Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ir jo sūnūs Ericas ir Donas jaunesnysis ilgus metus vykdė sukčiavimo schemą, pagal kurią būdavo išpučiama įmonės „Trump Organization“ valdomo turto vertė, antradienį nusprendė Niujorko teisėjas Arthuras Engoronas.
Tai yra nesėkmė buvusiam JAV prezidentui, tačiau tuo pat metu dalinis laimėjimas Niujorko valstijos generalinei prokurorei Letitiai James, kuri yra apkaltinusi D. Trumpą, du jo vyriausius sūnus ir kitus „Trump Organization“ darbuotojus daug metų melavus mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams ir taikius schemą, pagal kurią nuolat buvo perdedama jų turto vertė.
Pranešama, kad teisėjas A. Engoronas taip pat atėmė verslo licencijas, kurios leisdavo „Trump Organization“ valdyti kai kuriuos nekilnojamojo turto objektus Niujorke. L. James siekia, kad būtų skirta 250 mln. JAV dolerių vertės baudų, o D. Trumpas ir jo sūnūs nebegalėtų valdyti šeimos imperijos „Trump Organization“. Prokurorė tvirtina, kad D. Trumpas ir jo kolegos bankams ir draudikams kasmet nuo 2011 m. iki 2021 m. pateikdavo „itin perdėtus“ skaičius, kad galėtų užsitikrinti paskolas ir draudimą „palankesnėmis sąlygomis“.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Kaip teigiama, jie galimai apgaulingai išpūsdavo ir milijardinėmis sumomis padidindavo turto vertę ir dėl to neteisėtai gavo šimtus milijonų dolerių.
D. Trumpas šią bylą vadina „raganų medžiokle“. Eksprezidento advokatai prašė teisėjo ją nutraukti. Sausį kitas Niujorko teisėjas jau buvo įpareigojęs „Trump Organization“ sumokėti 1,6 mln. JAV dolerių dydžio baudą byloje dėl sukčiavimo.
Du apkaltos procesus išgyvenusiam 77-erių D. Trumpui taip pat yra pareikšti federaliniai kaltinimai, be kita ko, susiję su netinkamu slaptų dokumentų tvarkymu.
Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad susilaukė kaltinimų dėl savo tvarkymosi su įslaptintais dokumentais.
„Korumpuota Bideno administracija informavo mano advokatus, kad man buvo pareikšti kaltinimai, regis, dėl dėžių sąmokslo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Tai – istorinė akimirka Jungtinėms Valstijoms, nes tai yra pirmas kartas, kai buvusiam ar esamam prezidentui pareiškiami federaliniai kaltinimai. D. Trumpo teisininkas Jimas Trusty’is sakė CNN, kad jo klientui buvo pareikšti septyni kaltinimai, be kita ko, susiję su sąmoningu dokumentų laikymu pažeidžiant šnipinėjimo įstatymą, klaidingos informacijos teikimu, trukdymu vykdyti teisingumą ir sąmokslu. Daugiau detalių apie kaltinimus kol kas nėra.
Dar vienos kadencijos JAV prezidento poste šiuo metu siekiantis D. Trumpas paskelbtame įraše teigė, kad sulaukė nurodymų kitą antradienį atvykti į Majamio teismą. „Niekada nemaniau, kad kažkas panašaus gali atsitikti buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui“, – sakė jis.
D. Trumpas šia žinia pasidalino praėjus dienai po to, kai JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad federaliniai prokurorai informavo eksprezidento advokatus, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, kuriame domimasi D. Trumpo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. D. Trumpas prieš tai jau buvo tapęs pirmuoju buvusiu ar esamu JAV prezidentu, kuriam buvo pareikšti kaltinimai. D. Trumpas jų susilaukė byloje dėl pinigų, sumokėtų mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Pareiškus naujausius kaltinimus, buvęs prezidentas tvirtino esąs nekaltas ir aiškino, kad tokiu būdu Teisingumo departamentas neva kišasi į rinkimus, nes jis apklausose lenkia dabartinį JAV lyderį Joe Bideną. „Negalime leisti, kad tai tęstųsi,“ – pareiškė D. Trumpas.
Kaip trečiadienį skelbė JAV žiniasklaidos priemonės, specialusis advokatas Jackas Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų.
Nors eksprezidentas neigė įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką, jis yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, sausio 10 d. (AFP-ELTA). JAV slaptoji tarnyba pirmadienį Niujorke suėmė 72 metų vyrą, kuris, įtariama, jiems paskambino ir grasino nužudyti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, rodo baudžiamasis kaltinimas.
Bruklino prokurorai teigia, kad Thomas Welnickis „sąmoningai ir tyčia grasino nužudyti, pagrobti ir sužaloti“ buvusį Amerikos prezidentą. Teigiama, kad T. Welnickis interviu JAV Kapitolijaus policijai 2020 m. liepą pasakė, kad jei D. Trumpas „pralaimės 2020 m. rinkimus ir atsisakys atsistatydinti“, jis „įsigis ginklų ir jį nudės“.
D. Trumpas kaltinamajame akte vadinamas „Asmeniu-1“.
T. Welnickis taip pat kaltinamas praėjusių metų sausį Slaptosios tarnybos biure Long Ailende, Niujorke, palikęs du balso pašto pranešimus, kuriuose „grasino nužudyti“ D. Trumpą ir 12 neįvardytų Kongreso narių. „O taip, tai grasinimas, ateikit ir suimkit mane. Aš padarysiu viską, ką galiu, kad pašalinčiau (Asmenį-1) ir jo 12 beždžionių“, – esą sakė Kvinse gyvenantis T. Welnickis.
T. Welnickis taip pat kaltinamas praėjusį lapkritį tris kartus skambinęs į Slaptosios tarnybos biurą Niujorke iš savo mobiliojo telefono ir kiekvieną kartą prisistatė vardu. „Jis ne kartą vadino Asmenį-1 Hitleriu ir pareiškė: „Padarysiu viską, ką galiu, kad įsitikinčiau, jog (Asmuo-1) negyvas“, – rašoma kaltinime.
Per kitą praėjusio mėnesio skambutį jis pareiškė, kad „gali prasidėti naujas pilietinis karas, o ginklų pakėlimas prieš vyriausybę yra pateisinamas, kai balsai neturi reikšmės“. Pagal kaltinimą, jis pridūrė anksčiau turėjęs 22 kalibro šaunamąjį ginklą.
T. Welnickis vėliau pirmadienį turėjo pasirodyti per vaizdo konferenciją Bruklino federaliniame teisme ir išgirsti kaltinimus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žiniasklaidos koncernas vasarį paleis seniai žadėtą socialinį tinklą. „Truth Social“ programėlė tikriausiai startuos vasario 21 dieną, skelbiama „Apple“ programėlių parduotuvės „App-Store“ sąraše. Ji turės panašias funkcijas kaip „Facebook“ programos.
D. Trumpas apie savo socialinio tinklo sukūrimą paskelbė, kai „Twitter“, „Facebook“ ir „Yotube“ po Kapitolijaus šturmo prieš metus blokavo jo paskyras.
S. Trumpas sakė, kad naujoji platforma bus alternatyva jau esamoms interneto bendrovėms, kurios, jo nuomone, yra šališkos jo ir kitų konservatyvių balsų atžvilgiu. Koncerno „Trump Media and Technology Group“ (TMTG) duomenimis, socialiniu tinklu šiuo metu naudojasi kviestiniai svečiai.
D. Trumpas per savo kadenciją buvo labai aktyvus socialiniuose tinkluose, ypač – tviteryje. Kritikai kaltina jį savo pasisakymais išprovokavus Kapitolijaus šturmą, kai sausio 6-ąją formaliai turėjo būti tvirtinama D. Trumpo priešininko Joe Bideno pergalė prezidento rinkimuose.
Svarbiausi socialiniai tinklai tada blokavo jo paskyras.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 21 d. (ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Kapitolijaus šturmo metinių dieną sausio 6-ąją surengs spaudos konferenciją, praneša agentūra „Reuters“.
Spaudos konferencijos jo rezidencijoje Floridos valstijoje tema bus tos dienos įvykiai, sakoma antradienį išplatintame pranešime. Jame respublikonas dar kartą pakartojo neįrodytus savo teiginius, kad 2020 metų lapkritį vykę JAV prezidento rinkimai buvo suklastoti.
Sausio 6-osios įvykius tiria Kongreso komitetas, kuris aiškinasi ir kaltinimus, kad ir D. Trumpui tenka atsakomybė dėl tada prasiveržusio smurto.
Per Kongreso Vašingtone šturmą žuvo keturi žmonės, vienas policininkas praėjus dienai mirė nuo sužalojimų.
JAV Senate tęsiasi D. Trumpo apkaltos procesas. EPA-ELTA nuotr.
JAV Senate trečiadienį tęsiasi kadenciją baigusio šalies prezidento Donaldo Trumpo apkaltos prosesas.
Demokratų partijos apkaltos vadovams ir D. Trumpo teisininkų komandai paskirta po 16 valandų išdėstyti įžanginius argumentus.
Apkaltos proceso vadovas kongresmenas Jamie’is Raskinas iš Merilendo valstijos dieną pradėjo kalba, kurioje sakė, kad D. Trumpas užnugaryje paliko savo vyriausiojo vado pareigas.
„Įrodymai jums parodys, kad buvęs prezidentas (Donaldas) Trumpas nebuvo nekaltas stebėtojas, – sakė J. Raskinas. – Įrodymai parodys, kad jis akivaizdžiai pakurstė sausio 6-osios sukilimą. Jie parodys, kad Donaldas Trumpas atsisakė savo vyriausiojo vado vaidmens ir tapo vyriausiuoju pavojingo sukilimo kurstytoju.“
Antradienį abi partijos ginčijosi, ar apkaltos buvusiam prezidentui iškėlimas neprieštarauja šalies Konstitucijai. Po visą dieną trukusių įnirtingų diskusijų Senatas balsavo 56:44 tęsti apkaltos bylos nagrinėjimo procesą, prie demokratų prisijungus tik šešiems respublikonams.
Nors demokratams tereikėjo įprastos balsų daugumos tęsti apkaltos procesą, tik nedidelis respublikonų palaikymas beveik užtikrina, kad D. Trumpas per galutinį balsavimą nebus nuteistas. Tam yra reikalingas dviejų trečdalių senatorių pritarimas, o tai reiškia, kad teigiamą žodį turėtų tarti net 17 respublikonų.
JAV istorijoje iš viso surengti keturi apkaltos procesai, du iš jų – būtent D. Trumpui. Nė vienam prezidentui ar kitam federaliniam pareigūnui istorijoje apkalta nebuvo surengta du kartus.
Atstovų rūmai pareiškė kaltinimus D. Trumpui sukilimo kurstymu, tvirtindami, kad prezidento retorika per sausio 6 d. vykusį kampanijos renginį paskatino jo rėmėjus šturmuoti Kapitolijaus pastatą.
Per incidentą mirė penki žmonės, įskaitant policijos pareigūną.
Pirmasis D. Trumpo apkaltos procesas truko beveik tris savaites, tačiau antrasis veikiausiai bus trumpesnis, kadangi galutinis balsavimas gali būti surengtas jau kitą savaitę.
Kaip ir per pirmąjį apkaltos procesą, D. Trumpas atsisakė atvykti į Senatą pateikti parodymų.
Džo Baideno priesaika. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) teigia, kad buvęs prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) laikėsi tradicijos ir Ovaliniame kabinete jam paliko „labai kilnų“ laišką. Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.
„Prezidentas parašė labai kilnų laišką“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
„Laiškas yra privatus, todėl nekalbėsiu apie jį, kol nepasikalbėsiu su juo (D. Trumpu)“, – teigė naujasis JAV prezidentas.
Iki trečiadienio nebuvo aišku, ar D. Trumpas laikysis tradicijos ir paliks laišką savo įpėdiniui, nes buvęs prezidentas pasirinko praleisti J. Bideno inauguracijos ceremoniją bei oficialiai jo taip ir nepasveikino su pergale rinkimuose.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį teigė esanti „įtūžusi ir labai nuliūdinta“ dėl Donaldo Trumpo rėmėjų JAV Kapitolijuje įvykdytų riaušių. Kanclerė tvirtino, kad dėl jų iš dalies kaltas ir D. Trumpas.
„Man labai gaila, kad prezidentas D. Trumpas nuo lapkričio negali pripažinti pralaimėjimo ir negalėjo vakar“, – teigė A. Merkel.
„Pakurstytos abejonės dėl rinkimų rezultatų sukūrė tokią atmosferą, dėl kurios vakarykščiai įvykiai apskritai tapo įmonomi“, – sakė kanclerė.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiantis susitikti su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduro ir pažymėjo, kad ne visai pasitiki Venesuelos opozicijos lyderiu Juanu Guaido.
Venesueloje nuo 2019 m. sausio vyksta kova dėl valdžios, o J. Guaido yra pasiskelbęs laikinuoju prezidentu ir siekia nuversti N. Maduro, kuris po nesąžiningų rinkimų eina prezidento pareigas antrą kadenciją.
Beveik 60 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, pripažino J. Guaido teisėtu šalies lyderiu, tačiau Kinija ir Rusija remia N. Maduro, kurio režimui įvestos griežtos Vašingtono sankcijos.
Nepaisant įtampos D. Trumpas naujienų portalui „Axios“ duotame interviu tikino esąs atviras susitikimui su N. Maduro.
„Aš galbūt tai svarstyčiau… N. Maduro norėtų susitikti, o aš niekada neprieštarauju susitikimams, žinote, retai prieštarauju susitikimams“, – sakė D. Trumpas.
Nikolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.
„Visada sakau – susitikimuose pralaimima labai nedaug, bet iki šiol aš juos atmesdavau“, – teigė JAV prezidentas.
Nepaisant JAV vyriausybės paramos J. Guaido, „Axios“ pranešė, kad interviu metu D. Trumpas „parodė ne visai pasitikįs J. Guaido“.
D. Trumpas esą teigė „tvirtai besipriešinąs tam, kas vyksta Venesueloje“, tačiau, kalbėdamas apie J. Guaido pripažinimą laikinuoju prezidentu, pridūrė: „Aš su tuo sutikau. Šiaip ar taip, nemanau, kad tai buvo reikšminga.“
JAV viceprezidento Mike’o Pence’o kabineto darbuotojas susirgo koronavirusu, penktadienį pranešė atstovė.
„Su šiuo individu nei Donaldas Trumpas, nei M. Pence’as artimai nekontaktavo. Toliau bandome atsekti, su kuo darbuotojas turėjo kontaktą“, – teigė M. Pence’o atstovė spaudai Katie Miller.
M. Pence’as kartu su D. Trumpu dalyvavo kasdieninėje Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje, kurios metu pranešė apie JAV kovos su viruso protrūkiu priemones.
Tai jau ne pirmas kartas, kai COVID-19 patvirtinamas kontaktą su JAV vadovais turėjusiems asmenims.
Kiek anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas asmeniui, praėjusį mėnesį apsilankiusiam konferencijoje, kurioje dalyvavo ir D. Trumpas bei M. Pence’as.
D. Trumpui praėjusią savaitę buvo atliktas COVID-19 testas, jis buvo neigiamas. Pasitikrinti JAV prezidentas sutiko po to, kai jo rezidencijoje Floridoje apsilankiusiai prezidentinei delegacijai iš Brazilijos vėliau buvo patvirtintas koronavirusas.
Bernie Sandersas. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Maskva kišasi į JAV prezidento rinkimus, kad padėtų Bernie Sanderso rinkimų kampanijai, demokratų kandidatas pareikalavo, kad Rusija nesikištų į rinkimus.
B. Sandersas žurnalistams tvirtino, kad JAV žvalgybos pareigūnai „maždaug prieš mėnesį“ informavo jį apie Rusijos bandymus kištis į 2020 m. JAV prezidento rinkimus.
„The Washington Post“ penktadienį paskelbė, kad pareigūnai B. Sandersui sakė, esą Maskva siekia padėti jo prezidentinei kampanijai, nors neaišku, kokiu būdu Rusijos bando padėti B. Sandersui.
Pasak leidinio, žvalgybininkai apie Rusijos kišimąsi informavo ir prezidentą Donaldą Trumpą.
„Kitaip nei Donaldas Trumpas, aš nelaikau Vladimiro Putino savo geru draugu. Jis yra autokratinis banditas, kuris bando sunaikinti demokratiją ir sutriuškinti disidentus Rusijoje“, – teigė B. Sandersas.
„Tiesa sakant, man nerūpi, ką V. Putinas nori matyti prezidento poste. Mano žinia V. Putinui yra aiški: nesikiškite į Amerikos rinkimus, kaip prezidentas, aš pasirūpinsiu, kad taip ir būtų“, – pareiškė demokratų kandidatas.
JAV žvalgybos tarnybos anksčiau patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui juos laimėti, daugiausia tai vyko socialinių tinklų pagalba. Pats D. Trumpas ne kartą viešai abejojo žvalgybininkų išvadomis.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Save vadinantis demokratiniu socialistu B. Sandersas tvirtino, kad bet koks Rusijos kišimasis yra nepriimtinas.
„Bjaurus dalykas, kurį jie daro – mačiau dalį jų įrašų tviteryje ir kitų dalykų – jie bando mus suskaldyti“, – Kalifornijoje žurnalistams sakė B. Sandersas, prieš išskrisdamas į Nevadą, kur šeštadienį (Lietuvos laiku – sekmadienį) vyks demokratų pirminiai rinkimai.
„Jie bando sukelti chaosą, jie bando sukelti neapykantą Amerikoje“, – pridūrė B. Sandersas.
D. Trumpas, kalbėdamas rinkimų kampanijos renginyje Las Vegase naujus pranešimus apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus vadino dezinformacija.
D. Trumpas sakė girdėjęs „gandą“, kad „V. Putinas nori, kad aš būčiau išrinktas“. Tačiau, klausė JAV prezidentas, „ar ne geriau jam būtų Bernie (Sandersas)?“
D. Trumpas ne kartą kritikavo B. Sanderso kairiųjų pažiūrų politiką, nes Vermonto senatorius esą stumia demokratų partiją link „socializmo“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino technologijų milžines „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ šališkumu opozicinės Demokratų partijos naudai. Tai Jungtinių Valstijų vadovas pareiškė kitą dieną po to, kai Senato paskelbta ataskaita atskleidė, kad Rusijos agentai naudojosi socialiniais tinklais, siekdami pakreipti 2016 metų rinkimų baigtį D. Trumpo naudai.
„Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ yra tokios palankios demokratams, kad net juokinga!“ – tviteryje rašė D. Trumpas.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
„Išties, „Twitter“ apsunkino žmonių prisijungimą prie @realDonaldTrump (D. Trumpo paskyros tviteryje, – ELTA). Jie pašalino daug vardų ir itin sulėtino (sekėjų skaičiaus) augimo lygį ir greitį. Jie pripažino: NIEKO dėl to nedarė!“ – tvirtino JAV vadovas.
Pirmadienį paviešintame JAV Senato žvalgybos komiteto užsakymu atliktame tyrime kalbama apie Sankt Peterburge įsikūrusios Interneto tyrimų agentūros (IRA) organizuotą kampaniją, kuria siekta pakenkti demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton. To stengtasi pasiekti kurstant dešiniųjų sąmokslo teorijas ir skatinant nebalsuoti tradiciškai liberalių pažiūrų visuomenės grupes, pavyzdžiui, afroamerikiečius.
Vienoje iš IRA sukurtų paskyrų, pavadintoje „Blacktivist“, buvo skelbiamos tokios ir panašios žinutės: „Hillary Clinton nerūpi niekieno gyvybės. Hillary Clinton rūpi tik balsai.”
Kita vertus, ištyrę 3 841 IRA paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir „YouTube“, tyrėjai pastebėjo, kad dalis šių paskyrų stengėsi skatinti balsuoti respublikonams prijaučiančius baltaodžius amerikiečius.
Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.
Dienraštis „The Washington Post“ pirmadienį pranešė, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus, Maskvos agentai nusitaikė į specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus bei galimą išrinktojo prezidento komandos ir Maskvos bendrininkavimą.
Galimą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus tiriančio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio bendradarbiai ir prezidento Donaldo Trumpo advokatai atnaujino konsultacijas dėl Baltųjų rūmų šeimininko susitikimo su tyrėjais. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak jo šaltinių, šio klausimo svarstymas anksčiau buvo laikinai nutrauktas, kadangi buvo rengiami raštiški D. Trumpo atsakymai į R. Muellerio klausimus. Jie buvo perduoti specialiojo prokuroro pavaldiniams lapkričio mėnesį. Kaip pažymi televizijos kanalas, dabar R. Muelleris leido suprasti, kad vis dar norėtų užduoti klausimų D. Trumpui asmeniniame pokalbyje. JAV prezidento teisininkai šiuo metu tam prieštarauja.
R. Muelleris nuo praėjusių metų gegužės tiria galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jis pateikė kaltinimus 19-kai asmenų, tarp kurių – penki amerikiečiai, 13 rusų ir vienas olandas. Liepą apie kaltinimus dar 12-kai asmenų, kurie, kaip teigia Vašingtonas, yra Rusijos karinės žvalgybos darbuotojai, pranešė JAV teisingumo departamentas.
D. Trumpas ir jo padėjėjai neigia įtarimus, kad rinkimų kampanijos metu buvo palaikomi neteisėti kontaktai su Rusijos atstovais. Maskva taip pat tvirtina nemėginusi daryti poveikio rinkimų rezultatams.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Irma Ąžuolė
Kadenciją baigiant prezidentei Daliai Grybauskaitei, didžiąja intriga tampa kitų metų pavasario rinkimai. Ruošdamasi palikti rūmus Daukanto aikštėje, jų šeimininkė investuoja į savo valdą Bajorų gyvenvietėje. Apie prezidentinės bibliotekos-muziejaus kūrimą neužsimenama. Kaune veikiantis Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka ir muziejus, panašu, ir toliau liks vienintelis Lietuvoje.
Tuo tarpu už Atlanto
Tuo tarpu už Atlanto prezidentiniai centrai yra įstatymais įtvirtina tradicija.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Įpusėjus JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai, visuomenėje ta tema apstu pasvarstymų, miklina liežuvį komikai: tai būsianti prezidentinė tviterio (ne knygų) biblioteka, ne tik Los Andžele, bet ir Čikagoje bei Niujorko mieste, su milžiniška suvenyrų parduotuve, o šmaikštūs žurnalistai jau turi pririnkę aibę auksinių prezidento posakių, kurie galėtų puikuotis ant būsimos įstaigos sienų. Jau sukurti ir virtualūs 3D muziejai!
Barakas Obama
Amerikiečiai nekantrauja, kada bus atidaryta 44-ojo JAV prezidento (2009–2017) Barako Obamos prezidentinė biblioteka ir muziejus.
Planuojama, kad jis duris atvers apie 2020–2021 m. Garbę steigti šį centrą pelnė Čikagos universitetas, kuriame dėstytojavo Obama. Laukiama, kad naujoji prezidentinė biblioteka taps lankomiausia JAV. Ji bus naujo modelio, skaitmenizuota. Be to, JAV istorijoje pirmojo prezidento afroamerikiečio centras patrauks daug afroamerikiečių lankytojų.
Mintis kilo Ruzveltui
Franklinas Ruzveltas
Šiuo metu JAV veikia 13 prezidentinių bibliotekų tinklas, administruojamas Prezidentinių bibliotekų biuro. Kiekvienos tokio pobūdžio įstaigos kūrimas yra kontroliuojamas nacionalinės administracijos, o atidarymas tampa reikšmingu įvykiu.
Nepaisant nuo seno visuotinai pripažįstamos šalies prezidentų paveldo istorinės reikšmės, iki XX a. vidurio dokumentai paprastai buvo laikomi privačia nuosavybe.
Mintis, kad archyviniai dokumentai bei įvairūs su prezidento gyvenimu susiję daiktai gali būti įdomūs ne tik studentams, istorikams bei žurnalistams, bei ir plačiajai visuomenei, pirmajam kilo Franklinui Delanui Ruzveltui, 32–ajam prezidentui (1933–1945).
Pastato statybai jis paskyrė savo šeimos žemės sklypą Niujorko valstijoje, o 1941 m. naujo tipo kultūros centras, po vienu stogu vienijantis archyvą, biblioteką ir muziejų, jau atvėrė duris lankytojams.
Tradicijos tęstinumą lėmė 1945 m. priimta nuostata, kad postą palikęs prezidentas steigia savo prezidentinę biblioteką.
Ekspozicijoje net lėktuvas
Iš JAV veikiančių prezidentinių bibliotekų populiariausia yra Ronaldo Reigano.
Ronaldas Reiganas su žmona Nensi
Dvi kadencijas (1981–1989) pareigas ėjusio 40–ojo JAV prezidento centras, įkurtas Kalifornijos valstijoje, yra pats didžiausias ir prabangiausias. Ekspozicija ir biblioteka užima per 14 tūkst. kv. m, be to, yra 8,4 tūkst. kv. m ploto angaras, skirtas prezidentiniams lėktuvams „Boing-707“.
Lankytojai gali po lėktuvo sparnu atsisėdę gurkšnoti kavą, gėrėtis prezidento limuzinų kortežu… Ekspozicijoje yra net Berlyno sienos fragmentas.
Pagal amerikietišką tradiciją – Kaune
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
2016–ųjų pavasarį Kaune atidaryta dvi kadencijas (1998–2003, 2004–2009) prezidento pareigas ėjusio Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Tai vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, trečioji Europoje.
Nieko stebėtino, kad tokia įstaiga įkurta Kaune. 92-ejų Prezidentas Valdas Adamkus šiame mieste gimęs, yra jo patriotas.
Išskirtinis pastatas S.Daukanto g. 25, kuriame įkurta prezidentinė biblioteka. 1922–1934 m. čia veikė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Tai primena ant fasado pritvirtinta memorialinė lenta.
Nutarus steigti prezidentinę biblioteką, iniciatyvos ėmėsi Vytauto Didžiojo universitetas, o Kauno miesto savivaldybė skyrė istorinį pastatą, kurį reikėjo remontuoti bei restauruoti.
Kaip pasakoja prezidentinės bibliotekos vadovas Arūnas Antanaitis, tai, kad V. Adamkus didelę gyvenimo dalį pragyveno JAV, yra svarbi aplinkybė, suformavusi demokratiškas pažiūras, atvirumą. Toli gražu ne kiekvienas galėtų taip atsiverti, atiduoti dalį savęs: šeimos paveikslus, biblioteką (sukaupta unikali disidento Aleksandro Štromo knygų kolekcija), veiklos archyvus, dienoraščius, nuotraukas, apdovanojimus, asmeniškus laiškus…
Kultūrinėje erdvėje rengiamos įvairios parodos, vyksta diskusijos ir kiti renginiai.
Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje lankėsi bent aštuoni užsienio šalių prezidentai: Latvijos – Valdis Zatlers, Lenkijos – Lechas Valensa, Ukrainos – Leonidas Kučma ir kt.
Europoje ir net Afrikoje
Pagal amerikietišką tradiciją pirmoji Europoje prezidentinė biblioteka-muziejus įkurta Rusijoje. Jekaterinburge veikia prezidento Boriso Jelcino centras, apimantis muziejų, parodų sales ir diskusijų centrą, biblioteką.
Borisas Jelcinas
Prahoje įsteigtas Čekijos prezidentui Vaclavui Havelui dedikuota biblioteka.
Prezidentinę biblioteką sumanė įsteigti ir Nigerijos prezidentas (1976–1979, 1999–2007) Olusegunas Obasandžas. Tiesa, veiklos modelis ganėtinai išplėtotas pramogine kryptimi: tai didžiausias laisvalaikio bei pramogų centras su plaukimo baseinu, viešbučiu ir barais bei kitomis pasilinksminimo vietomis.
Stengiamės nepraleisti nė vieno viešojoje erdvėje pasirodančio buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco komentaro. Kai kurie Jurijaus Šveco, beje, kadaise žvalgybos mokslus krimtusio kartu su Vladimiru Putinu, tekstai jau paskelbti portale slaptai.lt lietuvių kalba.
Ir naujasis J.Šveco interviu, pasirodęs ukrainiečių leidinyje GORDONUA.com (interviu autorė – Natalija Dvali) lapričio 15-ąją, – svarbus. Omenyje turiu tekstą, pavadintą „Putinui apibrėš teritoriją, kurioje jis gali vaikščioti“.
Kuo jis įdomus, svarbus, aktualus? Prieš keletą dienų pateikėme pirmąją dalį: https://slaptai.lt/jurijus-svecas-bezdzione-su-ginklu-rankoje/
Šiandien pateikiame dar keletą į atmintį įsirėžusių pastebėjimų.
Pavyzdžiui, Jurijus Švecas mano, kad Vladimiras Putinas, organizavęs Sergejaus Skripalio nunuodijimo operaciją Solsberyje, sudavė mirtiną smūgį GRU reputacijai. Tas smūgis žemiau juostos lygintinas su į Vakarus pabėgusio S.Skripalio išdavystėmis (pavyzdžiui, šis perdavė britams GRU darbuotojų vidaus telefonų knygą, o tai – labai svarbu). Iki tol Rusijos žvalgybos reputacijai taip stipriai pakenkęs buvo tik GRU generolas Poliakovas, net 25 metus slapta dirbęs amerikiečiams, kol jo galų gale jo neišdavė CŽV darbuotojas Oldridžas Eimsas (1988-aisiais už išdavystę Poliakovą sušaudė Maskvoje).
J.Švecas įsitikinęs, kad bet kokios žvalgybos profesinis ir intelektualinis lygis – tai pirmiausia jos vadovų lygis. Galima surinkti tūkstantį pačių gabiausių, sumaniausių, profesionaliausių žvalgų, bet jeigu jiems vadovaujantys asmenys bus žemo lygio, tai ir tie superprofesionalai nesugebės nieko doro nuveikti. Jei GRU vadovauja „Nuorūka“ (Vladimiro Putino pravardė), tai toji žvalgyba ir bus „nuorūkos“ lygio. Kadangi aukščiausioje Rusijos valdžioje sėdi V.Putinas, nei GRU, nei FST, nei SVR negali būti protingesnės nei jų bosas. Ir kai Vakaruose galų gale suvokė, koks tikrasis Rusijos žvalgybų lygis, kai pamatė, kad elitinio GRU elitiniai darbuotojai tesugeba taip nemokšiškai atlikti paprasčiausią nunuodijimo operaciją, – rimtai išsigando. Nes juk mygtukas, kurį nuspaudus prasidėtų atominis karas, – „Nuorūkos“ rankose.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Taigi Vakarai traukiasi iš Vidutinio ir artimojo nuotolio raketų mažinimo sutarties – pradeda jas vėl gaminti. Skirtingai nuo Kremliaus blefavimo, esą Rusija geba pasigaminti labai galingų raketų, Vakarų pagamintos raketos bus išties galingos. Ir V.Putinui bus pasakyta: bent milimetrą pajudėsi už nubrėžtos raudonosios linijos, tos raketos labai greitai atsidurs tavo pašonėje.
Bet ginklų varžybų nebus. Nes varžyboms reikia mažų mažiausiai dviejų žaidėjų. Rusija – ne žaidėjas. Ji tam neturi nei lėšų, nei jėgų. Taigi ginkluosis tik Amerika. Štai kokių rezultatų pasiekė „Nuorūka“, puldinėdama ir terorizuodama Vakarus.
Į žurnalistės Natalijos Dvali klausimą, ar Amerikos perspėjimų šį sykį V.Putinas išsigąs, J.Švecas atsakė teigiamai – išsigąs. 1980-aisiais metais Kremliaus vadovai tapo sukalbami labai greitai – vos tik amerikiečiai Vakarų Europoje dislokavo savo raketas „Peršingus“. Geopolitinės Kremliaus intrigos liovėsi tą pačią akimirką.
Beje, kai amerikiečiai išdėstė Vakarų Europoje raketas „Peršing“, Kremliuje pasikeitė net vadovai. Kremliui reikėjo su Vašingtonu pradėti derybas, kad šie atitrauktų savo raketas. Bet JAV vadovybė nenorėjo derėtis su tais, kurie juos privertė išvystyti raketų dislokavimo programą. Sovietams štai tada teko į Kremlių įsileisti naujų, šviežesnių veidų. Taip Kremliuje atsirado Michailas Gorbačiovas. Todėl J.Švecas mano, kad netrukus iš Rusijos užsienio reikalų ministro posto bus priverstas atsistatydinti Sergejus Lavrovas.
Žurnalistės N.Dvali klausimas: kodėl būdamas lojalus V.Putino režimui D.Trampas pasitraukė iš raketų dislokavimo ypatumus apibrėžiančios sutarties?
J.Švecas atsakė: už tai reikia dėkoti Vovai, kuris nusprendė išmėginti kišimosi į JAV rinkimus žaidimą. Rezultatas – priešingas nei tikėjosi Vova. Dabar D.Trampas įstumtas į labai konkrečius rėmus – vos tik pradėtų ginti V.Putiną, tuoj pat sulauktų Kongreso ir JAV politinio elito baudų – apkalta taptų reali.
J.Švecas teigia, kad būtent Barako Obamos valdymo metais Vašingtonas pataikavo Kremliui visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas pasakoja, kaip V.Putinas elgėsi, kai į Maskvą oficialaus vizito atskrido B.Obama. Ogi maudėsi baseine. Pasak J.Šveco, sunkiai įsivaizduojama situacija: B.Obama jau netoli Kremliaus, o V.Putinas vis dar plaukioja baseine. B.Obama nurijo šią įžeidimų piliulę. O reikėjo elgtis priešingai. J.Švecas mano, kad B.Obamai reikėjo apsisukti į grįžti į oro uostą, sėsti į prezidentinį lėktuvą ir, pareiškus, „atsiprašome, iškilo nenumatytų reikalų namuose“, skristi atgal į Vašingtoną. Dabar gi V.Putinas pasijuto galingesniu vadovu net už JAV prezidentą.
Nūnai viskas pasikeitė. Kaip su V.Putinu neseniai bendravo JAV padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Džonas Boltonas? V.Putinas norėjo teigiamo amerikiečių atsakymo. Bet nesulaukė. Dž.Boltonas paaiškino, kodėl liko vien strėlės: „Rusiškas erelis sulesė visas taikos alyvuoges, todėl ir liko vien strėlės“. Tik taip galima su V.Putinu kalbėtis.
J.Švecas mano, kad V.Putinas amerikiečiams atnešė daug naudos – juos suvienijo svarbiu klausimu. Amerikiečiai šiandien neabejoja – su V.Putinu galima derėtis tik naudojant jėgos argumentus.
Žodžiu, V.Putinas – pats tikrasis Rusijos duobkasys. Ir su šiomis pareigomis jis susitvarko kuo puikiausiai. Bet kodėl, žurnalistės teigimu, Vakarai praregėjo taip vėlai ( Ukrainoje jau penkerius metus tęsiasi karas, Gruzijoje karas nugriaudėjo prieš 10 metų, o Aleksandras Litvinenka buvo nunuodytas prieš 12 metų).
J.Švecas įsitikinęs, kad Vakarai pergyvena protų krizę. JAV Konstitucija puikiai veikia tik tada, kai šalies prezidentu išrenkamas baltasis, išsilavinęs, religingas, pasiturintis, protingas, padorus žmogus. O dabar tokių Amerikoje – labai mažai. Reigano ir Tečer lygio politikų nebėra.
Bet J.Švecui labai patinka filosofo Hėgelio mintis: „Viskas, kas egzistuoja – protinga, viskas, kas protinga – tikra“. Visi dalykai, kurie nutinka, – neišvengiami.
Žurnalistė: „Naftos kainos šoktelėjo, Europos lyderiai nesiliauja važinėję į Maskvą, „Nord Stream -2“ tiesiamas Baltijos jūros dugnu…
J.Švecas: vakarų lyderiai susitinka su V.Putinu, bet dėl nieko nesusitaria. Šie susitikimai reikalingi. Susitikimai su V.Putinu būtini, kad Vakarai galėtų suvokti, ar ligonio sveikata nepablogėjo. Juk V.Putino rakose – ir atominės elektrinės, ir atominės bombos. Vakarams reikai žinoti, koks psichologinis V.Putino paveikslas. Vakarų ekonominės sankcijos duoda rezultatų, pakilusios naftos kainos nebegelbėja Rusijos, ji vis sparčiau krenta į bedugnę. Rusijai nereikia duoti pinigų ir naujausių technologijų. Visa kita atliks pats V.Putinas. Didžiausia Rusijos grėsmė – V.Putinas.
Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.
Tada žurnalistė paklausė: „Jei Rusija pasmerkta žlugti, kaip tai nutiks?“
J.Švecas: „Egzistuoja dvi galimybės. Arba lėtai, arba greitai. Lėtas kelias – tai ekonominės sankcijos. O greitas, tai, sakykim, nuodai, įberti į gėrimą. Bet jei V.Putiną greitai pašalins, tai didelė tikimybė, kad jį pakeis tokio sukirpimo veikėjai kaip Kadyrovas, Zolotovas arba Sečinas. Jau dabar Maskvoje apgyvendinti keli tūkstančiai iki dantų ginkluotų Ramzano Kadyrovo žmonių. Juos atvežė 2011 – 2012 metais, kai Maskvoje prasidėjo neramumai. O nacionalinė gvardija, galbūt sukurta kaip atsvara Kadyrovo gvardijai. Taigi Rusijos greičiausiai laukia lėta mirtis. Rusija jau seniai tapo trečiojo pasaulio šalimi, kuri egzistuoja dėka tik to, ką Dievas davė – dėl naudingų iškasenų“.
Pasak J.Šveco, ir mitas apie Rusijos galią – labai išpūstas. Rusija sugebėjo okupuoti tik Krymą ir keletą rajonų Ukrainos rytuose. O juk jos apetitas buvo žymiai didesnis: okupuoti ne tik Donecką su Luhansku, bet ir Zaporožę, Charkovą, Odesą, Hersoną, Nikolajevą – kad turėtų sausumos kelią į Krymą. V.Putino planas žlugo užimti žymią Ukrainos dalį, ir Doneckas su Luhansku tapo lagaminu be rankenos – ir temti su savimi sunku, ir palikti gaila.
O jei analizuotume patį blogiausią variantą – V.Putinas valdžioje išsilaikys dar ilgai, ir Rusija, net spaudžiama ekonominių sankcijų, nesubyrės. Ką tada daryti Ukrainai? Toks buvo kitas žurnalistės N.Dvali klausimas.
J.Švecas atsakė: nepriklausomos Ukrainos likimas – JAV rankose. Jo manymu, Ukrainos elitas privalo galų gale suvokti: arba jie draugauja su Vakarais, arba su Rusija. Trečio varianto nėra. V.Putinas daro viską, kad Ukraina judėtų Vakarų link, o ukrainiečių oligarchai – atvirkščiai. Pirmu atveju Ukraina taps nepaskandinamu Vakarų lėktuvnešiu Rusijos pašonėje. Kas nutiktų antruoju, – ir taip visiems aišku. Kaip yra pasakęs vienas amerikiečių profesorius, šalis tokia, koks jos elitas. O elitas – tai vos 10 – 15 proc. žmonių nuo visų šalies gyventojų. Ukraina šiuo metu neturi savojo elito, kuriam rūpėtų nacionaliniai klausimai. Ukraina teturi gaujas vagių, kurių vienintelis tikslas – atėjus į valdžią kaip galima greičiau praturtėti. Tokį elitą turinti šalis neturi jokių perspektyvų.Ukrainoje esama daug protingų, tautiškai susipratusių, energingų žmonių, bet jiems neleidžiama patekti į valdžią.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Tada žurnalistė pasiteiravo: „Netrukus Ukrainoje – Prezidento ir parlamento rinkimai. Ką reikia daryti, kad į valdžią patektų protingi, kompetetingi, patriotiški žmonės?“
J.Šveco atsakymas – nežinau. Prieš penkerius metus jis tikėjosi, kad savanoriai sukurs rimtą partiją, kuri iškels rimtus kandidatus. Bet kai valdžia leidžia Medvedčukui nusipirkti du centrinius televizijos kanalus, o visuomenė tokius sprendimus pasitinka tylėdama, – tada trūksta žodžių. Juk Medvedčukas – Putino svainis. Ir jis niekad niekur nėra sakęs, kad jo politinės pažiūros kiriasi nuo Putino pažiūrų. Vadinasi, – sutampa. Taigi Medvedčukas – V.Putino Trojos arklys, kurį Ukraina savanoriškai įsileidžia. Medvedčukas – tai ukrainietiškas Kvsilingas, kuris kvietė norvegus bendradarbiauti su Adolfo Hitlerio Vokietija. Po karo jį už tai sušaudė. Kaip, sakykit, po atrojo Maidano Ukrainoje galėjo atsirasti Kvislingas? Nejaugi ukrainiečiai išprotėjo?
J.Švecas pasakojo: „Aš asmeniškai publikavau „Melničenkos juosteles“ 2002-aisiais metais, kur smulkiai pasakota apie KGB agentą „Sokolovskį“. „Sokolovskis“ – tai Medvedčukas. Jums tai priminti? JAV neįsileidžia Medvedčuko dar nuo 2000-ųjų vidurio, kai tik buvo paskelbti tie įrašai. Amerika tokių dalykų nepamiršta, Ukraina – pamiršo. V.Putinas pradeda prieš Ukrainą karą, kuris nusineša 10 tūkst. gyvybių, o Kremliaus vadovo emisaras Ukrainoje įsigyja du populiarius, įtakingus televizijos kanalus“.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Tai dar vienas žurnalistės klausimas: „Ką reikia daryti, kad Vašingtonas rimtai užsiimtų Ukrainos reikalais?“
J.Švecas pabrėžė: „Liaukitės vogti, tarsi karas nurašys visas vagystes į nuotolius. Jūs gi vagiate taip, kaip narkomanai – griebiate visas, kiek tik pasitaiko po ranka, dozes, ir nė nesusimąstote, kad viena iš jų taps mirtina. Jūs manote, kad Amerika nežino, kodėl sproginėja ukrainietiški ginklų sandėliai? Susidarė paradoksali situacija: Putinas jus stumte stumia į Vakarus, o jūsų oligarchai – jus stumia kuo toliau nuo Vakarų būtent Rusijos pusėn“.
Ko nūnai bijo J.Švecas? D.Trampas dabar įstumtas į kampą. Vos tik jis pajudins pirštą V.Putino pusėn, tai reikš jo savižudybę. Jam grės apkalta. Bet J.Švecas spėja, kad galbūt D.Trampas ir V.Putinas specialiai kursto įtampą iki maskimumo, kad atsirastų pretekstas ir būtinybė susitikti ir dėl visko susitarti.
Tokios klastos nereikia atmesti. Tokiu atveju V.Putinas įgytų teisę kaip tinkamas tvarkytis artimąjame užsienyje, D.Trampo kompanijos taptų keliais milijardais turtingesnės, o pasaulis tarsi ramiau atsidustų – pavyko išvengti Trečiojo pasaulinio karo.
JAV žiniasklaida skelbia apie demokratų pergalę Atstovų Rūmuose, Senatą apgynė respublikonai. EPA-ELTA nuotr.
JAV Kongreso rinkimuose prezidento Donaldo Trumpo respublikonai prarado daugumą Atstovų Rūmuose. Demokratai ateityje čia turės daugiau kaip pusę mandatų iš 435, pranešė stotys NBC ir „Fox News“, remdamosi pirmaisiais rezultatais ir balsavusių rinkėjų apklausa. Daugumą Senate tuo tarpu apgynė respublikonai, skelbia CNN, ABC ir „Fox News“.
Vadinamuosiuose vidurio kadencijos rinkimuose valdžioje esančio prezidento partija dažniausiai patiria nuostolių. Ekspertai prognozavo, kad respublikonai šiuose rinkimuose neteks daugumos Atstovų Rūmuose, o tai apsunkins D. Trumpo valdymą. Kad respublikonai išlaikys Senatą, buvo tikėtasi.
Demokratai nuo sausio, kai pradės dirbti naujai išrinkti Atstovų Rūmai, gali pradėti prieš D. Trumpą daugybę tyrimų. Jų rezultatai gali sudaryti sąlygas D. Trumpo apkaltai. Tam Atstovų Rūmuose užtenka paprastos daugumos.
Vis dėlto apkaltai turi pritarti mažiausiai 67 senatoriai iš 100, o to tikėtis neįmanoma. Respublikonų senatoriai iki šiol tvirtai remia prieštaringai vertinamą savo prezidentą.
Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas penktadienį sutiko bendradarbiauti su specialiuoju prokuroru Robertu Muelleriu šiam tiriant galimą prezidento rinkimų komandos bendrininkavimą su Rusija.
Siekdamas išvengti antro teismo dėl kaltinimų pinigų plovimu ir neteisėtu lobizmu, P. Manafortas su prokuroru sudarė susitarimą, pagal kurį sutiko pripažinti savo kaltę dėl kaltinimų sąmokslu prieš Jungtines Valstijas bei kliudymu vykdyti teisingumą. Pagal šį susitarimą, P. Manafortui gali grėsti iki 10 metų nelaisvės. Be to, bus konfiskuoti keturi jam priklausantys milijonų dolerių vertės nekilnojamojo turto objektai, bankų sąskaitos ir gyvybės draudimo sutartis.
Apie P. Manaforto prisipažinimą paskelbta tuo metu, kai R. Muellerio tyrėjai vis didina spaudimą Baltiesiems rūmams dėl galimo D. Trumpo rinkimų komandos ir Rusijos bendrininkavimo.
Vis dėlto šis žingsnis padės išvengti potencialiai skandalingo teismo, kuris, likus vos septynioms savaitėms iki Kongreso rinkimų, D. Trumpą ir Respublikonų partiją galėjo pastatyti į itin keblią padėtį.
Vos pasirodžius pranešimui apie P. Manaforto prisipažinimą, Baltųjų rūmų spaudos atstovė nedelsdama patikino, kad tai „niekaip nesusiję“ su D. Trumpu.
P. Manafortas, D. Trumpo rinkimų komandoje dirbęs pusmetį 2016-ųjų viduryje, rugpjūtį buvo pripažintas kaltu kitoje byloje, kurioje buvo kaltinamas finansiniais nusikaltimais.
Tačiau šie kaltinimai – kaip ir kaltinimai, dėl kurių P. Manafortas prisipažino penktadienį, – nesusiję su D. Trumpo rinkimų kampanija. Jie kyla iš 2005-2014 metų laikotarpio, kai jis dirbo buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo prorusiškai partijai.
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
Baltieji rūmai griežtai sukritikavo rugsėjo 11 dieną prekyboje pasirodysiančią gerai žinomo JAV žurnalisto Bobo Woodwardo knygą apie Baltuosius rūmus prezidentaujant Donaldui Trumpui.
Knygoje „Fear: Trump in the White House“ žurnalistas B. Woodwardas tvirtina, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly’is asmeniškai vadino prezidentą Donaldą Trumpą „idiotu“, o padėjėjai kartais slėpė nuo D. Trumpo svarbius dokumentus, siekiant išvengti skubotų prezidento veiksmų.
Remiantis pranešimais, knygoje teigiama, kad J. Kelly’is abejojo protiniais D. Trumpo gebėjimais, o gynybos sekretorius Jimas Mattisas „artimiems kolegoms sakė, kad prezidentas elgiasi ir jo nusimanymas apie užsienio reikalus prilygsta „penktoko ar šeštoko lygiui“. Be kita ko, knygoje rašoma, neva D. Trumpas nurodė Pentagonui suorganizuoti Sirijos prezidento Basharo al-Assado nužudymą.
Kai kurias knygos ištraukas antradienį paskelbė JAV dienraštis „The Washington Post“. Žiniasklaidos priemonėms ir socialinio tinklo vartotojams pradėjus skelbti knygos ištraukas, Baltieji rūmai paskelbė savo pranešimą.
Baltųjų rūmų atstovės spaudai Sarah’os Sanders teigimu, „Ši knyga yra ne kas kita, kaip išgalvotos istorijos“.
Tuo tarpu D. Trumpas teigė, kad gynybos sekretoriaus J. Mattiso ir administracijos vadovo J. Kelly’io žodžiai yra „išgalvotos apgavystės“, ir pridūrė, kad B. Woodwardas dirbo demokratams. Pats J. Mattisas pavadino knygą „kažkieno lakios vaizduotės produktu“.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Sirijos vyriausybę ir jos sąjungininkus Iraną bei Rusiją „beatodairiškai“ nepulti sukilėlių kontroliuojamos Idlibo provincijos, praneša BBC.
D. Trumpas tviteryje įspėjo nedaryti „didelės humanitarinės klaidos“, kuri galėtų pražudyti šimtus tūkstančių žmonių.
Sklando kalbos, kad Sirijos vyriausybės pajėgos rengiasi plataus masto operacijai, per kurią mėgins atsiimti paskutinį šalyje likusį sukilėlių bastioną.
Jungtinės Tautos (JT) perspėja, kad tokia kampanija gali turėti katastrofiškų padarinių tūkstančiams civilių.
JAV valstybės departamentas pirmadienį taip pat įspėjo, kad Vašingtonas atsakys į bet kokią Sirijos vyriausybės arba jos sąjungininkų įvykdytą cheminę ataką.
JAV ambasadorė JT Nikki Haley savo ruožtu tviteryje rašė: „Visų žvilgsniai nukreipti į Assadą, Rusiją ir Iraną Idlibe. #JokiųCheminiųGinklų“.
