Vašingtonas, balandžio 29 d. (AFP-ELTA). Per naujausias masines šaudynes JAV, Teksaso valstijoje, policija ieško šaulio, kuris, kaip manoma, viename name nušovė penkis hondūriečius, įskaitant aštuonerių metų vaiką, šeštadienį pranešė vietos šerifas.
Tyrėjai mano, kad šaulys gretimame kieme šaudė iš savo AR-15 tipo ginklo, kai kaimynai paprašė jo liautis, nes bandė užmigdyti kūdikį, pranešė JAV žiniasklaida.
San Chesinto apygardos šerifas Gregas Capersas aprašė siaubingą vaizdą, kai penktadienį apie 23.30 val. pareigūnai nuvyko į gyvenamąjį namą, gavę skambutį dėl „persekiojimo“.
Aukos, kurių amžius – nuo aštuonerių iki 40 metų, gulėjo visur – nuo lauko durų per visą namą iki pat miegamojo, o ten dvi moterys buvo rastos gulinčios ant dviejų vaikų, kurie išliko gyvi.
„Manau, jos iš tikrųjų bandė pasirūpinti vaikais ir išsaugoti jų gyvybes“, – ABC Hjustono stočiai KTRK sakė G. Capersas.
Visos aukos buvo nušautos „nuo kaklo į viršų beveik egzekucijos stiliumi, iš esmės į galvą“, pridūrė jis.
„Jis (šaulys – red.) buvo išgėręs ir sakė: „Darysiu, ką noriu, savo priešakiniame kieme“, – KTRK sakė G. Capersas.
„Visos aukos buvo iš Hondūro“, – žurnalistams sakė G. Capersas, pridurdamas, kad tuo metu name buvo 10 žmonių.
Jis teigė, kad pareigūnai mano žinantys, kas yra šaulys, ir apibūdino jį kaip kilusį iš Meksikos. Vėliau šerifo biuras savo feisbuko puslapyje pranešė, kad šaulys, kaip manoma, išvyko iš apygardos.
Gyventojų buvo prašoma likti namuose, kol vyras bus sulaikytas, pranešė KTRK.
Kyjivas, kovo 6 d. (ELTA). Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.
„Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus beginklio žmogaus sušaudymas, sukrėtė visuomenę. Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausioji tyrimų valdyba įregistravo baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 2-osios dalies 438-ąjį straipsnį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas. Procesui vadovaus Generalinės prokuratūros prokurorai“, – pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Jis pabrėžė, jog net ir karas turi įstatymų.
„Yra tarptautinės teisės normų, kurių nusikalstamas Rusijos režimas sistemingai nepaiso. Bet anksčiau ar vėliau už nusikaltimą bus baudžiama. Visi prie jo prisidėję asmenys turės atsakyti prieš įstatymą”, – pridūrė generalinis prokuroras.
Portalas primena, kad pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Ukrainos prezidento biuro atstovai pažadėjo, kad už jo mirtį bus atkeršyta.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas jau nusiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota karo belaisvio ukrainiečio egzekucija, tarptautiniams partneriams ir kolegoms iš įvairių pasaulio šalių.
Teheranas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Iranas šeštadienį įvykdė mirties bausmę buvusiam britų-iraniečių politikui Alirezai Akbari, sulaukusiam kaltinimų šnipinėjimu.
Tai paskelbė oficialus Irano teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
Dvigubą Irano ir Jungtinės Karalystės (JK) pilietybę turėjęs A. Akbari myriop buvo nuteistas anksčiau šią savaitę. Kaip tvirtinta, jis esą buvo demaskuotas kaip „vienas pagrindinių britų žvalgybos agentų“. Pats A. Akbari tai atkakliai neigė. „Mizan Online“ trečiadienį rašė, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dėl valstybės paslapčių atskleidimo.
A. Akbari anksčiau dirbo Irano gynybos ministerijoje. Kaip skelbė britų portalas amwaj.media, jis palaikė artimus ryšius su politikais, kurie mėgino tarpininkauti ir sutaikinti, Irane pastaruoju metu nusiritus masinių protestų bangai.
JK prieš tai ragino atšaukti A. Akbari egzekuciją ir vadino ją „politiškai motyvuota“. Šeštadienį reaguodamas į politikui įvykdytą mirties bausmę, Londonas pavadino ją „barbariška“ ir pareiškė „negalintis nereaguoti“.
Irane jau kurį laiką pranešama apie agentų, įtariamų ryšiais su užsienio žvalgybos tarnybomis, sulaikymus, kalinimą ir netgi egzekucijas.
Tačiau nepriklausomai patikrinti Teherano tvirtinimus dažniausiai nėra įmanoma, o šalyje vykstantys teismo procesai laikomi paslaptyje.
Teheranas, gruodžio 12 d. (dpa-ELTA). Irane įvykdyta antro pastarųjų antivyriausybinių protestų dalyvio egzekucija, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Vyrui buvo pareikšti kaltinimai „vykdžius karą prieš Dievą“. Teisme buvo tvirtinama, kad jis esą lapkritį per protesto akcijas Mešhede nužudė du sukarintų pajėgų „Bajir“ narius.
Pirmoji mirties bausmė dėl dalyvavimo šiose demonstracijose buvo įvykdyta praėjusią savaitę. Ir tada protestuotojas buvo apkaltintas „karu prieš Dievą“.
Skaičiuojama, kad mirties bausmė šiuo metu gresia dar daugiau kaip 20 protestuotojų.
Šias rugsėjo 16 d. kilusias masines protesto akcijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus. Irano saugumo pajėgos šiuos protestus brutaliai malšina.
Žmogaus teisių aktyvistų vertinimu, protestai iki šiol pareikalavo mažiausiai 470 demonstrantų gyvybių, o dar per 18 tūkst. jų buvo sulaikyti.
Tokijas, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Japonija antradienį pakorė tris kalinius – tai buvo pirmosios egzekucijos per dvejus metus, o vyriausybė pareiškė, kad dėl nesibaigiančių „žiaurių nusikaltimų“ išlaikyti mirties bausmę būtina.
Japonija yra viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, neatsisakiusių mirties bausmės, visuomenės parama mirties bausmei išlieka didelė, nepaisant tarptautinės kritikos, ypač iš žmogaus teisių grupių.
Šiuo metu daugiau nei 100 žmonių laukia mirties bausmės, dauguma jų – dėl masinių žudynių. Egzekucijos vykdomos pakariant, dažniausiai praėjus daug laiko po nuosprendžio paskelbimo. Vienas iš trijų, kuriems antradienį įvykdyta mirties bausmė, buvo 65 metų Yasutaka Fujishiro, 2004 metais plaktuku ir peiliu nužudęs savo 80 metų tetą, du pusbrolius ir dar keturis kitus, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė.
Kiti du buvo 54 metų Tomoaki Takanezawa, 2003 m. nužudęs du raštininkus žaidimų salone, ir jo bendrininkas Mitsunori Onogawa, 44 metų.
Žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pernai visame pasaulyje mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 483 žmonėms 18-oje šalių. Tai yra sumažėjimas maždaug ketvirtadaliu lyginant su ankstesniais metais ir atitinka mažėjimo tendenciją nuo 2015 metų. Tačiau į šį skaičių neįtraukti „tūkstančiai“ egzekucijų, kurios, manoma, buvo įvykdytos Kinijoje, ji tokius duomenis laiko paslaptyje, taip pat Šiaurės Korėjoje ir Vietname.
Japonija ir JAV yra vienintelės Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės narės, vis dar taikančios mirties bausmę.
Jungtinės Valstijos pirmą kartą po daugiau kai 15 metų vėl vykdys mirties bausmes federaliniu lygiu. Generalinis prokuroras Williamas Barras inicijavo atitinkamą pataisą, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Teisingumo departamentas.
Jau nurodyta įvykdyti penkių kalinių, kuriems skirtos mirties bausmės, egzekucijas. Jos planuojamos gruodį ir sausį.
Pastaraisiais metais virtinė JAV valstijų panaikino mirties bausmę arba sustabdė jos vykdymą. Mirties bausmės informacijos centro duomenimis, šios aukščiausios bausmės jau nebeliko 20 valstijų iš 50.
Šiaurės Korėja toliau vykdo viešus žudymus tam, kad įbaugintų piliečius. Kita vertus, egzekucijų kiekis mažėja dėl kylančio tarptautinio spaudimo, praneša AFP.
Ilgą laiką Pchenjanas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas sukelti gyventojų baimę, pasitelkia viešąsias egzekucijas. Šalies vadovas Kim Jong Unas praeityje mirties bausmes yra vykdęs ir vyriausiems patarėjams, taip pat 2013 m. egzekucija buvo įvykdyta ir jo dėdei Jang Song Thaekui.
Organizacijų grupės „Transitional Justice Working Group“ atstovai paruošė pranešimą ir apibendrino, kad per kelis dešimtmečius buvo įvykdyta daugiau nei šimtas viešų žudymų.
Naujausias jų įvyko 2015 metais. Egzekucijos buvo grindžiamos tokiais neaiškiais kaltinimais kaip smulkių monetų ar karvės vagystės.
„Viešojo susidorojimo taisyklės reikalauja, kad trys šauliai paleistų tris ratus šovinių į pasmerktąjį. Iš viso paleidžiamos devynios kulkos“, – sakė Seule veikianti grupė, kuri siekia išryškinti Šiaurės vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
Tai buvo plačiai paplitęs susidorojimo, ypač su elitu, būdas. Ši praktika buvo „sukurta maksimizuoti visuomenės baimę“, nes žinota, kad gandas apie egzekucijos metodus pasklis po visą šalį.
Vis dėlto studija, paremta 610 iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų liudijimais, taip pat parodė, kad Pchenjanas įsisąmonino, jog tarptautiniame lauke yra atidžiai stebimas, ir tai privertė mažinti viešojo susidorojimo praktiką.
„Nuo 2005 pastebima, kad viešos kartuvės išnyko ar bent jau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Kai kurie svarsto, kad šį pasikeitimą lėmė tarptautinis spaudimas pabaigti tokią praktiką“, – rašoma pranešime.
„Slaptų egzekucijų galėjo ir padaugėti, bet Šiaurės Korėja, atrodo, yra atsargesnė skirdama mirties bausmes, nes siekia įgyti pripažinimą ir normalios šalies statusą“, – teigė Ethanas Shinas, vienas iš pranešimo autorių.
Jis išdrįso pasižiūrėti mirčiai į akis ir kelias minutes mirė kankinio mirtimi. Taip Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, kur penktadienį pašarvoti kovotojo už laisvę palaikai, sakė istorinę knygą apie A. Ramanauską-Vanagą parašęs Arvydas Anušauskas.
Kaip pabrėžė istorikas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago istorija – tai ir jo žmonos Birutės istorija.
„Ji neatskiriama šios istorijos dalis. Jie buvo dviese, kartu kovojo. Buvo šeima. Kas atsitiko po jų sulaikymo, kai juos įkalino, ko iš tiesų KGB tikėjosi, kokius melagingus gandus apie jį platino, kaip ir apie kitus pasipriešinimo kovų dalyvius?“ – klausė A. Anušauskas, kalbėdamas, kad šie žmonės, kaip ir kiekvienas, buvo iš kūno ir kraujo, patirdavo nevilties akimirkų pasitikdami savo lemtį, jautė savo ir kitų skausmą.
A.Anušauskas priminė, kad pirmuosius trejus savo gyvenimo metus A. Ramanauskas-Vanagas praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jo tėvas dirbo paprastu darbininku, o į Lietuvą grįžo dėl savo tėvų, kurie labai sunkiai vertėsi.
A.Ramanausko-Vanago tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. 1936 metais jis baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą. Mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. 1940-1945 metais dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje, kaip yra pats sakęs, norėjo būti mokytoju, mokydamas kitus mokėsi pats.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 metų balandžio 25 dieną A. Ramanauskas tapo partizanu ir pasirinko Vanago slapyvardį.
Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui, o vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 metais – Merkio rinktinės vadu. 1947 metų rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
1949 metų vasarį Prisikėlimo apygardos teritorijoje Minaičių kaime tarp Radviliškio ir Baisogalos dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 dieną buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Apdovanotas pirmojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. iš Lietuvos vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio, kaip jo pavaduotojas, perėmė LLKS Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Nuo 1952 metų pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, slapstėsi su šeima – žmona Birute ir dukterimi Auksute. Turėjo fiktyvius dokumentus ir apsistodavo pas patikimus žmones.
Tuo metu A. Ramanauskas-Vanagas parašė atsiminimus „Partizanų gretose“.
Kaip pabrėžė istorikas A. Anušauskas, A. Ramanauskas-Vanagas buvo medžiojamas sovietinio saugumo nuo pat pirmųjų pasipriešinimo okupaciniam režimui akimirkų, jam surasti KGB buvo pasitelkusi šimtus čekistų.
1956 m. spalio 12 dieną su žmona Birute Mažeikaite A. Ramanauskas-Vanagas buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į KGB kameras.
Beveik po metų kalinimo ir kankinimų LTSR Aukščiausiasis Teismas generolui skyrė mirties bausmę. Žmona B. Mažeikaitė buvo nuteista 8 metams laisvės atėmimo.
A.Ramanausko-Vanago egzekucijos aplinkybės galutinai išaiškintos tik šiais metais.
Birželio 8 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) bei Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė apie vadinamose Našlaičių kapinėse rastus A. Ramanausko-Vanago palaikus. Kaip sakė mokslininkai, odontologinis, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė ne 100, bet 150 proc. garantavo, kad tai yra A. Ramanausko-Vanago palaikai.
Pasak A. Anušausko, mirties nuosprendis partizanų vadui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
„Jis išdrįso pasižiūrėti mirčiai į akis ir kelias minutes mirė kankinio mirtimi“, – sakė A. Anušauskas.
Penktadienį aukščiausi šalies vadovai pagerbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadą A. Ramanauską-Vanagą, kurio palaikai penktadienio rytą buvo pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Prie trispalve uždengto karsto prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis padėjo gėlių, generolą pagerbė valstybės, mokslo, visuomeninių organizacijų atstovai.
Penktadienį visuomenės atsisveikinimas su Velioniu truks iki 20 valandos, vidurdienį A. Ramanauską-Vanagą pagerbs valstybės vadovai, 18 valandą už jį bus aukojamos Šv. Mišios.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 metų – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojusio Lietuvos pareigūno, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago valstybinė laidotuvių ceremonija tęsis ir šeštadienį.
Spalio 6 dieną visuomenė su Velionio palaikais galės atsisveikinti nuo 10 iki vidurdienio. 12 valandą karstas su A. Ramanausko-Vanago palaikais bus išnešamas iš Šv. Jonų bažnyčios, gedulinga procesija vyks į Arkikatedrą baziliką.
13 valandą Šv. Mišias už Velionį aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po jų laidotuvių procesija vyks į Antakalnio kapines.
Amžinojo poilsio A. Ramanauskas-Vanagas atguls Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:
Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.
Mirties nuosprendis Adolfui Ramanauskui-Vanagui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejaisaukai taikyta į smilkinį.
Tyrimų metu nustatyti sužalojimai A. Ramanausko-Vanago kairės pusės apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje. Apatiniame žandikaulyje esantis sužalojimas yra šautinis, padarytas apvalkaline kulka. Tikėtina, kad viršutinio žandikaulio pažeidimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir apatinio žandikaulio, t. y. vienu šūviu. Darytina prielaida, kad dėl tokio netipinio šūvio A. Ramanauskas-Vanagas mirė ne iškart, bet po kelių minučių.
Adolfo Ramanausko-Vanago skelete konstatuoti durtiniai sužalojimai dešinės akiduobės gilumoje, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant Adolfą Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje. Slaptame akte taip pat minimos plačios mašnos žaizdos (nėra mašnos turinio), daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos 3-o piršto pjautinė žaizda.
Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai buvo tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.
Penktadienį, spalio 5 d., nuo 10 val. Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai bus pašarvoti šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Šeštadienį, spalio 6 d., 15 val., Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkopirmasis pavaduotojas, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, brigados generolas, mokytojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bus iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Kilęs iš Aleksandrijos (Egiptas), arabų kalbos ir papročių žinovas, Elis Koenas tapo vienu iš sėkmingiausių "Mossado" žvalgų per visą Izraelio istoriją. Jis taip pat buvo pirmas Izraelio pilietis, nubaustas mirtimi apkaltinus šnipinėjimu.
E.Koenas (Elijahu ben Šaulis Koenas, Eli Cohen, Eliahu ben Shaoul, 1924 – 1965)emigravo į Izraelį 1957 metais. Jis kaip politiškai aktyvus žydas buvo išsiųstas iš Egipto po Sueco kampanijos 1956-aisiais metais. 1955 metais jis slapta lankydavosi Izraelyje, kur išėjo radisto ir diversanto parengimą.
Izraelyje E.Koenas neilgą laiką tarnavo armijoje. 1960 metų gegužę jis buvo užverbuotas "Mossado" ir gavo užduotį įsiskverbti į valdančiąją Sirijos partiją "Baas". Palikęs namie žmoną ir vaikus, E.Koenas 1962 metų pradžioje nuvyko į Damaską, turėdamas rankose Argentinos pasą ir prisistatydamas esąs Kamalis Aminas Taabetas.
Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas. Incidentas atgaivino ginčus apie kovos su terorizmu metodus Didžiojoje Britanijoje, ne pirmą kartą susiduriančioje su teroristų atakomis.
Ekspertų nuomone, pastarasis nužudymas yra naujas terorizmo štampas – namudinių teroristų vienišių, nepriklausančių tradiciniams teroristų tinklams, reginio akcija.
Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas, praneša The Wall Street Journal. Vėl bijomasi islamo ekstremistų terorizmo, pažymi žurnalistas Kaselas Brajanas Lu (Kassel Brian Lou). Tokių teroro aktų būta Britanijoje ir anksčiau, šalis jau keletą metų stengiasi stiprinti apsaugą nuo panašių antpuolių.
Du įtariamieji sužeisti per sulaikymą ir hospitalizuoti. Keletas liudytojų sako, kad užpuolikai šaukė „Allach akbar“. Britų žiniasklaidos kompanija ITV PLC parodė vaizdo įrašą, kurį, kaip tvirtinama, pateikė liudytojas. Jame vyriškis kruvinomis rankomis pareiškia: „Prisiekiame visagaliu Alachu, kad niekada nesiliausime kovoti su jumis, kol jūs nepaliksite mūsų ramybėje“.
Šiemet sukanka 70 metų, kai Sverdlovske 1942 m. mėn. buvo sušaudyti aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto nariai – ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Andziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus.
Farchadas Basoftas– žurnalistas, kuriam Irake įvykdyta egzekucija kaip priešų šnipui. Kilęs iš Irano, gyvenęs Anglijoje, Farchadas Bazoftas (1959 – 1990) buvo pakartas Bagdade
1990 metų kovo 15 dieną po to, kai revoliucinis teismas pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimu Izraelio ir Didžiosios Britanijos naudai. Vienoje Irako televizijos laidoje F.Bazoftas neprieštaravo dėl jam pateiktų kaltinimų, bet vėliau teisme visiškai neigė savo kaltę.
F.Bazoftas gyveno Anglijoje nuo 1975 metų. 1981 metais jis buvo nuteistas metams kalėjimo už taupomosios kasos apiplėšimą miestelyje į šiaurę nuo Londono. Vėliau jis tapo policijos informatoriumi. Toks abejotinas F.Bazofto „tarnybinis lapas“ sukėlė įtarimų, kad jis, kaip šeštajame dešimtmetyje „Observer“ korespondentas Haroldas / Kim Filbis (Kim Philby), galimas dalykas, naudojosi Irake žurnalistine veikla tik kaip priedanga šnipinėjimui.