Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prokurorai informavo Donaldo Trumpo advokatus apie buvusio prezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą, kuriame domimasi jo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais, trečiadienio vakarą pranešė amerikiečių žiniasklaida. Tai laikoma ženklu, kad D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai.
„The New York Times“, CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvusio Baltųjų rūmų šeimininko teisininkus apie tyrimą informavo specialiojo advokato Jacko Smitho biuras. Šis žingsnis laikomas aiškiausiu iki šiol pastebėtu ženklu, liudijančiu, kad prokurorai artėja prie kaltinimų pateikimo. „The Times“, remdamasis „dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis“, rašė, kad nėra aišku, kada D. Trumpo komanda sulaukė žinių apie eksprezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Specialusis advokatas J. Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų. D. Trumpui gali grėsti kaltinimai trukdžius vykdyti teisingumą, nes jis kelis mėnesius priešinosi pastangoms sugrąžinti šiuos dokumentus.
Pats D. Trumpas neigia įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką. „Man niekas nesakė, kad man reiškiami kaltinimai, o taip būti neturėtų, nes aš nepadariau nieko blogo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis. Buvęs prezidentas tvirtino, kad esą jau daugelį metų mano, jog yra atsidūręs šalies Teisingumo departamento ir FTB taikinyje.
D. Trumpas jau yra susilaukęs kaltinimų kitoje byloje.
Eksprezidentas yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad D. Trumpo teisininkai susitiko su Teisingumo departamento advokatais. Pasak „The Washington Post“, D. Trumpo advokatai atvyko išsakyti poziciją, kad jų klientas neturėtų susilaukti kokių nors kaltinimų.
MSNBC kalbino vieną ekspertą, kuris pareiškė, kad trečiadienio naujienos leidžia manyti, jog galimai laukia kaltinimų pateikimas. „Jei prokuroras jums praneša, kad jūsų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, tai reiškia, jog jie tikisi pareikšti jums kaltinimus“, – teigė buvęs federalinis prokuroras Renato Mariottis.
D. Trumpas jau yra apkaltintas įvykdęs dešimtis finansinių nusikaltimų pagal galimą schemą, susijusią su pinigais, sumokėtais mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Eksprezidentas bus teisiamas kitų metų kovą.
Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.
Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.
Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.
Internetinė platforma
Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.
Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.
Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris penktadienį padavė į teismą kompiuterių remonto meistrą, kuris paviešino nešiojamajame kompiuteryje buvusias nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas vartojantis narkotikus ir turintis „intymių santykių“, – taip siekdamas atremti respublikonų pastangas pavaizduoti prezidento sūnų kaip korumpuotą.
Ieškinys Johnui Paului Mac Isaakui pateiktas opozicijos įstatymų leidėjams mėginant sukurti bylą apie tariamai korumpuotus Hunterio Bideno sandorius, kad pakenktų jo tėvui, demokratui, kuris, kaip tikimasi, kitais metais vėl sieks prezidento posto.
H. Bideno nešiojamojo kompiuterio turinys tapo šaltiniu šimtams straipsnių ir kaltinimų 53 metų buvusiam finansininkui, kurio praeities verslo sandoriai Ukrainoje ir Kinijoje ir toliau meta šešėlį J. Bidenui.
Hunteris 2019 metais paliko nešiojamąjį kompiuterį Mac Isaaco parduotuvėje Delavero valstijoje remontui, tačiau jo taip niekada ir neatsiėmė.
Kitais metais, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose J. Bidenas varžėsi su tuometiniu prezidentu Donaldu Trumpu, laikraštis „New York Post“ teigė turintis elektroninių laiškų ir kitų dokumentų iš Hunterio nešiojamojo kompiuterio, kurie rodė jį ir jo tėvą įsipainiojus į abejotinus verslo sandorius su Ukraina, kai J. Bidenas 2015 metais buvo viceprezidentas.
„New York Post“ teigė, kad parduotuvės savininkas nešiojamąjį kompiuterį perdavė FTB, taip pat padarė kietojo disko kopiją ir perdavė ją buvusiam Niujorko merui Rudy Giulianiui, asmeniniam D. Trumpo advokatui.
Nors prezidentas J. Bidenas ne kartą atmetė šiuos kaltinimus, jie neišnyko, o medžiaga iš nešiojamojo kompiuterio figūruoja naujame respublikonų kontroliuojamo Atstovų Rūmų priežiūros komiteto tyrime dėl H. Bideno ir jo šeimos verslo reikalų.
Ketvirtadienį komitetas paviešino dokumentus, iš kurių tariamai matyti, kad Hunteris ir kai kurie jo giminaičiai pasipelnė iš 3 mln. dolerių, kuriuos Kinijos energetikos bendrovė 2017 metais sumokėjo verslo partneriui Robui Walkeriui.
H. Bidenas ieškinyje teigė, kad Mac Isaacas neteisėtai prisijungė prie jo kietojo disko turinio, jį paėmė ir pateikė antibaideniškai nusiteikusiems veikėjams, tokiems kaip R. Giulianis.
„Macas Isaacas pripažįsta, kad nesvarbu, kaip jam į rankas pateko tokia medžiaga, jo įsibrovimas apėmė neskelbtinos, privačios medžiagos peržiūrą ir prieigą prie jos“, – sakoma ieškinyje.
„Medžiagoje, kurią jis vėliau perdavė kitiems, buvo nuotraukų, kuriose ponas Bidenas užfiksuotas vartojantis narkotikus, be drabužių ir įsitraukęs į intymius santykius su kitais suaugusiais asmenimis“, – sakoma jame.
Ieškinys pateiktas po to, kai H. Bidenas, dabar menininkas, subūrė naują teisininkų komandą, kad atremtų prieš jį nukreiptą Atstovų Rūmų tyrimą, jo tėvui rengiantis priimti sprendimą dėl pakartotinio kandidatavimo ateinančiuose rinkimuose.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (dpa-ELTA). Skandale dėl rastų slaptų vyriausybinių dokumentų JAV Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) atliko kratą Delavero universitete – ieškota konfidencialių prezidento Joe Bideno dokumentų. Apie tai trečiadienį pranešė stotis CNN, remdamasi su tyrimu susijusiais asmenimis.
Esą buvo atliktos dvi kratos, kurios vykdytos sutikus J. Bideno advokatams. Dviejose skirtingose vietose paimta dokumentų, tačiau tarp jų su žyma „slapti“ nebuvo. Dokumentus tiria FTB.
Praėjusiomis savaitėmis kelis kartus privačiose J. Bideno patalpose buvo rasta slaptų dokumentų iš to meto, kai J. Bidenas buvo viceprezidentas. Dokumentai aptikti biuro patalpose Vašingtone, jo namuose Vilmingtone bei ten esančiame garaže. Vasario pradžioje krata atlikta ir J. Bideno savaitgalio namuose Delavere, tačiau čia daugiau konfidencialių dokumentų nerasta. Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Demokratui prezidentui minėti radiniai politiniu požiūriu yra keblus dalykas: pasitraukus iš pareigų, nėra leidžiama slaptų vyriausybinių dokumentų laikyti privačiai. Jie turi būti saugomi JAV Nacionaliniame archyve. J. Bidenas 2009–2017 metais prezidentaujant Barackui Obamai buvo jo pavaduotojas.
Praeityje slaptų dokumentų rasta ir pas buvusį prezidentą Donaldą Trumpą bei jo viceprezidentą Mike‘ą Pence‘ą.
Billo O‘Reilly’io ir Martino Dugardo knyga „Sunaikinti mafiją. Kova su organizuotu nusikalstamumu JAV“
Leidykla „Briedis“ pristato „New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „Publishers Weekly“ bestselerį – Billo O‘Reilly’io ir Martino Dugardo knygą „Sunaikinti mafiją. Kova su organizuotu nusikalstamumu JAV“.
Knyga apima XX a. ketvirtąjį–devintąjį dešimtmečius. Autoriai pasakoja apie šokiruojančią mafijos įtaką JAV istorijai ir kultūrai. Pradedama nuo tokių Didžiosios depresijos laikų bankų plėšikų kaip Johnas Dillingeris, Bonnie ir Clyde’as, Gražuoliukas Floydas ir Kūdikėlis Nelsonas. Supažindinama su mafijos Komisijos įsteigimu, Niujorko Penkių šeimų kova dėl valdžios, FTB iškilimu valdant J. Edgarui Hooveriui, gangsterių mūšiais dėl Kubos, Las Vegaso bei Holivudo kontrolės, asmeniniu JAV generalinio atornėjaus Bobby Kennedy ir legendinio Vairuotojų sąjungos boso Jimmy Hoffos karu.
Tarp žinomiausių gangsterių pristatomas ir Alvinas Karpis, pravarde Šiurpys (Creepy) – lietuvių kilmės Kanados bei JAV nusikaltėlis, pagarsėjęs įvykdytais bankų plėšimais ir žmogžudystėmis. „Barker-Karpis“ gauja, kuriai vadovavo lietuvių kilmės gangsteris, tapo viena iš grėsmingiausių XX a. ketvirtojo dešimtmečio nusikalstamų grupuočių. Dėl nusikaltimų masto A. Karpis su savo bendrais Amerikoje laikyti valstybės priešais. Galiausiai sučiuptas nusikaltėlis tapo ilgiausiai kalėjusiu žmogumi Alkatraso federaliniame kalėjime, kuriame praleido dvidešimt šešerius metus.
JAV veikia apie 3 tūkstančius mafijos narių, bet organizuoto nusikalstamumo veikėjus į kampą spaudžia kiti nusikaltėliai. Į mafijos teritoriją įsiveržė Rusijos, Kinijos ir Vietnamo organizacijos, Meksikos karteliai ir vietinės afroamerikiečių narkotikų prekeivių gaujos. Vis dėlto niekam nepavyko pasiekti tokio lygio kaip La Cosa Nostra dėl griežtos šios organizacijos hierarchinės struktūros ir nuolatinio naujų narių verbavimo, kuriems pagrasinama mirtimi, jeigu nelaikys liežuvio už dantų.
Dar ir šiandien mafija Niujorke yra galinga. Prie to labai prisidėjo 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuoliai, nes FTB nukreipė savo pajėgumus nuo organizuoto nusikalstamumo į potencialių teroristų stebėjimą. Nuo to laiko mafija JAV išplėtė savo tarptautinę veiklą, užmezgė ryšius su Meksikos ir Kolumbijos narkotikų karteliais bei organizuotų nusikaltėlių gaujomis Italijos regione Kalabrijoje. Mafija klesti dar ir todėl, kad dalį savo neteisėtų veiklų pavedė trečiosioms šalims. Be to, gangsteriai perkando aukštąsias technologijas. Internetas tapo didžiuliu pajamų šaltiniu – mafija naudoja lengvatinio apmokestinimo teritorijose įsteigtas priedangos kompanijas, per kurias renka pinigus iš nelegalių azartinių lošimų. Tą patį galima pasakyti ir apie tapatybės vagystes. Vogdami kredito kortelių duomenis ir asmeninę informaciją iš pornografijos arba lažybų svetainių organizuoto nusikalstamumo veikėjai užsidirba gražaus pinigo.
Kova su organizuotu nusikalstamumu tęsiasi. Deja, jos niekada nepavyks laimėti, nes kriminalinė veikla, ypač narkotikai, gali sukrauti turtus. O pasaulyje yra per daug blogų žmonių, norinčių juos susižerti.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Per kratą buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo viloje rugpjūčio pradžioje tyrėjai, anot žiniasklaidos, rado griežtai slaptos medžiagos apie kitos valstybės branduolinius ginklus.
Apie tai rašo „The Washington Post“, remdamasis informuotais šaltiniais. Tačiau kokia tai valstybė, nepranešama.
Laikraštis jau netrukus po kratos paskelbė, kad Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) D. Trumpo rezidencijoje ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. D. Trumpas tai pavadino „netiesa“.
Leidinys rašė, kad kai kuriuose iš paimtų dokumentų buvo informacijos, kuri yra tokia jautri ir paprastai taip gerai saugoma, kad net daug aukštų nacionalinio saugumo pareigūnų neturi prie jų prieigos. Tik prezidentas ir kai kurie kabineto nariai galėjo leisti kitiems vyriausybės atstovams susipažinti su dokumentuose esančia informacija.
Kai kurių slaptų JAV operacijų atveju apskritai tik kelios dešimtys žmonių visame vyriausybės aparate galėjo žinoti apie jų egzistavimą. Dokumentai apie tai paprastai griežtai saugomi.
FTB rugpjūčio 8-ąją atliko kratą D. Trumpo namuose Floridoje. Pareigūnai per ją paėmė daug dėžių su daugiau kaip 100 slaptų dokumentų, kai kurie jų buvo su aukščiausio slaptumo žyma. Kadangi D. Trumpas pasibaigus kadencijai dokumentus laikė savo privačiame būste, jis galėjo pažeisto įstatymus.
Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.
Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.
Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.
Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.
O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.
Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.
A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.
Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.
A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…
Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) penktadienį paviešino dokumentą, kuriame atskleidžiamos kratų buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose priežastys – nustatyta, kad buvęs valstybės vadovas iš Baltųjų rūmų neteisėtai išsivežė 184 įslaptintus dokumentus.
D. Trumpas šiuos dokumentus, sudėtus į 15 dėžių, dar sausį savanoriškai grąžino šalies Nacionaliniam archyvui, to pareikalavus šiai agentūrai, atsakingai už prezidentinių ir vyriausybės dokumentų saugojimą. Šių įslaptintų dokumentų aptikimas ir davė pagrindą šalies Teisingumo departamentui patvirtinti kratos orderį.
„Vyriausybė atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl netinkamo įslaptintos informacijos laikymo neleistinose vietose bei neteisėto vyriausybės dokumentų slėpimo ir išsigabenimo, – rašoma 32 puslapių ilgio neįvardyto FTB agento parodymuose. – Yra pagrindo manyti, kad D. Trumpo namuose yra ir daugiau įslaptintų ar kitokių prezidentinių dokumentų, kuriems taikomi tinkamo saugojimo reikalavimai.“
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
FTB agentas pažymėjo, kad tyrimas pradėtas, kai Nacionaliniai archyvai vasario 9 d. kreipėsi į Teisingumo departamentą, kuris vėliau davė leidimą atlikti kratas, kai gegužę atliko minėtų 15 dėžių su dokumentais patikrą.
Rugpjūčio 8 d. atliktų kratų metu dešimtys agentų aptiko dar 27 dėžes su vyriausybės ir prezidentiniais dokumentais, įskaitant 11 dokumentų rinkinių, kuriuos D. Trumpas išsivežė iš Baltųjų rūmų, kai pralaimėjo rinkimus.
FTB ir antrankiai
Vašingtonas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, Floridoje, anksčiau šią savaitę rado 11 rinkinių įslaptintų dokumentų. Kai kurie jų buvo pažymėti įrašu „visiškai slaptai“, t. y. turėjo būti laikomi specialiose valstybės patalpose, informuoja dpa.
Rastų dokumentų sąrašas ir kratos orderis buvo išplatinti penktadienį Teisingumo departamento prašymu. Viename rinkinyje minimi „įvairūs slapti, visiškai slapti ir jautrūs dokumentai“. Taip pat teigiama, kad FTB agentai paėmė 4 rinkinius visiškai slaptų, 3 rinkinius slaptų ir 3 rinkinius konfidencialių dokumentų. Tačiau neatskleidžiama su kokiomis temomis šie dokumentai susiję.
Remiantis kratos orderiu, tiriami Šnipinėjimo akto pažeidimai, kuris draudžia neteisėtai laikyti informaciją susijusią su nacionaliniu saugumu ir informaciją galinčia pakenkti JAV ar padėti užsienio priešui. Taip pat tiriami federalinio įstatymo pažeidimai dėl dokumentų sunaikinimo ar nuslėpimo siekiant pakenkti valstybės atliekamam tyrimui ir dar vienas pažeidimas dėl neteisėto vyriausybės dokumentų paėmimo.
Bausmė ir baudos priklauso nuo to, kiek dokumentų buvo nuslėpta ar sunaikinta.
Per pirmadienį atliktą kratą surinkta 20 dėžių su nuotraukų segtuvais, ranka rašytas raštelis, raštas dėl malonės suteikimo politiniam konsultantui Rogeriui Stoneui ir informacija apie Prancūzijos prezidentą.
Beprecedentė teismo įgaliota krata buvusio prezidento namuose, kurią D. Trumpas vadino „reidu“, susilaukė tiek jo paties, tiek jo respublikonų sąjungininkų aršios kritikos. Jie ėmė kaltinti Teisingumo departamentą „raganų medžiokle“ ir reikalavo, kad aukšto rango pareigūnai pateiktų informaciją, kodėl ji pradėta.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį žiniasklaida pranešė, kad Teisingumo departamentas dar pavasarį bandė atgauti dokumentus siųsdamas teismo šaukimus ir naudodamas kitas priemones, tačiau kratos orderis išduotas nes manyta, kad D. Trumpas „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laiko konfidencialius ar itin slaptus dokumentus, o kai kurie jų susiję su branduolinėmis programomis. Slaptieji sąrašai. Top secret
Tuo metu pats D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ aiškino, kad jei bus rasti dokumentai apie branduolines programas, tai juos neva pakiš FTB kratos metu. Jis taip pat teigė, kad buvęs prezidentas Barackas Obama po savo kadencijos pasiliko 33 mln. puslapių dokumentų, o kai kurie jų taip pat buvo slapti. Tuo metu Nacionalinių archyvų registrų administracija pažymėjo, kad pastaruosius dokumentus saugo Nacionaliniai archyvai Prezidento B. Obamos bibliotekai.
Pirmadienį atlikta krata gali turėti padarinių ir kitoms D. Trumpo teisinėms problemoms, pavyzdžiui, Teisingumo departamento atliekamam tyrimui dėl D. Trumpo bandymų pasinaudoti netikrais rinkėjų sąrašais siekiant persverti 2020 m. rinkimus savo naudai.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), atlikdamas kratą buvusio prezidento Donaldo Trumpo namuose, anot „The Washington Post“, ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. Laikraštis remiasi neįvardytais šaltiniais.
Tačiau šaltiniai neatskleidė nei kokia tai informacija, nei ar ji susijusi su JAV ar kitomis valstybėmis. Šaltiniai taip pat nenurodė, ar atitinkami dokumentai per kratą buvo rasti.
FTB praėjusį pirmadienį atliko kratą D. Trumpo rezidencijoje Floridos valstijoje. Tai beprecedentis atvejis JAV istorijoje. Kratos metu D. Trumpo namuose nebuvo. Jis ir kiti respublikonai griežtai sukritikavo kratą ir apkaltino demokratų prezidentą Joe Bideną politizuojant FTB. Baltųjų rūmų duomenimis, J. Bidenas iš anksto nežinojo apie kratą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Krata tikriausiai buvo atlikta ieškant dokumentų iš to meto, kai D. Trumpas buvo prezidentu. Metų pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinis archyvas, kuris atsakingas už prezidento korespondencijos saugojimą, įtaria, jog D. Trumpas savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laikos dėžes su slaptais dokumentais. Sausį kai kurie dokumentai buvo perduoti archyvui.
Vėliau kilo įtarimų, kad D. Trumpas ar jo komanda yra neatidavę daugiau svarbių dokumentų, rašo „The Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. FTB dabar esą išsivežė 12 dėžių su dokumentais.
Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Iranas su pasipiktinimu reagavo į Vašingtono kaltinimus, kad Teheranas norėjo nužudyti buvusį Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną. Tokie kaltinimai yra „absurdiški“, ketvirtadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Trečiadienį JAV pranešė apie pateiktus kaltinimus vienam Irano revoliucinės gvardijos nariui. Šis esą už J. Boltono nužudymą siūlė 300 000 dolerių (290 000 eurų) atlygį.
„JAV institucijos pateikė kaltinimus nepateikdamos įrodymų“, – sakė atstovas. Šiais „nepagrįstais“ kaltinimais esą „siekiama nukreipti dėmesį nuo to, kad JAV vyriausybė tiesiogiai įsipainiojusi į daugelį teroristinių nusikaltimų“. Kaip pavyzdį atstovas įvardijo aukšto Irano generolo Kassemo Soleimanio nužudymą per JAV bepiločio ataką 2020 metų sausį.
JAV generalinė prokuratūra trečiadienį pareiškė, kad Irano piliečiui Shahramui Poursafiui kaltinimai pateikti už akių. Jis, kaip revoliucinės gvardijos narys, esą norėjo suorganizuoti pasikėsinimą į J. Boltoną. Tačiau jo internetu užverbuotas potencialus žudikas, kuriam pasiūlytas ir 300 000 dolerių atlygis, buvo JAV Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) informatorius. Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentaujant D. Trumpui, J. Boltonas nuo 2018 metų balandžio iki 2019-ųjų rugsėjo buvo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Jis buvo laikomas griežto kurso šalininku ir aršiu Irano kritiku. J. Boltonas rėmė vienašališką JAV pasitraukimą iš tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu 2018 metų gegužę.
Įtampa tarp JAV ir Irano per D. Trumpo kadenciją smarkiai paaštrėjo. Po pasitraukimo iš sutarties Vašingtonas įvedė Teheranui daug naujų santykių. Abi šalys nuo 2019-ųjų birželio du kartus stovėjo ant karo slenksčio.
Prie JAV vairo stojęs D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas paskelbė atsisakysiantis „maksimalaus spaudimo“ Teheranui politikos.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Palm Byčas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka kratas buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose Floridoje.
Apie tai pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė pats D. Trumpas. „Tai yra tamsūs laikai mūsų šaliai. Šiuo metu apsiausti ir krečiami mano gražieji namai „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridoje, juos apgulę daugybė FTB agentų“, – sakoma D. Trumpo pranešime. Jis kalbėjo apie „neteisėtus prokurorų veiksmus“ ir „radikalius kairiuosius demokratus“, kurie esą nenori, kad jis dar kartą siektų JAV prezidento posto.
FTB atsisakė patvirtinti, ar krata iš tiesų vyksta ir dėl kokių priežasčių, detalių nepateikė ir D. Trumpas. Tačiau keletas JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, kurie teigė, kad agentai vykdo kratą, susijusią su galimu netinkamu įslaptintų dokumentų, kurie buvo išsiųsti į „Mar-a-Lago“, tvarkymu.
JAV Nacionalinis archyvas dar vasarį pranešė, kad D. Trumpo namuose Floridoje buvo aptikta 15 dėžių dokumentų, kuriose buvo įslaptintų tekstų, kuriuos buvęs prezidentas išsivežė iš Vašingtono, kai pralaimėjo rinkimus. Po šio incidento pradėta kvestionuoti, ar D. Trumpas laikėsi prezidentinių dokumentų įstatymų, priimtų po Votergeito skandalo aštuntajame dešimtmetyje.
Nacionaliniai archyvai tuomet kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydami pradėti tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.
Bufalo policijos pareigūnai. EPA – ELTA foto
Bufalas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Greičiausiai iš rasistinių paskatų baltaodis užpuolikas JAV Niujorko valstijoje nušovė dešimt žmonių ir tris sužeidė – beveik visos aukos yra juodaodžiai.
18-metis, policijos duomenimis, šaudė į žmones prie prekybos centro ir jo viduje ir šaudynes tiesioginiai transliavo internetu. Neperšaunamą liemenę ir šalmą dėvėjęs ginkluotas vyras po žudynių buvo suimtas.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) mano, kad tai rasistinis nusikaltimas. „Mes atliekame tyrimą ir dėl neapykantos nusikaltimo, ir dėl rasizmo motyvuoto smurtinio ekstremizmo“, – spaudos konferencijoje sakė FTB tyrėjas Stephenas Belongia. 11 asmenų iš 13 žuvusiųjų ir sužeistųjų, pasak policijos, buvo afroamerikiečiai.
„Tai akivaizdžiai buvo rasizmo motyvuotas neapykantos nusikaltimas, kurį įvykdė ne mūsų bendruomenės narys“, – sakė Erio rajono, kuriame yra Bufalas, šerifas Johnas Garcia. Apie „rasistinės neapykantos“ požymius kalbėjo ir Erio prokuratūra, tačiau detalių neįvardijo.
Anot žiniasklaidos, tarnybos tiria detalų šaulio „manifestą“, kuris prieš nusikaltimą paskelbtas internete ir kuriame vyras dėsto savo ketinimus ir rasistinius motyvus.
Prokuroras Johnas Flynnas tviteryje pranešė, kad iš Konklino Niujorko valstijoje kilusiam užpuolikui pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Nusikaltimas įvykdytas tame Bufalo rajone, kuriame gyvena daigiausiai afroamerikiečiai. Vyras pradžioje paleido šūvius į keturis žmones prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, trys jų mirė, sakė Josephas Gramanglia iš Bufalo policijos. Tada 18-metis įžengė į prekybos centrą ir šaudė toliau. Tarp žuvusiųjų parduotuvėje yra į pensiją išėjęs policininkas, kuris čia dirbo apsauginiu. Nors jis keliskart šovė į užpuoliką, šis atsakė į ugnį, nes vilkėjo neperšaunamą liemenę.
Kai atvyko policija, 18-metis nukreipė ginklą į save, tačiau pareigūnams galiausiai pavyko įklabėti jį pasiduoti.
Ispanijos ir JAV pareigūnai apieškojo rusų oligarcho jachtą. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 4 d. (ELTA). JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai pirmadienį atliko kratą jachtoje Maljorkos Palmos uoste, kuri, kaip manoma, priklauso su Kremliumi glaudžiai susijusiam Rusijos oligarchui Viktorui Vekselbergui.
Tai pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Civilinės gvardijos atstovas patvirtino, kad Ispanijos ir JAV pareigūnai pirmadienio rytą atvyko į prieplauką apieškoti laivo, ir pareiškė, kad papildomos detalės bus paskelbtos vėliau. Pasak jo, krata jau baigta.
AP šaltinis pranešė, kad buvo apieškota 78 metrų ilgio jachta „Tango“, plaukiojanti su Kuko Salų vėliava. Laivo kaina – apie 120 mln. dolerių.
Kuo šioje istorijoje svarbus Rusijos pilietis Igoris Dančenko? Būtent jis teikė britų žvalgybininkui Kristoferiui Stilui neva Donaldą Trampą kompromituojančios informacijos. Kuo svarbus K.Stilas? Būtent K.Stilas sukurpė 2016-aisiais neva svarbų dosje apie D.Trampo ryšius su Kremliumi.
Kodėl tai prisiminiau? Viešojoje erdvėje paskelbta pranešimų, kad prieš keletą dienų I.Dančenką areštavo FTB (JAV Federalinis tyrimų biuras). Pretekstas sulaikymui – duoti klaidingi parodymai.
Demokratų palaikytas skandalas apie D.Trampo ryšius su Kremliumi, esą būtent Rusija D.Trampui padėjo laimėti JAV prezidento rinkimus, – šiandien įgauna visai kitą atspalvį. Dabar žinomi faktai leidžia manyti, jog D.Trampą sukompromituoti turėjusi istorija – sukurpta. Išgalvota nuo pradžios iki pabaigos. Ne tik klaidinga, bet ir kenkianti ją palaikiusiųjų reputacijai. Kodėl? Aiškėja, jog garsusis K.Stilo tyrimas apie draugiškus D.Trampo ryšius su Rusijos žvalgyba ir neva nesąžiningai laimėtus prezidento rinkimus 2016-aisiais, tėra išsigalvojimas, kurio tikrasis autorius – rusų vaikinukas iš Permės.
Rusijos jaunuolis I.Dančenko mokėsi JAV universitetuose. O paskui įsidarbino Brukingso institute – viename iš svarbiausių analitinių Demokratinės partijos centrų Vašingtone. Bent jau kol kas nežinoma, kaip į atsargą pasitraukęs britų žvalgybininkas K.Stilas susipažino su I.Dančenko. Ir vis tik jie susitiko. Keista, bet vaikinukas iš Permės sužavėjo britų žvalgybininką pensininką. Sužavėjo tikriausiai todėl, kad turėjo puikią iškalbą, mokėjo įtikinti. Taigi I.Dančenko pripasakojo britų žvalgybos veteranui K.Stilui turįs Maskvoje unikalių ryšių. Konkrečiai – jam nebus sunku pateikti įrodymų, kad D.Trampas susijęs su Rusijos žvalgybomis.
Kristoferis Stilas
Tada K.Stilas nusprendė užverbuoti vaikiną iš Rusijos provincijos. Tai buvo lemtinga ne tik jo, bet ir Demokratų partijos klaida. 2016-ųjų vasarą K.Stilas paprašė, kad I.Dančenko vyktų į Rusiją ieškoti D.Trampą kompromituojančių žinių. I.Dančenko išties ėmė dažnai keliauti į Maskvą. Tačiau K.Stilo duotus pinigus jis išvaistydavo Maskvos baruose ir kavinėse. Būtent taip jis „rinko“ žinias apie D.Trampo draugystę su rusiškais „džeimsais bondais“ – linksmindamasis. Būtent Maskvos naktiniuose klubuose buvo sukurptas pasakojimas, kaip D.Trampas Maskvoje neva linksminosi su prostitutėmis ištaigingame viešbutyje. Kaip tvirtino pats I.Dančenko, sveiku protu sunkiai suvokiamą istoriją jis sukūrė tik tam, kad ši skambėtų kuo skandalingiau. Dar 2020-aisiais metais, duodamas interviu leidiniams „The Guardian“ ir „The New York Time“, rusų jaunuolis iš Permės prisipažino kurpęs melagingas istorijas.
Vis tik keista, kad I.Dančenkai pavyko taip lengvai už nosies vedžioti savo kuratorius. Vienas iš paaiškinimų gali būti toks: kuratoriai puikiai žinojo, jog rusų jaunuolis meluoja, tačiau jiems reikėjo tokio melo. Juk žinoma: jei meluoji, tai meluok savęs netramdydamas, tuomet tavo pasakomis lengviau patikės. Kuratoriai ramino save, kad demokratai tikrai tuoj ateisią į valdžią, o laimėtojų, kaip žinia, niekas neteisia. Tad niekas tuomet rimtai neanalizuos, ar ant D.Trampo galvos pelnytai užpiltas kibiras srutų. Juk be K.Stilo buvo ir kitų kurstytojų.
Žodžiu, I.Dančenko melavo. Į pagalbą pasitelkė net buvusią klasiokę – Olgą Galkiną, kuri iš Permės persikėlė į Kiprą. Būtent ji apkaltino „rusiškus programišius“, esą jie įsilaužė į demokratų partijos kompiuterius 2016-aisiais. O.Galkina net neva nukentėjo – kai paviešino šias žinias, ją iškart atleido iš firmos, kurioje dirbo, nes nesutapo „politinės pažiūros”. Demokratai patikėjo ir ja. Demokratai net nepanoro, kad FTB apžiūrėtų jų kompiuterius, į kuriuos neva įsilaužė programišiai.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi demokratai iki pat ausų įklimpę į melo liūną. Dabartinė situacija panaši į visuotinę „raganų medžioklę“ ir visuotinę paranoją, kai visiems visur vaidenasi „Kremliaus įtaka“. Demokratai dar bando teisintis, esą D.Trampas vis tiek – „didžiausia grėsmė Amerikai”, todėl jį vis tiek reikėjo pašalinti iš valdžios.
Tačiau įdomiausia bus, kai Amerikos teisėsauga pradės tirti tikrus skandalus. Pavyzdžiui, kodėl Jelena Baturina įteikė Hanterui Baidenui beveik 4 milijonus JAV dolerių. Arba kodėl kinai Baidenų šeimai skyrė 20 milijonų dolerių.
Žodžiu, viskas taip supainiota, taip keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę, kad tai, kas šiandien atrodo tiesa, rytoj gali pasirodyti esant melu. O tai, kas šiandien panašu į melą, poryt atrodys šventa tiesa.
Olegas Deripaska. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 20 d. (AFP-ELTA). JAV federalinė policija Vašingtone atliko kratą rusų oligarcho Olego Deripaskos viloje. FTB antradienį kalbėjo apie teismo sankcionuotus veiksmus, tačiau detalių nepateikė. „Šiuo metu negalime pateikti daugiau informacijos“, – sakė FTB atstovas. Vila regione, kuriame yra ir daug ambasadų, buvo atitverta geltona juosta.
JAV 2018 metais paskelbė sankcijas aliuminio magnatui, kuris laikomas artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tuomet JAV iždo departamentas pareiškė, kad prieš O. Deripaską vyksta tyrimas dėl pinigų plovimo ir šantažo. „Taip pat yra kaltinimų, kad O. Deripaska davė kyšį vienam vyriausybės atstovui, užsakė vieno verslininko nužudymą ir turi ryšių su viena rusų nusikalstama grupuote“, – teigta tada.
2019 metų kovą oligarchas JAV apskundė sankcijas. Jis, be kita ko, teigė dėl baudžiamųjų priemonių patyręs milijardinių nuostolių. Tačiau skundas buvo atmestas.
Manoma, kad O. Deripaska palaikė kontaktą ir su Paulu Manafortu, Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovu prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus. Remiantis teismo dokumentais, P. Manafortas siūlė O. Deripaskai konfidencialią informaciją ir sociologinių tyrimų duomenų.
P. Manafortas 2019 metais, be kita ko, dėl mokestinių nusikaltimų buvo nuteistas pusaštuntų metų kalėjimo bausme. Tačiau D. Trumpas praėjusį gruodį, likus kelioms savaitėms iki savo kadencijos pabaigos, suteikė jam malonę.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Jungtinėse Valstijose išslaptinti FBI dokumentai, sustiprinantys įtarimus, kad Saudo Arabija buvo susijusi su lėktuvų užgrobėjais, prieš 20 metų įvykdžiusiais rugsėjo 11-osios išpuolius.
Vis dėlto paviešintuose FBI užrašuose trūksta galutinių įrodymų, kurių tikėjosi išpuolių aukų šeimos, padavusios Saudo Arabiją į teismą.
Iki šiol slaptu laikytame 2016 m. balandžio 4 d. FBI dokumente aptariami tuometinio studento, bet, įtariama, iš tikrųjų Saudo Arabijos žvalgybos agento Omaro Bayoumio ryšiai su dviem „Al-Qaedos“ kovotojais, dalyvavusiais sąmoksle dėl atakų Vašingtone bei Niujorke – Nawafu al Hazmiu ir Khalidu al Midharu.
Šiuo dokumentu taip pat sustiprinami jau anksčiau paviešinti įtarimai dėl ryšių tarp šių dviejų teroristų ir Fahado al Thumairy – konservatyvaus imamo Karaliaus Faado mečetėje Los Andžele ir tame pačiame mieste veikančio Saudo Arabijos konsulato pareigūno.
Neįvardytas šaltinis FBI pasakojo, kad O. Bayoumis ne tik oficialiai prisistatydavo studentu, bet ir užėmė „labai aukštą statusą“ Saudo Arabijos konsulate JAV. Jis dviem teroristams, Hamziui ir Midharui, padėjo vertimų, kelionių organizavimo, apgyvendinimo ir finansavimo klausimais.
Šeštadienį išslaptintas dokumentas vis dėlto buvo gerokai redaguotas ir neatskleidė nenuginčijamo ryšio tarp Saudo Arabijos vyriausybės ir lėktuvų užgrobėjų.
JAV prezidentas Joe Bidenas FB užrašus paviešino spaudžiamas rugsėjo 11-osios aukų šeimų, kurios Saudo Arabiją padavė į teismą dėl bendrininkavimo rengiant išpuolius. Net trys iš eilės po atakų valdžiusios JAV administracijos vis nesutikdavo išslaptinti šių dokumentų, greičiausiai nenorėdamos pakenkti šalies santykiams su Saudo Arabija.
Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf. EPA – ELTA nuotr.
Teisėsaugos institucijoms surengus tarptautinę organizuotų nusikaltėlių sulaikymo operaciją, Švedijoje ir Suomijoje buvo suimta apie 250 asmenų. Tam buvo naudojami slapta infiltruoti šifruoti telefonai, antradienį pranešė valdžios institucijos.
Iš viso 16-oje šalių buvo sulaikyta daugiau nei 800 asmenų. 155 areštai buvo susiję su Švedijoje atliktais tyrimais, o dar 100 žmonių buvo suimti Suomijoje. Taip pat Australija pranešė, kad sulaikė daugiau nei 200 žmonių.
„Vakar anksti ryte Švedijos policija kartu su žvalgybininkais įvykdė vieną iš didžiausių visų laikų operacijų prieš smurtinius nusikaltimus ir narkotikų tinklus“, – Europolo organizuotoje spaudos konferencijoje sakė Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf.
Švedija daugelį metų stengėsi kovoti su augančiu nusikalstamumu ir nusikalstamomis grupuotėmis, dėl kurių ėmė daugėti mirtinų susišaudymų bei sprogdinimų šiaip taikioje šalyje.
Naudodamiesi JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tarp nusikaltėlių slapta išplatintais telefonais, kuriuose buvo įdiegta speciali ANOM programėlė, teisėsaugos pareigūnai galėjo sekti nusikalstamo pasaulio atstovų susirašinėjimus maždaug šimte šalių, šiems planuojant narkotikų, ginklų, pinigų plovimo sandėrius, taip pat žmogžudystes.
Šiaurės šalyse sulaikyta daugiau kaip 250 nusikaltėlių. EPA-ELTA nuotr.
Iš visų 12 000 ANOM vartotojų Švedijos policija turėjo prieigą prie maždaug 1 600 paskyrų ir galiausiai atrinko apie 600 žmonių. Naudodamasi šia informacija, kaip sakė L. Staaf, Švedijos policija sugebėjo „užkirsti kelią daugiau nei 10 planuojamų žmogžudysčių Švedijos teritorijoje.“
Tuo tarpu Suomijos policija antradienį paskelbė, kad per operaciją atliktų plataus masto reidų metu buvo suimta beveik 100 asmenų ir konfiskuota „daugiau nei 500 kilogramų narkotikų, dešimtys ginklų ir šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.“
Per reidus sostinės regione taip pat buvo konfiskuoti dideli kiekiai kanapių ir automatinių ginklų, pietiniame Tamperės mieste buvo aptiktos dirbtuvės, „kuriose buvo naudojami 3D spausdintuvai šaunamųjų ginklų komponentams gaminti“, – pranešė policija.
Kaimyninėje Norvegijoje iš viso buvo areštuoti devyni asmenys.
FTB vadas Christopheris Wray. EPA – ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną vertina kaip „vidaus terorizmą“. „Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, – antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.
Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, – kalbėjo pareigūnas. Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.
D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.
Kapitolijus kilus neramumams. EPA-ELTA nuotr.
Sausio 6 d. surengtas gyvybių pareikalavęs Kapitolijaus šturmas parodė opias saugumo ir žvalgybos silpnybes, kariuomenės vadovybei per lėtai sureagavus į prašymus atsiųsti Nacionalinės gvardijos pastiprinimą, antradienį Kongrese sakė saugumo pareigūnai.
Per pirmąjį Senate vykusį svarstymą, kurio metu aptartos saugumo klaidos, pareigūnai pripažino, kad didžiausio masto visuomenės grupių susirėmimas nuo Pilietinio karo laikų įvyko dėl žvalgybos informacijos ir koordinacijos trūkumo.
Pateikdami įtikinamus parodymus, jie tvirtino, kad apsaugos pareigūnų buvo gerokai mažiau nei ginkluotų ir organizuotų sukilėlių.
Pareigūnai atkreipė dėmesį į daugybę žvalgybos klaidų dėl grėsmės lygio – teigta, kad smurto tikimybė sausio 6 d. buvo „labai maža“, nors ekstremistinės grupės, tokios kaip „Proud Boys“, aiškiai parodė Vašingtone ketinančios sujaukti viešąją tvarką.
„Šie nusikaltėliai atėjo pasiruošę karui“, – sakė tuometis JAV Kapitolijaus policijos vadas Stevenas Sundas.
Vis dėlto „nė viena institucija, įskaitant FTB (Federalinį tyrimų biurą), nesuteikė žvalgybos duomenų apie tai, kad vyks koordinuotas smurtinis tūkstančių gerai ginkluotų sukilėlių išpuolis JAV Kapitolijuje“, teigė S. Sundas, pridurdamas, kad tokiu metu jo vadovaujamų pareigūnų buvo „gerokai per mažai“ agresyviai miniai suvaldyti. JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
S. Sundas po Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo vienas policijos pareigūnas ir dar keturi žmonės, atsistatydino. Vėliau dar du policijos pareigūnai nusižudė.
Atstovų rūmų seržantas Paulas Irvingas ir Senato seržantas Michaelas Stengeris taip pat atsistatydino.
Bendrame Senato Krašto saugumo ir Taisyklių komitetų posėdyje P. Irvingas teigė, kad „nebuvo žvalgybos informacijos apie tai, jog įvyks koordinuotas Kapitolijaus puolimas, tai nebuvo svarstoma nė vienoje iš agentūrų diskusijų, kuriose dalyvavau prieš ataką“.
