Michailas Saakašvilis. Kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, liepos 4 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu paragino Sakartvelo valdžią leisti kalinamam buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui išvykti į užsienį gydytis. Ji tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.
„Esu labai susirūpinusi dėl nerimą keliančių kadrų iš Michailo Saakašvilio teismo, rodančių, kad jo sveikata kalėjime smarkiai pablogėjo. Raginame Sakartvelo valdžią skirti prioritetinį dėmesį jo būklei ir skubiai suteikti jam galimybę gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą užsienyje“, – pareiškė Moldovos valstybės vadovė.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. M. Saakašvilis vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje. Buvo matyti, kaip smarkiai jis sulyso, būdamas ligoninėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė savo pasipiktinimą kalinamo M. Saakašvilio būkle ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Sakartvelo ambasadorių Ukrainoje, pareikšti jam griežtą protestą dėl elgesio su M. Saakašviliu, pasiūlyti per 48 valandas palikti Ukrainą ir vykti konsultuotis į Tbilisį. Michailas Saakašvilis – Vilniuje. Anuomet, kai dar buvo laisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų. Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Kalinamas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis trečiadienį atšaukė bado streiką, apie kurį buvo prieš tai paskelbęs.
Jis gavęs žinutę iš Europos Parlamento deputatų, kurioje šie „kategoriškai ragina jį nutraukti bado streiką“, teigė M. Saakašvilis pranešime, su kuriuo susipažino agentūra AFP. Jis esą neturįs suteikti institucijoms dingsties apkaltinti jį savęs žalojimu.
„Parlamentarai žada mobilizuoti visas diplomatines pastangas, kad užtikrintų mano minimalių teisių apsaugą“, – pridūrė M. Saakašvilis.
Prieš tai buvusio prezidento advokatas Ditas Sadzaglišvilis pranešė, kad jo klientas pradeda bado streiką, „reikalaudamas, kad jam būtų leista dalyvauti teismo posėdžiuose vaizdo ryšiu“ iš civilinės ligoninės, kurioje jis gydomas kelis mėnesius, saugomas ginkluotos sargybos.
2021 metų spalį Sakartvele sulaikytas M. Saakašvilis jau kelis kartus rengė kelių savaičių bado streikus, taip protestuodamas prieš, jo teigimu, politiškai motyvuotą kalinimą.
M. Saakašvilis nutraukė bado streiką. EPA-ELTA nuotr.
M. Saakašvilio advokatai reikalauja nutraukti M. Saakašvilio kalinimą dėl sveikatos priežasčių.
Anot nepriklausomų gydytojų, 54-erių M. Saakašviliui diagnozuota virtinė neurologinių ligų, jie pasisako už geresnę eksprezidento medicininę priežiūrą.
M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas. Jis 2021-ųjų spalį buvo suimtas dėl kaltinimų piktnaudžiavus valdžia, kai po ilgos tremties, kurią daugiausiai leido Ukrainoje, grįžo į tėvynę. Ukrainoje jis, be kita ko, dirbo prezidento Volodymyro Zelenskio įgaliotiniu reformų klausimu bei Odesos srities gubernatoriumi.
M. Saakašvilio šalininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos Naujųjų jėgų judėjimo vadovas, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis patvirtino, kad jis pirmadienį buvo išsiųstas iš Ukrainos ir dabar yra Varšuvoje. Jis tai pareiškė kalbėdamasis telefonu, pokalbį transliavo televizijos kanalas „Newsone“.
„Aš esu Varšuvoje“, – sakė M. Saakašvilis. Buvęs Gruzijos prezidentas taip pat papasakojo apie jo sulaikymo detales. Anot politiko, kaukėti vyrai jį sučiupo pirmadienį Kijeve, jie jam užrišo akis ir surišo rankas. M. Saakašvilis sraigtasparniu buvo nugabentas į Borispolio oro uostą ir įsodintas į lėktuvą, kuris jį nuskraidino į Lenkijos sostinę.
„Tai, ką jie padarė, – jų pralaimėjimas“, – pareiškė M. Saakašvilis, turėdamas omenyje Ukrainos valdžią.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba pranešė, kad M. Saakašvilis išsiųstas į Lenkiją. „Šis asmuo neteisėtai buvo Ukrainos teritorijoje, todėl, laikantis visų teisinių formalumų, buvo grąžintas į šalį, iš kurios atvyko, pažeisdamas Ukrainos įstatymus“, – sakoma žinybos pranešime.
M. Saakašvilio bendražygiai pranešė, kad pirmadienį vyrai maskuojamosiomis uniformomis sulaikė politiką viename iš restoranų Kijevo centre.
M. Saakašvilis, kuriam atimta Ukrainos pilietybė, praėjusių metų rugsėjo pradžioje su šalininkų pagalba prasiveržė pro pasieniečių kordoną ir pateko į Ukrainos teritoriją iš Lenkijos.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš oponentu tapusio buvusio savo sąjungininko Michailo Saakašvilio atėmė Ukrainos pilietybę, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, kuria remiasi „Politico“.
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.
M. Saakašvilis į tai sureagavo „Facebook“ žinutėje pareikšdamas, kad jo „Ukrainos pilietybės atėmimas yra dar vienas žingsnis pirmyn šalyje kuriant diktatūrą“.
M. Saakašvilis, du kartus – nuo 2004 iki 2007-ųjų ir nuo 2008 iki 2014-ųjų metų – ėjęs Gruzijos prezidento pareigas, gruodį neteko ir savo gimtosios šalies pilietybės. Gruzijos pareigūnai politiką kaltino viršijus savo įgaliojimus ir netinkamai naudojus valstybės lėšas.
P. Porošenka buvusiam savo sąjungininkui Ukrainos pilietybę suteikė 2015-ųjų gegužę ir paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų lapkritį, apkaltinęs P. Porošenką „asmeniškai remiant“ korupciją, M. Saakašvilis iš posto atsistatydino.
Tuomet politikas įkūrė naują opozicinę partiją – „Naujų jėgų judėjimą“. Ji kritikavo Ukrainos valdžią ir žadėjo į šalies „politikos elitą atvesti naują kartą“.
Ukrainos migracijos tarnyba nepateikė konkrečios M. Saakašvilio pilietybės netekimo priežasties.
„Pagal Ukrainos konstituciją, su pilietybės atėmimu susijusius sprendimus Ukrainos prezidentas priima, atsižvelgdamas į pilietybės komisijos išvadas“, – rašoma migracijos tarnybos išplatintame pranešime.
Gruzijos valdžia stengiasi išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų atsitiko Lopoto slėnyje, visiškai šalia Rusijos Dagestano sienos, rašo Petras Smoliaras laikraštyje "Le Monde".
„Mes esame Lopoto slėnyje, Gruzijos šiaurės rytuose, šalia Dagestano sienos. Čia įsikūrusi Lapankurio gyvenvietė, kurioje tik viena parduotuvė, ir gyventojai stengiasi išsiversti iš savo daržo. Svetimi žmonės čia negali praeiti nepastebėti, ypač ginkluoti, ilgomis barzdomis“, – konstatuoja straipsnio autorius.
Per daugiau nei 20 metų Vakarai matė įvairiausių lyderių posovietinėje erdvėje – sovietinių aparato darbuotojų, aršių nacionalistų, buvusių KGB bendradarbių, pažymi “The New York Times”.
Bet Bidzina Ivanišvilis, būsimasis Gruzijos ministras pirmininkas, net iš tolo nepanašus į jį, mano žurnalistė Ellen Barri. Tai „oligarchas – atsiskyrėlis“, – taip jį apibūdina laikraštis. „Jis gyveno savo uždarame pasaulėlyje: veisė zebrus, užsiiminėjo joga ir rinko meno kūrinių kolekciją, kurios bendra vertė 1,3 mlrd. dolerių“.
Jau iš pat pradžių, vos tapęs nacionaliniu lyderiu, B.Ivanišvilis privertė Vakarus suklusti: jis viešai parekomendavo Michailui Saakašviliui nedelsiant atsistatydinti. „Kitą dieną B.Ivanišvilis savo žodžių atsisakė. Matyt, jis nesuvokė, kad Vakarų šalių sostinėse jie sukels paniką“, – sakoma straipsnyje.
Gruzijos vidaus reikalų ministras Vanas Merabišvilis buvo paskirtas naujuoju šalies Vyriausybės vadovu.
Šį žingsnį politologai traktuoja kaip netikėtą.
Paskelbdamas apie V. Merabišvilio paskyrimą į premjero postą, prezidentas Michailas Saakašvilis gyrė sėkmingą jo kovą su nusikalstamumu ir korupcija.
O V. Merabišvilis pareiškė sieksiąs, kad gyventojai aktyviau dalyvautų Gruzijos modernizavimo ir plėtros darbuose.
V. Merabišvilis poste pakeitė technokratą Niką Gilaurį, kuris, anot M. Saakašvilio, ateityje stengsis pritraukti į Gruziją užsienio investicijų. Gruzijoje rudenį numatyti parlamento rinkimai. Be to, kitais metais bus renkamas naujas prezidentas.
Gruzijos prezidentas Michailas Saaakšvilis pripažino, kad jo kaip prezidento egzistavimas yra anomalija. Kaip praneša Regnum, tokį pareiškimą jis padarė per vizitą JAV, skaitydamas Prinstono universitete paskaitą tema „Demokratinė Gruzijos transformacija: precedentas buvusios Sovietų Sąjungos šalims“.
Gruzija Online pažymi, jog Gruzijos Respublikos vadovas priminė, kad „anomalija“ jį anksčiau pavadino Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.
Matyt, turima galvoje ministro pasisakymas 2011 metų rugpjūčio 8 dieną (per Gruzijos kariuomenės įžengimo į Pietų Osetiją ir po to kilusio karinio konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos metines). „Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis – patalogija ir anomalija visos gruzinų tautos fone, be to, dar ir prastai išauklėtas“, – citavo S.Lavrovą RIA Novosti.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, jog yra pasirengęs atsisakyti savo posto. Tačiau reikalinga, kad Rusija išpildytų vieną sąlygą. Jis atsistatydinsiąs tik tuo atveju, jei Rusija išves savo kariuomenę iš Abchazijos ir Cchinvalio.
Agentūra „Novosti-Gruzija“ praneša, kad tokį oficialų pareiškimą M. Saakašvilis paskelbė Rustavyje.
„Jei Rusija grąžins Gruzijai okupuotas teritorijas ir išves kariuomenę, esu pasirengęs nors dabar išskristi į bet kurią pasiūlytą vietą ir pasirašyti su ponu Dmitrijumi Medvedevu ar realiu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu mainų sutartį: mano vyriausybė atsistatydins, jei mums rusai grąžins užgrobtas teritorijas“, – sakė Michailas Saakašvilis.
Gruzijos parlamentas sumažino politinių partijų finansavimo galimybes. Nuo šiol partijų pinigus kontroliuos Kontrolės rūmai, o ne Centrinė rinkimų komisija. Beje, Kontrolės rūmai turės žymiai didesnius, rimtesnius įgaliojimus nei buvusi Centrinė rinkimų komisija.
Dėl šio oficialiojo Tbilisio žingsnio labai pasipiktino opozicinės Gruzijos jėgos. Prieš dabartinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį nusiteikusios opozicinės partijos tokį valdžios sumanymą traktuoja kaip “antidemokratinį, represinį, tendencingą”. Mat naujieji potvarkiai, opozicijos manymu, “opoziciją ženkliai susilpnina finansine prasme”. Nuo šiol opozicijai bus sunkiau sulaukti finansinių investicijų.
Iki šios dienos visuomenės dėmesio nesiekęs ekscentriškasis gruzinų verslininkas, kurio turtas vertinamas milijardais dolerių, pareiškė norįs dalyvauti rinkimuose – siekti Gruzijos prezidento posto. Tiksliau tariant, – nuversti dabartinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. Esą Michailas Saakašvilis valdo Gruziją antidemokratinėmis priemonėmis. Provakarietiškam Gruzijos vadovui M.Saakašviliui iššūkį metusio gruzino pavardė – Bidzina Ivanišvilis. Taip rašo žurnalistas Šonas Jolkeris laikraštyje “The Independent”.
Turtuolis Bidzina Ivanišvilis savo atvirame laiške teigia esąs šokiruotas dabartine Gruzijos ekonomika bei politika. Laiške rašoma, kad ponas Bidzina jau daug sykių planavo emigruoti iš Gruzijos. Bet vis susilaikydavo. Dabar ponas Bidzina ketinąs nebėgti iš šalies, bet dalyvauti rinkimuose ir rinkimų pagalba keisti Gruzijos nuostatas.
Gegužės 21-27 dienomis Gruziją sukrėtė neramumų banga. Gegužės 21-ąją gausūs mitingai vyko Tbilisyje ir Batumyje. Buvo reikalaujama prezidento Michailo Saakašvilio ir vyriausybės pasitraukimo. Taip pat reikalauta suteikti televizijos eterį opozicijos atstovams.
Po šių mitingų prasidėjo masinės riaušės prie Gruzijos visuomeninės televizijos pastato Tbilisyje ir Batumio mieste prie vietinės televizijos pastato. Agresyvios minios veržėsi į televizijų pastatus, puolė policijos pareigūnus, mėtė akmenis į langus, net išlaužė prie Batumio televizijos esančios tvoros vartus. Mitingai ir susirėmimai su policija tęsėsi dar kelias dienas. Gegužės 22-ąją opozicijos lyderė N.Burdžanadzė pareiškė: “Gruzijoje faktiškai prasideda revoliucija“.
