Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad elektros kainoms grįžti į buvusias aukštumas nėra galimybių. Pasak jo, tai nėra tikėtina, nes esančios dujų kainų lubos neleis pasiektų tokių kainų, kokios buvo praeitų metų rudens pradžioje.
„Be abejo, tendencija yra pakankamai saugi šiai dienai ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė D. Kreivys.
„Aš manau, kad taip (elektros krizė kainų praeityje – ELTA). Dujų lubos yra įdėtos ir jos neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad elektros kainos yra kritusios ne tik dėl kritusių dujų kainų, bet taip pat ir dėl vėjuoto oro bei didelio vandens kiekio, tačiau pagrindine priežastimi išlieka žemos dujų kainos.
„Praeitais metais vasarį mes dujų kainas turėjome dvigubai didesnes negu dabar. Tai reiškia, kad dujų kainos, kurios nustato aukštutines ribas elektros, yra sumažėjusios, todėl elektros kaina jau negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra tai, kad turime labai daug vėjo, vėjuotas oras, turime daug atolydžių, daug vandens ir tai yra viena iš pagrindžių priežasčių taip pat“, – sakė politikas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje pasileido visa eilė reaktorių. Jeigu vasarą apie 40 proc. visų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Situacija yra radikaliai pasikeitusi, bet svarbiausia dedamoji yra tai, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose, palyginus su tuo, ką turėjom prieš metus“, – pridėjo jis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vis tik D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad nors ateities sandoriuose aukšta dujų kaina nėra prognozuojama, tačiau labai sunku prognozuoti, kaip pasikeis situaciją Vokietijai pradėjus pildyti savo saugyklas.
„Prognozę šiai dienai matome dujų, ji yra tokia, kad ateities sandoriuose neprognozuojama labai aukšta kaina. Praktiškai yra tame pačiame lygyje. Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija pasidarys, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – aiškino ministras. Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje paaugo 6 proc. ir siekė 125,21 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc., iki 113,88 Eur/MWh, rašoma bendrovės „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant didmeninės elektros kainos augimo, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Elektrum Lietuva“ praėjusią savaitę kainas sumažino vidutiniškai 15 proc., „Ignitis“ – 8 proc., „Enefit“ – 3 proc.
Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione mažėjo 23 proc. iki 89,42 Eur/MWh ir tai labiausiai lėmė 56 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusios kuro kainos.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų pasiektas politinis susitarimas dėl 180 Eur/MWh sieksiančios dujų kainų viršutinės ribos Lietuvai yra laimėjimas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, šios kainų lubos įsigalios reikiamu metu – kai šalys pradės pildyti ištuštėjusias dujų saugyklas – bei „apmalšins dujų pardavėjų apetitus“.
„Pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą“, – pirmadienį žurnalistams po ES Technologijų, transporto ir energetikos ministrų tarybos sakė D. Kreivys.
ES šalių energetikos ministrai pirmadienį pasiekė susitarimą dėl gamtinių dujų kainų lubų – sutarta viršutinė dujų kainų riba sieks 180 eurų už megavatvalandę. Ji galios didmeniniams ateities sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Mechanizmas bus taikomas vienerius metus.
„Toks rezultatas Lietuvą tenkina. Tai pusė tos kainos, kuri buvo rugpjūčio mėnesį“, – teigė D. Kreivys, anksčiau būtent ir pabrėžęs, kad lubos turi būti tokios, kad Europoje dujų kainos nebepasiektų šio rugpjūčio rekordų.
Pasak Energetikos ministerijos, mechanizmas įsigalios tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina tris darbo dienas viršys sutartas lubas ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė nei kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkis.
Ši kainų suvaldymo priemonė pradedama taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d. prieš tai užtikrinus, kad pavyks išvengti su tiekimo saugumu ir dujų paklausos augimu susijusių rizikų.
D. Kreivys teigė, kad lubos įsigalios „tada, kada reikia“, t. y. pavasarį, kai pradedamos pildyti po žiemos ištuštėjusios dujų saugyklos.
„Pavasarį vėl prasidės dujų saugyklų pildymas. Jau nustatytos lubos ne tik apribos galimus kainų šuolius, bet automatiškai apmalšins ir dujų prekiautojų apetitus, kad jie neviršytų (180 Eur/MWh ribos – ELTA)“, – pažymėjo ministras.
Už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai dėl šių kainų lubų derėjosi kelis mėnesius, daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, prašius jas įvesti po to, kai šį rugpjūtį didmeninės dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
Tokiam dujų kainų apribojimui nebuvo linkusios pritarti keletas šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kurios argumentavo, kad nustačius pernelyg žemą kainų apribojimą, dujų kroviniai iš Europos pajudėtų į pelningesnę Azijos rinką, tad ES kiltų rizika jų pritrūkti.
Vis tik Vokietija galiausiai pritarė susitarimui, kuriame turėtų būti numatyti keli saugikliai, užtikrinsiantys tiekimo saugumą ir finansinių rinkų stabilumą.
Tarp visų bloko valstybių jo nepalaikė tik Vengrija, Austrija ir Nyderlandai. Pastarosios valstybės, pasak D. Kreivio, susilaikė, o Vengrija balsavo prieš.
Europos Komisija lapkričio pabaigoje pasiūlė dujų kainas TTF prekybos taške apriboti ties 275 Eur/MWh, su sąlyga, kad tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites ir 10 dienų būtų 58 eurais didesnė nei palyginamoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina.
Po praėjusią savaitę vykusio ES ministrų susitarimo kompromisinį variantą pasiūlė blokui pirmininkaujanti Čekija: 220 Eur/MWh lubas, kurios aktyvintųsi, jei dujų kaina ateinantį mėnesį jas viršytų penkias dienas, taip pat – būtų 35 eurais didesnė už palyginamąją SGD kainą.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Seime vyks energetikos ministro Dainiaus Kreivio interpeliacija.
Opozicijos parlamentarai rugsėjo viduryje paruošė interpeliacijos projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Ministras Seime atsakys į 23 opozicijos parengtus klausimus – parlamentarai iš ministro nori išgirsti, kaip jis ketina mažinti įtampą dėl aukštų energijos kainų, padėti gyventojams ir verslui.
Opozicijos politikai raštu D. Kreivio klausė apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Neatmetama, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerei užsiminus, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas buvusių kadencijų Vyriausybių vykdytos energetikos politikos, valdančiųjų konservatorių atstovas Jurgis Razma sako, kad tokia procedūra bus inicijuojama, jeigu opozicijos atstovai nesiliaus žarstę kaltinimų dabartiniam energetikos ministrui.
Tuo metu Seimo mažumai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas kalba priešingai. Anot jo, parlamentinį tyrimą dėl valstybėje anksčiau vykdytos energetikos politikos būtų galima vykdyti po to, kai į keliamus klausimus atsakytų ministras Dainius Kreivys.
„Pirmiausia inicijuosime interpeliaciją Kreiviui, užduosime daug klausimų. Gavę atsakymus spręsime, ką darome toliau“, – Eltai teigė A. Sysas.
„Greičiausiai interpeliacija nepavyks, nes valdantieji to nenori, bet, gavus atsakymus iš pono Kreivio, galima žengti ir kitą žingsnį“, – svarstė jis.
Nors socialdemokratas pripažįsta, kad ankstesnės vyriausybės vykdant energetikos politiką klaidų neišvengė, toks tyrimas, anot jo, būtų naudingas siekiant pasimokyti iš praeities.
„Aišku, tokie tyrimai baigiasi dideliu šnipštu. Neprisimenu nė vieno tyrimo, kuris būtų davęs kažkokį didelį rezultatą, bet, iš principo, galima atlikti tokį tyrimą ir pasižiūrėti, iš kur kojos auga. Kas buvo padaryta blogai, kad tai būtų prevencinė priemonė ateityje“, – tvirtino A. Sysas.
J. Razma mato kitokią tyrimo seką: jį verta pradėti, jeigu opozicija nenustos žerti kaltinimų D. Kreiviui
Tuo metu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys J. Razma mano, kad parlamentinį tyrimą dėl praeityje vykdytos energetikos politikos verta pradėti todėl, kad visuomenė ir parlamentarai galėtų pamatyti realias susiklosčiusios situacijos priežastis.
Nors konservatorius tikina, kad dabar tokios iniciatyvos valdantieji imtis neketina, jis neatmetė, kad, tęsiantis kaltinimų lavinai energetikos ministro atžvilgiu, apie tai būtų tariamasi su koalicijos partneriais ir kitomis Seimo frakcijomis.
„Jeigu opozicija nori objektyviau matyti situaciją, o ne tik primityviai atakuoti dabartinį ministrą, tai linkėčiau pradėti nuo platesnio tyrimo. Jeigu jie nori išsiaiškinti, kas kaltas dėl dabartinės situacijos“, – tikino jis.
Konservatoriaus nuomone, tyrimas leistų įvertinti, kam konkrečiai tenka atsakomybė dėl to, kad Lietuvoje buvo prarasti ar nebuvo sukurti nauji generaciniai pajėgumai po to, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Nesu tokių parlamentinių tyrimų entuziastas, nes man svarbiau žiūrėti į priekį, ką galime padaryti kuo greičiau, kad atsirastų generacinių pajėgumų, bet jeigu toliau iš opozicijos pusės bus žeriami kaltinimai dabartiniam energetikos ministrui, tada gal tikrai verta atlikti tokį tyrimą“, – pabrėžė J. Razma.
I. Šimonytė: neprieštaraučiau, kad Seimas atliktų parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos priklausomybės nuo elektros energijos importo
ELTA primena, kad šeštadienį prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje iš tribūnos kalbėjusi I. Šimonytė užsiminė, kad Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar energetikos ministro pareigas einantis Dainius Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.
„Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad šalis yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra? Labai geras klausimas. Aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog jam reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – sakė ji.
Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokios idėjos svarstymą parlamente paremtų. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.
Ekspremjerai parlamentinio tyrimo idėją paremtų „su malonumu“
Ekspremjerai tvirtina neprieštaraujantys tokiai idėjai. Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad, kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Galbūt tada ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012–2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai. Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą valdantieji tik siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį vieši Briuselyje, kur dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame planuojama aptarti energijos kainų klausimus, bus svarstoma ir tariamasi dėl pasiruošimo artėjančiam žiemos sezonui ir galimų skubių priemonių aukštoms energijos kainoms sumažinti.
Kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas Belgijos sostinėje diskutuos visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai. Oficialiu kvietimu – „pasidalinti požiūriais“.
Bendrijos politikai turėtų kalbėti, kaip būtų galima pakeisti dabar galiojančią elektros kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią galutinę kainą rinkoje lemia brangiausias tiekimo pasiūlymas (brangiausiai elektra gaminama iš dujų).
Tarp galimų veiksmų įvardijamos galimos „lubos“ dujų kainoms elektros gamybai, dėl dabartinės tvarkos didelius pelnus uždirbančių atsinaujinančių energijos šaltinių parkų valdytojų apmokestinimas energijos kainoms subsidijuoti, kiti pasiūlymai. Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen praėjusią savaitę pranešė, kad EK rengia „skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą“, itin aukštas elektros kainas fiksuojant visoje Europoje. Anot jos, „sparčiai kylančios“ energijos kainos atskleidžia Europos Sąjungos elektros rinkos struktūros ribotumą.
Tuo metu trečiadienį ji pareiškė, kad EK nori ir penktadienio susitikimo metu siūlys apriboti elektros bendrovių, kurios neproporcingai pelnosi iš didėjančių energijos sąnaudų, pajamas, mažinti elektros vartojimą didelės paklausos laikotarpiais ir nustatyti rusiškų dujų importo kainų viršutinę ribą.
Elektros kainas Europos rinkoje lemia brangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – šiuo metu tai yra dujomis kūrenamos elektrinės.
Energetikos ministras Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Energetikos ministras Dainius Kreivys susidariusią situaciją energetikoje vadina tobula audra.
Pasak ministro, dabartinė krizė, kaip ir audra, yra intensyvi dėl žaibiškai kylančių kainų pasaulinėje rinkoje ir neturėtų tęstis ilgai, kadangi pavasarį numatomas kainų kritimas bei paklausos augimas.
„Situacija, kurią turime šiandien tiek pasaulinėje energetikoje, tiek Lietuvoje, tai vyksta šiandien, turbūt galima apibūdinti kaip tolimą audrą. Tobula audra turi dvi pagrindines savybes: kadangi audra, tai yra aukšto intensyvumo. O antras dalykas, kad audros nesitęsia ilgai“, – Seime kalbėjo D. Kreivys.
Ministras parlamentarus tikino, kad energijos kainų krizė ilgai tęstis neturėtų ir pavasarį kainos turėtų kristi dvigubai. Jo teigimu, ateityje turėtų didėti dujų pasiūla iš Norvegijos, Jungtinių Valstijų.
„Matome jau šiai dienai, kad ateities sandoriuose dujų kainos apie balandžio mėnesį yra beveik dvigubai žemesnės, nei dabar turime. Taip pat matome, kad Norvegija yra pasiūliusi ES eksportuoti 20 proc. daugiau dujų. Amerikiečių skalūnų dujų gamintojai vis stipriau pradeda įsijunginėti į rinką. Dujų poreikis per artimiausią pusmetį turėtų susibalansuoti“, – teigė D. Kreivys.
Nors situaciją vadina įtempta ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pavasarį krizė turėtų atslūgti, kadangi energijos vartojimo poveikis sumenks.
„Pavasarį poreikis žymiai bus mažesnis ir šildymui, ir visiems kitiems dalykams. Taigi turime dabar piką, matome labai stiprius energetinių išteklių ribojimus Kinijoje, matome visą eilę netgi elektrinių, neveikiančių Vokietijoje“, – sakė D. Kreivys.
Sauliaus Skvernelio vadovaujamą ministrų kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Vos vienai dienai praėjus po to, kai S. Skvernelis prakalbo apie „planą chuliganą“ Baltarusijai, šios kaimyninės valstybės energetikos ministro pavaduotojo pasirašytame laiške Lietuva raginama didinti elektros prekybos apimtis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakosi iš esmės neatmetantis nei tokio Baltarusijos kvietimo kalbėtis, nei vertinimo, kad tokiu pasiūlymu Minskas tiesiog oficialiai atmetė premjero diskusijas ir prezidentės kritiką sukėlusią iniciatyvą.
„Siekdama tęsti savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltarusijos energetikos ministerija prašo apsvarstyti galimybę surengti 2019 metų kovo mėnesį susitikimą, kurio tikslas – pasikonsultuoti dėl Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybinio ruožo praleidžiamosios galios, suteikiamos prekybai elektros energija „Nord Pool“ biržoje dabartinėmis sąlygomis, nustatymo“, – rašoma Lietuvos energetikos ministerijai adresuotame, vasario 27 d. pasirašytame laiške, kurį Baltarusijos ambasada Lietuvoje Energetikos ministerijai persiuntė kovo 26 d. Dokumento kopiją pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.
Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje susitikti, siūloma didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.
„Šiame susitikime siūloma apsvarstyti perspektyvas kartu naudotis šio tarpvalstybinio ruožo praleidžiamąja galia, prieinama prekybai 2019-aisiais ir paskesniais metais, atsižvelgiant į galimybę ją didinti ir naudoti prekybai elektros energija dvišaliu pagrindu tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų“, – rašoma laiške.
„Šį susitikimą būtų galima surengti Baltarusijoje, Minske, arba Lietuvoje. Prašome informuoti apie susitikimo datą ir vietą, tinkamą Lietuvos atstovams“, – kvietimą pasirašė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Vadimas Zakrevskis.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija per Užsienio reikalų ministeriją šį laišką yra gavusi.
„Tokia nota yra gauta per Užsienio reikalų ministeriją, tokį susitikimą, manau, mes dabar deriname“, – Eltai kalbėjo Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, toks susitikimas galėtų įvykti, jeigu bus galima užtikrinti Lietuvos interesų apsaugą. „O jei ne – tokio susitikimo nebus“, – pabrėžė jis ir paklaustas, kada reikėtų tikėtis Lietuvos atsakymo Minskui, užsiminė, kad tai įvykti turėtų artimiausiomis savaitėmis.
Ž. Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad gautas Baltarusijos pasiūlymas gali būti apibendrinamas kaip kaimyninės valstybės atsakas į premjero S. Skvernelio pateiktą pasiūlymą Astravo atominei elektrinei.
„Tai vertinimo klausimas, kol kas neturime nei oficialių įrodymų, kad galėtume vienaip ar kitaip traktuoti, bet, viena vertus, tai galima suprasti datų prasme – tai yra būtent kovo pabaigoje tokia nota buvo išsiųsta. Tai datų požiūriu taip“, – sakė ministras.
Baltarusijos laiškas Lietuvos ministrų kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai premjeras pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose. Tuomet jis savo sumanymą pavadino „planu chuliganu“. Tuo tarpu Baltarusijos laiškas Lietuvai pasirašytas praėjus dienai – vasario 27 d. Tačiau pats laiškas Lietuvai išsiųstas kovo pabaigoje.
Kovo 7 d. premjeras pranešė laišku kreipęsis į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Jo teigimu, Minskui įteiktas pasiūlymas yra paskutinis šansas parodyti Baltarusijai, kad yra alternatyva nesaugia laikomai Astravo AE.
Kad būtų gavusi oficialų atsakymą dėl teikto premjero pasiūlymo, Vyriausybė nėra pranešusi.
ELTA primena, kad nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių.
Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Įvykus šiam įvykiui, Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.
Seimo Energetikos komisijos posėdyje trečiadienį bus svarstoma, kokie sprendimai būtų tinkamiausi dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Lietuvoje užtikrinimo.
Komisijos nariams bus pristatoma studija „Nepriklausomas ekonominis ilgalaikio SGD importo į Lietuvos Respubliką alternatyvų vertinimas“.
Posėdyje pakviesti dalyvauti Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai.
Prieš du mėnesius ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
Laivą „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“
Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.
Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams – SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.
Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.
Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.
Anot ekspertų, įsigytas laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas būtų jį toliau nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.
Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.
Jau suformavus Vyriausybę 2012 m. buvo matyti, kad rezultatai po 4 metų bus kuklūs.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Lenkų rinkimų akcija rūpinosi tik siaurais bendruomenės klausimais, Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija savo asmeniniais ar net korupciniais reikalais, o socialdemokratai buvo nepasiruošę valdžiai.
Premjeras Algirdas Butkevičius gavo Ministro Pirmininko postą nelabai žinodamas ką nori pasiekti, todėl trūko strateginio proveržio idėjų. Vyriausybės programa buvo sulipdyta formaliai, tik todėl kad tokia turi būti. Faktiškai nebuvo turinio, tik reprezentacinė kalbanti galva. Kokie nors pasiekimai ar nepasisekimai labai priklausė nebent nuo konkrečių žmonių ambicijų, vadovaujančių ministerijoms.
Ministrai, kurie pateisino lūkesčius
Gerai dirbusių ministrų buvo nedaug, bet apie juos kalbėti malonu. Tarp tų, kurie po truputį vedė Lietuvą į priekį, pirmiausia, galima paminėti užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir abu buvusius energetikos ministrus. Gerų iniciatyvų išjudino buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kol kas su atsakomybe susitvarko ir dabartinis sveikatos ministras Juras Požėla.
Kaip geriausią šios Vyriausybės ministrą galima įvardinti Liną Linkevičių, nors kažkodėl socdemų viršūnėse jis nėra labai mėgstamas. Karinis bendradarbiavimas, Lietuvos interesų gynimas Rytų partnerystės šalyse, Lietuvos pozicijų viešinimas buvo atstovaujamos labai gerai. Kitose srityse galima buvo parodyti daugiau lyderystės: ryšiai su lietuvių bendruomenėmis, lietuvių kilmės asmenų skatinimas grįžti, tremtinių repatriacija.
Apskritai vertinant, ministras visgi įrodė, kad yra profesionalas, sugeba suvaldyti nesutarimus tarp partijų ir politikų, o užsienyje pajėgia Lietuvą pristatyti kaip vieningą ir turinčią aiškią poziciją valstybę. L. Linkevičius įnešė sveiko požiūrio į užsienio politiką savoje partijoje, ypač į Rusiją ir jos politiką, ko socdemams visada trūko. Jam vadovaujant kairiųjų ir dešiniųjų politikų vizijos dėl užsienio politikos iš esmės suvienodėjo.
Abu energetikos ministrai, Jaroslavas Neverovičius ir Rokas Masiulis, nuosekliai dirbo įtvirtinant Lietuvos energetikos nepriklausomybę, nors, deja, nei vienas nesiryžo pradėti spręsti Lietuvos elektros gamybos trūkumo problemos.
Trumpai vadovaujantis Juras Požėla bent jau pabandė įnešti atviresnį požiūrį į priplėkusią ir siaurų interesų valdomą sveikatos sistemą. Aišku, dar sunku įvertinti, ar jam pavyks suvaldyti partinius interesus, atlaikyti medicinos lobistų spaudimą ir nepamiršti viešojo intereso.
V. Mazuronis sugebėjo drąsiai ištraukti ne vieną projektą, metų metus dūlėjusį biurokratiniuose stalčiuose, bet darbo nebaigė ir išvyko ieškoti geresnio uždarbio. Po jo išvykimo greit pasimatė, kad kadrų pasikeitimas ministerijoje patyrė fiasko ir ministerija vėl ėmė stagnuoti.
Ministrai, kurie nuvylė Lietuvą
Nesinori peikti žmonių, kurie galbūt stengėsi, jiems nepavyko, tačiau valdžios postai – ne meninės saviveiklos sritis, kurioje plojama už pastangas. Būtina pakalbėti apie mus nuvylusius ministrus ir ministerijas, bent jau tam, kad ateityje būtų galima pasiekti geresnių rezultatų. Tarp blogiausių vadovų galima paminėti socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, ūkio ministrą Evaldą Gustą, ankstesnįjį sveikatos, vidaus reikalų ir švietimo ministrus.
Vidaus reikalų sistemoje visi ministrai nuo pat 1990 m. nepateisino lūkesčių. Gal ir galima pagirti Saulių Skvernelį, kad jis parodė neblogų rezultatų policijos ir kitų statutinių tarnybų sferoje, bet juk VRM ne policijos ministerija. Ji kuruoja ir kitas labai svarbias sritis: valstybės valdymą, regionų politiką, migraciją. Čia jau daug dešimtmečių nematome jokio progreso, jokių esminių pokyčių. Valstybė biurokratizuota, regionai akyse nyksta, o migracijos sistema nepasiruošusi iššūkiams. Jokių bent kiek reikšmingesnių poslinkių per 4 metus neįvyko.
Dešimtmečius brendusių bėdų nepavyko pajudinti ir švietimo ministrams: daug kalbų, daug skambių pareiškimų, vizitai mokyklose, nuotraukos su pirmokais, o rezultatų jokių. Tas pats su sveikatos sistema.
Ūkio ministras Evaldas Gustas perėmė reformų kelyje jau įsibėgėjusią ministeriją su neblogai veikiančiomis eksporto ir verslo skatinimo agentūromis, tačiau viską sugadino. Jis įnešė stagnaciją, menkų partinių intrigėlių, o buvusios ambicijos išblėso, todėl nenuostabu, kad Lietuvos ūkis paskutiniais metais nusilpo ir teauga vos po porą procentų.
Algimanta Pabedinskienė akivaizdžiai pervertino savo galimybes. Griebė iš dangaus nukritusį šansą tapti ministre ir tiek, o rezultatai niekiniai. Niekiniai, tai reiškia, kad per tuos ketverius metus šalyje tūkstančiai prasigėrė, nusižudė, nuskurdo, pradėjo vartoti narkotikus, daugybė emigravo. Reiktų rodyti iniciatyvą sprendžiant šias problemas, o nebuvo daroma nieko. Ministrui neužtenka didėjant valstybės pajamoms didinti pensijas ir socialines išmokas, iš jo tikimasi lyderystės: socialinę atskirtį mažinančių įstatymų, naujų valdymo metodų ir ambicingo strateginio požiūrio.
Praėjo ketveri metai ir Lietuva vėl renka naują Seimą, bus sudaryta nauja Vyriausybė. Rinkėjams nelieka nieko kito, tik tikėtis, kad kitas Ministrų Kabinetas bus formuojamas atsakingiau ir bus galima pagirti daug daugiau vadovų. Ministrai ne tik atstovauja savo partijas ir bendražygius, bet dirba visai šaliai. Tai ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė.
Energetikos ministras Rokas Masiulis kalbėdamas mūsų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie Astravo AE grėsmes, tarp kitų išsakytų teiginių, pirmą kartą viešai paskelbė jau seniai tarp ekspertų žinomą tiesą – vėjo ir saulės energetikos plėtra Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis vis labiau Lietuvos elektros energetikos sistemą pririša prie Rusijos.
Vėjo malūnai – didina ar silpnina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos?
Ministro žodžiai (2016-08-23, tarptautinė konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“):
„Mums labai svarbu kuo daugiau stiprinti dialogą su Lenkija šio klausimo sprendimui. Dar pridėčiau, kad tikrai nepakenktų dar vienas kabelis į Švediją (…). Sustiprinus jungtis su Vakarais, mes galėtume jaustis žymiai ramiau.
Pavyzdžiu galėčiau pasakyti žaliosios energetikos plėtrą ir vėjo energetikos statybą. Europos Sąjunga padengia dalį kaštų, vėjo energetika su kaštų padengimu yra konkurencinga rinka.
Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų mes gauname iš Baltarusijos, per Baltarusiją iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas /kurios yra būtinos, plėtojant vėjo ir saulės energetiką – aut. pastaba/ perkelti ant kitų linijų, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija.
Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai – antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su kontinentine Europa. Tokiu būdu išsprūsime iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetikoje tvarkytis 100 procentų ir vystyti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“.
Tam, kas supranta, ministro žodžiai yra iškalbingi, – vėjo energetikos plėtra Lietuvoje reikalauja vis didesnių sisteminių balansavimo pajėgumų, kuriuos įprastai gauname iš rusiškos BRELL sistemos.
Taigi šiuo metu vėjo energetikos plėtra Lietuvą vis labiau klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos, o tuo pačiu ir užkirsti kelią Astravo AE elektros patekimui į Lietuvos energetinę sistemą ir rinką. Norint prisijungti prie europinės sinchronizacijos sistemos, pirmiausia reikia įrodyti, kad besijungiantieji yra pajėgūs tam tikrą laiką veikti savarankiškai. Kuo daugiau Lietuva plėtos vėjo energetiką, tuo sunkiau jai bus išpildyti šią sąlygą, ir galimybės atsijungti nuo BRELL bei persijungti prie vakarietiškos sistemos bus vis sunkiau realizuojamos.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Jeigu būčiau Kremliaus strategas, tai ne tik statyčiau Astravo AE Lietuvos pašonėje, bet ir patyliukais, „po kilimu“ skatinčiau Lietuvoje plėtoti vėjo energetiką bei tuo pačiu metu uždarinėti savo termofikacines jėgaines (kurios kritiniu atveju galėtų energetikos sistemai teikti rezervavimo paslaugas).
Tai ilgam pririštų Lietuvą prie BRELL sistemos, per kurią į Lietuvą bus pumpuojama ir Astravo nešvari elektra.
Dabartinė Lietuvos valdžia ir elgiasi taip, kaip Kremlius turėtų norėti, todėl nenuostabu, kad per 4 metus jokių žingsnių, kurie Lietuvą priartintų prie atsisveikinimo su rusiška BRELL sistema nebuvo padaryta. Priešingai – „žalioji“ energetika Lietuvą vis labiau pririša prie „raudonosios“ energetinės sistemos.
Klausimas tik vienas – ar tai Lietuvoje vyksta tik todėl, kad turime tokią valdžią, kuri pati nesupranta, ką daro, ar tai vyksta dabartinei valdžiai sąmoningai siekiant tokio rezultato, kuriuo Kremlius turėtų būti labai patenkintas?
Tai, kas iš išorės yra žalia, o viduje raudona, yra gerai, kai tai yra sunokęs arbūzas, tačiau „arbūzinė energetika“ – iš išorės žalia, tačiau viduje raudona, Lietuvai yra visai netinkama. Laikas tai baigti!
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius prieš tris savaites Sankt Peterburge susitiko su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir teigė išgirdęs, kad rusai puikiai supranta Lietuvos apsisprendimą dėl Trečiojo energetikos paketo.
Teigiamai A. Butkevičius įvertino ir D. Medvedevo asmenybę. Jis aiškino, kad vienas svarbių klausimų buvo energetika ir pradedant kalbėti D. Medvedevas pats pasakė, kad jis puikiai supranta, jog tai yra Lietuvos apsisprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo. Nebuvo keliama jokių reikalavimų, kad Lietuva pakeistų poziciją.
Tik buvo priminta, kad ji pasirinko pačią griežčiausią poziciją netgi lyginant su Lenkija ir Vokietija. Faktiškai buvo pripažinta, kad šitas sprendimas priimtas, ir tai Lietuvos valstybės reikalas. Dvišalis premjerų lygio susitikimas vyko po trejų metų pertraukos, kai 2010 metų kovą Maskvoje dvišalius klausimus aptarė tuometiniai ministrai pirmininkai Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas.
Lietuva ir Suomija yra visiškai priklausomos nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, todėl abiejų šalių sprendimai statyti suskystintųjų dujų terminalus yra aiškiai motyvuoti ir sveikintini.
Tai – viena pagrindinių temų, aptartų energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir Suomijos ekonomikos ministro Jyri Hakamies susitikime Helsinkyje.
Suomijos tikslas – diversifikuoti dujų tiekimą, todėl šiuo metu renkama tinkamiausia vieta suskystintųjų dujų terminalo statybai. Suomijos suskystintų dujų terminalas galėtų būti panašaus dydžio koks statomas Klaipėdoje.
Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.
Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?
Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.
Laikinai Rusijos Federacijos kompanijos “Atomstrojeksport” prezidento pareigas einantis Valerijus Limarenka spaudos konferencijoje Minske pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi kontraktą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statybos pasirašyti dar iki šių, 2012-ųjų, metų vidurio.
Jis taip pat informavo, kad jau balandį planuojama pradėti esminius AE statybos darbus. Ponas V.Limarenka pažymėjo, kad šiuo metu ruošiami dviejų svarbiausių kontraktų dėl svarbiausios technologinės įrangos ir dėl paruošimo laikotarpio projektai.
Tikriausiai visi atkreipėme dėmesį, kam “Rossatom” šiemet skyrė net vieną milijoną JAV dolerių. Ogi propaganos reikmėms. Milijonas dolerių skirtas “Baltijos” atominės jėgainės statybos projekto įvaizdžiui gerinti. Tai byloja apie Rusijos ketinimus ir toliau visais įmanomais būdais kenkti Lietuvai, siekiančiai vietoj Ignalinos AE turėti naują atominę elektrinę. Rusijai labai nepatinka lietuvių pastangos ištrūkti iš posovietinės energetinės priklausomybės. Todėl ir negailima lėšų įvairiausiems propagandiniams triukams.
Beje, už tą milijoną dolerių kol kas surengta tik viena tarptautinė spaudos konferencija ir tarptautinis šachmatų turnyras. Milijono dolerių šiems dviems renginiams – lyg ir per daug. Kam bus investuojami likę pinigai? Juk “Rossatom” pinigus būtina įsisavinti iki šių metų pabaigos. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas parlamentaras Rokas Žilinskas labiausiai pergyvena, kad šie pinigai nebūtų skiriami lietuviškosios žiniasklaidos papirkimui.
„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus, kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių.
Taip, premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.
„Premjero ir energetikos ministro nenoras derėtis šilumos kainų pavidalu ištuštino Lietuvos vartotojų kišenes – žmonės prarado šimtus milijonų litų. Gal vengti derybų ir provokuoti konfliktą yra sąmoningas veiksmas ir viešųjų ryšių akcija? Konservatoriams yra būdinga ieškoti nepriklausomybės priešų, o jų nesant, juos išgalvoti.
