Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, reaguodamas į buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką Baltijos šalims ir Lenkija dėl perkamos skirtingos ginkluotės, tvirtino, kad tai įsisenėjusios NATO problemos.
„Tai yra NATO įsisenėjusios problemos ir ne vien tik Baltijos šalių. Visoje NATO yra keliolika artilerijos sistemų su tuo pačiu kalibru (…). Taip, Baltijos šalys nuėjo skirtingais keliais, sakykime, dėl platformos pasirinkimo pėstininkų kovos mašinų“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ antradienio vakarą sakė K. Budrys.
Jis teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija, pirkdamos ginkluotę, gynybos sistemas, iki šiol mažai kreipė dėmesį į jų suderinamumą, nes tiesiog skubėjo įsigyti ginkluotės kuo greičiau ir kuo daugiau. JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
„Dėl to, kad bendradarbiavimas nėra gynybos srityje labai dažnu atveju pagreitinanti rezultatą priemonė ar pastanga, jis turi būti savitikslis tam, kad bendradarbiaudami turėtume rezultatą ateityje, palengvinantį mūsų sąveikumą, ir tai dažnai iškrenta iš visų kriterijų, kai renkamės vieną ar kitą įsigijimą, nes turime padaryti greičiau, daugiau ar panašiai, nebent atsiranda trečia jėga, pastūmėjanti mus link bendradarbiavimo, kaip buvo su „Himars“, – komentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „Politico“ nėra tikslus antradienį paskelbtoje publikacijoje rašydamas apie Lietuvos prašomas atlyginti išlaidas dėl Ukrainai suteiktos karinės paramos.
Įtakingas leidinys, remdamasis neįvardintais ES diplomatais ir pareigūnais, minėtoje publikacijoje rašė, kad šešios Bendrijos šalys prašymus dėl karinės ginkluotės kompensavimo apskaičiavimo ne faktine Ukrainai perduotos paramos verte, bet naujos technikos kainomis. Kitaip tariant, sena ukrainiečiams perduodama technika paraiškose Europos taikos priemonės fondui vertinama gerokai didesnėmis kainomis nei yra verta iš tikrųjų.
Savo ruožtu A. Anušauskas tvirtina, kad užsienio spaudoje paviešinta informacija neatitinka tikrovės. Pasak ministro, pareiškimai, jog neva Vilnius siekia atgauti 93 proc. naujų karinės technikos pirkimų kainos yra „keisti išvedžiojimai“.
„Kompensuojama 20 proc. Pabrėžiu – 20 proc. Tai penktadalis (vertės – ELTA). Apie kokius ten procentus, šimtą, devyniasdešimt kalba… Nežinau“, – LRT televizijai situaciją aiškino krašto apsaugos ministras. Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
„Dalis mūsų suteiktos ginkluotės per Europos Taikos fondą net nėra įskaičiuota ir nebus kompensuojama“, – LRT televizijai pridūrė jis.
Šį straipsnį ministras komentavo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Lietuva griežtai vadovaujasi ES valstybių – narių sutarta metodika, kaip įvertinti perduotos Ukrainai paramos vertę. Šiuo metu sutarta dėl iki 2022 m. liepos mėn. suteiktos paramos dalinio kompensavimo 2023-2027 m., taip pat tariamasi dėl tolimesnių paramos paketų kompensavimo“, – rašė jis.
„Politico“ publikacijoje teigiama, kad Suomija pretenduoja į 100 proc. naujos pirkimo kainos, Latvija į 99 proc., Lietuva į 93 proc., Estija į 91 proc., Prancūzija į 71 proc. ir Švedija 26 proc.
ELTA primena, kad antradienį įtakingas leidinys „Politico“ paviešino publikaciją, kurioje skelbiama, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatų gretose kyla šurmulys dėl kai kurių Bendrijos šalių prašomų kompensacijų už karinę paramą Ukrainai.
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tokias finansines išmokas, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį bei suteiktą paramą Kyjivui, ES narės gali gauti iš bendro Europos taikos priemonės fondo. Oficialiai sutarta, kad valstybės narės turėtų gauti panašią kompensaciją – apie 84 proc. į frontą siunčiamos paramos vertės. Visgi, apskaičiuoti, kokios vertės ir kainos technika perduota, pavesta valstybėms individualiai.
Publikacijoje pažymima, kad Estija, Kyjivui suteikusi per 160 mln. eurų vertės paramos, kurios net 134 mln. eurų turėtų būti kompensuojama Europos taikos priemonės lėšomis.
Estijos vyriausybė pastarosios publikacijos nepraleido pro akis ir reaguodama į mestus kaltinimus dėl bandymo pasipelnyti tvirtina, kad, nurodant kompensavimo sumas, buvo atsižvelgiama į konkrečiai įvestus principus ir taisykles bei atkreipiant dėmesį į paramos atkūrimo vertę. Be to, pažymima, jog Talinas siuntė karinę paramą Kyjivui dar gerokai iki tol, kai Briuselis sukūrė Bendrijos kompensacinę sistemą.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, vasario 12 d. (ELTA). Suomija dar nepriėmė sprendimo dėl savo tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, nors Vokietija uždegė tam žalią šviesą. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin apie tai pranešė interviu žurnalistams, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Pasak S. Marin, strateginė Suomijos situacija „šiek tiek skiriasi“ nuo kitų šalių dėl turimos bendros sienos su Rusija.
„Visuomenės apie tokius dalykus iš anksto neinformuojame, bet kai sprendimas būna priimtas, pranešame, ką jie turi žinoti“, – pareiškė ji.
Premjerė priminė, kad anksčiau Suomija neatskleisdavo detalios informacijos apie tai, kokius ginklus ji perduoda Ukrainai. Taip buvo elgiamasi būtent dėl Rusijos veiksnio. Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kelias dienas „The Wall Street Journal“ (WSJ) skelbė, kad Suomija greičiausiai perduos tam tikrą skaičių savo „Leopard 2“ tankų Ukrainai tik įstojusi į NATO. Tačiau dėl Turkijos pozicijos kyla abejonių ir dėl Suomijos įstojimo į aljansą.
Suomija apie savo ketinimus perduoti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard 2“ pirmą kartą pranešė sausio 7 dieną. Vienintelė sąlyga buvo ta, kad kitos šalys turi pirmosios pritarti tankų perdavimui.
Sausio 20 dieną Suomija patvirtino dar vieną karinės paramos Ukrainai paketą, tačiau tankai į jį nebuvo įtraukti.
Tuo tarpu Suomijos stojimo į NATO klausimas, kuris dabar keliamas kaip sąlyga tankų tiekimui, pakibęs ore. Turkija atsisako pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, o be visų esamų narių pritarimo naujų narių įstojimas į aljansą yra neįmanomas.
Benas Chodžesas. Sergėj Dolženko (EPA) nuotr.
Berlynas, vasario 11 d. (ELTA). Jei Ukraina nori įveikti Rusiją, šaliai būtinai reikia naikintuvų.
Tai interviu „Deutsche Welle“ pareiškė buvęs JAV generolas Benas Hodgesas. Su dabartine Vakarų parama pergalės prieš Rusiją, anot jo, reikės laukti 3–4 metus. Gavusi papildomos paramos, Ukraina jau šių metų pabaigoje galėtų išstumti rusų pajėgas iš savo teritorijos, pažymėjo B. Hodgesas.
Kuo anksčiau suteiksime Ukrainai galimybę pasiekti lemiamą rezultatą, tuo greičiau karas baigsis, pridūrė buvęs aukštas kariškis. Anot jo, vienintelė Vašingtonui svarbi „raudona linija“ yra sausumos dalinių panaudojimas.
Rusija, anot B. Hodgeso, šiuo metu mėgina pradėti naują puolimą. Tačiau šalis esą nėra pajėgi pradėti „didelį“ puolimą. „Jie neturi šarvuotų pajėgų, neturi galimybių prasiveržti“, – teigė karinis ekspertas leidiniui „Deutsche Welle“. Kyjivas tuo metu „turi užtektinai galimybių apriboti Rusijos sėkmę“. Tačiau tai esą „brangiai kainuos“, jei kalbėsime apie nuostolius ar amuniciją.
B. Hodgesas pabrėžė, jog Kyjivas turi atsikovoti Krymą, kad išsaugotų „tarptautinę, taisyklėmis pagrįstą tvarką“ ir „JT chartiją“. Ukrainos uostams svarbi prieiga prie Azovo jūros per Krymą, teigė jis.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 20 d. (ELTA). Didėja pavojus, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte. Gali būti pasirinkta kryptis Ukrainos vakarinės sienos link siekiant nutraukti logistikos kelius, kuriais tarptautiniai partneriai tiekia Ukrainai ginkluotę ir techniką.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovo pavaduotojas Oleksijus Hromovas, praneša „Ukrinform“.
„Rusijos ir Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės retorika darosi vis agresyvesnė, ją lydi vadinamosios Sąjunginės valstybės regioninės kariuomenės grupės dislokavimas. Didėja pavojus, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atnaujins puolimą šiaurės fronte. Baltarusijos teritorijoje taip pat dislokuojami Rusijos aviacijos ir kitų kariuomenės rūšių daliniai“, – sakė pareigūnas.
Anot O. Hromovo, Baltarusijoje vyksta slapta mobilizacija, o šalies vadovybė toliau suteikia savo teritoriją Rusijos balistinėms raketoms ir dronams leisti.
Be kita ko, Rusija dislokavo Baltarusijos aerodromuose lėktuvų Mig-31, kurie gali būti apginkluoti „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis.
O. Hromovas patikino, kad Generalinis štabas atidžiai stebi situaciją.
„Šiuo metu imamasi priemonių, kad valstybės siena ir Kyjivas būtų patikimai apsaugoti iš šiaurės pusės. Jeigu priešininkas nuspręs atidaryti vadinamąjį antrąjį frontą, t. y. pradėti puolamuosius veiksmus iš Baltarusijos teritorijos, mes būsime pasirengė adekvačiai atsakyti“, – pabrėžė Generalinio štabo atstovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Ziabrovkos kariniame aerodrome prie Baltarusijos sienos su Ukraina padaugėjo Rusijos karinės technikos ir kariuomenės.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. KAM nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 12 d. (AFP-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas įžengė į naują, trečiąjį etapą, o tam sąlygas sudarė ginklų tiekimas iš Vakarų, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„Kontrpuolimas įžengė į trečiąjį etapą“, – interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ teigė O. Reznikovas. Pasak jo, pirmajame etape buvo bandoma sustabdyti Rusijos kariuomenės puolimą, antrajame – „stabilizuoti frontą ir išbandyti jų pasipriešinimo pajėgumus“, o trečiajame – atsikovoti savo pozicijas, pradedant nuo šalies pietų ir šiaurės.
„Mūsų kariuomenės vadai sukūrė planą pagal ginkluotę, kurią esame gavę iš savo partnerių: pradėjome naudodami mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS, kad galėtume atkirsti priešo tiekimo linijas ir sunaikinti degalų ir ginklų sandėlius“, – interviu kalbėjo ministras.
O. Reznikovo teigimu, Prancūzija neseniai pažadėjo jo šaliai dar vieną pagalbos paketą. „Negaliu atskleisti detalių, tačiau jame esama labai gerų dalykų. Esu patenkintas“, – tikino jis. HIMARS. Wikipedia.org
Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad praėjusį savaitgalį atkovojo dešimtis miestų ir gyvenviečių, įskaitant strategiškai svarbų Iziumą. Ukrainos politinė vadovybė taip pat apkaltino Rusijos pajėgas, kad atsitraukdamos šios taikosi į nacionalinį elektros tinklą ir šalies rytuose sukėlė plataus masto elektros energijos tiekimo pertrūkį.
O. Reznikovas pridūrė, kad netolimoje ateityje „viskas vyks serijomis“. „Tai atrodys kaip sniego gniūžtė – ji pradės ridentis ir vis didės… ir galiausiai antra pagal dydį pasaulio kariuomenė bus priversta atsitraukti“, – teigė gynybos ministras.
Jis pakartojo, kad Ukraina skelbs pergalę, kai atsiims visas Rusijos iki šiol okupuotas teritorijas, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymą.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ketvirtadienį dalyvavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje, kur pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote.
Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais.
Konferencijos metu M. Abukevičius pasisakė perduodamos ginkluotės, finansinio įsipareigojimo Ukrainai, karinio rengimo, išminavimo klausimais. Išsakytas ir finansinio įsipareigojimo – paramos eilutės Ukrainai biudžete – poreikis. Viceministras taip pat akcentavo Lietuvos indėlį į Ukrainos karių mokymą.
„Nuo plataus masto karo pradžios Lietuva jau suorganizavo 3 skirtingus karinio rengimo mokymus ukrainiečiams. Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus 5 kursus specialistams įvairiose srityse. Per 6 mėnesius būsime parengę apie 150 ukrainiečių specialistų”, – sakė M. Abukevičius.
Į Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos organizuotą konferenciją buvo suburtos Šiaurės Europos valstybės, remiančios Ukrainą. Prie šių šalių gynybos ministrų Kopenhagoje prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos atstovai.
Konferencijoje aptartos visos pagrindinės paramos Ukrainai temos – ilgalaikio finansavimo įsipareigojimas, ginkluotės, artilerijos ir amunicijos gamybos didinimas, Ukrainos karių mokymo plėtojimas ir stiprinimas bei tęstinė pagalba siekiant Ukrainą išminuoti.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sakė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Paryžius „suintensyvins“ ginklų tiekimą, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.
Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.
Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.
„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.
Lietuva iš JAV ir Vokietijos įsigis ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų. KAM nuotr.
Lietuva planuoja artimiausiu metu sudaryti sutartis su JAV ir Vokietija ir iki 2027 m. iš šių šalių įsigyti ginkluotės už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, modernizuodama kariuomenę ir įsigydama ginkluotę bei techniką, Lietuva daugiausiai bendradarbiauja su savo strateginiais partneriais JAV ir Vokietija. Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir padidintas gynybos biudžetas iki 2,52 proc. BVP paspartino krašto apsaugos sistemos įsigijimų procesą.
„Jau įgyvendinus ir įgyvendinant krašto apsaugos modernizavimo programą, Lietuvos kariuomenės galimybės bus vis didesnės, kaip ir šalies apginamumas. Paraleliai, žinoma, bus plečiamas ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje. Artimiausiais mėnesiais bus ir konkretūs sprendimai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš strateginių partnerių įsigyjama įranga sudaro Lietuvos kariuomenės modernizacijos pagrindą: stiprinami kariuomenės manevro ir ugnies galios, oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo, prieštankinės kovos, karinės žvalgybos, logistiniai bei karinės medicinos pajėgumai.
Plėtodama svarbiausią modernizacijos prioritetą – Sausumos pajėgų manevro ir ugnies galios stiprinimui – Lietuvos kariuomenė įrangą ir techniką įsigyja iš Vokietijos. Šiam tikslui perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ ir įgyvendinamas savaeigių haubicų „PzH2000“ projektas.
Be įgyvendinamo pėstininkų kovos mašinų įsigijimo projekto, vokiškomis šarvuotomis platformomis bus aprūpinti ir du papildomi Sausumos pajėgų batalionai.
Vokietija išlieka pagrindine partnere ir stiprinant Lietuvos kariuomenės logistinius gebėjimus – įsigyjamos reikalingos transportavimo platformos. Artimiausiu metu bus pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas.
Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 km atstumu. Taip pat iš šios šalies bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio (2,5 km) prieštankinės sistemos „Javelin“, kurios labai pasiteisino Ukrainoje. Taip pat įsigyjami nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, šarvuoti visureigiai, bepiločiai.
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, kitos svarbios partnerės yra Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Italija ir kitos NATO bei ES šalys. Oro gynyba plėtojama iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos pagrindu. Ši sistema, jos integravimas ir tolesnė plėtra išlieka centrine pajėgumo plėtojimo ašimi.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, sausio 26 d. (ELTA). Kijevo meras Vitalijus Klyčko sukritikavo Vokietijos sprendimą nusiųsti Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų.
„5 tūkst. šalmų – tai tiesiog pokštas. Ką mums atsiųs Vokietija kitą kartą kaip pagalbą? Gal pagalvių?“ – pareiškė V. Klyčko trečiadienį laikraščiui „Bild“. Pasak Ukrainos sostinės mero, „Vokietijos vyriausybės elgesys jam atima žadą“.
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas anksčiau pareiškė, kad Vokietijos gestas turi tik simbolinę reikšmę. „Tai tik lašas jūroje, tai neguodžia“, – sakė jis naujienų agentūrai DPA.
Trečiadienį VFR gynybos ministrė Christine Lambrecht pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų. Politikė paskelbė apie tokį žingsnį per Bundestago Gynybos komiteto posėdį.
Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. VFR tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Berlynas iki šiol neleidžia, kad Estija perduotų Ukrainai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintų 122 mm haubicų, teigdamas, jog jų tiekimo tikrinimo procesas dar tęsiamas.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
Lietuvių išeivio Henry Lazarus Gaidis dovana – išskirtinė lituanistinė ginkluotės kolekcija. Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvą metų pabaigoje pasiekė neeilinis krovinys – Lietuvos nacionaliniam muziejui skirta unikali ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcija. Šią kolekciją ištisus dešimtmečius kaupė ir Lietuvai padovanojo JAV gyvenantis lietuvių kilmės išeivis Henry Lazarus Gaidis.
Kolekciją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai. Tai pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai. Atskirai minėtinas gausus karinės aprangos rinkinys: uniformos, kepurės, beretės, šalmai, amunicijos diržai, uniforminiai diržai, dėklai, antsiuvai.
„Kolekcija išskirtinė ne tik savo dydžiu, bet ir nuoseklumu: net ir negyvenant Lietuvoje, H. Gaidžiui pavyko surinkti itin retus Lietuvos kariuomenėje naudotus ir lietuvių kariams priklausiusius ginklus. Jie atspindi labai įdomų laikotarpį – seniausios vertybės yra XVIII amžiaus pabaigos. Tai ir Napoleono kariuomenės lietuviško ulonų pulko uniforma, 1863–1864 metų sukilimo, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvių daiktai, savo vertingumu išsiskiria tarpukario Lietuvos kariuomenėje naudoti ginklai, taip pat reprezentuojami ir išeivijos lietuviai bei partizaninis karas. Tai savotiška lietuvio kario tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje istorija“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Svarbi šios dovanos dalis yra archyvinis, rankraštinis fondas. Jame – žymių iš Lietuvos kilusių žmonių apdovanojimai, laiškai, dokumentai, susirašinėjimai ir kiti asmeniniai daiktai. Kolekcijos archyve sukaupta informacijos apie vyskupą Jurgį Matulaitį, daktarą Joną Šliūpą, generolus Stasį Raštikį, Joną Černių, Vincą Vitkauską. Atskirą didelę kolekcijos dalį sudaro Lietuvos karo laivo ,,Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko archyvas.
Laukia išsamūs moksliniai tyrimai
Lietuvą kolekcija iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė jūrų transportu, jai supakuoti prireikė daugiau nei 60 dėžių. Lietuvos nacionalinis muziejus artimiausiu metu pradės jos parengimo nuolatiniam saugojimui, inventorinimo ir mokslinių tyrimų darbus. Pristatyti šį rinkinį visuomenei planuojama per ateinančius 2021 metus.
„Daugiau kaip dvejus metus truko kolekcijos dovanojimo sutarties derinimas, preliminaraus katalogo parengimas, transportavimo ir su kolekcijos pervežimu susijusios dokumentacijos tvarkymas. Jos sisteminimo ir mokslinių tyrimų etapas taip pat užtruks, tačiau jau dabar matome, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus fondai bus papildyti itin ženkliai – nemažai daliai dovanotos medžiagos analogų muziejuje neturime. Kolekcijos vertę dar labiau padidina tai, kad ji yra išskirtinai lituanistinė“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas dr. Žygintas Būčys.
Dovanos vertė galėtų siekti pusę milijono dolerių, tačiau tikslus jos įvertinimas užtruks. Tikėtina, jog vertė augs, nes ją sudaro nemažai ypač retų eksponatų, kurių vertė aukcionuose siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Kai kurie eksponatai yra vienetiniai ir unikalūs.
Muziejus dėkingas prie šios kolekcijos dovanojimo Lietuvai svariai prisidėjusiam atsargos vyresniajam leitenantui Nerijui Treiniui, kuris kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojais Ž. Būčiu ir Vytautu Aleksiejūnu visą šį laiką rūpinosi ir jos perdavimu muziejui bei pargabenimu į Lietuvą. Didelę pagalbą suteikė ir Lietuvos ambasada JAV, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos. Kolekcijos pargabenimą į Lietuvą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Henry Lazarus Gaidis – XX a. pradžios išeivių iš Lietuvos palikuonis, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys, Baltimorės lietuvių namų-muziejaus kuratorius.
H. Gaidis gimė 1940 m. Baltimorėje. 1962 m. baigė Merilando universitetą, kur studijavo ekonomiką. Tais pačiais metais jis baigė JAV oro pajėgų karininkų kursus, vėliau Federalinio tyrimų biuro specialiųjų agentų akademiją. Visą gyvenimą dirbo FTB agentu, o išėjęs į pensiją – privačiu detektyvu.
Iki padovanodamas visą gyvenimą kauptą kolekciją Lietuvos nacionaliniam muziejui, H. Gaidis skyrė daug dėmesio jos sklaidai: savo rinkinį eksponavo Baltimorės muziejuje, rengė parodas įvairiuose JAV miestuose, dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose.
Prezidentas Gitanas Nausėda svečiuojasi Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pirmą savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, apsilankymą Rukloje susitiko su Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais. Šalies vadovas domėjosi karių gyvenimo sąlygomis, apžiūrėjo, kaip gyvena nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kartu pietavo valgykloje.
Prezidentas susipažino su Ruklos įgulos kariuomenės daliniais – mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko veikla, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotimis. Susitikime aptarė kariuomenės vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.
„Vakar Valstybės gynimo taryba priėmė svarbius sprendimus, kurie lems mūsų kariuomenės pajėgumų plėtrą artimiausiais metais. Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras susitarimas, kad išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai ir skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai. Lietuva tikrai pasieks 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiemet ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas kitais metais“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos ginkluotė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Valstybės vadovas išbandė naująsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Šią vasarą iš šių 88 specialiai Lietuvos kariuomenei Vokietijos kompanijos pagamintų mašinų oficialiai perduotos pirmosios keturios. Visos 88 mašinos bus pristatytos į Lietuvą iki 2021 m. pabaigos.
Per apsilankymą Rukloje dėmesio skirta Vokietijos vadovaujamoms NATO priešakinėms pajėgoms (angl. Enhanced Forward Presence, eFP) Lietuvoje. NATO aukščiausių vadovų susitikime Varšuvoje 2016 m. priimtas sprendimas sustiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybinius pajėgumus įsteigiant NATO misiją − priešakines pajėgas.
Šiuo metu rotacijoje bataliono kovinės grupės pagrindą sudaro kariai iš Vokietijos. Mūsų šalyje taip pat dislokuoti Nyderlandų, Čekijos, Norvegijos, Islandijos ir Belgijos kariai. Vizito pabaigoje šalies vadovas stebėjo Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų taktines sąveikumo pratybas, apžiūrėjo karinę techniką, bendravo su tarptautinio bataliono kariais.
Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę, užtikrinant visos Europos saugumą, ir už atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, kuris tapo neatsiejama mūsų gynybos dalimi. Šios pajėgos mūsų šalyje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą, padėdamos užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą“, – po pratybų stebėjimo teigė Prezidentas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Praėjo gana daug laiko nuo įvykių Ukrainos Kryme. Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi mūšiai, siautėja teroristai, numuštas civilinis lėktuvas. Tačiau iš aukštų politikų, kaip Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, lūpų negirdžiu jokios pažangios minties.
Na, tiesa, viena mintis buvo išsakyta. Pavyzdžiui, kad Karo akademijos profesoriui duota užduotis parašyti kažkokią knygą, aiškinančią, kaip reikia ginti valstybę. Mintis gal ir gera, bet ką daro Krašto apsaugoje tarnaujantys civiliai, generolai, pulkininkai, didelis būrys pulkininkų leitenantų ir dar didesnis būrys majorų? Kol kas girdžiu tik keletą nuomonių – atsargos majoro Alberto Daugirdo, atsargos pulkininko Zenono Vegelevičiaus, kelių civilių.
Baltarusijos gynybos ministerija kategoriškai atmeta versijas, esą Baltarusijoje tarnauja daug Rusijos kariškių, persirengusių Baltarusijos kariuomenės uniforma.
Pavyzdžiui, Baltarusijos gynybos ministerijos (GM) Informacijos valdybos viršininkas, spaudos sekretorius pulkininkas Vladimiras Makarovas kategoriškai sukritikavo gegužės 8 d. tiklalapyje charter97.org. išplatintą informaciją, esą Baltarusijoje jau seniai „neoficialiai“ tarnauja apie 3 tūkst. Rusijos kariškių.
Minėtame tinklalapyje teigiama, kad čia neužsimenama apie Rusijos kariškius, kurie Baltarusijoje tarnauja Rusijos kariniuose objektuose: radiolokacinėje stotyje prie Gancevičių ir ryšių mazge Vileikos rajone.
Kalbama, kad Serdiukovą-Makarovą suėdė Rusijos karinio pramoninio komplekso (VPK) šakų lobistai.
Tikiu, kad tai buvo viena iš pagrindinių „karinio perversmo“ priežasčių.
Kalbama, kad tų lobistų neapykantos priežastis ta, kad Serdiukovas ginklus pirkdavo Vakaruose. Manau, kad pagrindinė ginkluotė, žinoma, būdavo perkama Rusijoje, bet tikiu, kad kažkokia dalis būdavo įsigyjama Vakaruose. Manau, kad dabar tų pirkimų Vakaruose bus mažiau.
Kalbama, kad vakarietiški ginklai efektyvesni. Tikiu.
