Kremlius bando atkirsti Rusijos gyventojus nuo interneto ir užsienio agentų įtakos


Print

Apie kokius „pavojingus dalykus“ internetiniuose tinkluose darė užuominas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas?

Rusijos interneto naudotojai apie tai sužinos lapkričio 1-ąją: Valstybės Dūma priėmė prieštaringas pataisas interneto įstatymui, leidžiančias be teismo sprendimo blokuoti „žalingas internetines svetaines“.

Dar iki tol valdžia sugriežtino įstatymą dėl susirinkimų ir pasiūlė iš užsienio finansuojamoms nekomercinėms organizacijoms (NKO) priskirti „užsienio agentų“ statusą. O tai rusams atitinka sąvokas „šnipas“ ir „liaudies priešas“. Apie tai daug rašo užsienio žiniasklaida, pateikdama kritiškų pastabų bei palyginimų. Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių publikacijų santraukų, atskleidžiančių, kur link ritasi Rusija.

Rusijoje stumiamas įstatymas dėl svetainių „juodojo sąrašo“ sudarymo, praneša Ispanijos “El Mundo”. Nauja norma įduoda valdžiai į rankas nepaprastai pavojingą instrumentą: kritikai būgštauja, kad įstatymu bus pasinaudota antivyriausybinėms svetainėms blokuoti. Prie protestų prisidėjo svarbiausios Rusijos svetainės ir serveriai: Vikipedija rusų kalba, Jandeks ir Živoj žurnal (liet. „Gyvas žurnalas“). „Paskutiniu momentu įstatymų leidėjai sušvelnino įstatymą ir pašalino kai kurias neaiškias formuluotes“, – sakoma straipsnyje.

Pagal dabartinį įstatymo tekstą, valstybė galės be teismo sprendimo uždaryti tik tas svetaines, kurios platina vaikų pornografiją ir narkotikus. „Bet Rusijoje valdžios pasidalijimas ne visada tikslus, ir teisėjai linkę laikytis linijos, kurią jiems nubrėžia prokuratūra“, – tvirtina korespondentas.

Rusijos Dūma priėmė prieštaringas pataisas įstatymui dėl interneto, kuris nustato neteisėto turinio svetainių „juodąjį sąrašą“, praneša Prancūzijos “Le Temps”. Įstatymas leis nuo lapkričio 1-osios dienos vykdomosios valdžios federalinei institucijai sudaryti internetinių adresų, kurie gali būti automatiškai užblokuoti be išankstinio teismo sprendimo, sąrašą.

Naujo dokumento priešininkai mano, kad tai bus papildomas instrumentas valdančiųjų rankose įvesti cenzūros sistemai, prilygstančiai Kinijos, sakoma straipsnyje. Tačiau tekstas greitai praėjo visas procedūras ir buvo priimtas visų partijų deputatų, taip pat ir komunistų, kurių opozicija Kremliui, straipsnio autoriaus nuomone, žymia dalimi suvaidinta.

Žinomas blogeris Aleksejus Navalnas paaiškino, kaip įstatymo mechanizmas bus pritaikomas cenzūrai įvesti: „Į bet kurią svetainę/blogą/forumą įmetamas komentaras tema „kaip išvirti LSD iš grikių su žaliuoju briliantiniu tepalu“, po to svetainė bus įtraukta į „draudžiamą registrą“, o jos šeimininkas mėnesių mėnesius bėgios po teismus, įrodinėdamas, kad jis ne kupranugaris“.

Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas neseniai pasakė, kad bet kokie pavojingi dalykai turi būti iššluojami iš interneto, bet tik pagal visame pasaulyje aprobuotas procedūras. „Apie kokius pavojingus dalykus jis darė užuominą? Tinklų naudotojai Rusijoje apie tai sužinos lapkričio 1 dieną“, – rašo komentaro autorius.

„Kova su kitamanyste Rusijoje išeina į virtualią erdvę“, – taip pavadintas straipsnis The Christian Science Monitor”. Veikdama pagal jau pažįstamą modelį, Valstybės Dūma pritarė naujajam įstatymo projektui, kuris, matyt, turi apriboti visuomeninių debatų ir protesto būdus ir numato sukurti svetainių „juoduosius sąrašus“.

„Pavojinga tai, kad sukuriamas bet kokios medžiagos interneto svetainėse blokavimo mechanizmas. Ar bus tas mechanizmas panaudojamas ir kaip – tai kitas klausimas, bet jis egzistuos, – pažymi Stanislavas Kozlovskis, Wikimedia.ru, susijusios su Vikipedijos rusiška versija, direktorius. – Faktiškai įvedamas cenzūros instrumentas“.

„Mes manome, kad dabartinis įstatymas suteikia pakankamai instrumentų vaikų pornografijos platintojams ir panašiems nenaudėliams persekioti“, – sakė Levas Ponomariovas, judėjimo „Už žmogaus teises“ vadovas. – Naujasis įstatymas, atrodo, skirtas tam, kad nubaustų žmones be teismo sprendimo, panaudojant vien valstybinius tyrimo organus, o mes gerai žinome, prie ko tai atveda“.

„Tai dar ne įstatymas. Prezidento taryba nurodė, kad jis pernelyg nekonkretus ir jį reikia tobulinti, – pažymi Aleksejus Lukackis, CiscoRussia konsultantas saugumo klausimais. – Mes galime tikėtis pataisų ateityje“.

Bet Aleksandras Čerkasovas, teisių gynimo centro „Memorial“ tarybos pirmininkas, tvirtina, kad net su pataisomis įstatymas išplečia valdžios įgaliojimus. „Visi tie įstatymai yra vienodo modelio: užuot palengvinę priėjimą prie informacijos, įveda draudimą, – sakė jis. – Ir net puikūs žodžiai apie vaikų interesų gynimą nepaslepia tos realybės“.

„Iki vasaros pertraukos posėdžiuose, tai yra artimiausiomis dienomis, Rusijos parlamentas turi priimti sprendimą dėl nemažai įstatymų, kuriuos bus galima taikyti prieš opoziciją ir kritiškai nusiteikusią žiniasklaidą“, – sakoma Michaelio Liudvigo, Frankfurter Allgemeine Zeitung” apžvalgininko, komentaruose. Režimas turi priežastį nerimauti: įvairių apklausų duomenimis, Vladimiro Putino reitingai Maskvoje nusmuko žemiau 40 procentų, provincijoje jie taip pat smunka, nors ir laikosi apie 60 procentų lygyje.

Pirmasis valdžios smūgis, pasak autoriaus, buvo birželio pradžioje priimto įstatymo dėl susirinkimų sugriežtinimas. Be kita ko, naujos taisyklės numato dideles baudas mitingų organizatoriams, jeigu teises pažeis minia.

Paskui, primena žurnalistas, „Vieningoji Rusija“ paskelbė iniciatyvą pakeisti NKO įstatymą. Projekto, kurį planuojama priimti šią savaitę, prasmė – kad Rusijos NKO, užsiimančios politine veikla ir gaunančios pinigų iš užsienio, bus priverstos registruotis Teisingumo ministerijoje pagal „užsienio agentų“ statusą.

Autorius pažymi, kad ši sąvoka nuo sovietinių laikų praktiškai prilygsta sąvokoms „šnipas“ ir „priešas“, ir tokia traktuotė pastaraisiais metais tik sustiprėjo dėl antivakarietiškos propagandos.

„Trečiasis įstatyminių atsakomųjų smūgių sąraše – iš pirmo žvilgsnio visiškai protingas bandymas sustabdyti vaikų pornografijos platinimą internete ir įstatymiškai apginti vaikus bei jaunimą nuo savižudybių ir narkotikų vartojimo propagandos tinkluose“, – tęsia autorius.

Tačiau sąmoningai aptakios normos ir galimybės sudarinėti „žalingų portalų“ „juoduosius sąrašus“, kurie turi būti blokuojami, atveria kelią cenzūrai. Autorius primena, kad internetas, ypač socialiniai tinklai, tapo svarbiausia masinės informacijos priemone kritiškai nusiteikusiai visuomenei ir būtinu piliečių iniciatyvos organizavimo instrumentu.

Paskutiniu šiuo momentu smūgiu autorius vadina įstatymo projektą grąžinti į Baudžiamąjį kodeksą (BK) straipsnius dėl įžeidimo ir šmeižto su sankcija iki penkerių metų nelaisvės. Tik per pastaruosius trejus metus apie 800 žurnalistų buvo nuteisti už šmeižikiškų žinių platinimą, dauguma iš jų – provincijoje ir daugiausia pagal valstybės tarnautojų pareiškimus, praneša leidinys.

Rusijos gyventojai abejoja, ar prieštaravimo dvasią bus galima vėl sukišti į butelį pasinaudojant drakoniškais įstatymais ir būsimais baudžiamaisiais procesais prieš demonstrantus, sakoma straipsnyje. Be to, rudenį gubernatorių ir dūmos rinkimuose kai kuriuose regionuose, be politinio, gali pasireikšti ir socialinis nepasitenkinimas.

“The Financial Times” korespondento Čarlzo Kloverio straipsnis skirtas Kremliaus puolimui prieš Rusijos NKO, finansuojamas iš užsienio.

Dar nuo sovietinių laikų valdininkai linkę įžvelgti kiekvienoje problemoje užsienio valstybių pinkles, kiekvienoje blogoje žinioje – suokalbį, pažymi žurnalistas. Daugelio kritikų požiūriu, ta pati paranoja pasireiškė ir įstatymo projekte, kuris turi demaskuoti „užsienio agentus“.

„Taip suprantamos visos organizacijos, kurias finansuojamos iš užsienio ir užsiima politine veikla“, – aiškina autorius. Daugiausia žalos padarys pats „užsienio agento“ statusas. „Rusų kalba tas žodis turi tik vieną reikšmę – „šnipas“, – mano Lilija Šibanova, organizacijos „Golos“ („Balsas“), kuri stebi rinkimų procesą ir yra finansuojama iš užsienio, direktorė.

„Golos“ padėjo išviešinti žinias apie klastojimus parlamento rinkimuose, kurie tapo masinių mitingų katalizatoriumi. Bet nei ši, nei kitos organizacijos neprisipažįsta esančios Vakarų užsienio politikos įrankiais, sakoma straipsnyje.

„Mus taip vadinti – paprasčiausiai įžeidimas: juk mes neveikiame pagal kitos valstybės nurodymus. Iš tikrųjų mes dirbame mūsų bendrapiliečių labui ir giname jų interesus“, – sakė L.Šibanova. Pasak jos, „Golos“ tris kartus nesėkmingai stengėsi gauti Visuomeninių rūmų subsidijų.

Įstatymo projekto šalininkai jį vadina bandymu įvesti tvarką NKO sferoje, padaryti ją skaidresnę.

„JAV nešvaisto pinigų į visas puses šiaip sau, o stengiasi pasiekti tam tikrą užsienio politikos tikslą“, – sako Veronika Krašeninikova (Užsienio politikos tyrimų ir iniciatyvų institutas Maskva).

V.Krašeninikovos vertinimu, „visa mūsų pilietinė bendruomenė finansuojama iš užsienio“, o Rusijos NKO nepajėgios konkuruoti su tomis, kurios „minimos Vakarų spaudoje, gauna užsienio subsidijas ir įmontuojamos į milžinišką “finansinę mašiną“.

V.Krašeninikova taip pat sako, kad naujasis Rusijos įstatymas – beveik tiksli Amerikos „Užsienio agentų registracijos akto“ (FARA) kopija.

2012.07.16


Prisijunkite prie diskusijos