Praėjimą iki ežero Vilniuje užblokavusiam Gulbinų kvartalo atstovui skirta 10 eurų dydžio bauda, skelbia portalas „Delfi“.
Anot „Delfi“, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pareigūnai, nustatę, kad varteliai į mišką Gulbinų kvartale, pro kuriuos galima nueiti iki ežero, buvo užrakinti, nutarė, kad buvo padaryta lankymosi miške numatančių teisės aktų pažeidimas ir už tai skyrė pusė numatytos minimalios baudos, kuri sudaro 20 eurų.
Nurodoma, kad bauda šiuo atveju buvo skirta fiziniam asmeniui, kuris apribojo pateikimą į miško žemę. Dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau, kaip skelbė „Delfi“, bauda sumokėta nebuvo, tad administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti ne teismo tvarka.
Tai pat, pasak „Delfi“, AAD nurodė užtikrinti, kad būtų suteiktas nuolatinis laisvas asmenų patekimas į valstybinę miško žemę.
ELTA primena, kad 2021 metais Seimo Antikorupcijos komisija atliko tyrimą ir konstatavo, kad, dokumentuose atvaizduojant Gulbinų kvartalo teritoriją, joje esantis miškas neteisėtai pažymėtas kaip ne miško žemė. Šia situacija susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), dokumentuose teritorijai miško statusas buvo sugrąžintas.
Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti tiek į privatų, tiek į valstybinį mišką.
Tačiau šių metų birželio 7 dieną „Delfi“ portalo žurnalistams ir tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui apsilankius Gulbinų kvartale iškilo sunkumų patekti į šalia ežero esantį mišką. 14,5 ha Gulbinų kvartalo teritoriją juosia tvora, nepaisant to, kad 3,4 ha sklypo pripažinta mišku, kuriame pagal įstatymą gali lankytis visi žmonės.
Žurnalistus pasitikęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tačiau šie varteliai ne visada būna atrakinti.
Žurnalistams iškvietus AAD pareigūnus, birželio 8 dieną AAD pradėjo naują tyrimą dėl visuomenei apribotos galimybės patekti į mišką greta Gulbinų kvartalo.
Birželio 12 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas dėl statinio – tvoros, esančios valstybinės žemės sklype Gulbinų kvartale, statybos teisėtumo.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu socialinių tinklų ekspertais ir visuomenininkais diskutuos dėl Ukrainą palaikančių asmenų paskyrų ir įrašų blokavimo „Facebook“ tinkle.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog šį parlamentinės kontrolės klausimą komitetas nutarė aptarti po to, kai socialiniuose tinkluose, pasak jo, dėl neaiškių priežasčių buvo pradėti blokuoti ir iš platformos šalinami vartotojai, atvirai remiantys prieš Kremliaus okupantus kovojančią Ukrainą. Anot jo, šias algoritmų spragas yra būtina išspręsti, mat socialinėje erdvėje Kyjivą remiantys žmonės „kovoja informaciniame kare Ukrainos pusėje“.
„(Aptarsime – ELTA), kaip algoritmai veikia, kokie komentarai ir kokie pasisakymai yra šalinami, kodėl taip vyksta, kodėl tokie algoritmai „Facebook“ yra susiformavę, kokios priežastys ir ką darome toliau, kaip sprendžiame šitą problemą“, – žurnalistams posėdžio klausimus vardijo L. Kasčiūnas.
„Matyt, turėsime aiškų planą, ką mes toliau darysime, nes jau kontaktai su „Facebook“ atstovais yra. Susitikimai planuojami. Aiškinsimės, kokia pozicija bus išsakoma, kokie šansai yra susitarti“, – pridūrė jis.
Konservatorius neatmetė, jog komitetas dėl socialinių tinklų politikos gali kreiptis ir į Europos Komisiją, mat su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvoje gyvenantys „Facebook“ vartotojai.
„Aptarsime visus įmanomus scenarijus. Be jokios abejonės Europos Komisijos balsas čia irgi būtų svarbus“, – nurodė jis.
„Tai yra ne tik Lietuvos problema. Dar globaliau žiūrint, tai yra rimto informacinio karo problema, kai „Facebook“, gali būti, kad kai kuriais atvejais būna netiesos pusėje. Kitaip tariant, ne Ukrainos, ne jos teritorinio vientisumo pusėje“, – problemos mastą iliustravo parlamentaras.
Anot NSGK pirmininko, dalyvauti posėdyje pakviesti ir Susisiekimo ministerijos atstovai, socialinių tinklų specialistai bei visuomenininkai, susidūrę su aptariama problema.
Berlynas, gegužės 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje.
Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.
„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.
„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.
Briuselis, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Turkija blokuoja Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO derybų pradžią, trečiadienį dpa patvirtino NATO šaltiniai.
Taigi NATO valdymo organas Šiaurės Atlanto Taryba negali priimti sprendimo, kaip planuota, pradėti stojimo procesą.
Švedija ir Suomija anksčiau trečiadienį per internetinę vaizdo įrašų ceremoniją oficialiai pateikė šalių paraiškas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Turkija negali pritarti siūlomai plėtrai, kuri pakenktų pačios NATO saugumui, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, turėdamas omenyje savo kaltinimus, kad Švedija ir Suomija tariamai remia terorizmą.
JAV vaizdo įrašų dalijimosi platformai „YouTube“ užblokavus Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba už dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimus, Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais.
„YouTube“ Vokietijos žiniasklaidai antradienį teigė, kad pateikė RT įspėjimą dėl dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimų ir užblokavo du transliuotojo kanalus.
Apie tai skelbiama aštrėjant ginčui tarp užsienio technologijų kompanijų ir Kremliaus, kuris kaltina bendroves kišantis į Rusijos politiką, be kita ko, talpinant turinį, kuriame palaikomas įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „precedento neturinčiu žiniasklaidos agresijos aktu“, kurį, anot jos, padėjo įvykdyti Vokietijos valdžios institucijos.
„Veidrodinių atsakomųjų priemonių Vokietijos žiniasklaidai Rusijoje paskelbimas… atrodo ne tik tinkamas, o ir būtinas, – sakoma ministerijos pranešime. – Manome, kad šios priemonės yra vienintelis būdas paskatinti mūsų partnerių susidomėjimą konstruktyviu ir reikšmingu dialogu dėl šios nepriimtinos situacijos.“
Rusija pastaruoju metu didina spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama geriau kontroliuoti šalyje rodomą turinį.
Šalies teismai valdžios institucijų nurodymų nesilaikančioms platformoms, įskaitant „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ jau skyrė daugybę baudų, o kovą netgi sulėtino „Twitter“ veikimo spartą.
Ukraina pirmadienį užblokavo kelių stambių Rusijos žiniasklaidos priemonių svetaines, taip įgyvendindama dar vieną sankcijų paketą Rusijai, kurią ji kaltina propagandos skleidimu.
Ryšiai tarp buvusių sovietinių respublikų smarkiai pablogėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti ginkluotus separatistus Rytų Ukrainoje.
Sekmadienį paskelbtas prezidento Volodymyro Zelenskio dekretas, kuriuo nurodoma Ukrainoje užblokuoti 12 Rusijos žiniasklaidos organizacijų svetaines.
Tarp jų – verslo dienraštis „Vedomosti“, kurį neseniai perėmė Kremliui palankūs redaktoriai, ir, be kita ko, laikraštis „Moskovskij Komsomolec“.
Dekretu taip pat nurodoma įšaldyti tų organizacijų vietines banko sąskaitas.
Kremlius kritikavo šį žingsnį, apibūdindamas Ukrainą kaip žengiančią „žodžio laisvės užsmaugimo“ kryptimi ir ribojančią „nepageidaujamą ir nepatogią“ informaciją.
Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas šį žingsnį apibūdino kaip „galutinį Rusijos žiniasklaidos išvalymą“ iš Ukrainos.
Tačiau „Moskovskij Komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas sakė, kad sprendimas „jokiu būdu“ neturės įtakos jų Ukrainos biuro darbui.
„Yra modernių būdų, kaip, esant reikalui, apeiti šiuos apribojimus“, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
Šios priemonės yra tik naujausia Ukrainos sankcijų banga Rusijos įmonėms ir verslininkams.
Birželį Kijevas įvedė sankcijas dešimtims asmenų ir įmonių, susijusių su Rusijos gynybos sektoriumi.
Vasarį Ukraina užblokavo tris prorusiškus televizijos kanalus. Pasak prezidentūros, taip buvo siekiama kovoti su Kremliaus propaganda.
Maždaug 40 mln. Ukrainos gyventojų daugiausia yra dvikalbiai, o daugumos žmonių, gyvenančių šalies rytuose, kur vyksta pagrindinės kovos, pirmoji kalba yra rusų.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „visiškai apgailėtina“, jog didieji socialiniai tinklai užblokavo jo paskyras.
Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba nusprendė toliau blokuoti jo paskyrą platformoje.
„Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiškai apgailėtina ir daro didžiulę gėdą mūsų šaliai“, – sakoma D. Trumpo pranešime.
„Iš JAV prezidento buvo atimta žodžio laisvė, nes radikaliosios kairės lunatikai bijo tiesos, tačiau ji galiausiai vis vien išaiškės“, – pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.
D. Trumpo paskyros buvo užblokuotos didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, kai buvęs prezidentas buvo apkaltintas pakurstęs sausio 6 d. į JAV Kapitolijų įsiveržusią jo šalininkų minią. Per incidentą žuvo penki žmonės.
„Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba trečiadienį nusprendė ir toliau blokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, tačiau paragino peržiūrėti šį sprendimą po šešių mėnesių.
Taryba, į kurios priimamus sprendimus pirmaujantis socialinis tinklas privalo atsižvelgti, nurodė, kad D. Trumpas „sukūrė aplinką, kurioje vyravo rimta smurto rizika“ po to, kai jis pateikė savo komentarus prieš sausio 6 d. riaušes JAV Kapitolijuje.
„Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų rimtumą ir tebesitęsiančią smurto riziką, „Facebook“ pagrįstai priėmė sprendimą sausio 6 d. užblokuoti pono Trumpo paskyras ir pratęsti jų blokavimą sausio 7 d.“, – po posėdžio teigė taryba.
Tačiau taryba pridūrė, kad „Facebook“ nedera taikyti neterminuotą ir nestandartinį (paskyros) blokavimą“ ir paragino socialinių tinklų platformą po šešių mėnesių „iš naujo įvertinti šį klausimą, kad būtų galima nustatyti ir pagrįsti proporcingą atsaką.“
„Facebook“ negali neterminuotą laikotarpį blokuoti konkretaus vartotojo paskyros ir nepateikti kriterijų, kuomet ir ar apskritai bus leista atkurti jo paskyrą“, – teigė nepriklausoma taryba.
Vaizdo įrašų dalijimosi platforma „Youtube“ neribotam laikotarpiui užblokavo Donaldo Trumpo kanalą ir taip pat užkirto kelią buvusio JAV prezidento advokatui Rudy’iui Giuliani užsidirbti iš savo skelbiamų vaizdo įrašų, pranešė JAV žiniasklaida.
Tokio žingsnio platforma ėmėsi, praėjus savaitei po to, kai patvirtino, kad savaite pratęsia D. Trumpo kanalo, turinčio kiek mažiau nei 3 mln. prenumeratorių, blokavimą. Taip „Youtube“ prisijungė prie ilgėjančio sąrašo socialinių tinklų bendrovių, užblokavusių D. Trumpo paskyras po mirtino sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo.
„Google“ valdoma platforma sulaukė kritikos dėl pernelyg lėtos reakcijos į smurtą Vašingtone ir netiesioginį leidimą platformoje skleisti sąmokslo teorijas.
„Atsižvelgiant į nerimą, susijusį galimu smurtu, Donaldo J. Trumpo kanalas išliks blokuojamas“, – laikraščiui „Politico“ sakė „Youtube“ atstovas spaudai.
Platforma atskirai pranešė, kad dėl pakartotinių platformos taisyklių prieš dezinformaciją, susijusią su JAV prezidento rinkimais, pažeidimų nebeleis D. Trumpo advokato R. Giuliani kanalui dalyvauti programoje „Partner Program“, leidžiančioje kūrėjams užsidirbti iš savo skelbiamo turinio.
76-erių advokato „Youtube“ kanale, turinčiame apie 600 tūkst. prenumeratorių, buvo paskelbti tokie vaizdo įrašai, kaip „The Biden Crime Family’s Payoff Scheme“ (liet. Bidenų nusikaltimų šeimos kyšių schema) ir „Election Theft of the Century“ (liet. Šimtmečio rinkimų vagystė).
Draudimas R. Giuliani užsidirbti iš savo turinio įvestas po to, kai buvusiam Niujorko merui įmonė „Dominion Voting Systems“ pateikė 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) ieškinį, jam socialiniuose tinkluose pareiškus, kad bendrovė prisidėjo prie sukčiavimo 2020 metų prezidento rinkimuose.
Pasak „Youtube“, R. Giuliani šį sprendimą galės apskųsti per 30 dienų, tačiau tik tokiu atveju, jei išspręs pagrindines problemas.
Prancūzijos vyriausybė laiko būtina kovą su neapykantos propaganda socialiniuose tinkluose, bet nepritaria JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyros tviteryje blokavimui.
„Man nejauku dėl šio sprendimo“, – cituoja Prancūzijos žiniasklaida vyriausybės atstovą spaudai Gabrielį Attalį.
Jis pabrėžė, kaip svarbu „kovoti su neapykantos propaganda, su publikacijomis, raginančiomis smurtauti“, bet pavadino ginčytinu sprendimą „priversti žmogų tylėti socialiniuose tinkluose, kurie tapo viešosios erdvės forma“.
Savo ruožtu Prancūzijos ekologijos ministrė Barbara Pompili pareiškė, jog „atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma“.
Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas iš Prancūzijos išsakė savo nuostabą dėl to, kad kompanija gali savarankiškai, be jokių papildomų demaršų, užblokuoti JAV prezidento paskyrą.
„Tas faktas, kad kompanijos generalinis direktorius gali iškart išjungti prezidento garsiakalbį, kelia nuostabą. Tai ne tik patvirtina šių platformų galią. Tai rodo, kaip silpnai mūsų visuomenė organizuota skaitmeninėje erdvėje“, – rašo Th. Bretonas straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis „Politico“.
Pasak politiko, socialiniai tinklai ir kompanijos, kurioms jie priklauso, turi pripažinti savo atsakomybę už priimamus sprendimus.
Po pasaulį sukrėtusių sausio 6 d. įvykių JAV Kapitolijuje daugelis socialinių tinklų, tarp jų – „Twitter“ ir „Facebook“, užblokavo D. Trumpo paskyras, būgštaudami, kad jo publikacijos gali sukelti dar vieną smurto protrūkį.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė mananti, kad socialinių tinklų sprendimas visam laikui blokuoti Donaldo Trumpo paskyras yra problematiškas, nes nuomonės laisvės neturėtų riboti tokių technologijų įmonių vadovai, pirmadienį teigė A. Merkel atstovas.
„Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu“, – teigė kanclerės atstovas Steffenas Seibertas.
„Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problematiškas“, – teigiama atstovo pranešime.
Jis tvirtino, kad melas ar smurto kurstymas taip pat yra „labai problematiška“, tačiau valstybė turėtų sukurti teisinę reguliavimo sistemą, pagal kurią galima būtų kovoti su tokiomis problemomis.
Visišku pažiūrų reguliavimu, blokuojant paskyras, peržengiamos ribos, sakė S. Seibertas. Jis teigė vis dėlto palaikantis pastaraisiais mėnesiais socialinių tinklų vykdytą iniciatyvą žymėti melagingus teiginius.
Penktadienį „Twitter“ paskelbė visam laikui užblokuojantis D. Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį pranešė visam laikui užblokuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
„Atidžiai peržiūrėję naujausius įrašus @realDonaldTrump paskyroje“, „Twitter“ sakė tinklaraščio įraše, „visam laikui užblokavome paskyrą dėl tolesnės smurto kurstymo rizikos.“
„Twitter“ – D. Trumpo mėgiamiausia platforma bendrauti su savo rėmėjais – iš pradžių buvo prezidento paskyrą užblokavusi 12 valandų po trečiadienį įvykusio mirtino jo rėmėjų Kapitolijaus šturmo. Socialinis tinklas tuomet pažadėjo visam laikui blokuoti prezidentą, jei šis ir toliau laužys platformos taisykles.
D. Trumpas į „Twitter“ sugrįžo vėlų ketvirtadienį, paskelbdamas vaizdo žinutę, kuria, regis, buvo siekta numalšinti įtampą po jo rėmėjų sukeltos sumaišties. Jis pripažino, kad jo kadencija artėja prie pabaigos, ir pažadėjo sklandų valdžios perdavimą Joe Bidenui, nors jo nepasveikino ir nė nepaminėjo jo vardo.
„Twitter“ tuo metu teigė toliau stebėsianti D. Trumpo aktyvumą socialiniame tinkle, siekiant nustatyti, ar reikės imtis tolesnių veiksmų.
Užblokuoti D. Trumpo paskyrą nuspręsta po to, kai prezidentas šioje platformoje penktadienį paskelbė du įrašus, teigė socialinis tinklas.
Viename jų D. Trumpas pažadėjo, kad su nė vienu jo rėmėju „nebus elgiamasi nepagarbiai“, o kitame pareiškė nedalyvausiantis J. Bideno inauguracijoje sausio 20 dieną, kaip tai yra įprasta nueinantiems prezidentams.
„Šie du įrašai turi būti skaitomi platesniame šalies įvykių kontekste ir atsižvelgiant į būdus, kuriais įvairios auditorijos gali mobilizuoti prezidento pareiškimus, įskaitant smurto kurstymą, taip pat ir šios paskyros pastarųjų savaičių elgesio modelio kontekste“, – sakė „Twitter“.
Bendrovė nusprendė, kad prezidento įrašai pažeidė platformos „smurto šlovinimo“ taisyklę, ir sakė, kad „naudotojas @realDonaldTrump turi būti nedelsiant visam laikui užblokuotas platformoje.“
Gavęs teismo leidimą, Lietuvos bankas nurodė tinklo paslaugų teikėjams kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę e-smp.com.
Kaip praneša Lietuvos bankas, ji naudojama nelegaliai siūlant ir teikiant investicines paslaugas. Tai jau 70-oji užblokuota interneto svetainė, kurioje nelegaliai siūlytos finansinės paslaugos.
Protestuodami prieš aplinkosaugos reikalavimus, tūkstančiai ūkininkų trečiadienį Hagoje traktoriais blokavo gatves. Prie centrinės geležinkelio stoties jie sprogdino petardas. Policija atitvėrė vyriausybinį kvartalą. Meras ir vyriausybė įspėjo ūkininkus nenaudoti smurto.
Ūkininkai skundžiasi, kad jiems taikomi per griežti reikalavimai dėl azoto išmetimo mažinimo. Remiantis aukščiausiojo teismo sprendimu, šalis privalo radikaliai sumažinti azoto išmetimą pirmiausiai gamtosaugos zonose. Ypač didelės azoto emisijos yra gyvulininkystės sektoriuje.
Dėl to vyriausybė paskelbė apie priemones. Pavyzdžiui, norima apriboti ūkių plėtrą. Be to, vyriausybė nori pradėti programą ūkiams išpirkti. Taip pat planuojamas greičio limito mažinimas keliuose. Dėl per didelio azoto išmetimo ketinama laikinai stabdyti 18 000 statybos projektų.
Tai yra jau antra didelė ūkininkų protesto akcija šį mėnesį. Protestų praėjusiomis dienomis būta ir provincijose.
Blokuodamas socialinio tinklo tviterio vartotojus, nesutinkančius su jo nuomone, prezidentas
Donaldas Trumpas pažeidė JAV Konstituciją, trečiadienį nusprendė federalinė teisėja.
Teisėja Naomi Reice Buchwald teigė, kad D. Trumpo kritikų blokavimu, užkirtusiu jiems kelią matyti ir reaguoti į prezidento žinutes, buvo pažeistos tų vartotojų teisės į žodžio laisvę.
75 puslapių apimties išvadose Niujorko federalinė teisėja tvirtina, kad „vartotojai buvo neginčijamai blokuojami dėl savo politinių įsitikinimų“, o tai neleidžiama, remiantis pirmąja Konstitucijos pataisa.
Toks sprendimas priimtas nagrinėjant tviterio vartotojų ieškinį, kuriame tvirtinama, kad D. Trumpas naudojasi tviteriu įvairiems politiniams pranešimams skelbti, todėl jo paskyra yra „viešasis forumas“, negalintis šalinti žmonių dėl jų politinių pažiūrų.
Teisėja pripažino, kad, nors prezidentas turi tam tikras teises į žodžio laisvę, jis negali pažeisti kitų tviterio vartotojų teisių.
Roskomnadzor‘o (Rusijos komunikacijų priežiūros tarnyba – vert.) vadovo pareiškimai apie „praktiškai neišvengiamą“ blokavimą Rusijos teritorijoje tokių socialinių tinklų kaip Twitter ir Facebook, neliko nepastebėti.
Be lauktos neigiamos Runeto reakcijos, valdininką patramdė ir Kremlius. Kas tai buvo: susiskaldymo interneto reguliavimo klausimu viršūnėse požymis ar visuomenės nuomonės tyrinėjimas? – spėlioja žiniasklaida.
Apie kokius „pavojingus dalykus“ internetiniuose tinkluose darė užuominas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas?
Rusijos interneto naudotojai apie tai sužinos lapkričio 1-ąją: Valstybės Dūma priėmė prieštaringas pataisas interneto įstatymui, leidžiančias be teismo sprendimo blokuoti „žalingas internetines svetaines“.
Dar iki tol valdžia sugriežtino įstatymą dėl susirinkimų ir pasiūlė iš užsienio finansuojamoms nekomercinėms organizacijoms (NKO) priskirti „užsienio agentų“ statusą. O tai rusams atitinka sąvokas „šnipas“ ir „liaudies priešas“. Apie tai daug rašo užsienio žiniasklaida, pateikdama kritiškų pastabų bei palyginimų. Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių publikacijų santraukų, atskleidžiančių, kur link ritasi Rusija.