Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
Mes vis dar nenorime žinoti tiesos. Toks mūsų elgesys – natūralus. Tikroji tiesa – bjauri, kraupi. Dabartinis JAV prezidentas – visai ne tas, kuo dedasi. Joe Bidenas (Džo Baidenas) – ne Ukrainos, o Rusijos sąjungininkas. Šiandien Baltuosiuose rūmuose sėdintis politikas – ne laisvojo, ne demokratinio, ne tarptautinę teisę gerbiančio pasaulio, bet būtent karo nusikaltėlio Vladimiro Putino šalininkas.
Jei manome, kad Rusijos prezidentą V. Putiną privalu teisti tarptautiniuose karo tribunoluose, tai J. Bideną taip pat turėtume grūsti už grotų – kaip karo nusikaltėlio sėbrą. V. Putinui atseikėtume pačią griežčiausią bausmę, kokia tik įmanoma, o J. Bidenui – kiek švelnesnę. Nes J. Bidenas – tik sąjungininkas. Ne jis užpuolė Ukrainą. Jis tik netrukdo Krermliaus banditams terioti Ukrainos. Pajėgtų agresorių sugriebti už rankos, bet – nestabdo.
Beje, verslininko Devono Arčerio duoti parodymai Kongrese prieš JAV prezidento sūnų Hunterį Baideną (Hanteris Baidenas) leidžia įtarti, jog šiandieninis Baltųjų rūmų šeimininkas – dar ir korumpuotas. Ne itin stambus sukčius, bet vis tik leidęs savo sūnui prekiauti politinėmis įtakomis tarptautinėse arenose prisidengiant jo kaip viceprezidento ar net prezidento vardu.
Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje
Ypač svarbu: J. Bideno šeimos korupcijos pėdsakai pastebėti ne tik Rumunijoje ar Kinijoje, bet ir Ukrainoje, Rusijoje. Ši žinia svarbi todėl, kad tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prašė ukrainiečius atidžiai ištirti galimas korupcines Bidenų šeimos schemas Ukrainoje. Ukrainos vadovai nepanoro veltis į neva Amerikos vidaus karus tarp respublikonų ir demokratų. Bet tuo pačiu – įsivėlė.
Jei žvelgsime priekabiai, prašydamas nuodugniai ištirti J. Bideno sūnaus gudravimus Ukrainoje ponas D. Trumpas neprašė nieko nusikalstamo. Kas čia smerktino, jei kviečia ištirti galimus finansinius nusikaltimus. Tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neturėjo trukdyti teisėsaugai tirti minimas nusikalstamas veikas. Jei jau atvirai, jis pats, be D. Trumpo raginimų, privalėjo domėtis korupcija niekam nedarant jokių išimčių. Bet P. Porošenka, deja, pasirūpino, kad Ukrainos generalinis prokuroras, ėmęsis tirti H. Bideno veiklos, netektų savo posto. Firmos, su kurios vardu sietas H. Bideno vardas, vyriausiasis buhalteris nušautas Kijeve, o pats firmos vadovas pasitraukė į Kiprą, kur ypač stipri Rusijos žvalgybų įtaka.
Taigi tuometinis Ukrainos vadovas pasielgė … korumpuotai (kokią taktiką pasirinko šiandieninis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis – kito straipsnio tema). P. Porošenka sąmoningai nesidomėjo J. Bideno sūnaus veikla Ukrainoje. P. Porošenka pasielgė ne tik amoraliai, bet dar ir pats, to nenorėdamas, įsivėlė į JAV politines vidaus kovas. Vaizdžiai tariant, D. Trumpą ir jo respublikonus pasiuntė velniop visas viltis siedamas tik su J. Bideno demokratais. Kokia ironija, vėliau pasirodė, kad J. Bideną labiau domina draugystė su V. Putinu, nei su Ukraina. Galima net įtarti, jog J. Bidenas pajuto Ukrainą esant jo Achilo kulnu, suprato, jog Ukraina – jo silpnoji pusė, ir dabar sąmoningai trokšta jos pralaimėjimo. Tegul V. Putino kariauna ją okupuoja, tuomet visi galimi korupcijos ryšiai tikrai prapuls skradžiai žemę.
Po šių žodžių oponentai mane greičiausiai mintyse draskys į skutelius. Jų akimis žvelgiant, Ukraina šiandien gyva tik asmeninio J. Bideno rūpesčio dėka.
Prisipažinsiu, šių eilučių autorius taip pat ilgokai priešiškai žvelgė į JAV prezidentą respublikoną D. Trumpą. Tiesa, slaptojo agento liudijimai, esą kartą Maskvoje viešėjęs verslininkas D. Trumpas pasikvietė į viešbutį prostitučių ir … Rusijos slaptųjų tarnybų buvo supainiotas nematomais kompromitavimo pančiais, – įdomūs. Bet jie – banaloki, primityvoki. Šiandien akivaizdu, kad jie – laužti iš piršto. JAV teisėsauga ilgainiui juos atmetė kaip nepagrįstus išsigalvojimus. Be to, atkreipkite dėmesį, kas gi tikrieji subliuškusio tyrimo užsakovai? Ogi Amerikos demokratai.
Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus
Pareiškimai, jog D. Trumpas, antrą sykį nepatekęs į Baltuosius rūmus, kurstė amerikiečius maištauti, kelti riaušes, – taip pat pritempti už ausų. Jei Amerika – laisva šalis, kiekvienas JAV pilietis, įskaitant ir eksprezidentą, turi teisę reikšti nuomonę dėl rinkimų skaidrumo, turi teisę raginti tautiečius piktintis, protestuoti, mitinguoti. Tačiau tai nereiškia, kad jis atsakingas už protestų ir mitingų metu kilusius incidentus.
Galų gale kvaila kaltinti eksprezidentą, esą šis savo viloje neteisėtai laikė slaptų dokumentų. Remiantis JAV Konstitucija, prezidentas turįs teisę dokumentus paženklinti tiek žyma „Secret“, tiek šitą antspaudą – panaikinti.
Nūnai jau skelbiama, kad D. Trumpui inkriminuojama iš viso net penketas nusikaltimų. Ar tik senukas J. Bidenas ir jo komanda nepersistengė bandydami D. Trumpui prikergti visas pasaulio nuodėmes ir nusikaltimus? JAV istorijoje nėra atvejo, kad teisėsauga taip aršiai ir uoliai persekiotų buvusįjį prezidentą. Pastangos bet kokia kaina žlugdyti D. Trumpą neleidžiant jam antrą sykį balotiruotis į JAV prezidento postą primena Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos aršumą susidorojant su savais oponentais bei konkurentais (tai – Konstantino Borovojaus palyginimas). Skirtumas tik toks, kad Amerikoje oponentai nedingsta be žinios (vis dar nėra likviduojami), o štai Baltarusijoje – žudomi.
Stebėsitės, kodėl nebeprisimenu D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje, kur JAV prezidentas kadaise dievagojosi mylįs ir gerbiąs Rusijos diktatorių? Taip, už tai D. Trumpą kritikavau vienoje iš savo ankstesnių publikacijų. D. Trumpo flirtas su Kremliaus diktatoriumi Suomijos sostinėje atrodė skandalingas, šokiruojantis.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Bet juk svarbu analizuoti ne vien pareiškimus. Lyginkime politikų žodžius ir konkrečius politikų žingsnius. O tiesa štai kokia: kol D. Trumpas prezidentavo, V. Putinas tupėjo tarsi pelytė po šluota. Nieko nepuldinėjo, niekam negrūmojo kumščiais. Nei Ukrainai, nei Gruzijai, nei Moldovai, nei Lenkijai (Gruzija užpulta ir Krymas okupuoti tuomet, kai JAV Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo demokratai Barakas Obama ir jo dešinioji ranka J. Bidenas). Akivaizdžiausias paradoksas: neva V. Putinas ir D. Trumpas – vandeniu neperliejami draugužiai, bet Kremliaus diktatorius puola Ukrainą būtent tada, kai į Baltuosius rūmus įžengia J. Bidenas! Turėtų būti atvirkščiai: jei V. Putinas ir J. Bidenas – tarsi šuo su kate, o su D. Trumpu – vos ne kraujo broliai, tai Kremliaus agresoriui veržtis į Ukrainą būtų buvę parankiau D. Trumpo prezidentavimo laikais!
Taip, D. Trumpas anuomet Helsinkyje su V. Putinu burkavo itin šlykščiai. Tačiau D. Trumpas neleido Kremliaus diktatoriui užsilipti ant sprando. D. Trumpas atšaukė tuometinio JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno draudimus tiekti Ukrainai kovos ginklus, pavyzdžiui, “Jawellin” ir “Stinger”. D. Trumpas sunaikino Sirijoje įsitvirtinusią kelių šimtų “Wagner” samdinių grupuotę. D. Trumpas uždarė Kremliui naudingą dujotiekį “Nord Stream 2”. D. Trumpas kritikavo tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už tai, kad ši gynybos reikmėms neskiria būtinų lėšų ir tokiu būdu silpnina visą NATO. Taigi D. Trumpas nesibaimino jokių V. Putino eskalacijų, įskaitant – žvanginimus atominėmis bombomis.
O kaip elgiasi J. Bidenas, tapęs JAV prezidentu? V. Putiną pavadina nusikaltėliu, tačiau valstybei, kurią atakuoja šis nusikaltėlis, neduoda jokių rimtų ginklų. Svarbu pabrėžti ne tik kokybės, bet ir kiekybės klausimus. Neduoda ukrainiečiams tiek rimtų ginklų, kiek reikėtų veiksmingai gynybai bei veiksmingam kotrpuolimui. Jau pavargau kartoti, kiek per šiuos pusantrų metų J. Bideno administracija kartojo – neduosime to, neduosime ano, neduosime trečio. Lengviau išvardinti, ko nedavė, nei tuos ginklus, kurie buvo nusiųsti. Net šiandien, kai karas jau tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, J. Bidenas vis dar delsia Ukrainos kariams paaukoti užtektinai tankų (trisdešimt ar keturiasdešimt tankų – greičiau pasityčiojimas, nei rimta pagalba), vis nesiryžta atgabenti toliašaudžių pabūklų, kad ukrainiečiai galėtų bombarduoti karinius objektus Rusijos teritorijoje, nedovanoja modernių karo lėktuvų, be kurių neįmanomas rimtas kontrpuolimas. Toks skūpumas nepateisinamas, mat tiek toliašaudžių pabūklų, tiek kelis šimtus kilometrų lekiančių sviedinių, tiek tankų, tiek naikintuvų JAV turi užtektinai. Vaizdžiai tariant, padovanotų Ukrainai tūkstantį tankų, ir nė nepajustų nuostolių. Dabar gi siunčia trisdešimt šarvuotų mašinų ir dedasi labai dosnūs. Net ir garsusis Aleksejus Arestovičius, nuo pat karo pradžios mums pūtęs į akis miglą, jog Vašingtonas užvertė Ukrainą ginklais, todėl ukrainiečių kariai tuoj pradės rimtą kontrpuolimą, karts nuo karto, bet vis dar nenoriai, prasitaria, esą jis asmeniškai nebebijo D. Trumpo sugrįžimo valdžion. Bet vis dar nedrįsta pripažinti, jog per pusantrų metų J. Bidenas skyrė Ukrainai ginklų tik tiek, kad ukrainiečiai … nebūtų visiškai sužlugdyti
Ypač niekšiška JAV prezidento J. Bideno pozicija dėl Ukrainos oro gynybos reikalų. Regis, Ukrainos oro erdvės gynyba – šventas reikalas. Mat Rusijos kariškiai atakuoja ne tik karinius, bet ir civilius objektus visoje Ukrainoje. Žūsta vaikai, moterys, seneliai, gelbėtojai. Tačiau J. Bidenui nusispjaut į ukrainiečių civilių aukas. Ukrainos oro erdvė – vis dar neuždengta, vis dar skylėta. Tie keli “Patriot” tokiai šaliai kaip Ukraina – tai tik keli lietaus lašai dykumoje.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, prisiminkime, kaip J. Bidenas pompastiškai šaukė, jog ekonominės sankcijos, kurias Rusijai taiko amerikiečiai, bus tokios veiksmingos, kad V. Putinas pasijus atsidūręs … pragare. O štai ekonomistas Andrėjus Ilarionovas paskaičiavo, jog nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Rusijos ekonomika ženkliai sustiprėjo žvelgiant į BVP skaičiuojant doleriais. Pasiekė 21 proc. ribą. Ūgtelėjo net trejetą sykių.
O ir nuolatiniai J. Bideno pareiškimai, esą Vašingtonas užvertė Kijevą milijardinėmis paramomis, – neturi nieko bendro su tikrove. Nuo 2022-ųjų vasario mėnesio Ukrainai skirta ne 120-ies, ne 60-ies, ne 40-ies, o tik maždaug 19 milijardų dolerių parama išskirtinai karinėms reikmėms. Per mėnesį – maždaug du milijardai. Tokia skaudi realybė. Lyginant su tuo, kaip JAV rėmė Pietų Vietnamą, Pietų Korėją, Afganistaną, teberiame Izraelį – tai tik kapeikos, tik grašiai.
Dar prisiminkime, ką J. Bidenas tauzijo Vilniuje apie Ukrainos perspektyvas patekti į NATO (neva trūksta demokratiškumo). Dar pridėkime CŽV vadovo Wiljamso Biornso (William J. Burns) vizitus į Maskvą, jo derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų vadovais. Dar pridėkime J. Bideno komandos pareiškimus, jog Vašingtonas nesiekia Rusijos pralaimėjimo, netrokšta V. Putino žlugimo. Dar pridėkime J. Bideno administracijos atstovų teigimus, esą Kijevo ir Maskvos dvikovą būtina stabdyti derybomis be jokių įpareigojimų Kremliui išvesti visas savo kariaunas iš okupuotų Ukrainos žemių, – ir turėsime užtektinai liūdną vaizdelį.
Juodasis klaustukas
Beje, dirsčiodami Vašingtono pusėn, kaip J. Bidenas neduoda karinės pagalbos ukrainiečių kariams, Ukrainą kapituliuoti jau ragina net NATO vadovai. Vienas iš paskutiniųjų akibrokštų – NATO atstovas leptelėjo, kad Ukraina turėtų paaukoti Rusijai žemes, kurias V. Putinas jau okupavo, ir tuomet įsivyraus taika bei ramybė. Tiesa, vėliau tas genseko J. Stoltenbergo sekretorius ukrainiečių atsiprašė. Tačiau atsiprašymas – neįtikinamas. To “taikos mylėtojo” lūpomis NATO generalinis sekretorius, matyt, tiria valstybių nuotaikas, kaip jos reaguos? Praleis negirdom ar piktinsis?
Mano supratimu, po tokio niekšiško pliurptelėjimo turėtų būti lauk išmestas ne tik minėtas “taikos mylėtojas”, bet ir po velnių tegul kulniuoja pats generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. J. Stoltenbergas – silpnas NATO lyderis, nes V. Putinas užpuolė Ukrainą būtent jo, J. Stoltenbergo, vadovavimo laikais.
Tačiau tikroji atsakomybė už Rusijos siautėjimus vis tik krenta ant J. Bideno pečių. Jei šiandieninė JAV administracija būtų tinkamai parėmusi Ukrainos karius, šiandien padėtis būtų visai kitokia.
Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį stos prieš teismą, kad atsakytų į kaltinimus sąmokslu siekiant sužlugdyti 2020 metų rinkimus, o ši byla gali užtraukti tamsų ir neramų šešėlį virš 2024 metų rinkimų, kuriuose jis išlieka tikėtinu respublikonų kandidatu.
Iš metalinių užtvarų ir komunalinių sunkvežimių buvo suformuotas saugumo žiedas aplink E. Barreto Prettymano teismo pastatą Vašingtone, kur vyks buvusio prezidento areštas ir kaltinimų pareiškimas – netoli nuo JAV Kapitolijaus, kurį 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo jo šalininkai. Policija ir tarnybiniai šunys susirinko šalia teismo pastato, o dešimtys pasaulio žiniasklaidos atstovų būriavosi per naktį, ieškodami galimybės patekti į vidų. Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Tikimasi, kad 77 metų D. Trumpas per 16.00 val. (20.00 val. Grinvičo laiku) prasidėsiantį teismo posėdį pas magistrato teisėją Moxilą Upadhyayą pateiks kaltės nepripažinimo pareiškimą. Tikėtina, kad bus paimti jo pirštų atspaudai, bet veido nuotrauka nebus daroma. Kaltinimai D. Trumpui ir šešiems neįvardytiems jo bendrininkams siekiu sužlugdyti 2020 metų rinkimus – tai jau trečias kaltinimas buvusiam prezidentui nuo kovo mėnesio ir rimčiausia iš visų bylų, galinti sužlugdyti jo sugrįžimo planus.
Savo įraše socialinėje platformoje „Truth Social“ jis pasmerkė, pasak jo, Teisingumo departamento „beprecedentį ginklavimąsi“ ir apkaltino prezidentą Joe Bideną siekiu apkaltinti jį „tiek nusikaltimų, kiek tik galima sugalvoti“. „Bet netrukus, 2024 metais, ateis mūsų eilė“, – rašė jis.
J. Bidenas savo ruožtu ir toliau laikėsi santūriai dėl savo varžovo teisinių problemų. Kai per rytinį pasivažinėjimą dviračiu atostogaujant Delavere jo buvo paklausta, ar jis stebės kaltinimo pareiškimą, jis trumpai atkirto: „Ne“.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad antradienį tikisi būti „areštuotas“ dėl „slaptų pinigų“, kurie, kaip įtariama, buvo sumokėti pornožvaigždei prieš 2016 metų rinkimus, ir paragino amerikiečius protestuoti.
Cituodamas „nutekėjimą“ iš Manhatano apygardos prokuratūros, D. Trumpas šeštadienio rytą savo platformoje „Truth Social“ parašė: „Kitą savaitę, antradienį, bus suimtas pagrindinis respublikonų kandidatas ir buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Protestuokime, susigrąžinkime mūsų šalį!“
Tyrimo centre – 130 tūkst. JAV dolerių, sumokėtų likus kelioms savaitėms iki 2016 metų rinkimų, kad Stormy Daniels, kurios tikrasis vardas ir pavardė yra Stephanie Clifford, nepradėtų viešai pasakoti apie romaną, kurį, pasak jos, ji turėjo su D. Trumpu keleriais metais anksčiau.
Prokurorai svarsto, ar pateikti kaltinimus 76 metų D. Trumpui šioje byloje.
Jei Manhatano apygardos prokuroras pateiks kaltinimus D. Trumpui, šis taps pirmuoju buvusiu prezidentu, apkaltintu padarius nusikaltimą.
D. Trumpo advokatas penktadienio vakarą televizijai CNBC sakė, kad jo klientas sutiktų, kad jam būtų pateikti kaltinimai, jei tą padarytų Manhatano didžioji prisiekusiųjų žiuri.
D. Trumpas neigia turėjęs romaną su S. Daniels.
Savo pranešime, parašytame didžiosiomis raidėmis, D. Trumpas užsiminė apie „neteisėtą informacijos nutekinimą iš korumpuotos ir labai politiškos Manhatano apygardos prokuratūros“.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, sausio 12 d. (AFP-ELTA). JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskyrė nepriklausomą specialųjį patarėją tirti prezidento Joe Bideno įtariamą netinkamą įslaptintų dokumentų tvarkymą.
M. Garlandas sakė, kad privatus advokatas ir buvęs vyriausybės prokuroras Robertas Huras ištirs, ar J. Bideno namuose ir su prezidentu susijusiame tyrimų institute aptikti įslaptinti vyriausybės dokumentai nerodo kokių nors įstatymų pažeidimo.
M. Garlandas sakė, kad susiklosčius „ypatingoms aplinkybėms“– tyrimas vykdomas prieš pareigas einantį prezidentą – jis turėjo imtis papildomų priemonių ir paskirti už tyrimą atsakingą nepriklausomą prokurorą.
Kitas Teisingumo departamento specialusis patarėjas Jackas Smithas vykdo tyrimą, susijusį su buvusiu prezidentu ir J. Bideno oponentu per rinkimus 2021 m. Donaldu Trumpu dėl daugiau nei 100 įslaptintų dokumentų, kuriuos jis slėpė savo namuose Floridoje.
M. Garlandas sakė, kad apie dokumentus, rastus J. Bideno namuose Delavere ir Vašingtone įsikūrusiame jo vardo tyrimų institute, J. Bideno advokatai pranešė Nacionaliniam archyvui, tvarkančiam visus Baltųjų rūmų įrašus. Jo teigimu, Teisingumo departamentas apie situaciją sužinojo lapkričio pradžioje ir nedelsdamas pradėjo tyrimą.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Palm Byčas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka kratas buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose Floridoje.
Apie tai pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė pats D. Trumpas. „Tai yra tamsūs laikai mūsų šaliai. Šiuo metu apsiausti ir krečiami mano gražieji namai „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridoje, juos apgulę daugybė FTB agentų“, – sakoma D. Trumpo pranešime. Jis kalbėjo apie „neteisėtus prokurorų veiksmus“ ir „radikalius kairiuosius demokratus“, kurie esą nenori, kad jis dar kartą siektų JAV prezidento posto.
FTB atsisakė patvirtinti, ar krata iš tiesų vyksta ir dėl kokių priežasčių, detalių nepateikė ir D. Trumpas. Tačiau keletas JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, kurie teigė, kad agentai vykdo kratą, susijusią su galimu netinkamu įslaptintų dokumentų, kurie buvo išsiųsti į „Mar-a-Lago“, tvarkymu.
JAV Nacionalinis archyvas dar vasarį pranešė, kad D. Trumpo namuose Floridoje buvo aptikta 15 dėžių dokumentų, kuriose buvo įslaptintų tekstų, kuriuos buvęs prezidentas išsivežė iš Vašingtono, kai pralaimėjo rinkimus. Po šio incidento pradėta kvestionuoti, ar D. Trumpas laikėsi prezidentinių dokumentų įstatymų, priimtų po Votergeito skandalo aštuntajame dešimtmetyje.
Nacionaliniai archyvai tuomet kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydami pradėti tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, sausio 10 d. (AFP-ELTA). JAV slaptoji tarnyba pirmadienį Niujorke suėmė 72 metų vyrą, kuris, įtariama, jiems paskambino ir grasino nužudyti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, rodo baudžiamasis kaltinimas.
Bruklino prokurorai teigia, kad Thomas Welnickis „sąmoningai ir tyčia grasino nužudyti, pagrobti ir sužaloti“ buvusį Amerikos prezidentą. Teigiama, kad T. Welnickis interviu JAV Kapitolijaus policijai 2020 m. liepą pasakė, kad jei D. Trumpas „pralaimės 2020 m. rinkimus ir atsisakys atsistatydinti“, jis „įsigis ginklų ir jį nudės“.
D. Trumpas kaltinamajame akte vadinamas „Asmeniu-1“.
T. Welnickis taip pat kaltinamas praėjusių metų sausį Slaptosios tarnybos biure Long Ailende, Niujorke, palikęs du balso pašto pranešimus, kuriuose „grasino nužudyti“ D. Trumpą ir 12 neįvardytų Kongreso narių. „O taip, tai grasinimas, ateikit ir suimkit mane. Aš padarysiu viską, ką galiu, kad pašalinčiau (Asmenį-1) ir jo 12 beždžionių“, – esą sakė Kvinse gyvenantis T. Welnickis.
T. Welnickis taip pat kaltinamas praėjusį lapkritį tris kartus skambinęs į Slaptosios tarnybos biurą Niujorke iš savo mobiliojo telefono ir kiekvieną kartą prisistatė vardu. „Jis ne kartą vadino Asmenį-1 Hitleriu ir pareiškė: „Padarysiu viską, ką galiu, kad įsitikinčiau, jog (Asmuo-1) negyvas“, – rašoma kaltinime.
Per kitą praėjusio mėnesio skambutį jis pareiškė, kad „gali prasidėti naujas pilietinis karas, o ginklų pakėlimas prieš vyriausybę yra pateisinamas, kai balsai neturi reikšmės“. Pagal kaltinimą, jis pridūrė anksčiau turėjęs 22 kalibro šaunamąjį ginklą.
T. Welnickis vėliau pirmadienį turėjo pasirodyti per vaizdo konferenciją Bruklino federaliniame teisme ir išgirsti kaltinimus.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 21 d. (ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Kapitolijaus šturmo metinių dieną sausio 6-ąją surengs spaudos konferenciją, praneša agentūra „Reuters“.
Spaudos konferencijos jo rezidencijoje Floridos valstijoje tema bus tos dienos įvykiai, sakoma antradienį išplatintame pranešime. Jame respublikonas dar kartą pakartojo neįrodytus savo teiginius, kad 2020 metų lapkritį vykę JAV prezidento rinkimai buvo suklastoti.
Sausio 6-osios įvykius tiria Kongreso komitetas, kuris aiškinasi ir kaltinimus, kad ir D. Trumpui tenka atsakomybė dėl tada prasiveržusio smurto.
Per Kongreso Vašingtone šturmą žuvo keturi žmonės, vienas policininkas praėjus dienai mirė nuo sužalojimų.
JAV nacionalinė gvardija baigė saugoti Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus beveik penkiems mėnesiams po JAV Kapitolijaus šturmo, nacionalinė gvardija baigė Kongreso apsaugos misiją. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas padėkojo gvardiečiams už jų tarnybą. Jie saugojo ne tik Kapitolijų, bet ir parlamentarus bei jų darbą, sakė Pentagono vadovas. Rezervistai esą įvykdė savo priesaiką „saugoti ir ginti konstituciją“.
Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi nacionalinės gvardijos karius pavadino „amerikiečių didvyriais ir demokratijos gynėjais“. „Jų buvimas mūsų demokratijos šventovėje po sausio 6-osios, vienos žiauriausių ir siaubingiausių dienų mūsų istorijoje, Kongresui ir visai šaliai suteikė saugumo“, – kalbėjo aukšta politikė.
Nacionalinė gvardija pradėjo saugoti Kapitolijų po to, kai radikalūs tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6-ąją šturmavo parlamento pastatą. Vienu metu gvardiečių čia buvo beveik 26 000, ypač – per D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną.
Pastaruoju metu Kapitolijų sergėjo 2 150 rezervistų.
Kapitolijaus šturmas smarkiai sukrėtė JAV. Tai laikoma juoda diena JAV demokratijos istorijoje. D. Trumpas sausio 6 dieną paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, kur turėjo būti galutinai patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose. Šimtai žmonių tada šturmavo Kongresą, žuvo penki žmonės.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo artima aplinka, regis, pamažu supranta, kad pralaimėjo rinkimus, o kartu ir Baltuosius rūmus. Stotis CNN, remdamasi dviem šaltiniais, skelbia, kad Jaredas Kushneris – D. Trumpo žentas ir artimas patarėjas – rekomendavo prezidentui pripažinti pralaimėjimą Joe Bidenui.
Ar D. Trumpas pasiduos spaudimui, neaišku. Praėjusiomis dienomis jis keliskart pabrėžė, kad laiko save rinkimų nugalėtoju ir kad J. Bideno pergalė galima tik sukčiaujant.
Kai JAV žiniasklaida šeštadienio vakarą paskelbė J. Bideną rinkimų nugalėtoju, D. Trumpo rinkimų štabas išplatino raštišką pareiškimą, kad J. Bidenas „neteisingai“ vadinamas laimėtoju ir kad „rinkimai dar toli gražu nesibaigė“. Pirmadienį esą bus imtasi teisinių žingsnių dėl rinkimų rezultatų.
Viešas pralaimėjimo pripažinimas yra nerašyta taisyklė JAV prezidento rinkimuose. Tačiau prezidento aplinka neseniai dar teigė, kad apie tai kol kas nebuvo kalbėta. CNN duomenimis, kol kas nėra ir jokio kontakto tarp Baltųjų rūmų ir išrinktojo prezidento J. Bideno rinkimų komandos.
Kol kas neaišku, kas bus, jei D. Trumpas ir ateinančiomis savaitėmis nesutiks pripažinti savo pralaimėjimo. Remiantis tvarkaraščiu, Rinkikų kolegija gruodžio 14 dieną patvirtins J. Bideną prezidentu. Sausio 20-ąją numatyta iškilminga inauguracijos ceremonija prie Kapitolijaus Vašingtone.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį teigė, kad šių metų lapkričio mėnesį numatyti prezidento rinkimai gali būti atidėti. Jis išsakė nepasitikėjimą balsavimu paštu, esą tokiu atveju būtų daug pažeidimų.
Pasak D. Trumpo, leidus balsuoti paštu, „2020 m. rinkimų metu bus daugiausiai netikslumo ir pažeidimų istorijoje. Tai bus didelė gėda JAV. Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės tinkamai ir saugiai balsuoti“, tviterio paskyroje rašė jis.
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpas išsakė galimybę nukelti rinkimus, nors vienašališkai spręsti dėl rinkimų datos jis negali.
Prezidentas siekia, kad šalyje balsavimas paštu nebūtų įgyvendintas. Svarstyta, kad balsavimas paštu galėtų palengvinti procesą, o ypatingo dėmesio ši idėja susilaukė dėl koronaviruso pandemijos situacijos.
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad bet koks balsavimas paštu nulems daugiau pažeidimų.
Šiaurės Korėja atmetė Vašingtono kritiką dėl Pchenjano sprendimo nutraukti ryšių linijas su Seulu ir perspėjo, kad JAV turėtų nesikišti į dvišalius Korėjų reikalus, jei nori užtikrinti sklandžius prezidento rinkimus.
Pranešime, kurį paskelbė KCNA naujienų agentūra, aukšto rango Šiaurės Korėjos užsienio reikalų pareigūnas pasmerkė JAV neva taikomus „dvigubus standartus“, Vašingtono požiūrį pavadinęs „keliančiu šleikštulį“.
Vašingtonas turėtų „prilaikyti liežuvį ir pirmiausia imtis savo vidaus reikalų“, jei nori išvengti „šiurpių potyrių“ ir užtikrinti sklandžius lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus, teigė Kwon Jong Gunas, JAV reikalų departamento generalinis direktorius.
Netiesioginis grasinimas išsakytas likus vienai dienai iki antrųjų viršūnių susitikimo Singapūre, per kurį Kim Jong Unas ir Donaldas Trumpas paspaudė vienas kitam ranką, metinių.
Derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustojo po pernai vykusio antrojo D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo Hanojuje, kurio metu siekta susitarti, ką Pchenjanas galėtų pasiūlyti mainais už Šiaurės Korėjai įvestų sankcijų atšaukimą.
Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja nesiėmė jokių svarbių veiksmų dėl branduolinio nusiginklavimo. Tačiau deryboms atsidūrus aklavietėje, Pchenjanas yra susierzinęs dėl to, kad jam netaikoma daugiau nuolaidų.
Dabar savo pyktį Šiaurės Korėja greičiau kreipia ne į Vašingtoną, bet į Seulą, per pastaruosius mėnesius šalis įvykdė ne vieną ginkluotės bandymą.
Nuo praėjusios savaitės Pchenjanas ne kartą aršiai smerkė Pietų Korėjos veiksmus, o antradienį pranešė nutraukiąs visas ryšių linijas su kaimyne.
JAV valstybės departamentas pareiškė esąs „nusivylęs“ šiuo Pchenjano sprendimu.
Jamesas Mattisas ir Donaldas Trampas
Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.
Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.
„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, – teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.
Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, – pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, – pabrėžė J. Mattisas. Los Andžele – neramumai. EPA – ELTA nuotr.
„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, – sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.
Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, – įsitikinęs generolas.
Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV nutraukia ryšius su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl pastarosios netinkamo atsako į koronaviruso pandemiją, informuoja AFP.
D. Trumpo žingsnis reiškia, kad JAV nebeskirs šimtų milijonų dolerių šiai Jungtinių Tautų agentūrai tuo metu, kai jai finansavimo reikia labiausiai, nes COVID–19 protrūkis daugelyje šalių dar net nepasiekė piko.
Pietų Amerikos valstybėms ateinančios savaitės bus sunkios, ypač Brazilijai, kur penktadienį mirė 1 124 žmonės, o naujų infekcijų skaičius išaugo rekordiškai.
JAV prezidentas apie PSO finansavimo nutraukimą paskelbė dar balandį, kritikuodamas organizaciją padarius per mažai stabdant koronaviruso protrūkį ir per atlaidžiai vertinus situaciją Kinijoje, kur koronavirusas išplito dar 2019 m.
Sprendimas oficialiai įsigaliojo penktadienį, ir tai didelis smūgis PSO finansams, nes JAV buvo didžiausia donorė, 2019 m. skyrusi 400 mln. dolerių.
„Jie neatsižvelgė į prašymą imtis itin reikalingų reformų, todėl šiandien mes nutraukiame santykius su Pasaulio sveikatos organizacija“, – D. Trumpas sakė žurnalistams.
JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis pinigus nukreips neatidėliotinoms pasaulinės žmonių sveikatos reikmėms.
„Pasauliui reikia atsakymų iš Kinijos apie virusą. Privalo būti skaidrumas“, – pridūrė D. Trumpas.
Tuo metu Pekinas neigė, kad Kinija nesuvokė viruso pavojaus ar net nuslėpė viruso grėsmę po to, kai jis 2019 m. gruodį išplito Uhano mieste.
