Sekmadienį Vilniuje prasidėjo projektas „Greitoji pagalba“, kurio metu Lietuvos sostinės gyventojai galės savo akimis pamatyti kulkų ir sviedinių nuolaužų apgadintą Charkivo srities Dergačių centrinės ligoninės medikų automobilį, rašoma Ukrainos ambasados pranešime žiniasklaidai.
Sušaudytas greitosios pagalbos automobilis tapo vienu iš rusijos okupantų žiaurumo prieš civilius gyventojus simbolių.
Prasidėjus rf plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, rusijos užpuolikams laikinai okupavus Charkivo srities kaimus ir miestelius, ši niekuo neišsiskirianti pilka transporto priemonė buvo naudojama evakuacijai iš pavojingiausių vietų atlikti. Tai buvo vienintelis keturiais ratais varomas greitosios pagalbos automobilis, galėjęs bekele, esant blogam orui, pasiekti net atokiausius srities kampelius. Tačiau po apšaudymų automobilis buvo visiškai sugadintas, o jo vairuotojas sunkiai sužeistas. Dėl to daugelis žmonių neteko galimybės gauti skubią medicininę pagalbą.
Tai ne vienintelis atvejis Ukrainoje. Dėl plataus masto rusijos įsiveržimo daugelis medicinos įstaigų neteko savo greitosios pagalbos automobilių per okupaciją, apšaudymus ir gyventojų evakuaciją, pažymima pranešime.
Viena projekto iniciatorių Olena Fedorova, kuri dėl karo buvo priversta išvykti su vaiku ir dabar yra Vilniuje, pasakoja: „Iš visų jėgų norime padėti Ukrainai ir paaiškinti europiečiams, kas vyksta mūsų Tėvynėje. O sušaudytas greitosios pagalbos automobilis yra vaizdinis pavyzdys, padėsiantis perteikti mūsų emocijas. Automobilis su medicininiais atpažinimo ženklais, skirtas gelbėti gyvybes, buvo negailestingai apšaudytas. Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų. Norime, kad čia, Europoje, žmonės suprastų, jog Ukraina ne tik kovoja už savo teisę į laisvę – ji gina visą demokratinį pasaulį“.
Projekto tikslas – padėti surinkti lėšų greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti nukentėjusių bendruomenių poreikiams deokupuotose Ukrainos teritorijose.
Projekto organizatoriai – Labdaros fondas „Vienas k paramos fondas“, Ukrainos liaudies deputatė Marija Mezenceva, charkivietė Olena Fedorova, Labdaros fondas „Svitla Meta“ („Šviesus Tikslas“) kartu su Kijivo srities karine administracija, rašoma pranešime.
Pirmą kartą sušaudytas greitosios pagalbos automobilis buvo pristatytas kovo 7 dieną Kijive, Michailivska aikštėje, o dabar šis automobilis stovi Kudirkos aikštėje Vilniuje. Toliau projektą planuojama pristatyti Rygoje, Taline, Varšuvoje, Briuselyje, Berlyne ir kituose miestuose, kad kuo daugiau Europos valstybių gyventojų pamatytų kruvinus rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tvirtina, kad siuntimų pas gydytojus specialistus tvarka bus peržiūrėta. Anot jos, šią tvarką reikia keisti sistemiškai, koreguojant visą paciento kelią gydymo įstaigoje.
„Tai, kad reikia keisti siuntimų tvarką, ir ją reikia keisti sistemiškai, tas klausimas jau buvo identifikuotas daug seniau, ir su juo buvo pradėta tam tikra veikla ir darbas“, – Eltai sakė viceministrė. Ji pridūrė, kad šį klausimą ministerijoje sprendžia šeimos medicinos politikos darbo grupė ir atskira specialistų darbo grupė.
Pasak D. Jankauskienės, pakeisti siuntimų tvarką nėra taip paprasta, nes ji yra susijusi su visu paciento keliu gydymo įstaigoje – ir su IT sistema, ir tvarkomis bei aprašais.
„Siuntimų peržiūrėjimas yra susijęs ne vien tik su siuntimais, bet ir su slaugytojų, pavyzdžiui, įgalinimu“, – teigė ji.
Anot D. Jankauskienės, kai kuriuos siuntimus būtų galima pertvarkyti ir pakeisti nukreipimais, kuriuos išrašyti galėtų ir slaugytojai. Viceministrės teigimu, pacientus būtų galima nukreipti į kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos biurą.
„Arba, kai žmogus išrašomas iš ligoninės su trauma, pavyzdžiui, jam yra lūžęs kaulas, ir jam reikia atvykti pas traumatologus kontrolei, pasižiūrėti, kaip sugijo, tai užtektų epikrizėje (ligos istorijos baigiamojoje dalyje – ELTA) parašyti, kad kontrolė paskiriama po 3 mėnesių, ir tas prilygtų siuntimui“, – siūlė D. Jankauskienė.
Jos teigimu, tokiu atveju pacientui nebereikėtų papildomai lankytis pas šeimos gydytoją.
ELTA primena, kad prezidentūra sausio pradžioje pasiūlė eilių pas gydytojus problemą išspręsti peržiūrint siuntimų tvarką. Anot prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, kai kurie siuntimai yra pertekliniai ir palankūs tik apskaitai ir apmokėjimams už paslaugas.
Ligoniui pastoviai kyla temperatūra. Jau 39,5. Ką daryti? Artimieji skambina šeimos gydytojai. Gydytoja nedirba, – buvo pasakyta. Turbūt serga. Galima ligonį vežti į polikliniką, kas nors gal jį priims, bet poliklinika – ne ligoninė. Gal greitoji pagalba pagelbės? Turėtų pagelbėti, juk todėl ji ir pagalba.
Pokalbis telefonu su greitosios gydytoja. Nenori važiuoti, visaip atkalbinėja. Mes receptų išrašyti negalime. Mes nieko negalime. Labai norėtų, kad ligonis važiuotų į savo polikliniką. Bet jo artimieji nenusileidžia. Temperatūra kyla. Gerai, atvažiuosim. Negreit.
2013 metų gegužės 29 dieną pastebėjau, kad masažo procedūrų grafike ištrintos prieš mėnesį užregistruotų masažo procedūroms pacientų pavardės 13.15 – A. T.; 13.45 – I. S.; 14.30 – V. K.; 14.50 – J. S.; 15.30 – G. P.; 16.30 – L. N. Paklausiau savo teisioginio viršininko vyr. slaugytojos V. Sinkevičienės, kodėl ištrintos pacientų pavardės. Ji man paaiškino, kad jai taip liepta, nes turi ateiti darbo inspekcija.
Tačiau 13.15 į mano kabinetą atėjo ne darbo inspekcija, bet darbų saugos organizatorius Vilma Vertelkaitė, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Tomas Sinevičius, 2013 m. balandžio 12 d. mano darbo vietoje 404 kab. atlikęs kažkokius matavimus vyriškis (pavardės nepasakė) ir dar viena moteris, kuri taip pat neprisistatė.
Darbų saugos organizatorius V. Vertelkaitė pareiškė, kad jie šiandien mano kabinete atliks profesinės rizikos vertinimą, kad su jais atėjusi moteris sutiko dalyvauti eksperimente, kurio metu aš turėsiu daryti tai moteriai masažą, o jie mano atliekamas procedūras šiai moteriai filmuos.
Sausio 24-ąją dieną Vilniaus apygardos administraciniame teisme numatytas dar vienas Vilniaus GMP specialistų skundo nagrinėjimas. GMP medikai mano, jog Lietuvos Vyriausybė pasielgė netinkamai, sumažindama kasmetines jų atostogas ir tuo pačiu prailgindama darbo trukmę.
Slaptai.lt studijos svečiai: Vilniaus GMP medikai – specialistai Vanda ŠIMKŪNIENĖ, Alma VĖŽYTĖ, Vytenis KERŠYS ir Violeta SEILIUVIENĖ (iš kairės į dešinę). Apie sunkumus, su kuriais kasdien susiduria GMP darbuotojai, gelbėdami į nelaimę patekusius vilniečius bei sostinės svečius, kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Tai – antroji pokalbio dalis.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų triūsas – ne tik sunkus, įtemtas ir reikalaujantis milžiniškos ištvermės. Į nelaimės vietą skubantys Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnusyk dar ir rizikuoja – savo sveikata, savo gyvybe.
Mat jiems tenka gelbėti visus pacientus – ir gatvių mušeikas, ir benamius, ir peršautus, ir apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų. Statistika nėra džiuginanti: į nelaimės vietą atskubėję medikai vietoj padėkos kartais sulaukia tik keiksmažodžių ir smūgių…
Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečiai – Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos pirmininkė Violeta SEILIUVIENĖ (iš kairės į dešinę), Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina KAVALIAUSKAITĖ ir Vilniaus apskrities Greitosios medicinos pagalvos vyriausiasis dispečeris Igoris LUKAŠEVAS.