Startuoja dviračių maratonas Vilnius – 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daugiau nei 40 proc. lietuvių mano esą per mažai fiziškai aktyvūs ir teisinasi turį per mažai laisvo laiko, neturį motyvacijos ar tinkamos kompanijos.
Bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kasdien mankštinasi ir juda per mažai, o tik 5 proc. sako šiai veiklai skirią užtektinai dėmesio. Tuo tarpu latviai ir estai mano esą pakankamai fiziškai aktyvūs. Vilniaus maratonas 2017. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžioji dalis apklaustųjų prisipažįsta, kad jie nesportuoja ir neužsiima bent minimalia fizine veikla dėl to, kad jiems trūksta motyvacijos ir neretai pasiduoda tinguliui. Taip sako net 41 proc. latvių, 40 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių ir kas trečias Estijos gyventojas.
Fizinį aktyvumą stebi išmaniuosiuose įrenginiuose
Nors atliktos apklausos duomenys parodė, kad didelė dalis lietuvių mano esą per mažai fiziškai aktyvūs, kita dalis visai nevengia judėti ir nuolat stebi savo pasiekimus. Sekti savo fizinį aktyvumą, didžioji dalis renkasi išmaniuosius laikrodžius ir telefonuose esančias programėles, kurios automatiškai fiksuoja sportinius pasiekimus bei leidžia varžytis su kitais sportuojančiais žmonėmis.
Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklaustieji taip pat įvardijo, kad fizinį aktyvumą sekančios programėlės juos motyvuoja gyventi sveikiau, skatina valgyti sveikesnį maistą, gerti daugiau vandens bei judėti daugiau ir tais rezultatais dalintis su kitais. Bėgimo rungtynės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tyrimo duomenimis beveik 20 proc. lietuvių naudojasi „Samsung Health“ programėle, kuri įdiegta visuose „Galaxy“ telefonuose ir seka ja besinaudojančio vartotojo gyvenimo ritmą, miegą, mitybą, per dieną nueitų žingsnių skaičių, skaičiuoja sudegintas kalorijas bei atlieka kitus veiksmus. Viskas, ką reikia daryti atsisiuntus šią programėlę, tai nustatyti savo tikslus, o pati programėlė vartotojui primins, ką dar reikia atlikti, kad jie būtų pasiekti arba pasveikins įvykdžius dienos misiją“, – pasakoja Liga Bite, „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims.
Populiariausia fizinė veikla – ėjimas
Tyrimo duomenys atskleidė, kad dažniausiai sporto programėles respondentai naudoja norėdami sekti tokią kasdienę veiklą, kaip vaikščiojimas. Savo žingsnius skaičiuoja daugiau nei 70 proc. sporto programėlių vartotojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Remiantis apklausa, antroje vietoje po žingsnių skaičiavimo, yra bet kokios kitos fizinės veiklos rezultatų sekimas. Baltijos gyventojai sporto programėles taip pat naudoja norėdami pamatyti savo važinėjimo dviračiu, bėgiojimo, plaukimo ar teniso rezultatus. Vėliau savo pasiekimus gali palyginti su ankstesniais arba varžytis su draugais ir šeimos nariais“, – tyrimo rezultatus komentuoja L. Bite.
Tyrimą internetu liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Liepos mėnesį atliktame tyrime iš viso dalyvavo 3011 18-64 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų: 1005 lietuviai, 1003 latviai ir 1003 estai.
Šis tekstas – apie pažangiausią sociologijos mokslininkų išradimą, pagrįstą pasiteisinusiu eksperimentiniu tyrimu.
Tai tarsi mokslinė rekomendacija, kur link eiti visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo specialistams, medikams, inžinieriams, muzikos sistemų kūrėjams.
Ar sutinkate, kad net žemė sugeba prakaituoti, kaip ir žmogus? Tai lyg ir neginčijamas įrodymas, kad žemė, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas ir bent kartą metuose nuo “dūšios” ima ir “išprakaituoja”.
Kaip šį savotišką stebuklą paversti sau, savo organizmui, protui ir sielai kažkuo ypatingu, tarsi nauju apvalkalu egzistencijai įprasminti? Juk visi supranta, kad gyvybei palaikyti ir augimui skatinti reikia vandens, kuris kartkartėmis ima ir pasišalina iš žemės ir iš žmogaus… Jis garuoja tiek nuo įkaitusios žemės, tiek ir iš kūno.
„Ne tavo daržas, ne tavo pupos”… Arba paklausiu šitaip: kodėl atsakingos institucijos formuoja sveikatos tausojimo, fizinio aktyvumo mobilizavimo beraščius ir dirba senoviškai, tik su naujoviškais “lozungais”?
Tokiu pamąstymu pradedu straipsnį, susijusį su realybe. Juk niekam ne paslaptis, kad yra išankstinės suplanuotos vietos “specialistams”, kurie dirba visuomenės sveikatos biuruose, veda kūno kultūros pamokas ir pan., nes konkursai arba darbo skelbimai pozicijoms užimti tik tam, kad išlaikytų įstatymų nustytą tvarką, bet ne daugiau.
Garsiai ir viešai “šnibždu” konkuruojantiems ir bendradarbiaujantiems…
Tai – moderniausia mechaninė fizinio aktyvumo priemonė lateralinių ir ne tik lateralinių raumenų treniruotėms.
Tai – lenta su slystančiu paviršiumi. Pasaulyje naudojama nuo 1992 metų, apie kurią Lietuvoje nesu girdėjęs. Todėl nutariau pateikti informaciją prestižinių sporto centrų instruktoriams, kūno kultūros mokytojams, atskirų sporto šakų treneriams, visuomenės sveikatos ugdytojams, reabilitologams, kineziterapeutams ir tiesiog tiems, kurie siekia sužinoti apie judesių ugdymo inventorių. Esu tikras, kad tai perspektyvi ir naudinga judėjimo įvairinimo priemonė Lietuvoje.
Įspūdingiausias kelio ligai užkirtimas kaitinimusi saunoje buvo užfiksuotas 1989 – aisiais Vokietijoje. Mokslininkai ištyrė, kad žmonės, kurie saunoje kaitindavosi dukart per savaitę, dvigubai rečiau sirgo peršalimo ligomis negu tie, kurie saunoje nesikaitino. Tiksliai nežinoma, kodėl, tačiau manoma, jog įkvėptas oras, įkaitęs iki daugiau nei 80 laipsnių, sunaikina visus peršalimo ar gripo virusus.
Infraraudonųjų spindulių saunos (IRSS) taip pat naudingos sveikatai. Karštis ir garai sukuria tokią aplinką, kurioje kenksmingos organizmo medžiagos pašalinamos iš organizmo kartu su prakaitu. Tačiau jei manote, kad galite kasdien naudotis IRSS, primygtinai rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju. prieš pradedant infraraudonųjų spindulių sauna naudotis kasdien. Pasitarti būtina net tuo atveju, jeigu manote, kad neturite jokių sveikatos sutrikimų, kurie paūmėtų dėl karščio.
Matyt, daugybė straipsnių paskelbta buvo, yra ir bus apie fizinį aktyvumą, sportą kaip apie veiklas, kurios skatina nuolat judėti.
Juk žmogaus pati prigimtis to reikalauja.
Deja, sėdinčiųjų darbe arba kasdien pasyviai, pasiduodant kitokiai nejudrumo pozai – gulėjimui ar drybsojimui be jokio tikslo, netgi ne dėl nuovargio, bet tiesiog dėl tingumo, – galima matyti vis daugiau.
Apmaudu, tačiau mūsų tauta pripažinta kaip mažiausiai judanti tauta Europoje. Todėl grįžtant tik prie sėdėjimo sukeliamų problemų drįsiu išdėstyti pasekmes, kurios labiau nei nedžiuginančios…
