Antys žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 24 d. (ELTA). Prasidėjus šventiniam laikotarpiui, JAV užklupo didžiulė žiemos audra, jau spėjusi paveikti apie 200 mln. žmonių, praneša BBC.
Su šia stichija taip pat siejamos dar bent 12 žmonių mirtys. Dėl audros penktadienį be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų ir buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Ją pakurstė vadinamasis „ciklonas–bomba“, kurio metu fiksuojamas slėgio kritimas. Skaičiuojama, kad milžiniška audra šiuo metu driekiasi maždaug 3,2 tūkst. kilometrų.
Anot pranešimų, kai kuriose šalies vietose lauko temperatūra smuko iki -45 laipsnių Celsijaus. Kaip nurodė Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS), Pensilvanijos ir Mičigano valstijose numatomas gausus snygis, o Bafalo mieste Niujorko valstijoje gali iškristi mažiausiai 89 centimetrai sniego.
Teksasas žiemą. EPA – ELTA nuotr.
Stichija visoje šalyje lėmė kelionių chaosą, kurį dar labiau paaštrino kelių valymo technikos operatorių stygius. Dėl sudėtingų oro sąlygų kilo daugybė avarijų, įskaitant Ohajuje užfiksuotą didžiulį eismo įvykį, kuris pražudė du žmones.
Pasak NWS, artimiausiu metu šalyje gali būti sumušta daugiau kaip 100 ankstesnių žemos temperatūros rekordų. Kai kur kelių dešimtmečių senumo rekordai jau buvo pasiekti.
Nuoširdžiai sakau – vis dažniau nebesuprantu Vakarų civilizacijos.
Kodėl nebesuvokiu? Papasakosiu istoriją, nutikusią tuomet, kai viešėjau Azerbaidžane. Sykį teko važiuoti požeminiu Baku metru. Vagonas, į kurį įlipau, buvo sausakimšas. Nė vienos laisvos sėdimos vietos. Didžioji dauguma keleivių – jauni ir labai jauni. Tada nutiko tai, ko visai nesitikėjau. Priešais ant kėdžių sėdėję azarbaidžaniečiai pašoko kaip įgelti. Gal koks dešimt vaikinų ir merginų. Jie rankų mostais ir šypsenomis rodė: sėskis, kur tau patogu. Maloniai nustebau: nejaugi aš toks senas? Man juk – tik penkiasdešimt. Jiems – apie dvidešimt – trisdešimt metų.
Senjoro ženklas. Slaptai.lt foto
Grįžtant tuo pačiu metro – tas pats. Vos tik peržengiau traukinio slenkstį, azerbaidžaniečių studentai iškart pakilo nuo kėdžių primygtinai liepdami prisėsti.
Lietuvos autobusuose ir troleibusuose, kuriais važinėju nuo pat mažens, – nepatyriau nė vieno panašaus siurprizo. Vis dažniau matau šiurpą keliančius vaizdus: autobusas sausakimšas, jame daug ir lazdelėmis besiramsčiuojančių senjorų, ir į mobiliuosius įnikusių moksleivių, studentų. Skirtumas štai koks: senutės ir seneliai kantriai stovi, o moksleiviai patogiai sėdi ir net nepakelia galvų pažiūrėti, kas aplink dedasi. Lietuvos jaunuoliai sutūpę net ant tų kėdžių, kurios paženklintos specialiu lazdele pasirėmusio senelio ženklu. Kartą, neiškentęs neteisybės, liepiau merginoms kuo greičiau leist atsisėst senutei. Pakilo. Bet buvo labai nepatenkintos. O pensininkė, kuriai nutariau pagelbėti, liūdnai atsiduso: „Būk atsargus, dar paduos į teismą už tai, kad pažeistos vaikų teisės“.
Kitas nutikimas: viena Lietuvos aukštoji mokykla paskelbė, kad nuo šiol rekomenduoja vengti moteriškumą ir vyriškumą bylojančių kreipinių. Verčiau neva vartoti lyčiai neutralius kreipinius. Bet kodėl? Kas čia smerktino, jei į moterį kreipiamasi kaip į damą, o į vyrą – kaip į džentelmeną? Ko siekiama, prigalvojant tokių taisyklių? Kitas etapas – rekomenduosite aukštosiose mokyklose įrengti bendrus tualetus? Juokas – juokais, bet Rektoriaus vis tik noriu paklausti, kaip man nuo šiol elgtis, Vilniaus universitete tarpduryje sutikus moterį? Leisti jai pirmai žingsniuoti ar pačiam brautis? O jei dėstytoja, kuriai suteiksiu pirmumo teisę, paduos į teismą už įžeidimą, girdi, toks mano mandagumas ją žemina, nes ji – ne silpnoji lytis?
„Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiasis pasakojimas. Prie Vyriausybės rūmų Vilniuje prieš keletą dienų buvo surengtas piketas, kurio dalyviai įrodinėjo, jog „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“. Kelios dešimtys akcijos dalyvių tvirtino, esą „Lietuvos taikoma apgręžimo politika nėra teisinga“, esą „visi žmonės yra lygūs“, esą „dar teks nukulniuoti ilgą kelią, kol pakeisime požiūrį į migrantus“.
O kas sako, kad prieglobsčio prašymas yra smerktinas? Nelegalus valstybinės sienos kirtimas – štai kas yra bjaurus nusižengimas. Nusikalstama ir tuomet, kai jėga bandoma prasiveržti į svetimą teritoriją. Nusižengiama dar ir tada, kai ardoma spygliuota tvora.
Nejaugi nepajėgiame atskirti, kas gerai ir kas – blogai, kas gražu, o kas – bjauru? Mėginu įsivaizduoti, kaip elgtųsi prie Vinco Kudirkos paminklo piketavę, jei, neduok Dieve, į jų namus veržtųsi kelios dešimtys žmonių, reikalaudami pastogės, maisto, užuojautos? Buto savininkai noriai užleistų savo miegamuosius, pultų gaminti sočius pietus?
Ypač akis drasko pareiškimai, esą „turime keisti požiūrį“. Iš kur jie žino, kad būtent jų žvilgsnis – teisingiausias? Kokią jie turi teisę auklėti „kitaip manančius“? Ar tie, kurie mums perša savąsias vertybes, nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, ar vis tik turi slaptų tikslų, slaptų užmačių?
Deja, kur pažvelgsi – vien tik keistenybės. Lesbietės ir gėjai savo santuokas mėgina prilyginti vyro ir moters sąjungai, kanapių gerbėjai stumia teisę mėgautis žolelėmis, kiti riekalauja švelnesnių bausmių mažas narkotikų dozes kišenėje turėjusiems…
Net ir mano gerbiama bei mylima Amerika elgiasi keistai. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.
Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas
Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai blokuodavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.
2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.
Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, kodėl Ankara ir Stambulas neturi bent jau moralinės teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“.
Bet kur nuves mus toks elgesys? Einame chaoso link, kai mirtinai susipainiosime, nes nuolat koreguojame, tobuliname, plečiame „žmogaus teises“?
Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo kritiką dėl Vakarų Afganistano politikos.
„Kyla pavojus, kad teroristai ir įvairios grupuotės, kurios rado prieglobstį Afganistane, pasinaudos mūsų Vakarų partnerių paliktu chaosu“, – sakė jis Maskvoje. Teroristai esą gali paaštrinti padėtį kaimyninėse valstybėse.
„Tai tiesioginė grėsmė mūsų sąjungininkams ir mūsų šaliai“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje kaimynines buvusia sovietines respublikas Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Esą kyla pavojus, kad didės narkotikų kontrabanda ir nelegali migracija. Taip V. Putinas kalbėjo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ renginyje prieš rugsėjo 19 d. vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusijos prezidentas jau praėjusiomis dienomis kelis kartus įspėjo, kad teroristai iš Afganistano, prisidengdami politiniu prieglobsčiu, gali rasti priebėgą užsienyje. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija nesileis dar kartą įtraukiama į konfliktą kaip per sovietų karinę intervenciją 1979-1989 metais. „Sovietų Sąjunga turi patirties dėl buvimo šioje šalyje. Mes padarėme reikalingas išvadas“, – sakė V. Putinas. Tada Afganistane žuvo tūkstančiai sovietų karių.
Šalto oro frontas ir smarkus snygis sukėlė chaosą dalyje Graikijos. Net Akropolį Atėnuose antradienio rytą dengė maždaug 10 cm sniego sluoksnis, pranešė valstybinė televizija ERT. Apie gausų sniegą pranešama ir iš daugelio salų.
Dėl meteorologinių sąlygų Atėnuose buvo atšaukti visi autobusų reisai, nekursavo miesto traukiniai. Dėl apledėjusios kelio dangos buvo uždaryta svarbiausia šalies transporto arterija Atėnai-Salonikai. „Prašau, neikite iš namų“, – piliečius ragino civilinė apsauga. Daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.
Kadangi dauguma gatvių buvo nepravažiuojamos ir Atėnų centre, Sveikatos ministerija atšaukė iki pietų numatytą gyventojų vakcinaciją.
Žiemiški orai Graikijoje turėtų tęstis iki trečiadienio vakaro.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
Barniai NSGK netyla kelias savaites
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
Valdantiesiems bus sunku atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žemesnės patekimo į parlamentą kartelės partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 proc., teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, surinkti 71 Seimo nario balsą nėra mažai, o ir ne visi parlamentarai nori dar didesnio chaoso Seime.
„Nėra lengvas uždavinys valdantiesiems atmesti veto. Tiesiog pati technika, kad yra du balsavimai. Pirmasis, kuriuo yra sprendžiama, ar svarstyti komitete, ar tiesiog pritarti be jokių pataisymų, tai jam reikia paprastos daugumos. Tai šią daugumą, aš įsivaizduoju, yra galimybė valdantiesiems surinkti – tuo metu iš esančių Seimo narių jie turėtų daugiau balsų. Antrasis balsavimas, kuriuo jau galutinai apsisprendžiama, ar priimti prezidento formuluotę šiuo atveju nekeisti įstatymo, tam reikia 71 Seimo nario, pasisakančio „už“. Tai čia yra daug“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
Kita vertus, TS–LKD lyderis svarsto, kad diskusija dėl prezidento veto Seime bus reikšminga.
„(…) ar tikrai pavyks, man sunku pasakyti. Pati diskusija, kuri Seime turės įvykti, ji bus reikšminga, ir tikrai bus galimybė išsakyti nuomonę, ar (…) mes norime ir esame apsisprendę dėl didesnio chaoso Seime, kurio ir šią kadenciją tikrai netrūko“, – teigė jis.
ELTA primena, kad G. Nausėda praėjusią savaitę į vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.
Tam, kad G. Nausėdos veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Traukinių eismas Prancūzijoje smarkiai strigs ir per Kalėdas. Esminių permainų nesitikima, paskelbė valstybinis geležinkelis SNCF. Protestai ir streikai prieš planuojamą vyriausybės pensijų reformą šalyje tęsiasi jau pustrečios savaitės. Kalėdų šventės Prancūzijoje yra vienas pagrindinių kelionių laikotarpių – daugelis žmonių vyksta atostogauti arba lanko savo šeimas.
Pirmadienį į reisus išvažiavo vidutiniškai tik 40 proc. greitųjų traukinių TGV. Smarkūs trikdžiai fiksuoti ir artimojo susisiekimo transporto sistemoje.
Demonstrantai netoli Paryžiaus „Gare de Lyon“ geležinkelio stoties trumpam blokavo judėjimą 1-ąja metro linija, pranešė žinių stotis BFMTV. Ši linija yra viena iš nedaugelio sostinėje, kuria dar rieda traukiniai. Aplinkosaugos ministrė Elisabeth Borne pasmerkė incidentą: teisė į streikus neleidžia blokadų ir keleivių bauginimo, rašė ji tviteryje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo vyriausybė nesėkmingai ragino per Kalėdas nutraukti streikus. Kelios profsąjungos kvietė žmones tęsti kovą.
Greito sprendimo konflikte nematyti. Vyriausybės pokalbiai su profsąjungomis atidėti iki sausio. Vyriausybė nori suvienodinti šiuo metu šalyje galiojančias 42 skirtingas pensijų sistemas. Prancūzus taip pat norima paskatinti ilgiau dirbti. Per protestus praėjusią savaitę į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių.
Ketvirtadienio rytą galinga atogrąžų audra smogė Japonijai – dėl itin smarkių vėjų ir liūčių buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių. Šalyje taip pat paskelbti nuošliaužų ir potvynių pavojai, kai kur gyventojai jau traukiasi iš audros labiausiai paveiktų vietų.
Smarki atogrąžų audra Krosa – vienu balu silpnesnė už taifūną – lėtai keliavo per Japonijos pietvakarius, kartu atnešdama vėją, kurio gūsiai siekė 40 m/s greitį.
Televizijoje rodomi dramatiški reportažai apie smarkaus vėjo raunamus medžius, lūžtančius žibintus ir besisukančias apžvalgos rato kabinas.
Tuo tarpu netoli jūros didžiulės bangos pasiekė pakrantę ir užliejo 10 m aukščio švyturį, o tvinstančios upės užsėmė šalia esančius kelius.
Japonijos valdžia išleido rekomendaciją 580 tūkst. gyventojų audros kelyje evakuotis, tačiau toli gražu ne visi japonai nusprendė klausyti rekomendacijos.
Japonijos visuomeninis transliuotojas ir vietos tarnybos pranešė, kad mažiausiai 14 žmonių buvo lengvai sužeisti, o į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis susilaužė koją.
„Vis dar turime liūčių su pertraukomis. Būsime budrūs, nes vakare prognozuojama dar lietaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė katastrofų suvaldymo pareigūnas pietvakarinėje Tokušimos provincijoje Takayoshi Sugimoto.
Nacionalinė katastrofų suvaldymo tarnyba taip pat paskelbė, kad trečiadienį dėl pakilusio vandens lygio vienoje upėje šalia esančiame slėnyje įstrigo 18 žmonių grupė, tarp jų buvo ir vaikų. Jie visi buvo išgelbėti ketvirtadienio rytą.
Audra taip pat sukėlė chaosą keliautojams – Vakarų Japonijoje buvo atšaukta per 720 skrydžių, o greitųjų traukinių reisai buvo sustabdyti.
Krosa gerokai susilpnėjo, palyginti su praeita savaite, tačiau audros akis vis dar yra labai didelė, o tai reiškia, kad liūtys greitai nesibaigs.
Theresa May. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May šeštadienį svarstė ketvirtą galimybę gauti palaikymą savo „Brexito“ susitarimui parlamente, augant chaotiško pasitraukimo per mažiau negu dvi savaites grėsmei.
Parlamentarai penktadienį ryžtingai atmetė Th. May susitarimą, nors ir žymiai mažesniu skirtumu negu sausį ir kovą.
„Mes tikime, kad geriausias būdas gerbti referendumą yra sudaryti sutartį“, – šeštadienį BBC radijui sakė konservatorių partijos vadovas Brandonas Lewisas.
Atkreipdamas dėmesį į augančią paramą jos susitarimui, nepaisant pralaimėjimo, Th. May atstovas spaudai penktadienį žurnalistams sakė, kad jie eina teisinga kryptimi.
Parlamento nariai vėl susirinks pirmadienį, kad apsvarstytų galimus sutarties pakeitimus, kurie galėtų užtikrinti, jog ji būtų priimta, įskaitant paramą glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga po to, kai Didžioji Britanija pasitrauks.
Vyriausybė priešinasi savo „Brexito“ strategijos pataisymams, ir Th. May penktadienį pažymėjo, kad bet kokie variantai vis tiek reikštų, kad parlamentas patvirtina jos „skyrybų“ susitarimą, santuokos nutraukimo sąlygas.
Pasitraukimo susitarimas leidžia ilgą pareinamąjį laikotarpį, per kurį būtų išlaikomas status quo, kad asmenys ir įmonės galėtų prisitaikyti prie būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių.
Praėjus trejiems metams po Didžiosios Britanijos balsavimo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos istoriniame referendume šis procesas yra aklavietėje dėl nesutarimų tarp vyriausybės ir parlamento.
Protestuotojai kaltina parlamentarus dėl „Brexito“ išdavimo jį atidedant. „Brexito“ šalininkai Th. May partijoje priešinasi susitarimui, nes mano, kad jis nėra pakankamas, jog būtų nutraukti ryšiai su Briuseliu. „Pasilikimo“ stovykla nori artimesnių ryšių su Europos Sąjunga bei Norvegija ir Šveicarija.
Kai kurie norėtų, kad „Brexitas“ būtų visiškai sustabdytas.
Buvusi kabineto ministrė konservatorė parlamentarė Nicky Morgan BBC radijui sakė, kad aklavietei nutraukti gali prireikti nacionalinės vienybės vyriausybės.
„Mūsų istorijoje buvo laikotarpių, kai turėjome nacionalinės vienybės vyriausybę ar koaliciją dėl labai specifinio klausimo“, – pažymėjo ji.
Didžioji Britanija turėjo palikti Europos Sąjungą penktadienį, ilgai skelbtą kovo 29 dieną, bet paralyžius parlamente paskatino Th. May paprašyti Bendrijos lyderių daugiau laiko.
Dabar ji turi paaiškinti, kas bus toliau, po to, kai ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas paskelbė apie viršūnių susitikimą Briuselyje balandžio 10 dieną.
Europos Sąjunga galutiniam sprendimui nustatė balandžio 12 dieną su dviem tikėtinomis galimybėmis: arba Didžioji Britanija traukiasi be jokio susitarimo, arba pritaria ilgam pratęsimui, kad būtų suteikta laiko naujam požiūriui.
Premjerė teigia, kad būtų „nepriimtina“ prašyti rinkėjų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose gegužę.
Parlamento nariai pakartotinai atmetė pasitraukimą be susitarimo, bijodami katastrofos, jeigu Didžiajai Britanijai reikėtų užmegzti santykius su artimiausia prekybos partnere be jokio plano.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai dar kartą atmetė ministrės pirmininkės Theresos May išsiderėtą išstojimo iš ES sutartį. Šalies ir užsienio žiniasklaida kalba apie „idiotus“ britų parlamente, pasibaigusią kantrybę ir būtinybę išvengti chaoso.
„Financial Times“ (Didžioji Britanija): „Dabar prioritetas turi būti išvengti chaoso – chaoso parlamente, kuriuo gali pasinaudoti kraštutinės kairiosios ir dešiniosios jėgos, bei netvarkingo išstojimo iš ES chaoso. Parlamentarai turi stabilizuoti politinę padėtį ir sudaryti sąlygas persvarstyti „Brexitą“. Pirmiausiai jie privalo eliminuoti katastrofiško išstojimo iš ES be sutarties kovo 29-ąją pavojų“.
„Times“ (Didžioji Britanija): „Bet koks termino pratęsimas turi būti išnaudojamas kitai strategijai surasti. Tačiau ministrė pirmininkė ne kartą pasisakė prieš alternatyvas. Viena jų būtų geriau pasirengti „Brexitui“ be susitarimo ir taip sumažinti kaštus. Kita alternatyva – leisti rinkėjams referendume balsuoti dėl jos sandorio, kaip nepageidautina tai bebūtų. Abiem alternatyvoms reikėtų daugiau kaip dviejų mėnesių, o tai kelia abejonių, ar vyriausybė atlaikys“.
„Independent“ (Didžioji Britanija): „Iš tikrųjų reikėtų ilgesnio laiko antram referendumui surengti arba iš naujo apibrėžti „Brexitą“ – su tikslu pasiekti naują susitarimą, kuris galiausiai balsavimui būtų pateiktas britams. Jei tai reiškia, kad liekame ES dar 21 mėnesį, kaip teigia kai kurie šaltiniai Briuselyje, tuomet tai būtų gerai išnaudotas laikas ir bet kokiu atveju geriau nei skubotas išstojimas“.
„Scotsman“ (Škotija): „Neabejotinai Didžiajai Britanijai pabodo idiotai Bendruomenių Rūmuose, kurie rimtai galvoja apie netvarkingą išstojimą. Gali atrodyti, kad parlamentarai jo neparems. Tačiau parama vis dar pakankamai didelė, kad Th. May pasirodytų, jog būtina leisti frakcijai balsuoti laisvai“.
„Irish Times (Airija): „Kad DUP (Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija) apskritai remia „Brexitą“, yra nepaaiškinama. Be to, ji iki šiol nesugebėjo pasiūlyti įtikinamo sprendimo dėl Airijos sienos klausimo. Jei „Brexitas“ įvyktų be susitarimo, Šiaurė labai nukentėtų“.
„Der Standard“ (Austrija): „Dabar svarbiausia išvengti chaoso. Tam reikia pratęsti derybų etapą. ES elgiasi tinkamai, kaip pirmadienį Strasbūre, kai vėl tiesė ranką britams“.
„Tages-Anzeiger“ (Šveicarija): „Brexitas“ ir taip yra katastrofa. Tai anglų nacionalistų projektas, pakurstytas melo ir neskaidrių šaltinių pinigų. „Brexito“ šalininkai dumia akis, esą grąžins šalį į tariamai šlovingą praeitį. Tai nėra tik britų svajonė. Tačiau niekur kitur ši svajonė taip neapnuodijo klimato, taip nesuskaldė gyventojų ir nedezavavo politinės klasės“.
„De Standaard“ (Belgija): „Kantrybė dėl neapsisprendusių britų baigiasi. Naujo referendumo scenarijai nesiūlo sprendimo. Kiekviena diena, kol tęsis šis varginantis ginčas, vis labiau temdys būsimus santykius tarp ES ir buvusios jos narės. (…) Tačiau piktdžiugai vietos nėra. Besitęsiantis nesaugumas griauna ne tik Didžiosios Britanijos ekonomiką ir visuomenę, bet ir vis labiau neigiamai veikia silpstantį augimą likusioje Europoje“.
„Diena“ (Latvija): „Britų politikoje ši savaitė bus viena dramatiškiausių per pastaruosius dešimtmečius – virtinė svarbių balsavimų parlamente turės lemiamą reikšmę šalies ateičiai“.
Vašingtonas. JAV įstatymų leidėjams nepavykus išeiti iš aklavietės dėl biudžeto, po vidurnakčio vietos laiku prasidėjo dalinis JAV federalinės vyriausybės ir jos įstaigų uždarymas, informuoja BBC.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad būtų patvirtintos lėšos (mažiausiai 5 mlrd. dolerių) didesniam sienų saugumui ir Jungtinių Amerikos Valstijų sienai su Meksika.
Biudžeto įstatymas turėjo būti priimtas iki penktadienio vidurnakčio, tačiau, nepavykus to padaryti, dalies vyriausybės darbas bus paralyžiuotas: negalės dirbti ketvirtadalis federalinių institucijų, įskaitant Krašto saugumo ir Teisingumo departamentus. Federalinis vyriausybės paslaugų finansavimas oficialiai nutrūko penktadienį vidurnaktį.
Pentagono, Švietimo, Sveikatos ir Darbo departamentų darbas nesutriks, nes šių departamentų biudžetas buvo patvirtintas jau rugsėjį.
Tai jau trečiasis dalinis vyriausybės uždarymas 2018 metais ir jis turės įtakos šimtams tūkstančių vyriausybės darbuotojų. Šimtai tūkstančių federalinės vyriausybės darbuotojų turės dirbti be atlygio arba laikinai visai nedirbs.
Ši savaitė itin chaotiška JAV – prezidentas D. Trumpas paskelbė apie JAV pajėgų išvedimą iš Sirijos ir JAV pajėgų sumažinimą Afganistane. Be kita ko, apie atsistatydinimą pranešė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Seimo vadovas Viktoras Pranckietis teigia neturįs informacijos apie „valstiečių“ valdžios nuvertimo planą, kurį, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, turi ir siekia įgyvendinti konservatoriai. Tačiau, tvirtina V. Pranckietis, jis tikisi, kad premjeras už savo žodžius atsakys.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
„Aš tokių žinių (apie plano egzistavimą. – ELTA) neturėjau, todėl galiu girdėti tai, ką sako premjeras. Noriu tikėti, kad jis už savo žodžius atsakingas. Man tokių nei dokumentų, nei perspėjimų jokių nebuvo teikta“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.
„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (…) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (…) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti – tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas – ne tie laimėjo (rinkimus. – ELTA)“, – Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.
S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.
Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.
Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.
Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.
Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.
Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.
„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.
Vytautas Sinica, šio teksto autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai.
Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės. Visi turėjo girdėti, kad dėl lenkų reikalaujamo asmenvardžių rašymo Seime kariaujama jau dešimtmetį, tačiau galutinio sprendimo nepasiekta. Pagal įstatymus, tą gali padaryti tik Seimas, tačiau netikėtai padarė apygardos lygio teismai, kelis kartus priėmę itin liberalius sprendimus ir paaiškinę, kad užleisdami valstybinės kalbos vietą pasuose tik užtikrina „žmogaus teises“.
Demokratinėje valstybėje įstatymai turi derėti su Konstitucija, o teismų sprendimai – su galiojančiais įstatymais. Hierarchija tarsi aiški, tačiau šį rudenį buvo apversta aukštyn kojomis. Minėta savo savivale Vilniaus apygardos teismas paneigė beveik viską, kuo remiasi demokratinė politinė santvarka.
Konstitucinis Teismas dar 2009 metais yra išaiškinęs, kad įrašai pasuose kitomis kalbomis galimi tik papildomų įrašų puslapyje, o ne vietoje valstybinės kalbos. 2014 metais numatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali leisti įstatymu įteisinti išimtis. Išimtys buvo leistos pilietybę gavusiems užsienio piliečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams.
Seimas šia galimybe kol kas nepasinaudojo ir joks tą leidžiantis įstatymas nebuvo priimtas. Neleido to ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2017 metų pradžioje priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog paso įrašai kita kalba galimi tik papildomų įrašų puslapyje. Beveik visa žiniasklaida skelbė priešingai. Aukštesnių teismų sprendimai suformuoja doktriną, kuria turi vadovautis žemesnieji teismai. Ir vėl nesvarbu. Savavališkais sprendimais apygardos teismas paneigė ir Konstituciją, ir galiojančius įstatymus, ir teismų doktriną. Nepriklausomai nuo to, ką manome asmenvardžių klausimu, vardan teisminės sistemos stabilumo turime tikėtis, kad sprendimas bus skundžiamas, o LVAT pakartos savo išvadas.
Teismai valstybę ant galvos stato ne tik asmenvardžių rašymo klausimu. Šis tėra pavyzdys. Jau metų pradžioje Vilniaus apylinkės teismas leido moteriai pase įsirašyti vyrišką lytį, neatitinkančią jos biologinės lyties. Toks sprendimas ir vėl įteisina tai, ko iki šiol nėra įteisinęs Seimas. Ir vėl motyvuojama tuo, kad teisėjų nuomone, egzistuoja teisė būti pripažintam esant norimos lyties, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.
Europoje jau porą dešimtmečių kalbama apie tai, kad teismai vis labiau kišasi į politinius sprendimus, o atsakomybės besikratantys politikai mielai užleidžia jiems savo pareigas. Tai vadinama politikos juridizacija. Lietuvoje šis reiškinys įgavo išties radikalias formas.
Reikia pripažinti, kad dėl to didele dalimi kaltas pats Konstitucinis Teismas, pats ignoruojant teisinės valstybės principus. Įsimintinas 2014 m. liepos 11 d. sprendimas. Dar 1994 metais buvo išaiškinta, kad Seimas jokiais atvejais negali varžyti tautos iniciatyvos rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo, nes tauta yra aukščiau Seimo ir Konstitucijos, pirminis jų valdžios šaltinis. 2014 m. nutarta priešingai ir Seimui suteikta veto teisė. Kartu pasakyta, kad Konstitucijos negalima keisti atsisakant demokratijos ar nepriklausomybės. Jokiu būdu nesiūlant keisti kurį iš šių dalykų, būtina pripažinti, kad Konstitucijos 148 straipsnis tiesiogiai leidžia tokį pakeitimą, nurodydamas, kad tam reikalinga ¾ balsų dauguma. Taip Konstitucinis Teismas atvirai paneigė tiek savo ankstesnius sprendimus, tiek patį Konstitucijos tekstą.
Jeigu Konstitucinis Teismas gali sau leisti ignoruoti ir keisti viską, kas yra virš jo, kodėl to paties negali daryti žemesnieji teismai? Žinoma gali! Ir daro. Konstitucinis Teismas pradėjo šį chaosą, tačiau pats niekada neras jėgų jo užbaigti. Valstybės gelbėjimas nuo teismų savivalės yra tik jos piliečių rankose.
„Šešis mėnesius nuo 2014 metų rudens aš tyriau neskaidrią Rusijos operaciją internetinės propagandos srityje pavadinimu „Internetinių tyrimų agentūra“, – rašo „The New Yorker“ žurnalistas Adrian Čen.
ko tik nerasi internetinėje erdvėje: ir chaoso, ir paranojos, ir konspirologinių versijų, ir pasakų…
Pasak jo, ši agentūra – „trolių ferma“. Taip Rusijoje praminė organizacijas, kurios valdo marionetinių komentatorių armijas socialiniuose tinkluose tam, kad sudarytų vykstančio liaudies judėjimo iliuziją. Trolingas tapo vienu pagrindiniu elementu visapusiškų Rusijos valdžios pastangų, bandančių įrėminti kadaise buvusią laisvą internetinę kultūrą“, – teigiama straipsnyje.
Iš pradžių A.Čen manė, kad apmokami troliai nenuilstamai skleidžia savo idėjas, stengdamiesi išplauti interneto naudotojams smegenis. Bet iš pokalbių su Rusijos žurnalistais ir opozicijos atstovais jis sužinojo, kad tokios Kremliaus trolių pastangos nelabai efektyvios. Troliai „labai lengvai atpažįstami, per daug įžūliai elgiasi ir pakankamai koordinuoti“.
„Rusijos aktyvistai man pasakė, kad tikrasis tikslas – ne praplauti skaitytojų smegenis, o perpildyti socialinius tinklus sufabrikuotų pranešimų lavinomis tam, kad pasėtų abejones ir paranoją, sunaikintų galimybes bei norą naudoti tinklus demokratinėje erdvėje“, – tęsia autorius. „Tikslas – jį sugadinti, sukurti neapykantos atmosferą, padaryti internetą tokį dvokiantį, kad normalūs žmonės nenorėtų prie jo net prisiliesti“, – teigė interviu opozicijos atstovas Leonid Volkov.
Pasak A.Čeno, praėjusių metų vasarą „Internetinių tyrimų agentūra“ stipriai pritilo, bet kai kurie dirbtiniai troliai „Tviteryje“ toliau funkcionavo. 2015 m. pabaigoje A.Čen pastebėjo, kad „daugelis jų pradėjo propaguoti dešinės pakraipos idėjas, vaizduodami save rinkėjais – konservatoriais, kurie tapdavo vis atkaklesniais Donaldo Trampo gerbėjais“.
„Netgi nedidelis susiliejimas su Rusijos politiniu gyvenimu gali iššaukti paranojos ir konspirologinio mąstymo priepuolius, ir man pasirodė logiška tai, kad šita nauja D.Trampo palaikymo kryptis – agentūros bandymas pakenkti Jungtinėms Valstijoms“.
Pastarosiomis dienomis versija, kad V.Putinas stengiasi pasiekti D.Trampo išrinkimo, buvo plačiai paskleista, tęsia autorius. „Tai atsitiko po Demokratinės partijos nacionalinio komiteto tūkstančių elektroninių laiškų paskelbimo „WikiLeaks“, kurie, specialiųjų tarnybų ir ekspertų nuomone, buvo pagrobti chakerių, susijusių su Rusijos valdžia“, – teigiama straipsnyje. Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo skiriamas padidintas dėmesys D.Trampo ir V.Putino ryšiams.
„Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, dalykai, liečiantys Rusiją, D.Trampo ir V.Putino ryšius, toli gražu nėra akivaizdus faktas. Kiekvienam demaskuojančiam įkalčiui atsiras įtikinantis kontra įkaltis“, – tęsia autorius. Pavyzdžiui, D.Tramp ragino numušti Rusijos lėktuvus. Savo ruožtu, žurnalistė Julija Joffe mano: D.Trampo finansiniai ryšiai su Rusija pakankamai silpni ir atskleidžia, kad jo bičiuliavimasis su Kremliumi yra gana problematiškas.
A.Čen samprotauja: kaip daugelis amerikiečių mielai laikosi versijos, kad JAV vidaus problemos (D.Trampo populiarumas) paaiškinamos užsienio įsikišimu, – tai pavojingas precedentas. Užsienio arba vidaus kenkėjai gali labai lengvai įtakoti amerikiečių nuomonę. „Rusijos naudojama propaganda, nešvarios gudrybės, informacijos nutekėjimas ir chakerių atakos užsienio politikoje funkcionuoja daugiausia kaip „trolių ferma“, tik didesniu mastu. Tikslas – skatinti neapibrėžtumo ir paranojos atmosferą, paaštrinant nesantaiką savo priešininkų tarpe“, – teigiama straipsnyje.
Tai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis. Atkreipiu dėmesį į tai, kad net ne svarbūs, o tik svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Čia ir žemiau kalbu tik apie privalomąjį referendumą.
Svarbiausi gyvenimo klausimai
Kol referendumui surengti reikalingų parašų barjero aukštis buvo 300 tūkst., galima manyti, kad šio barjero įveikimas ir buvo tas konstitucinis svarbiausių gyvenimo klausimų kriterijus.
Jei jau net 300 tūkst. rinkėjų reikalauja surengti referendumą, reiškia Valstybės ir Tautos gyvenime referendumui suformuluotas klausimas priklauso prie svarbiausių.
Seime sėkmingai stumiant referendumą dėl 300 tūkst. barjero nuleidimo iki 100 tūkst. aukščio klostosi nauja situacija.
Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.
Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.
O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.
Žinomas posakis – „Laužtis per atviras duris vietoj to, kad tiesiog įeiti“ – taip šiandien galima apibūdinti didesnės tautos dalies elgesį. Gegužę apklausoje tik 4,6 proc. išreiškė pasitikėjimą partijomis, o Seimu – apie 10 procentų. Keikiame visus beveik pamatuotai, tik kaltės sau neprisiimame. Tų skaičių kūrėjai ir gimdytojai juk esame mes patys. Ar galime savo sukurtus vaisius niekinti? Rašome kalnus skundų, piketuojame, mitinguojame, sveikatą gadiname, pinigus mėtome, gaištame laiką negalėdami dirbti tikrai kūrybinių ir ateičiai prasmingų darbų, šiandien pasodinti medį ar pasižiūrėti į saulėtekį.
