvoje taptų neveiksni. Todėl reikia koordinuotų kelių šalių pastangų. Rusams gana paprasta „nubausti“ vieną nedidelę šalį, tačiau jei tokių rasis 5 ar 10, padaryti tą bus kur kas sunkiau.
Nors Rusijos žvalgybinės veiklos intensyvėjimo grėsmė Vidurio bei Rytų Europos regione apskritai artikuliuojama, politinių reakcijų bei iniciatyvų aukščiausiame politiniame lygmenyje kol kas nėra. Banalu, bet veikiausiai dera laukti politikų atostogų pabaigos ir dar kažkiek laiko, kol į inerciją linkusio politinio gyvenimo rutina įgys įprastą ritmą.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Tuo tarpu rusai gaišti nelinkę, pasak prokremliška propagandos monitoringu užsiimančios „Kremlin Watch“, vadinamasis Visų slavų komitetas kitų metų birželį Prahoje planuoja surengti Tarptautinį slavų kongresą, kuriame bus siūloma steigti nepriklausomų slavų valstybių tarpparlamentinę struktūrą, turėsiančią parengti vieningą politiką visoms gyvenimo sritims (pavyzdžiui, kultūrai ir ekonomikai). Nors tos „politikos“ bent kiek konkretesnių gairių kol kas nėra, nesunku numanyti, jog tai bus dar viena geopolitika persunkta iniciatyva, kai humanitariniu poreikiu geriau pažinti vieniems kitus ir mėginti ieškoti bendro veikimo galimybių bus dangstomas banalus siekis pateisinti geopolitinius Kremliaus veiksmus – kol kas Gruzijoje bei Ukrainoje.
Beje, Rusijoje prieš daugiau nei porą mėnesių vykusiame Visų slavų suvažiavime dalyvavusią maždaug 10 narių čekų delegaciją, pasak Čekijos žiniasklaidos, privačiai priėmė šios šalies ambasadorius Rusijoje, pirmas (dar) čekoslovakų kosmonautas Vladimíras Remekas.
J.Jandos vertinimu, ir apklausos patvirtina, jog provakarietiškas vektorius čekų visuomenėje dominuoja, tarkime, Rusijos veiksmus Ukrainoje atvirai palaikančiųjų Čekijoje yra gal kelios dešimtys, ne daugiau. Vis dėlto irgi faktas, jog prokremliškos pažiūros šioje šalyje dabar pasklidusios labiausiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus, ir propaganda čia vaidina (greta atvirai prorusiško prezidento Milošo Zemano institucinio poveikio) tikrai nepaskutinį vaidmenį.
Todėl pavojinga yra dar viena čekų specialiųjų tarnybų ataskaitų pabrėžiama aplinkybė: Čekijos Respubliką rusai išnaudoja kaip saugią regioninio masto akcijų aikštelę, Rusijos ambasada Prahoje veikia kaip visoje Vidurio Europoje vykdomų akcijų koordinacijos centras. Taigi kalbama ne apie nedidelę Čekijos Respubliką, o apie platesnio masto „poveikio“ operacijas. Todėl čekų nerimas atrodo logiškas ir suprantamas.
Be abejo, įdomu, ką šia tema mano (jei apskritai ką nors mano) ir veikia dažniausiai savo parapinėse problemose besimurkdantys Lietuvos politikai. Kuomet kalbama apie propagandą, tarkime, nežinia kiek metų trunkanti, seniausiai farsą primenanti mėginimų kažkaip „reglamentuoti“ rusiškai transliuojančius televizijos kanalus istorija ypatingo optimizmo nesuteikia, nors tai yra visiškai atviri labai konkretaus mentaliteto propapagandos kanalai.
Todėl ir atviras yra klausimas, kaip iš Lietuvos valstybės perspektyvos atrodo Rusijos ambasados Vilniuje veikla ir kaip mūsų šalis reaguotų į tokias ar panašias kaip čekų politiko iniciatyvas.
„Čekijoje veikiančių Rusijos žvalgybos bendradarbių žymiai padaugėjo pernai blogėjant Maskvos ir Vakarų tarpusavio santykiams, pareiškė šios šalies–NATO narės slaptoji tarnyba paskelbtoje metinėje ataskaitoje“, – perduoda The Wall Street Journal korespondentas Leošas Rusekas.
„Čekijos saugumo tarnyba (žinoma jos abreviatūra BIS), ne kartą perspėjo apie Rusijos šnipų buvimą, tvirtindama, jog jie naudoja diplomatinę priedangą Rusijos ambasadoje Prahoje arba apsigyvena šalyje, nusipirkdami nuosavybės Čekijos sostinėje“, – sakoma straipsnyje.
