Gepard tankas. Wikipedija.org
Berlynas, balandžio 29 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paragino Berlyną toliau tiekti ginklus atsižvelgiant į numatomą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis „Deutsche Welle“.
„Labiausiai reikia oro gynybos sistemų, tokių kaip IRIS-T SLM, „Patriot“ ir „Gepard“, – sakė jis.
O. Makejevas pridūrė, kad Ukrainai taip pat reikia daugiau šarvuočių, tankų ir artilerijos sistemų bei tolimojo nuotolio amunicijos. Jis pabrėžė, kad nuo to, kaip sparčiai bus suteikta karinė pagalba, ir nuo jos apimties priklauso Europos saugumas.
„Rusijos pralaimėjimas yra normalaus gyvenimo Europoje garantija“, – akcentavo diplomatas.
Kaip jau žinoma, Vokietija planuoja pagaminti Ukrainai iki 250 000 155 mm kalibro sviedinių.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, kovo 5 d. (ELTA). Serbija netiekia amunicijos Ukrainai ar Rusijai, taip pat draudžia sviedinių reeksportą į kitas šalis. Tai praneša rbc.ua portalas remdamasis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus pareiškimu per jo vizitą Katare.
„Tai atviras melas. Serbija niekam netiekė ginklų. Serbija gamina ir parduoda amuniciją. Turime daug gynybos pramonės gamyklų. Juk kai gaminate šaudmenis, jie visada patenka į kažkurį mūšio lauką ar pasaulinės krizės zoną. Bet nei Rusijai, nei Ukrainai mes nepardavėme nė vieno ginkluotės ar amunicijos vieneto“, – tvirtino Serbijos vadovas.
A.Vučičius tikina, kad Serbijos gynybos bendrovių sutartyse draudžiama kitoms šalims reeksportuoti ginklus ir šaudmenis į Ukrainą ir Rusiją.
Prezidentas paneigė gandus apie tariamą šaudmenų tiekimą per Turkiją.
„Žinodami, jog yra tikimybė, jog dalis produkcijos gali būti išsiųsta bet kuriai konflikto pusei, pridūrėme, kad amunicija, kurią pardavėme Turkijai, negali būti toliau eksportuojama“, – pabrėžė Serbijos vadovas.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla pristatė Ukrainai ir Rusijai amunicijos, skirtos daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“. Teigiama, kad amunicija buvo gabenama per Turkiją ir Slovakiją.
Serbijos užsienio reikalų ministerija paneigė gandus, pareiškusi, kad šalis nenori būti „įtraukta į konfliktą“, todėl netiekia ginklų.
U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Mesebergas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo „jokių įrodymų“, kurie leistų manyti, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, skirtus karui Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kalbėdama apie sankcijas Kinijai tokio tiekimo atveju, U. von der Leyen pridūrė, kad tai „hipotetinis klausimas, į kurį galima atsakyti tik tuomet, jei jis taps realybe ir faktu“.
Pasak EK pirmininkės, Europos Sąjunga stebi santykius tarp Kinijos ir Rusijos „kiekvieną dieną“.
U. von der Leyen kalbėjo kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Mesebergo rūmuose, esančiuose rytinėje Vokietijos dalyje. ES vykdomosios valdžios institucijos vadovė dalyvavo už uždarų durų vykusiame O. Scholzo kabineto posėdyje.
„Mes visi sutinkame, kad neturi būti jokio ginkluotės tiekimo“, – pareiškė O. Scholzas.
Bloomberg
Niujorkas, kovo 5 d. (ELTA). NATO sąjungininkai demonstruoja vienybę remdamos Ukrainą, tačiau įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos gali pakenkti bendroms pastangoms teikti paramą gynybos pajėgoms. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pažymima, kad ginčai tarp Varšuvos ir Berlyno dėl raketų, tankų ir atsarginių dalių pasiekė naują lygmenį, net kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų rėmėjus paskubinti ginklų tiekimą, kol viena iš pusių nepradėjo pavasarinio puolimo.
Lenkijos vadovai, kaip pranešama, nepraleidžia progos apkaltinti Berlyną, pavyzdžiui, dėl delsimo siųsti tankus į frontą. Vėliau, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas uždegė žalią šviesą tankų „Leopard“ perdavimui, lenkai mėgino vykdyti įsipareigojimus ir siųsti savo senesnius „Leopard“ modelius, kaltindami Vokietiją, esą ši neatsiuntė atsarginių dalių.
„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijai, kuri yra svarbiausia šių tankų gamintoja. Mes jau seniai raginame Vokietijos pusę prisijungti prie tankų koalicijos ir tiekti ne tik tankus, bet ir atsargines dalis“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Pasak vieno pareigūno, kuris panoro kalbėtis anonimiškai, Lenkijos vyriausybė mano, kad Vokietija labiau stengiasi konkuruoti su Lenkija dėl tarptautinio savo paramos Ukrainai pripažinimo nei iš tiesų perduoti Kijevui visa tai, ko jam reikia.
Be to, išryškėja senos nuoskaudos. Pavyzdžiui, Vokietijos ambasadorius aštriai sureagavo tviteryje į Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako komentarus, neva Vokietijos energetikos politika siunčia Maskvai milijardus. Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar ministras žino, kiek milijardų zlotų Lenkija kasmet pervesdavo Maskvai mainais už Rusijos energijos išteklius?“ – pranešime klausė ambasadorius Thomas Beggeris. Vyriausiasis A. Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas sakė, kad dėl tokių komentarų su ambasadoriumi turėjo „ilgą pokalbį“.
Vis dėlto O. Scholzo vyriausybė įsitikinusi, kad pasibaigus rinkimams šalyje įtampa nuslūgs.
Atsakydama Vokietija taip pat „pereina į puolimą“. Berlynas pažymi, kad Lenkija stengiasi sutvarkyti pasenusią įrangą, kad ją galėtų perduoti Ukrainai. Briuselyje vykusiame NATO susitikime gynybos ministras Borisas Pistoriusas išsakė susirūpinimą, ar pavyks laiku surinkti du pilnus „Leopard 2“ batalionus, kad būtų galima reaguoti į Rusijos pavasarinį puolimą.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kaip pranešama, Lenkija gali pristatyti pirmuosius keturis „Leopard 2“ tankus Ukrainai per ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vizitą į Kijevą ir tuo pralenkti Berlyną. Nors Varšuva skundžiasi, jog dislokavimą gali apsunkinti atsarginių dalių stygius.
Vokietija teigia, kad tokie skundai turėtų būti adresuojami ginklų gamintojams. Kadangi jų sandėliuose daugiau nebėra A4, Vokietijos kariuomenė tokių atsarginių dalių neturi. Bet A. Duda pažymėjo, kad ši problema egzistuoja dar nuo 2015 metų.
Nepaisant nusiskundimų dėl tankų ir ginklų, oficialūs Berlyno asmenys tvirtina, kad kitos dvišalės sritys funkcionuoja sklandžiau. Pavyzdžiui, vienas aukšto rango pareigūnas paminėjo stabilų bendradarbiavimą dėl priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“, kurią Vokietija padovanojo Lenkijai siekdama paremti priešlėktuvinę gynybą.
Kaip jau anksčiau skelbta, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas įsitikinęs, kad Ukraina gali gauti du „Leopard 2“ batalionus.
Prisimenate, praėjusią savaitę Lietuvoje dirbantis JAV ambasadorius ponas Robertas S. Gilchrist surengė mitingą, skirtą Ukrainos palaikymui.
Puiki iniciatyva. Mitinguota vienoje iš svarbiausių Vilniaus vietų – Katedros aikštėje. JAV ambasadorius tarė daug viltingų žodžių. Antai: „Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius“. Arba: „Mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai“. Ypač svarbus pareiškimas: „JAV Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“.
Bet kiti JAV ambasadoriaus pareiškimai vertė sunerimti. Omenyje turiu Amerikos ambasadoriaus džiūgavimą, esą „spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams“. Bet juk šie milijonai tokiai didelei valstybei kaip Ukraina, kurią užpuolė keliolika sykių už ją didesnė Rusija, – kapeikos. Jų užteks tik kelioms dienoms. Sakote, kad dovanotui arkliui į dantis nežiūrima? Taip, ukrainiečiai dėkoja JAV ir už tuos 725 milijonus. Bet kada jie tuomet laimės karą? Po dešimties metų?
O ką byloja JAV ambasadoriaus džiūgavimai, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai (apie tai praneša ELTA)? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – taip mažai, kad ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi per tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beje, apie lendlizą mitinge ambasadorius Robertas S. Gilchrist nė neužsiminė. Tad jo vieši pareiškimai dėl pagalbos Ukrainai man labiau primena prisipažinimą, kaip menkai Vašingtonas remia Rusijos agresijai besipriešinančią Ukrainą. Štai JAV nūnai gyvenantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas savo viešuose video komentaruose ir rašytiniuose dienoraščiuose tvirtina, jog Amerika siunčia Ukrainai kelis kartus mažiau ginklų ir amunicijos (tik 10 – 30 proc.), nei jai reikėtų, tad oficialusis Kijevas niekaip nepajėgus greitai laimėti karo.
Vadinasi, žodžiai apie nuoširdžią paramą skiriasi nuo konkrečių žingsnių? Ne, JAV ir visa Vakarų koalicija išties siekia, kad Ukraina laimėtų, o Rusija būtų sutriuškinta. Tiek Vašingtonas, tiek Londonas, tiek Berlynas linki ukrainiečiams kuo geriausios kloties. Dauguma NATO ir Europos Sąjungos šalių laiko Vladimirą Putiną tarptautiniu karo nusikaltėliu, kurį būtina teisti tarptautiniame tribunole.
HIMARS. Wikipedia.org
Tačiau Vakarai, regis, gudrauja, kai tvirtina norintys, jog šių metų vasario 24-ąją prasidėjęs karas kuo greičiau baigtųsi. Jie, regis, trokšta taip išsekinti Rusiją, kad ši ateityje daugiau nebūtų pajėgi niekam grūmoti – net mažiausiems savo kaimynams. Šis JAV ir jos sąjungininkių sumanymas – teisingas. Su Rusija pasirašytos taikos, geros kaimynystės ar bendradarbiavimo sutartys – nevertos nė sudilusio skatiko. Visas sutartis Maskva laužo. Negalima pasitikėti nė vienu Kremliaus garbės žodžiu, nė viena sutartimi. Rusija – kaip pasiutęs šuo. Su juo – nesusitarsi. Nuo pasiutusio šuns apsaugos tik patikimas narvas.
Mano supratimu, JAV sumanymas nuskurdinti Rusiją taip, kad ji nebūtų pajėgi į kaimynines šalis piktai pažvelgti bent pusę amžiaus, – verta Nobelio taikos premijos. Tik, žinoma, kyla pagrįstas klausimas – kodėl Vakarai šių tikslų siekia vien tik ukrainiečių karių rankomis? Jei Vakarai tokie padorūs, sąžiningi, principingi, Rusijos okupantus ties Donbasu ar Luhansku daužykime visi kartu!
Manote, kad mano versija apie Vakarų nenorą greit užbaigti karą tokia kvaila, kad nė neverta aptarimo? Ši hipotezė – ne mano sugalvota. Šių metų spalio 21 dieną Ukrlife TV parodė Liudmilos Nemirios interviu su Ukrainos prezidento patarėju Aleksejumi Arestovičiumi. Būtent toje laidoje šią versiją A. Arestovičius ir įvardino.
Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.
Kas labiausiai įsiminė? Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams A. Arestovičius apgailestavo: „Vakarai mums artilerijos atseikėja tik po mažytį lašelį“. A. Arestovičiaus nuomone, Rusija turi apie 1700 pabūklų, Ukraina – tik apie 500 pabūklų. Jo teigimu, Vakarai neduoda ne tik artilerijos – Ukraina iš Vakarų negauna modernių tankų, karo lėktuvų. Vis teisinasi, jog tai – sudėtinga. Bet kai Ukrainą, pavyzdžiui, ėmė atakuoti iranietiški dronai – kamikadzės, Vakarai perdavė Ukrainai apie 100 oro gynybai skirtų modernių įrenginių nedelsiant. Nereikėjo laukti nė paros. Tad kodėl mėnesių mėnesiais ukrainiečiai priversti maldauti tankų? Kodėl Amerikos vadovybė, kai Kijevas atsiklaupęs ant kelių maldauja tankų, artilerijos, lėktuvų, nes be šių ginklų neįmanoma pereiti į kontrpuolimus, ima suokti, esą ukrainiečiai tegul nesibaimina – sviedinių jiems atgabens? Kai ukrainiečiai patikslina, jog klausta apie artileriją ir tankus, amerikiečiai vėl apsimeta nesupratę klausimo: sviedinių tuoj turėsite. Vieni – apie batus, kiti – apie ratus?
Visa tai – ne mano įtarimai. Tai – A. Arestovičiaus pastebėjimai, esą Amerika galbūt specialiai vilkina karą, kad Rusija kuo labiau nukraujuotų.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Ukraina penktadienį kritikavo Iraną dėl ginklų tiekimo Rusijai, paskelbusi, jog per Rusijos ataką pietiniame Odesos uostamiestyje panaudojus Irane pagamintą droną žuvo civilis.
„Tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus ginklus (…) yra Irano veiksmai prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat prieš Ukrainos piliečių gyvybę ir sveikatą“, – feisbuke parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Sergijus Nykyforovas.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos vadovas paragino atsargiai vertinti Kyjivo ankstyvuosius laimėjimus atsiimant teritorijas iš rusų okupantų ir perspėjo, kad žaibiškas kontrpuolimas gali būti neefektyvus, siekiant išstumti Maskvos karius iš didelės teritorijos.
Ukraina rengia „kontrpuolimus, kuriais galima atkovoti tam tikras vietoves ar atskirus fronto ruožus, bet ne nustumti Rusiją atgal plačiu frontu“, – sakė generolas Eberhardas Zornas būsimam žurnalo „Focus“ numeriui.
Maskva buvo priversta atitraukti karius iš plotų šiaurės rytuose, ypač iš Charkivo regiono, po to, kai Kyjivas nuo rugsėjo pradžios pradėjo dramatišką puolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją.
Teritorijų praradimai buvo viena didžiausių Rusijos nesėkmių nuo tada, kai jos kariai buvo atstumti iš Kyjivo pirmosiomis beveik septynis mėnesius trunkančio karo dienomis.
Ukrainos kariai taip pat siekia atsiimti teritorijas pietuose, tačiau ten pažanga lėtesnė nei šiaurės rytuose.
E. Zornas įspėjo, kad Ukrainos pajėgoms gali būti per sunki užduotis vienu metu dalyvauti keliuose kontrpuolimuose, pažymėdamas, kad joms reikės viršyti rusų skaičių santykiu „trys prie vieno“.
Kartu Vokietijos kariuomenės vadas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo operacijas „meistriškai ir labai sparčiai“. „Prieš dvi savaites būčiau sakęs, kad per šešis mėnesius visas Donbasas atsidurs Rusijos rankose. Šiandien sakau – tai jiems nepavyks“, – sakė jis.
E. Zornas taip pat gynė vokiškų ginklų tiekimą Ukrainai, Berlynui vėl patiriant spaudimą dėl atsisakymo siųsti kovinius tankus, kurių prašo Kyjivas.
Generolas pabrėžė, kad Vokietijos iki šiol pristatyta ginkluotė „yra reikšminga tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu“. Tačiau jis perspėjo, kad Vokietijos kariuomenė turi būti atsargi, kad pati neliktų be atsargų. „Viską, ką atiduodame, mums reikia atkurti“, – sakė jis.
Jo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė „nuviliančius signalus iš Vokietijos“ dėl daugiau ginkluotės, įskaitant kovinius tankus, tiekimo.
Iš pradžių atsisakiusi tiekti Kyjivui mirtinus ginklus prasidėjus karui, vėliau Vokietija padidino ginklų tiekimą Ukrainai.
Kyjivas teigia, kad nuo rugsėjo pradžios jo pajėgos atkovojo šimtus kaimų, miestelių ir miestų, kuriuos užėmė vasario mėnesį į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos smogė „galingus smūgius“ į Charkive atimtas teritorijas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Iš Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Vengrija iki šiol netiekia Ukrainai ginklų kovai prieš Rusijos Federaciją. Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.
„Išskyrus Vengriją ir Austriją, kaip neutralią šalį, dabar nė vienai ES šaliai ginklų tiekimas Ukrainai nėra tabu, nors toks buvo“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Anot D. Kulebos, tęsiantis partnerių Vakaruose politinėms diskusijoms, kada ir kokią ginkluotę perduoti Kyjivui, Ukraina kasdien fronte patiria nuostolių.
„rbc.ua“ primena Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako žodžius, jog Ukraina neleis, kad šalyje nutiktų tai, kas įvyko Afganistane ir Irake, kur JAV siuntė šimtus milijardų dolerių kainuojančią karinę techniką, o ji galiausiai atiteko priešui.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugpjūčio 19 d. (AFP-ELTA). Vokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.
Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.
Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius. Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.
Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.
Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELA). Donbase verdant nuožmiems mūšiams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsimena apie naujas ginklų siuntas Rusijos užpultai savo šaliai. „Kitą savaitę tikimės iš partnerių naujienų dėl paramos paketų. Gerų naujienų“, – sakė jis sekmadienį tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis pabrėžė, kad sėkmingos gynybos raktas ir toliau yra ginkluotė iš Vakarų.
Prezidento duomenimis, intensyviausi mūšiai vyksta Donbase. Padėtis ten esą lieka sudėtinga. Tokių vietovių, kaip „Avdijivka, Piskis, Marjinka ir Bachmutas gynyba reikalauja didžiausių mūsų pastangų ir, deja, daug gyvybių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pakartojo savo kaltinimus Rusijai apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę. Į tai turi būti duotas „principinis pasaulio bendruomenės atsakas“, – reikalavo jis.
Elektrinė sekmadienį buvo apšaudyta vėl. Rusija ir Ukraina dėl apšaudymo kaltina viena kitą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reikalauja iš abiejų pusių sudaryti sąlygas tarptautiniams branduoliniams ekspertams nekliudomai patekti į kompleksą.
Budapeštas, liepos 6 d. (ELTA). Vengrija atsisakė prisidėti prie Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, kad neiškiltų pavojus, jog Rusija apšaudys Užkarpatėje gyvenančius vengrus.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.
„Vakarinėje Ukrainos dalyje gyvena 150 tūkst. vengrų. Akivaizdu, jog jei mes tiektume ginklus, šios siuntos taptų rusų apšaudymo taikiniu. Mes nenorime, kad jie šaudytų į rajonus, kuriuose gyvena vengrai. Mes turime rūpintis Vengrijos ir vengrų saugumu“, – sakė ministras.
Anot jo, priėmus šį sprendimą, Vengrijos ir Ukrainos sienos ruožas yra saugiausias ją kertant. „Todėl Tarptautinis Raudonasis Kryžius organizuoja savo logistiką iš Vengrijos“, – teigė URM vadovas.
P. Szijjártó taip pat pareiškė, kad Vengrija susidūrė su didžiausiu humanitariniu iššūkių šalies istorijoje.
„Mes priėmėme 630 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Mes gerai rūpinamės jais, siūlome darbą tiems, kurie pasilieka ilgam, ir suteikiame galimybę mokytis vaikams. Mes nelaukiame, kad kažkas padėkotų vengrams. Bet norime, kad mūsų neprovokuotų, nekaltintų, nekalbėtų apie mus blogai tik todėl, jog mes nusprendėme nedalyvauti tiekiant ginkluotę. Kodėl? Todėl, kad mes kaimynai. Mums svarbiausia – nebūti įtrauktiems į šį karą“, – sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Anksčiau P. Szijjártó pareiškė, kad Vengrija kelerius artimiausius metus negalės išsiversti be naftos ir dujų iš Rusijos.
V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.
„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.
Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Sofija, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).
Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (…) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.
Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska.
Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.
Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.
„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė Vokietijos sprendimą netiekti ginkluotės Ukrainai. Jis paragino Berlyną negriauti Vakarų vienybės ir nustoti skatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galimam puolimui prieš Ukrainą, praneša AFP.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių karių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali kilti didelis ginkluotas konfliktas.
Ukraina kreipėsi į Vakarų sąjungininkes prašydama sustiprinti jos gynybos pajėgumus. JAV, Jungtinė Karalystė ir Baltijos valstybės sutiko Ukrainai perduoti ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.
D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad Vokietijos teiginiai apie negalėjimą tiekti gynybinių ginklų Ukrainai neatitinka dabartinės saugumo situacijos. Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad dabar Vakarų vienybė svarbi kaip niekad anksčiau.
„Mūsų partneriai iš Vokietijos turėtų nustoti griauti vienybę tokiais savo žodžiais ir veiksmais, kurie skatina Vladimirą Putiną pradėti naują puolimą prieš Ukrainą“, – pareiškė ministras.
Jis pridėjo, kad Ukraina dėkinga už Vokietijos iki šiol suteiktą paramą, bet pastarieji Vokietijos teiginiai yra nuviliantys.
Šeštadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė, kad Berlynas į Ukrainą siųs karo lauko ligoninę, bet ne ginklus.
Laikraščiui „Welt am Sonntag“ ji sakė, kad Vokietija Ukrainai nusiuntė respiratorių, o sužeisti ukrainiečių kariai gydomi Vokietijos karinėse ligoninėse.
„Ginklų tiekimas šiuo metu nepadėtų – toks vyriausybės sutarimas“, – sakė C. Lambrecht.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos vyriausybė ir toliau atmeta ginklų tiekimą Ukrainai.
Ukrainos konfliktą galima išspręsti „tik politiniu keliu“, antradienį prieš vaizdo konferenciją su NATO kolegomis sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Tai turi būti aišku visoms konflikto šalims, ir tai lieka mūsų įsipareigojimų principu“, – kalbėjo jis. Saugumo ir taikos žmonės Rytų Ukrainoje esą nesulauks, „jei į ten bus tiekiama daugiau ginklų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai paragino Vokietijos vyriausybę tiekti jo šaliai ir ginkluotės. „Vokietija nesuteikė mums karinės pagalbos, tačiau galėtų tai padaryti“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ukrainai, anot prezidento, reikia raketas paleidžiančių greitaeigių katerių, patrulinių laivų, radijo įrangos ir šarvuotų karinių automobilių.
E. Maasas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra „didžiausia dvišalė Ukrainos donorė“. Nuo 2014 metų Berlynas skyrė šaliai „beveik 2 mlrd. eurų civiliams tikslams“. Ministras paragino Rusiją „pasinaudoti savo įtaka Rytų Ukrainoje“, kad įsivyrautų taika. Vokietija kartu su Prancūzija pasirengusi pokalbiams apie tai vadinamuoju Normandijos formatu.
Šešėlinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apgailestauja, jog balandžio 6 d. spaudoje pasirodė dar vienas politinis Vygaudo Ušacko komentaras, kuriuo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje perša Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms nuomonę dėl ginklų tiekimo Ukrainai.
„Noriu tikėti, jog įspėdamas ES šalis susilaikyti nuo ginklų tiekimo besiginančiai Ukrainai, V. Ušackas išsako savo, o ne valstybės, kurioje jis reziduoja, požiūrį. Bet kuriuo atveju, ambasadorius Ušackas jau ne pirmą kartą peržengia ambasadoriaus įgaliojimus, prisidėdamas prie agresoriaus pozicijai giminingų teiginių populiarinimo Europoje“, – teigia A. Ažubalis.
JAV prezidentas Barackas Obama žengė žingsnį, po kurio Atstovų Rūmų ir Senato palaiminto gynybinių ginklų tiekimo Ukrainai blokavimas iš jo pusės atrodo keistai.
Šių metų kovo 29 d. JAV nutraukė ginklų embargo Egiptui moratoriumą. Moratoriumas buvo paskelbtas 2013 m., kai Egipte įvyko karinis perversmas. Šiandien suimti beveik visi demokratiškai išrinkti Egipto politikai, tarp jų – pirmas visoje Egipto istorijoje demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Morsi. Jie dabar sėdi kalėjimuose, dalis nuteisiama myriop.
Triukšmo dėl to nei Senate, nei Atstovų Rūmuose negirdėjome.
„Didžiosios Britanijos vyriausybė išdavė daugiau kai 3 tūkst. licencijų kariniams ir žvalgybos įrenginiams eksportuoti už 12,3 mlrd. svarų sumą į šalis, kurios įrašytos į jos oficialų valstybių – žmogaus teisių pažeidėjų – sąrašą, rašo "The Independent" korespondentas Kimas Sengupta.
Sandėrių mastai ir detalės išaiškėjo po parlamento deputatų komiteto ekspertizės, kai buvo atskleista ir tai, kad strategiškai kontroliuojamos prekės buvo siunčiamos į Iraną, Kiniją, Šri Lanką, Rusiją, Baltarusiją ir Zimbabvę, perduoda laikraštis.
Izraelis uždraudė žinomam vokiečių rašytojui, Nobelio premijos laureatui Giunteriui Grasui (Guenter Grass) įvažiuoti į šalies teritoriją.
Pretekstas – vienas eilėraštis, kuriame žaismingai Izraelis lyginamas su Iranu. Izraelio VRM pranešime spaudai pažymima, kad „G. Grasso eilėraštis – tai bandymas įplieksti neapykantos liepsną prieš Izraelį ir izraeliečius“. Šiuo eilėraščiu labai pasipiktino ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
