Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Aleksandras Izgorodinas nuo šiol paskirtas „Citadele“ ekonomistu Lietuvoje, praneša bankas. Ekspertas komentuos makroekonomikos temomis Lietuvos žiniasklaidai ir privačiuose susitikimuose.
„Dabar, kai pasaulio ekonomika išgyvena iššūkių laikotarpį, labai naudinga sužinoti naujausias ekonomistų įžvalgas bei prognozes, kuriomis remiantis, galima priimti naudingesnius sprendimus verslui ir šviesti visuomenę. Džiaugiuosi pristatydamas prie komandos prisijungusį ekonomistą Aleksandrą, turintį daugybę makroekonomikos žinių ir pasiruošusį pasidalinti aktualiausiomis Baltijos šalių naujienomis su mūsų darbuotojais ir visuomene“, – teigė „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
A. Izgorodino teigimu, šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra kaip niekad reikalingos ir naudingos.
„Prisijungdamas jaučiu, kad dabar analitikos ir ekonominių įžvalgų poreikis yra išaugęs, nes pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą etapą. Šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra reikalingos ir vertingos tiek informuojant visuomenę apie pasaulio ekonomikos tendencijas, tiek kalbant apie vidinę pagalbą bankų darbuotojams, tiek apie pardavimus, rizikos valdymą. Nestabilūs laikai atitinkamai didina ekonominių įžvalgų poreikį“, – komentavo A. Izgorodinas.
13-os metų patirtį analitikos ir komunikacijos srityse sukaupęs A. Izgorodinas, gilinsis į pagrindinius pasaulio ekonomikos rodiklius, išorines ir vidines Baltijos šalių makroekonomikos naujienas bei bendras makroekonomikos sektoriaus tendencijas. Ekspertas ekonomines įžvalgas teiks žiniasklaidos atstovams bei privačiuose susitikimuose.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kęstutis Masiulis, Seimo narys
Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos.
Ekonomika veikia vienu varikliu
Lietuva pasirinko būdą auginti savo ekonomiką per orientaciją į eksportą. Tai sėkmingas ir išbandytas kelias. Pavyzdžiu laikoma Airija. Buvusi ekonomiškai gan silpna valstybė, prisikvietė investuotojų, sukūrė įspūdingą informacinių technologijų pramonę, jos sukurtos prekės ir paslaugos pardavinėjamos visame pasaulyje ir dabar gali džiaugtis aukštu pragyvenimo lygiu. Airijos ekonomikos struktūroje priklausomybė nuo eksporto iki ekonominio šuolio 1982 m. sudarė 38 proc., o ekonominio bumo metu 2000 m. net 77 proc. (countryeconomy.com). Tokią aukštą priklausomybę nuo eksporto ekonomistai vadina „skydžiu vienu varikliu“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patraukli strategija, bet toks išbalansavimas kelia dideles rizikas. Kuo tai gali baigtis, rodo Venesuelos pavyzdys, kai sugriuvusi kertinė naftos pramonė kartu nusitempė šalį prie ekonominio ir socialinio kracho. Airija pastaruosius metus sėkmingai diversifikavo savo ekonomiką ir įjungė „antrą variklį“ – vietos vartojimą. Eksporto reikšmė vėl sumažėjo iki sveikų 38 proc.
Lietuva, kaip anksčiau Airija, irgi „skrenda vienu varikliu“. Daugėja pramonės ir paslaugų investuotojų, kurių tikslas yra eksportas. Tai aiškiai teigiamai veikia ekonomiką. Auga atlyginimai, mažėja nedarbas, mažėja emigracija, o daugėja atvykstančių žmonių skaičius. Sėkminga investuotojų pritraukimo politika, kurią pavydžiai seka kitos valstybės, leido Lietuvai iš Centrinės ir Rytų Europos atsilikėlės pakilti prie pirmaujančių regione. Visgi to kaina yra didelė šalies priklausomybė nuo eksporto, net 62 proc. (triskart daugiau nei 1992 m. (kituose tyrimuose galimi nedideli skirtumai), todėl kitas svarbus valstybės uždavinys yra auginti vietos rinką ir įjungti „antrą variklį“.
Ar toli nuo Vokietijos?
Kad galima turėti ir didelį eksportą, ir stiprią vietos rinką, rodo ne tik Airija, bet ir Vokietija. Tai šalis, kuri daugelį metų yra pavyzdys Lietuvai ir mūsų emigrantams.
Ne paslaptis, kad Vokietija pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius ekonominius laikus. Ekspertai pastebi susikaupusius didelius iššūkius. Energetinė priklausomybė nuo Rusijos, „dyzelgeito“ skandalo vis dar jaučiamos pasekmės, informacinių ir žaliųjų technologijų atsilikimas, dideli mokesčiai, biurokratizmas, socialinės problemos, nulemtos chaotiškos imigracijos. Tai atsiliepia vokiečių atlyginimams ir socialinėms išmokoms, kurie auga santykinai lėtai. 2014–2021 m. atlyginimai faktiškai neaugo, o tai kuria tolimesnes problemas. Vokietijai tampa vis sunkiau prikviesti talentus, kurie JAV ar arabų šalyse už tą patį darbą gali uždirbti daug daugiau.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Lietuvoje, priešingai, pastaruoju metu atlyginimai auga ypač sparčiai. Lietuviai artėja prie vokiečių. 2000 m. vidutinis lietuvio atlyginimas buvo net 10 kartų mažesnis nei vokiečio. Atrodė tikra svajonių šalis, bet Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, euro įvedimas, investicijos, paskatino Lietuvos ekonominį proveržį, kuris persiduoda ir atlyginimams už darbą. 2012 m. vidutinis lietuvio ir vokiečio atlyginimo skirtumas sutirpo iki 5 kartų, o 2021 m. skirtumas pasiekė rekordiškai menką atsilikimą, nebesiekia nė 3 kartų ir toliau mažėja. Kai kuriose srityse jau net pasiektas paritetas. Vilniečiai, kurie uždirba daugiausiai Lietuvoje, savo pajamomis nebenusileidžia Rytų Vokietijai, kuri yra silpniausias regionas.
Mūsų šalies iššūkis yra tolesnis gyventojų pajamų augimas, kuriant stiprią vietos rinką. Šešėlio mažinimas, tolygesnis gerovės paskirstymas, bet svarbiausia ekonomikos pertvarkymas, orientuojantis į aukštos pridėtinės vertės sektorius. Tik pirmaujančios „high tech“ įmonės, kuriančios sudėtingus, mokslui imlius produktus, gali didelėmis sumomis papildyti biudžetą ir mokėti aukštesnius atlyginimus darbuotojams, didesnius nei Vakarų Europoje. Vieną žvaigždę jau turime. Biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics” tapo antra didžiausia mokesčių mokėtoja valstybėje, o darbuotojų skaičius nesiekia nė dviejų tūkstančių. Dar 10, o gal kiek daugiau tokių sėkmės istorijų, sukurtų tikrą ekonominį stebuklą.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučią karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turį pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.
„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Nerimas dėl finansų aplanko dažniau
Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.
Mariupolis – po barbarų atakų
Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.
Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.
„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.
Prof. R. Rudzkis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama.
„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.
„Investicinį klimatą sugadiname iš karto. Todėl, kad pagrindinis pasaulio fabrikas yra Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra variklis. (…) Šituo sprendimu sudarytos didžiulės problemos, bent jau didžiulių problemų grėsmė apdirbamajai pramonei, tai matėsi iš karto“, – teigė ekonomistas.
„Jei turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – tęsė jis.
R. Rudzkio įsitikinimu, konfliktui aštrėjant, gamintojai spaudimo pasekmes ilgainiui pajus, be to, įmonės gali stabdyti plėtrą Lietuvoje arba perkelti veiklą į užsienio valstybes.
„Buvau visiškai apstulbintas šitos valstybės politikos formuotojų sprendimų. Ir jau matome, kad spaudimas tikrai didelis. Aišku, ne žaibiškai tai atsilieps pramonei, bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje, ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar geriau neplanuoti to kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.
E. Rudzkis nemano, kad politikams dar yra kelias atgal ištaisyti santykius su Pekinu.
„Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei staiga lietuviai paims ir atšauks sprendimą, kai pusę metų šneka, koks jis buvo teisingas“, – pabrėžė R. Rudzkis. Eksperto įsitikinimu, Lietuvai šiuo metu gali padėti tik Jungtinės Amerikos Valstijos, ypač – Europos Sąjunga (ES), kuri pagelbėti Lietuvai privalo.
„ES institucijos turi ginti kiekvieną šalį. Šiandien bus smaugiama Lietuva, po metų kita šalis, dar po metų – vėl kita. Jei yra ES, kuri turi savo atstovą užsienio politikai, – ji turi įsijungti. O su visa ES pyktis Kinijai, žinoma, jau ne su Lietuva. Jei pavyks į tą diskusiją, priešpriešą, įtraukti ES, tada galima tikėtis su minimaliais nuostoliais išeiti“, – neabejojo ekspertas.
„Nors mūsų reputacija tos pačios ES koridoriuose jau sugadinta gerokai“, – pridūrė R. Rudzkis.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“. Kinijos karys. Youtube.com
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį pirmadienį žiniasklaidai atskleidė, kad Kinijos spaudimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai, tačiau kol kas Europos Komisija situaciją gali tik vertinti ir stebėti, kokia bus tolesnių Pekino veiksmų įtaka. Anot V. Sinkevičiaus, pradėti derybas dar anksti, kadangi tikrąsias Kinijos valdžios taikomas spaudimo priemones įvardyti sudėtinga.
„Daugelis spaudimo priemonių yra tokios „po stalu“, kurias labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė“, – sakė jis.
Ekonomistas Marius Dubnikovas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad dabar ekonomika yra priešaušryje, kur brangsta ir žaliavos, ir elektra bei dujos, o kainos dar didės. Specialisto teigimu, labai svarbu remti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, nes jis aplink save sukuria svarbią ekosistemą.
„Reikia pasakyti, kad Lietuva išgyvena kone geriausius laikus, kokie buvo istorijoje. Tai patvirtina labai paprastas dalykas – prekybos balansas. Mes importuojame gerokai mažiau negu eksportuojame, šiandien eksporto disbalansas yra teigiamas – 8 proc., tai prisilygina ar net lenkia Vokietiją kaip šalį. (…) Lietuvos verslas per pandeminį laikotarpį nuveikė titaninį darbą – dar prieš pandemiją, jeigu palygintume, kiek dirbo Lietuvoje žmonių ir kiek dirba šiandien, tai mes turime net 22 tūkst. darbo vietų daugiau. Tokiomis sunkiomis sąlygomis verslas dirba ir uždirba pinigus, kurie čia cirkuliuoja“, – penktadienį „Linavos“ surengtoje spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
Anot M. Dubnikovo, reikia nepamiršti, kad ekonomika vystosi ciklais.
„Šiandien esame priešaušryje tokios situacijos, kur žaliavos labai stipriai pabrangusios, gyventojai jaučia elektros, dujų kainų pabrangimą, kurios iš tiesų bus dar didesnės. Laikotarpis, kuris ateina, bus ganėtinai sudėtingesnis negu buvo iki šiol, tuo labiau kad pinigų masė gali po truputį mažėti. Šioje vietoje labai svarbu paremti Lietuvos verslą, tarp jų ir vežėjus, kurie sudaro svarbią ekonomikos dalį, sukuria svarbią ekosistemą aplink save. Kiekvienas verslas, tarp jų ir vežėjai, yra ekosistema. Tai yra ne tik sunkvežimiai, kurie veža krovinius, bet ir remonto paslaugos, logistika, žmonės, kurie dirba kaip specialistai biuruose. Jeigu bus išstumtas vienas arba kitas sektorius iš Lietuvos, tai tokių gražių skaičių ateityje galime nebematyti. Tai gali būti, kad prarasime tą impulsą, kurį turime šiandien ir įgijome per pandemiją“, – komentavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, reguliaciniai apribojimai yra labai stiprūs ir visada atsiliepia verslui.
„Mes turime labai blogą pavyzdį, kai finansų sektorius yra įsikūręs Estijoje ir pas mus yra tik atskiri padaliniai. Tai buvo ne kas kitas, o nestabilios mokestinės ir reguliavimo rinkos pasekmė, nes šis sektorius buvo išstumtas į kitą šalį, kurioje buvo patraukliau. Mes prarandame administracinius sugebėjimus, kompetencijos centrus, ir tai reiškia, kad žmonės, kurie ieško darbo, tiesiog turi ieškoti kitame sektoriuje arba kitoje valstybėje“, – sakė specialistas.
Kalbėdamas apie vežėjus ekonomistas kalbėjo, kad klostosi situacija, kai ateina reguliacija ne tik iš Lietuvos, bet ir ES – tai yra Mobilumo paketas, kuris, anot ekonomisto, natūraliai stumia vežėjus į kitas šalis.
„Visų pirma artimiausia Lenkija, kuri vien geografiškai yra patrauklesnė, ir natūralu, kad Lietuva šioje vietoje ne tik turi spausti šį sektorių, bet įveikti geografinius pranašumus Lenkijoje – sukurti geresnes sąlygas šiam sektoriui, kad kompensuotume tuos praradimus, kurie atsiranda dėl keistų reguliavimų, kai reikia grąžinti sunkvežimį į jo kilmės šalį“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, tiek Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, tiek kitose Rytų šalyse yra taikomi reinvestuojamo pelno apmokestinimo skirtumai.
„Tokiu būdu kitose šalyse verslą vystyti, tarp jų Latvijoje ir Lenkijoje, yra lengviau, nes reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas.
Apmokestinama tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui. Be to, tarifai yra mažesni negu dabar taikomi Lietuvoje. Palinkėjimas, kad nenutiktų taip, kad patys geriausi laikai Lietuvos istorijoje nevirstų prastesniais laikais vien tik, kad bandome perreguliuoti sėkmingai veikiančius verslus ir neketiname visiškai amortizuoti įtakos, kuri ateina iš Europos reguliacijos, t. y. konkrečiai iš Mobilumo paketo“, – sakė ekonomistas.
Stipruoliai. Slaptai.lt foto
Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Keturi iš dešimties šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, pesimistinis gyventojų vertinimas yra labiau emocinio negu finansinio pobūdžio išraiška.
Naujienų agentūros ELTA rugpjūčio 20–31 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje 7 proc. apklaustųjų manė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis (33 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginat šių metų balandį vykusios apklausos rezultatus, gyventojų vertinimai apie Lietuvos ekonominę situaciją nesikeitė, o lyginant su tyrimu prieš metus vertinančių ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 6 procentiniais punktais.
Šalies ekonominę padėtį blogiau už kitus vertina gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (800–1 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Pastebinčių finansinės padėties pagerėjimą sumažėjo 9 procentiniais punktais
Per tyrimą paaiškėjo, kad tik vienas iš dvidešimties apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius). 52 proc. respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė, o 41 proc. šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su šių metų balandį atlikta apklausa, gyventojų vertinimai pakito nežymiai – 3 procentiniais punktais sumažėjo nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis pagerėjo, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus finansinės padėties pagerėjimas sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Blogėjančią finansinę padėtį pastaruoju metu dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis bei vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai, ūkininkai ir bedarbiai, namų šeimininkės, dirbantys privačiame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai.
Kad šeimos finansinė padėtis per 2 mėnesius nepasikeitė, dažniau atsakė vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daigiau kaip 1 400 eurų). Šį variantą taip pat dažniau rinkosi vadovai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Ekonomistas Marius Dubnikovas Eltai sakė manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl prastėja ekonominės padėties vertinimas, yra COVID-19 aplinka, nes ribojimai, užsitęsusi situacija su koronavirusu lemia nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą.
„Iš tiesų atlyginimai padidėjo akivaizdžiai, taip buvo ir pastaruosius dvejus metus. Tokiam pesimistiniam vertinimui, kad ekonominė situacija pablogėjo net pusei žmonių, greičiau yra emocinio pobūdžio negu realiai finansinė. Tikriausiai žmonės yra pavargę nuo naujienų srauto, kuris yra ganėtinai negatyvus, t. y. pradedant koronavirusu, baigiant pabėgėliais, geopolitinėmis įtampomis su įvairiomis šalimis. Manyčiau, kad tas svoris, kuris yra ant gyventojų pečių, daro savo, nes žmonės ir uždirba daugiau, nors šalyje yra didžiausias dirbančių užimtų žmonių skaičius istorijoje, Vadinasi, apskritai ekonominė padėtis yra geresnė negu buvo prieš pandemiją, – teigė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Tokį straipsnelio pavadinimą pasirinkau įkvėptas Aušros Maldeikienės pavyzdžio. Tačiau neperskubėkite pagalvoti kažką nederančio čia, nes aš pats A. Maldeikienę esu linkęs laikyti labai netrivialia asmenybe ir turinčia ką pasakyti ekonomikos reikalų eksperte. Žinia, ji labai dažnai aršiai kritikuodavo savo kolegų ekonomistų darbus ir pasisakymus, ypač negailestingai vertindama jų sovietmečio laikų kūrybinę raišką.
Kai kartą ši kritikė į šuns dienas išdėjo ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus jaunystės laikų disertaciją dėl ten padarytų komunistinių įtūpstų, slaptais kanalais pasidomėjau, pabandžiau atknisti tai – kokias problemas buvo užsimojusi išspręsti mūsų didžioji kritikė savo komjaunuoliškos jaunystės laikais sukurptoje ekonomikos mokslų disertacijoje? Nenustebsite, anosios disertacija vadinosi – „Pagrindinis socialistinės ekonomikos dėsnis“.
Kaip matote, nieko geresnio net ir specialiai nesugalvotume, nes būtent toks, o ne kitoks pavadinimas labiausiai dera prie Maldeikienės veido, kuri savo ankstyvosios jaunystės laikais tikriausiai buvo dar didesnė maksimaliste nei dabar, nors pagal disertacijos pavadinimo pretenzingumą nesunku būtų atsekti anosios pavardę ir šiandien. Kai kiti to meto ekonomistai pelnydavo SSSR Mokslų akademijos tikrojo nario statusą ir kitus priklausymo tuomečiam mokslo elitui liudijančius kredencialus, visą gyvenimą nedrąsiai spręsdami tokius scholastinius marsistinės doktrinos klausimus, neturinčius jokios euristinė vertė, kaip – ar darbo objektas įeina į gamybinių jėgų apibrėžimą, – būsimoji Maldeikienė stačiai ėjo prie esmės, užsimojusi atskleisti galutinę tiesą, tinkančią vieną kartą ir visiems laikams.
Gundymai. Vitrina. Slaptai.lt foto
Ilgai, oi ilgai svajojau sutikti A.Maldeikienę kokiame nors forume jau sukaupęs drąsą paklausti – o koks pagaliau yra tas pagrindinis socialistinės ekonomikos dėsnis, puoselėdamas viltį, kad nuo pelnyto atsakymo, kai tiesa pasirodo iškart visu savo gražumu, kokia, tarkime, yra Atėnė, užgimstanti savo iškiliu stotu ir su visa amunicija tiesiai iš Dzeuso galvos, turėtų nušvisti mano akys. A.Maldekienės garbei pasakysiu, kad niekados nemaniau, kad žinoma ekonomistė, anais laikais užsimojusi nusakytį pagrindinį socializmo dėsnį, būtų turėjusi galvoje socialistinio lenktyniavimo pavadinimą įgijusį tragikomišką farsą. Kas be ko, ne man vienam užkliūna jos poleminis įkarštis ir prasimušančių žodžių tulžingumas, tačiau pagalvojus apie tai, kad moters tulžingumas yra tik sublimuotas jos aistringumo pavidalas, nekyla noro labai prieštarauti ir priešintis. Kaip sako klasikai, karšta moteris yra poeto svajonė. Nuo savęs pridurčiau, kad moteris yra ne mažiau paslaptingas dalykas nei pagrindinis socializmo dėsnis.
Taip jau atsitinka, kad pagalvojus vieną akimirką apie A.Maldeikienę, negali sustoti toliau tą patį galvojęs, nors aš čia nuo pat pradžių buvau nusiteikęs kalbėti visai ne apie A. Maldeikienę, o apie gėjus.
Nebijok, gėjus neįkąs, – sako protingi žmonės. Galimas daiktas, ne be pagrindo yra sakoma ir tai, kad viešai demonstruojantis savo neapykantą gėjams žmogus visų pirma kovoja su savo vidiniais demonais. Kartais perspėjau save ir dėl to, kad pernelyg dažnas kalbėjimas apie gėjus gali sugadinti karmą, kas lemtų, jog kitame gyvenime atgimsi gėjumi. Ar dėl tiesos kas nors ryžtųsi taip aukotis, a? Kita vertus, leiskite nuraminti, pažadant, kad čia mes šaltai diskutuosime ne apie meilę ir neapykantą, bet apie intelekto saviapgaulę ir perspektyvų sutrikimą, iškylantį tada, kai žmogaus teisių tematika yra suvedama į seksualinių mažumų tapatybės paieškos ir įtvirtinimo klausimus.
Nepavargsiu kartodamas, kad ten, kur žmonės nėra persekiojami dėl savo lytinės orientacijos, nėra jokio pagrindo forsuoti visiškai išgalvotą homoseksualių žmonių teisių klausimą! Homoseksualumas prie žmogaus teisių nieko neprideda ir nieko neatima, nebent gėjai ir lesbietės pareikštų pretenzijas be bilieto važinėtis traukiniais. Kaip atrodo bent man, homoseksualių žmonių teisių klausimas didžiąja dalimi yra forsuojamas kaip dūmų uždanga, siekiant nuslėpti visai kitokio pobūdžio interesus. Dirbtinai sukeltas triukšmas, pastoviai pakurstoma isterija dėl seksualinių mažumų teisių yra dėmesį atitraukiantis manevras, ne kitaip. Čia tas atvejis, kai antraeilė ir klaidinga problema paslepia tikrąją (kokia yra tikroji, – tai jau kitas klausimas). Dar kartą leiskite atkreipti dėmesį į tai, kad jokiose žmogaus teisių deklaracijose, įtvirtintose tarptautinėse sutartyse, nėra nė mažiausios užuominos apie kažkokias nebūtas specifines homoseksualų teises, todėl primestoje diskusijoje dėl homoseksualių žmonių teisių kaip niekur kitur trūksta konkretumo. Pabandykime įsivaizduoti tai, kaip tragikomiškai atrodytų iniciatyva, jeigu kažkas pakviestų pasaulio tautas pasirašyti homoseksualių žmonių teisių chartiją, nežiūrint to, kad pasaulyje yra pripažįstama ir išpažįstama net vaikų teisių chartija.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Prisiminkime, kad Tomas Vytautas Raskevičius, pakilęs į kovą dėl homoseksualių žmonių teisių, Seimo posėdyje iškilmingai pareiškė, kad su Laisvės partijos atėjimu į valdžią ir jo tapimu Seimo Žmogaus teisių gynimo pirmininku, žmogaus teisės yra pakeliamos nuo atsarginių suolelio ir, kaip galima nuspėti tolesnę minties eigą, pradeda brėkšti naujasis žmogaus teisių rytas.
Ar iškilmingai nuskambėję T.Raskevičiaus, neslepiančio savo homoseksualumo, žodžiai turėtų būti suprantami taip, kad iki anojo pasirodymo Seime jokių žmogaus teisių nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo, o gal tokiu pareiškimu mums bandoma įpiršti nuomonę, kad žmogumi tikrąja to žodžio prasme gali būti laikomas tik seksualinių mažumų atstovas? Kad ir iš kokio galo žiūrėtume į tokį pareiškimą, jis nuskamba kaip žmogaus intelekto pažeminimas, kaip didžiausia nesąmonė, kada nors įgarsinta Lietuvos Seime.
Tačiau, norite tikėkite, norite ne, čia dar ne galas, žengiant mūsų padangėje žmogaus teisių klausimo suprofanavimo ir kretinizacijos, nepasakius, kanalizacijos linkme. Normalių refleksų žmogų ištinka šokas, pastebėjus, kad beveik visose kaip gyvas velnias prisidauginusiose valstybinėse žmogaus teisių gynimo institucijose vadovaujančius postus užima gėjai ir lesbietės. Ar gėjai ir lesbietės turi kažkokį ypatingą geną, leidžiantį jiems labiau sėkmingai triūsti žmogaus teisių gynimo sferoje? Net jeigu gerai suprantu tai, kodėl sultonas haremo prižiūrėtojais renkasi eunuchus, negaliu perprasti to, kodėl darbui žmogaus teisių apsaugos srityse dažniausiai yra pasirenkami seksualinių mažumų atstovai? Dar labiau klausimą komplikuoja tai, kad bent Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen aplinkoje toks pasirinkimas, kaip atrodo, persidengia su politine korupcija ir nepotizmu. Kyla net toks fantasmagorinis įspūdis, kad, tarkime, įtakingai šeimai, galinčiai lemti savo likimą, sužinojus, jog sūnus ar dukra turi homoseksualių polinkių, šeima nusprendžia, kad nelieka nieko kito kaip nukreipti savo palikuonis žmogaus teisių gynimo tarnystės linkme. Keista, ar ne?
Kaukė vitrinoje. Slaptai.lt nuotr.
Aš pats esu atkreipęs dėmesį į tą aplinkybę, kad gėjai yra talentingi siuvėjai (lrytas.lt), tačiau jokiu būdu taip drąsiai netvirtinčiau, jog seksualinių mažumų atstovai išsiskiria iš kitų žmonių didesniu nei įprasta širdies dosnumu. Dar daugiau, – kaip parodė paskutinių dienų įvykiai, tokia iliuzija gali sutrikdyti tikros dalykų padėties matymo perspektyvas ir užderėti nepavydėtinais nuostoliais. Kad ir kaip žiūrėtume, vis tik nesunku bus pastebėti tai, kokia nuostolinga šiandien visai visuomenei yra žmogaus teisių gynėjo Vytauto Valentinavičiaus veikla, kuris, iš vienos pusės, purvais drabsto valstybės tarnybų pastangas užkardinti nelegalią migraciją, o, iš kitos, yra pasiryžęs prie savo motiniškos krūtinės priglausti ir paguosti kiekvieną nelegalą, palikdamas jam savo vizitinę kortelę. Ką reiškia toks angelizmo pavyzdys, ar ne šventvagiška būtų priekaištauti žmogui dėl empatijos pertekliaus net ir tokiu atveju, kai tai užtraukia grėsmę tėvynainiams? Kaip atrodo bent man, žiūrinčiam subjektyviai, homoseksualo pasijoje nėra tėvynės dėmens, tai vis tik yra truputėlį kitokios konfigūracijos pasija. Kita vertus, iškyla didelės abejonės dėl nelygstamo V.Valantinavičiaus taurumo, matant kaip jis nagais ir ragais kabinasi į savo postą, grasindamas pasauliniu skandalu visiems, kas išdrįs iškelti klausimą dėl jo tinkamumo būti Seimo įgaliotu žmogaus teisių gynėju. Taigi, kaip atrodo, čia matome ne tiek empatijos, kiek falšo iškūpėjimą per viršų.
Jeigu aš būčiau dalijęs vizitines kortele kiekvienai studentei, kuriai, kad ir kaip liūdna, tekdavo parašyti nepatenkinimą pažymį, dekanas to būtų nesupratęs, tačiau tarp nepažangių studenčių, galimas daiktas, būčiau pelnęs švelniaširdžio dėstytojo vardą.
Mielas tėvynaini, apsižvalgyk aplinkui ir įsitikink – ar už nugaros netyko toks Vytautas Valentinavičius, pasiruošęs įkasti ir apkrėsti tave motinos Teresės kompleksais?..
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra griežto termino, kada ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai (EK).
„EK visada pabrėžia, kad plano svarstymas privalo būti atviras, kad planas turėtų kuo platesnį visuomenės palaikymą. Tačiau griežto termino, kada planas turėtų būti pateiktas, tikrai nėra. Yra pateikusios 14 šalių narių, yra šalių narių grupė, tarp jų ir Lietuva, identifikavusi, kad teiks planą gegužės viduryje, ir yra bent 5 šalys narės, kurios yra identifikavusios, kad planą pateiks gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir tame nėra jokios tragedijos, nėra jokių varžybų“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Sinkevičius.
Jis akcentavo, kad svarbiausia, jog planas būtų kokybiškas.
„Kokybė yra aiškumas ir konkretumas, reformos, kurios turėtų aiškius tikslus, aiškius planus, kaip tikslų bus pasiekta, ir tuomet finansavimo pagrindimas, kam ir kokios sumos yra reikalingos finansuoti, nes tai nėra investicijų planas, tai pirmiausia ir šiokia tokia reformų darbotvarkė“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak eurokomisaro, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali padėti Vyriausybei įgyvendinti „gyvybiškai svarbias reformas.“
„Tai svarbus finansavimas ir EK jį mato kaip itin svarbią finansinę priemonę finansuoti įsisenėjusias problemas, reformas sektoriuose, kuriuose jos nebuvo įgyvendintos. Planas vadinasi gaivinimo ir atsparumo ir pagal šalies ekonomikos požymius galbūt čia gaivinti nieko nereikia, bet atsparumas tikrai niekam nepakenkė ir, aišku, kad Lietuvoje yra sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Ši priemonė yra turbūt savalaikė ir gali padėti Vyriausybei sėkmingai įgyvendinti gyvybiškai reikalingas reformas“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis priminė, kad EK rekomendacijose Lietuvai viena iš pagrindinių sričių, apie kurią kalbama, yra socialinė politika, pagalba žmonėms, ypač regionuose, netekus darbo ir panašiais klausimais, taip pat švietimas, sveikatos apsaugos sistema ir jos kokybė.
Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
„Naujos kartos Lietuva“ plano projekte 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).
Europos Sąjunga numačiusi Lietuvai skirti solidžią finansinę paramą. Jei mūsų valdžia nepražiopsos, kam tie milijardai Lietuvoje atiteks? „Metro sąjūdis” pasišovė teikti savąjį pasiūlymą, kaip būtų racionalu panaudoti gautus pinigus. Jo idėja – Metropoliteno statybos. Kodėl Vilnius neišsivers be požeminių metro linijų?
Slaptai.lt svečias – asociacijos „Metro sąjūdis” valdybos pirmininkas Juozas ZYKUS.
Vilniaus maratonas 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Renginių industrijos asociacijos (RIA) valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad Vyriausybė gana vangiai sprendžia paramos bei sektoriaus gaivinimo klausimus.
Jis taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl konkrečių veiklų atlaisvinimų turėtų būti priimami remiantis ne hipotetiniais prioritetais, bet galimybe užtikrinti saugumą.
„Yra ekstremali situacija, ir nėra taip, kad negalėtume ar nenorime dirbti. Su mumis net nediskutuojama, kokios yra aplinkybės ir kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti, kad sektorius veiktų saugiai.
Veiklos neturėtų būti skirstomos remiantis kažkokiais hipotetiniais prioritetais. Kultūra ir renginiai yra toks pat žmogaus poreikis kaip ir nusilakuoti nagus. Tai kodėl dabar yra nustatytas kažkoks prioritetiškumas, o ne veiklos skirstomos į saugias ir nesaugias?“, – Eltai sakė jis.
V. Petreikis teigė, kad renginių industrijos atstovams „niekas neduoda nei paramos, nei plano.“
„Kaip skelbia Vyriausybė, parama yra horizontali. Mes jos gauname praktiškai tiek pat, kiek ir kiti, mažiau nukentėję sektoriai. Kol parama nebus vertikali, ji nėra nei reikšminga, nei reali. Didžioji dalis renginių įmonių (…) per pastaruosius metus veikė mažiau, gal 20 proc. Jei tokioms įmonėms taikoma tokia pati parama, kaip ir, pavyzdžiui, 30 proc. pajamų netekusiems knygynams, kurie gali prekiauti internetu, ta parama iš viso yra mažareikšmė“, – kalbėjo jis.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kaip Eltai teigė V. Petreikis, RIA pasigenda Vyriausybės įsitraukimo sprendžiant sektoriui kylančius sunkumus. Temperamentingas šokis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Esame išsiuntę dešimtis raštų įvairiausioms institucijoms, įskaitant ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ir jokių konkrečių atsakymų, kaip bus gelbėjamas šis sektorius, kol kas nesame gavę. Kiekvieną kartą pasakoma, kad galioja tos priemonės, kurios galioja visiems, jūsų sektorius yra toks pat kaip visi, ir nemanome, kad jis yra labiau nukentėjęs, ar reikalinga kažkokia konkretesnė, tikslesnė pagalba. Bent jau tokią poziciją iš Vyriausybės turime šiandien“, – tvirtino RIA valdybos pirmininkas.
Anot V. Petreikio, dėl užsitęsusio veiklos ribojimo bei trūkstamo aiškaus pagalbos plano renginių sektoriui gresia bankrotai bei nemokumas.
„Natūralu, kad gresia nemokumas, bankrotas, gresia ir daugiau problemų dėl įvyksiančios grandininės reakcijos. (Renginių industrijos – ELTA) įmonės dažniausiai nebankrutuoja, problemos kyla dėl nesumokėtų mokesčių ir neatsiskaitymų su partneriais, tiekėjais, patalpų nuomotojais. Renginių sektoriaus įmonės yra labai glaudžiai susijusios su kitais sektoriais“, – sakė jis.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot V. Petreikio, karantinas ypač sunkus technines paslaugas teikiančioms įmonėms. Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
„Ypatingai daug problemų šiuo metu kyla technines paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose yra ir labai daug darbuotojų, ir padarytos labai didelės kapitalo investicijos. Akivaizdu, kad ilgainiui tai virs dar didesne bėda. Reikia suprasti, kad jokia įmonė labai ilgai negali nedirbti neturėdama pagalbos ir jokių realių perspektyvų“, – Eltai teigė jis.
ELTA primena, kad lapkričio 7 d. Lietuvoje įvestas visuotinis karantinas. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki vasario 28 d.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad siekiant įgyvendinti ambicingus tikslus mūsų šalies atstovybėms bus keliami ambicingesni uždaviniai ekonominės diplomatijos srityje. Ekonominės veiklos aktyvumas ir efektyvumas bus vienas iš esminių kriterijų vertinant diplomatinės atstovybės ir jos vadovo veiklą, bei apskritai sprendžiant, ar toje šalyje Lietuvai reikia turėti diplomatinę atstovybę.
Norint ekonominę diplomatiją išlaikyti kaip vieną iš diplomatinės tarnybos prioritetų, ekonominė veikla turi sudaryti mažiausiai penktadalį kiekvienos atstovybės vadovo kasdienės veiklos. Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais buvo pristatyta „Lietuvos komandos“ („Team Lithuania“) vizija. Konkrečioje šalyje dirbantys įvairių Lietuvos žinybų atstovai, susibūrę į komandą, bendromis pastangomis sieks didinti lietuviškų prekių eksportą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą, skatinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje. „Lietuvos komandos“ veiklą koordinuotų atstovybės vadovas.
Pasak viceministro, atstovybės vadovas privalo aktyviai įsijungti ne tik į sostinės suformuluotų užduočių įgyvendinimą, bet ir ieškoti ekonominio intereso bei rodyti iniciatyvą, proaktyviai ieškant naujų nišų ir interesų atstovaujamoje valstybėje
Ilgametė patirtis rodo, kad norint, jog „Team Lithuania“ užsienyje dirbtų rezultatyviai, svarbus yra ir institucijų bendradarbiavimas sostinėje. Todėl ministerija sieks užtikrinti gerai veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą sostinėje, kuri būtų tvirtas ramstis dirbantiems užsienyje. Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) formatas taip pat išliks svarbus, kaip visas institucijas mobilizuojanti ir sujungianti platforma. Artimiausiu metu EDT planuojama pristatyti „Team Lithuania“ koncepciją.
Dėmesio centre ir toliau išlieka tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, pirmiausia – su Ekonomikos ir inovacijų ir kitomis ministerijomis, agentūromis VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir kitomis, taip pat – su verslo asociacijomis ir įmonėmis.
Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais diskutuota apie dvišalių atstovybių vykdomą ekonominę veiklą, ekonominės diplomatijos prioritetus, priemones, diplomatijos vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonominį konkurencingumą.
„Palyginus panašaus dydžio valstybių 2019 m. ekonominius rodiklius – eksporto pajėgumus, pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų ir atvykusių turistų skaičius – matome, kad Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai. Šiais rodikliais pirmaujame tarp Baltijos valstybių. Bet jeigu atkreipsime dėmesį į kitų panašaus dydžio valstybių, pavyzdžiui, Airijos statistiką, tai eksporto ir investicijų apimtys atsilieka kartais“, – pažymi viceministras E. Meilūnas.
Pasak viceministro, dabartinės Vyriausybės programoje išskirtinis dėmesys yra skiriamas būtent ekonominei diplomatijai ir tai neatsitiktinai, nes pastarojo dešimtmečio skaičiai rodo, kad mūsų eksportas jau ilgą laiką net ir krizių sąlygomis išlieka mūsų ekonomikos garvežiu.
Viceministras pristatė diplomatinių atstovybių 2020 metų ekonominės veiklos rezultatus. Vienas svarbiausių diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos kriterijų – verslo misijų ir renginių organizavimas, nes kokybiškai jį įgyvendindami galime prisidėti prie eksporto srautų didėjimo. 2020 m. buvo įgyvendintos 103 tokios misijos, aktyviausiai dirbo mūsų diplomatinės atstovybės Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Baltarusijoje, Kinijoje ir Ukrainoje. Dalis misijų vyko nuotoliniu būdu.
„Metai buvo neeiliniai – dėl pandemijos kai kurios planuotos veiklos neįvyko, kai kurias teko perorientuoti į elektroninę erdvę. Nors pradžioje buvo nemažai nuogąstavimų, kad dalis planuotų renginių neįvyks, bet tiek ambasados, tiek verslas persitvarkė ir daugelį reginių organizavo nuotoliniu būdu“,– sako viceministras E.Meilūnas.
Vyriausybės programoje yra labai aiškiai suformuotos ekonominės diplomatijos kryptys, tarp kurių – strateginė diversifikacija, siekiant mažesnės priklausomybės nuo vienos šalies rinkos, išnaudojant ES prekybos politikos priemones bei plečiant Lietuvos atstovavimo tinklą Pietryčių Azijoje. Ekonominė diplomatija turi tapti viena esminių diplomatinės atstovybės funkcijų. Siekiama skatinti ekonominus ryšius pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius profesionalus. Verslas turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, kas padės atliepti ne tik ekonominius, bet ir vertybinius Lietuvos interesus.
Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.
Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).
Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).
„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.
Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.
Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).
“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.
Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?
Centai. Slaptai.lt nuotr.
Manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, lyginant su praėjusių metų spaliu, padaugėjo 7 proc. punktais.
Tuo tarpu vertinančių šalies ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 17 proc. punktų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu spalį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Komentuodami šiuos rodiklius ekonomistai teigia, kad tokie skaičiai kelia nerimą ir atkreipia dėmesį, jog žmonių finansinė elgsena netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai teigė apklausą parodžius, kad lietuviai apskritai yra gana pesimistiškai nusiteikę ekonominės padėties šalyje atžvilgiu.
„Tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai (…). Galima matyti, kad apskritai didelė dalis visuomenės yra ganėtinai pesimistiškai nusiteikusi, nes 2019 metais Lietuvos ekonominė padėtis tikrai buvo gerėjanti, ypač vasaros gale. Nepaisant to, daugiau nei ketvirtadalis respondentų (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo“, – sakė jis.
M. Dubnikovo teigimu, tai, kad daugėja vertinančių savo finansinę padėtį kaip pablogėjusią pandemijos kontekste yra natūralu.
„Tai, kad manančiųjų, jog jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo padaugėjo 7 proc. punktais, yra reikšmingas (…) ir šiek tiek liūdinantis pokytis. Visgi tai yra natūralu, nes tikrai didelė žmonių dalis turėjo išeiti į prastovas, o esančių prastovose pajamos natūraliai krito“, – sakė ekonomistas. Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
„Prie šeimos finansinės padėties vertinimo lygiai taip pat galėjo prisidėti ir finansinės būklės nepablogėjimas. Gali būti, kad žmogus ir toliau gauna tas pačias pajamas, bet tai, kad jis negalėjo, pavyzdžiui, vasaros metu keliauti, irgi blogina žmonių savijautą ir veikia bendrą vertinimą“, – pridūrė jis.
Blogėjantys ekonominės padėties vertinimai lemia ir kintančią gyventojų finansinę elgseną, kuri, tikėtina, netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, tikino ekonomistas.
„Bet kokiu atveju šie pokyčiai gali lemti ir žmonių finansinę elgseną. Žmogus, kuris mano, kad jo finansinė būklė blogėja, mažina savo vartojimą, galvoja apie tai, kaip daugiau sutaupyti, atsidėti pinigų, nes galbūt už poros mėnesių situacija blogės. Kai žmonės neleidžia pinigų ir atideda juos ateičiai, nepaisant to, ar jų pajamos mažėjo ar padidėjo, tai niekaip neprisideda prie ekonomikos plėtros ir ją veikia neigiamai“, – kalbėjo jis.
Anot M. Dubnikovo, pirmuosius tokio visuomenės vertinimo padarinius bus galima stebėti praėjus pusei metų.
„Tikriausiai aiškesnius pirmuosius tokio vertinimo efektus ekonomikai pamatysime pasireiškiant po 6-8 mėnesių. Tai yra tam tikras perspėjimas: jeigu tokia situacija užsitęs ir žmonių nuotaikos toliau bjurs, blogės ir ekonominė situacija šalyje“, – tikino jis.
Tuo tarpu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tikėtina, jog tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl įsibėgėjusios pandemijos žmonių lūkesčiai ateinančiais mėnesiais dar labiau suprastės. Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
„Matyt, žmonių lūkesčiai jau ateinančiais mėnesiais suprastės, nes juos veikia ir sezoniškumas, ir įsibėgėjusi pandemija. Bet to buvo galima laukti: lapkritis-gruodis buvo tie mėnesiai, kurie kėlė nerimą visiems ekonomikos politikos formuotojams ir stebėtojams“, – Eltai teigė ji.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad nors Lietuva su COVID-19 sukelta ekonomine krize susidorojo gana neblogai, šalyje vis tiek stebima recesija, ir tai verčia visuomenę nerimauti.
„Reikia prisiminti, kad pernai Lietuvos ekonomika dar augo, o šiemet vis tik yra recesija. Nepaisant to, kad atrodome šauniausiai tarp krintančių, mūsų ekonomika vis tiek nekyla ir logiška, kad dėl to kyla daugiau nerimo visuomenėje – tai atspindi ir apklausos (…). Atsiranda daugiau rizikų tiek mūsų eksportuotojams, tiek vidaus rinkoje veikiantiems sektoriams. Aišku, kai kurie sektoriai puikiai susitvarkė su krize, net išlošė iš jos. Bet sektoriams, atsidūrusiems pandemijos epicentre, šie metai tapo gyvybės ar mirties klausimu“, – teigė ji.
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį kaip blogėjančią vertina 44 proc. respondentų.
Tuo tarpu spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) suaugusių šalies gyventojų manė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo, rodo apklausos duomenys.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės patvirtintą ateinančių metų biudžetą, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka sako nemanantis, kad greitu metu bent kiek paaiškės, kokia bus kitų metų ekonominė situacija šalyje. Jis taip pat pabrėžia, kad vis dar trūksta sąmoningesnio, rinkimų nesąlygojamo valdžios dėmesio socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, bei tikina, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra būtinybė.
Vertindamas tai, kad su kitų metų biudžetu nebuvo pateikta jokių mokestinių pakeitimų, R. Lazutka teigė, kad didinti mokesčių bazės šiuo atveju nebūtų prasminga. Jis taip pat pridūrė nesitikintis, jog tai svarstys ir būsimasis Seimas.
„Bandyti surinkti daugiau mokesčių juos didinant, plečiant mokesčių bazę nėra prasminga, kai yra ekonomikos nuosmukis ir reikia skatinti ekonomiką. Būtent todėl tokiais laikotarpiais skolinamasi ir mokesčiai nėra didinami. Aš abejoju, ar tai darytų ir kita valdžia, kokia ji bebūtų kitais metais. Abejoju, kad bus žiūrima, kaip padidinti mokesčius“, – Eltai sakė jis.
Sociologas taip pat pabrėžė, kad valstybės skolinimasis ekonominio nuosmukio metu yra normali praktika, tačiau labai svarbu tinkamai panaudoti gautas lėšas.
„(…) Ekonomiką skatinti nuosmukio laikotarpiu reikia, ir tai, kad vartojimas šalyje buvo palaikomas, yra gerai, bet yra ir visokių neprasmingų išlaidų, susijusių su rinkimais“, – pridūrė jis.
Komentuodamas siūlymą įtvirtinti 13-ąją pensiją, R. Lazutka teigė, kad spartinti pensijų didinimą būtų galima ir tvariau, tvirtinant įstatymo pataisas, o apskritai vietoje to vertėtų atkreipti dėmesį į kitas spragas socialinės apsaugos srityje.
„Vietoj to reikėtų tiesiog taisyti spragas socialinės apsaugos srityje. (…) Pavyzdžiui, šalpos pensija kitiems metams tepadidinta 3 eurais. (Žmonių – ELTA), gaunančių šalpos pensiją, – kiek jų tėra. Tad susidaro įspūdis, jog galvojama: tai kam jiems apskritai leisti pinigus.
O jeigu norima spartinti pensijų didinimą, tuomet tereikia padaryti įstatymo pataisą, kad pensijos būtų indeksuojamos ne pagal dabartinę tvarką, o kad būtų papildoma sąlyga (…), jog jei iš „Sodros“ biudžeto matyti, kad pajamos didėja greičiau negu išlaidos, mes padidiname esamas pensijas tam tikru procentu“, – Eltai kalbėjo sociologas.
Sociologas pabrėžė, kad kelti MMA dydį būtina, nes dabartinis MMA kone lygus skurdo ribai.
„MMA didinti reikėtų, nes, paskelbtais naujais Statistikos departamentas duomenimis apie skurdą šalyje, skurdo riba Lietuvoje, praeitų metų duomenimis, yra 445 eurai, o MMA yra 447 eurai. Tad MMA yra beveik lygi skurdo ribai. Juolab, kad skurdo riba buvo nustatyta pagal praeitų metų duomenis, (…) o šių metų skurdo riba būtų jau virš MMA. Suprantama, kad negalima leisti tokios situacijos šalyje, kai žmonės, dirbdami 8 valandas per dieną, negauna pajamų, kurios siektų skurdo ribą. Tai čia pagrindinis argumentas, kad algas reikia didinti“, – Eltai teigė R. Lazutka.
R. Lazutka taip pat pridūrė, kad vargu ar per ateinančius keletą mėnesių bent kiek labiau paaiškės, kokia kitąmet bus ekonominė situacija šalyje.
„Kokia nors padėtis dėl kitų metų ekonomikos per tuos keletą mėnesių tikrai nepaaiškės. Situacija yra neapibrėžta ir liks neapibrėžta, nes matome, kas darosi su pandemija, ir niekas negalės pasakyti, kaip augs ekonomika nei dabar, nei po dviejų mėnesių, nei po pusmečio. (…) Žiūrint nešališkai, reikia turėti galvoje, kad MMA nereiškia, kad reikia didesnių išlaidų iš valstybės ar iš darbdavių, tai gali reikšti atlygių perskirstymą pačioje darbovietėje“, – sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. 2021 metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Lietuvos statistika. Slaptai.lt nuotr.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.
Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.
Vaiko pinigai didės 10 eurų, nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems bei nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 110 eurų.
Kitąmet numatytas ne blogesnis negu 5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Vyriausybė taip pat pritarė, kad MMA nuo kitų metų turėtų didėti iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau paliko galimybę šių metų gruodį dydį persvarstyti.
Latvijoje protestuoja šimtai menininkų dėl galimai kilsiančių mokesčių. EPA-ELTA nuotr.
Latvijos sostinėje Rygoje priešais parlamentą protestavo šimtai menininkų, rašytojų ir muzikantų dėl vyriausybės planų didinti mokesčius pajamoms, kurias jau ir taip smarkiai paveikė koronaviruso apribojimai.
Negana to, vyriausybė taip pat planuoja pristatyti naujų įdarbinimo sąlygų, paveiksiančių laisvai samdomus darbuotojus kūrybinėse industrijose.
„Muzikantai pandemijos metu negali koncertuoti“, – proteste reporteriams sakė dainininkas ir dainų autorius Ainaras Mielavas. Rygoje – protestuoja šimtai menininkų dėl mokesčių politikos. EPA-ELTA nuotr.
„Mes, lyginant su kitomis profesijomis, buvome paveikti smarkiausiai, tačiau vyriausybė didins mokesčius mūsų likusioms mažoms pajamoms, kurias gauname, kai mūsų dainos sugrojamos radijuje!“ – pridūrė jis.
Skulptorius Aigaras Bikšė sakė, kad menininkai po diskusijų su finansų ir kultūros ministrais sugalvojo idėją surengti „plytų protestą“. „Tai buvo pokalbis tarsi su plytų siena“, – teigė jis reporteriams ir pridūrė: „Tačiau kol kas į juos jų (plytų) nemėtysime.“
Statistika rodo, kad siūlomi pokyčiai Latvijoje paveiktų apie 39 tūkst. žmonių.
Naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse nurodoma, kad 1,9 mln. gyventojų turinčios Latvijos ekonomika šiemet susitrauks šešiais procentais.
Prof. Boguslavas Gruževskis. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad nepriklausomai nuo to, kas sudarys naująją Vyriausybę, svarbiausios ekonomikos politikos kryptys nuo to keistis neturėtų.
„Nepriklausomai nuo to, kas sudarys naują Vyriausybę, artimiausioje 3-5 metų perspektyvoje Lietuvos prioritetai ekonomikos politikoje turi būti šeši. Pirmiausia reikia didinti ekonomikos inovatyvumą, darbo našumą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų atsiradimą. Taip pat svarbu didinti šalies investicinį patrauklumą (…) bei aktyviai trumpinti gamybos grandines. Reikia labai aktyviai dalyvauti transformuojant grandines ES–Azija į grandines ES–ES“, – Eltai sakė B. Gruževskis.
Profesorius pabrėžia, kad itin svarbiu tikslu išlieka Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.
„Kita svarbi kryptis – energetikos politika: reikia mažinti Lietuvos nepriklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių, didinti atsinaujinančios energetikos gamybos mastus ir mažinti energijos imlumą. (Šioje srityje – ELTA) viskas turi būti žymiai efektyviau daroma, labiau atsižvelgiant į mūsų Europos atsigavimo fondus ir DNR plano įgyvendinimą“, – sakė jis.
Anot B. Gruževskio, Lietuvoje svarbu didinti ir ekonomikos orientaciją į socialinę sritį, o tai galimai būtų iššūkis pirmajame Seimo rinkimų etape pirmavusiems konservatoriams.
„Taip pat svarbi didesnė ekonomikos socialinė orientacija, kuri būtų iššūkis konservatoriams ir dešiniųjų Vyriausybei, jei jie tikrai ją sudarys. Galiausiai prioritetu turėtų būtų ir finansų bei mokesčių politika, didinant biudžetų surenkamumą, skaidrią ekonominę veiklą bei mažinant ekonominę nelygybę. Šioje srityje, sakyčiau, Vyriausybė turėtų labai pasitempti, nes nelygybę galima laikyti ekonomiką stabdančiu veiksniu“, – tikino B. Gruževskis.
Profesorius, vertindamas konservatorių kaip valdančiosios jėgos, stiprybes, sakė, kad šie galėtų efektyviai stiprinti rinkos ekonomiką bei skatinti užsienio investicijas, taip pat operatyviau formuoti Lietuvos energetinį sektorių.
„Ekonominėje politikoje konservatoriai galėtų efektyviai išnaudoti savo kredo: skaidrios politikos reikalavimą. (…) Atitinkamai stiprinti rinkos ekonomikos metodus, šalies investicinį patrauklumą ir ieškoti liberalių rinkos ekonomikos sprendimų, siekiant didinti Lietuvos vertę, patrauklumą tiesioginėms ir netiesioginėms užsienio investicijoms. Aišku, ir energetinis sektorius, kuriame tiek konservatoriai, tiek liberalai turi stiprių specialistų ir, manau, šiose srityse paprasčiausiai turėtų būti savimi“, – Eltai teigė jis.
Visgi vertindamas konservatorių silpnybes, B. Gruževskis įvardijo, kad partijai reikėtų tobulinti finansų perskirstymo nuostatas bei labiau atsižvelgti į priimamų sprendimų socialinį jautrumą. Prof. Boguslavas Gruževskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Visgi jie (konservatoriai – ELTA) turėtų labai tobulinti savo (finansų – ELTA) perskirstymo nuostatas, santykį su visuomene (…). Jie būtinai turi kryptingai didinti priimamų sprendimų socialinį jautrumą. Turėtų būti žymiai daugiau dirbama prie socialinių pagalvių, vienaip ar kitaip apsaugant atitinkamas gyventojų grupes, siekiant tvaraus biudžeto panaudojimo. (…) Tradicinė „diržų veržimo“ koncepcija visiškai nebetinka, (…) būtina ieškoti draugiško santykio su visuomene, kad ekonominiai rezultatai džiugintų. Ir, manau, tai šiandien yra iššūkis“, – tikino B. Gruževskis.
„Belieka tikėtis, kad (valdančiosios partijos – ELTA) vadovas bus pakankamai kryptingai mąstantis ir sugebės sujungti politines nuostatas su realiais visuomenės poreikiais, kad valdžios sprendimai būtų ilgalaikiai“, – pridūrė jis.
Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai nuspręs, ar nutraukti šiuo metu su Europos Sąjunga (ES) galiojantį susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Apie tai informuoja BBC.
Nutraukimo šalininkai teigia, kad tai leis Šveicarijai kontroliuoti savo sienas ir įsileisti tik pageidaujamus imigrantus. Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu oponentai tvirtina, kad toks žingsnis įstumtų sveiką šalies ekonomiką į recesiją, o šimtai tūkstančių Šveicarijos piliečių netektų galimybės laisvai judėti ir dirbti visoje Europoje.
Anot šalies teisingumo ministro, galėtų susidaryti netgi už „Brexit“ blogesnė situacija.
Šveicarija jau seniai nusprendė nestoti į ES, tačiau šalis nori užsitikrinti priėjimą prie Europos ekonominės erdvės. Be to, šveicarai nori bendradarbiauti su Briuseliu ir tokiose srityse kaip transportas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai bei švietimas.
Tokių privilegijų kaina buvo prisijungimas prie ES pagrindinių politikos ramsčių, tarp kurių – laisvas judėjimas ir atviros sienos pagal Šengeno sutartį.
Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Anot Prezidentūros, šalies vadovas su ministru kalbės nacionalinio plėtros banko steigimo ir saugaus bei patikimo valstybės duomenų ir registrų valdymo klausimais.
„Taip pat bus aptartos turizmo sektoriaus aktualijos COVID-19 nulemtų suvaržymų kontekste“, – Eltą informavo Prezidentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
ES lyderių derybose dėl ekonomikos gaivinimo fondo susitarimas dar nepasiektas. EPA-ELTA nuotr.
Po naktį vykusių intensyvių diskusijų, per kurias nepavyko pasiekti susitarimo, susiskaldę ES šalių lyderiai pirmadienio vakare pratęs savo derybas dėl didžiulio ekonomikos gaivinimo fondo.
Praėjus jau trims intensyvių derybų dienoms, 27 ES valstybių narių lyderiai vis dar nesutaria dėl tikslaus 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo paskolų ir išmokų dydžio ir sąlygų.
Visą naktį į pirmadienį lyderiai derėjosi mažomis grupelėmis, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, o derybose nuspręsta skelbti pertrauką iki 17 val. Lietuvos laiku.
Sekmadienio vakarą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naują pasiūlymą, bandydamas palenkti „taupiųjų“ šalių koaliciją – Nyderlandus, Švediją, Austriją, Daniją ir Suomiją.
Anksčiau buvo siūloma 500 mlrd. eurų ES šalims suteikti išmokų pavidalu, kurių nereikėtų grąžinti, ir 250 mlrd. eurų – paskolomis.
Ch. Michelis pirmadienio rytą pateikė naują pasiūlymą išmokų dalį sumažinti iki 390 mlrd. eurų ir atitinkamai padidinti paskolų dalį.
Pritarimą tokiam pasiūlymui išreiškė Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, tiesa, kol kas neaišku, kokios pozicijos laikysis kitos šalys.
27 ES šalių lyderių viršūnių susitikimas tęsiasi nuo penktadienio.
