Pinigai pakabinti po lubomis. Slaptai.lt foto
Kopenhaga, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Danijos teismas įpareigojo menininką grąžinti pinigus muziejui, davusiam jam 70 tūkst. eurų grynaisiais, kad būtų įtraukti į meno kūrinius, bet jis pristatė tik tuščias drobes, pavadintas „Paimk pinigus ir bėk“.
Jensasi Haaningas gavo vakariniame Olborgo mieste esančio „Kunsten“ muziejaus užsakymą sukurti du kūrinius panaudojant grynuosius – Danijos kronas ir eurus. Tačiau pirmadienį Kopenhagos teismas įpareigojo 58 metų J. Haaningą grąžinti muziejui 492 549 kronas (66 tūkst. eurų) – sumą, atitinkančią muziejaus jam skirtus pinigus, atėmus honorarą menininkui ir montavimo išlaidas.
Muziejaus direktorius Lasse Anderssonas sakė naujienų agentūrai AFP, kad 2021 m. išvydęs dvi tuščias drobes garsiai nusijuokė ir nusprendė vis tiek parodyti darbus. Jis sakė, kad darbai atspindi „humoristinį požiūrį“ ir yra „pamąstymas apie tai, kaip vertiname darbą“. Tačiau jis pridūrė, kad muziejus patrauks J. Haaningą į teismą, jei jis negrąžins pinigų, o menininkas atsisakė tai padaryti.
Pirmadienį per TV2 „Nord“ televiziją kalbintas J. Haaningas sakė, kad dėl visą šį reikalą supusio viešumo muziejus uždirbo „nepalyginamai daugiau“ pinigų, nei investavo .
Grivinos. EPA – ELTA foto
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai, kuria siekiama užkardyti nepagrįstų grynųjų pinigų gabenimą į Lietuvą per Rusiją ir Baltarusiją – siūloma griežtinti baudas asmenims, mėginantiems įvežti netiksliai deklaruojamus grynuosius. Be to, siūloma leisti juos konfiskuoti.
Tokias Administracinių nusižengimų kodekso bei Mokesčių administravimo įstatymo pataisas parlamentui pateikė Finansų ministerija. Jos bus svarstomos skubos tvarka – stebint pastaruoju metu didėjančius grynųjų gabenimo į Lietuvą srautus.
Projektui balsavime pritarė 80 Seimo narių, 6 balsavo prieš, 30 – susilaikė.
„Viduryje invazijos Ukrainoje pastebėta, kad gabenamų pinigų kiekiai – ypač Ukrainos grivinomis – per Baltarusijos sieną į Lietuvą (…) iki deklaruotinos sumos yra išaugę labai stipriai“, – antradienį Seimo posėdyje pataisas pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot jos, įvežami grynieji gali būti skirti nusikalstamai veikai finansuoti, o gabenami – iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
Projekto aiškinamajame rašte ministerija pažymi, kad gruodžio–sausio mėnesiais muitinė iš viso užfiksavo 84 atvejus, kuomet į šalį bandyta įvežti Ukrainos grivinas, negalint pagrįsti pinigų kilmės. Sulaikytų pinigų vertė siekė 1,055 mln. eurų, kuriuos iš viso gabeno 83 asmenys.
„Panašu, kad tie pinigai keliauja būtent iš užgrobtų Ukrainos teritorijų rytuose ir tos grivinos, tikėtina, priklausė Ukrainos piliečiams ir yra išgabenamos į Europos Sąjungos valstybes“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
Projektu siūloma už netikslias ar neišsamias grynųjų pinigų ar grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijas iki 390 eurų didinti minimalią baudą, o už pakartotinį nusižengimą – bausti nuo 1,04 tūkst. iki 3,9 tūkst. eurų.
Be to, už reikalavimų mokėjimo paslaugų tiekėjams nesilaikymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims galėtų būti skiriama 1,8–3,8 tūkst. eurų bauda (3,8–6 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą). Kartu siūloma papildyti atvejų, kada asmuo, padaręs teisės pažeidimus, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, sąrašą.
„Žmonės, kurie pagrindžia pinigų kilmę, jiems niekas nesikeičia. Užkardomi tokie atvejai, kuomet žmonės negali nurodyti nei pinigų savininko, nei kilmės, nei pagrįsti, iš kur tuos pinigus paėmė. Labai dažnai tokie atvejai yra organizuoto nusikalstamumo išdava“, – teigė G. Skaistė.
Projekto rengėjai, be kita ko, pažymi, kad siekiant išvengti atsakomybės tokias lėšas deklaruoti, jas per sieną gabena asmenų grupėmis – mažesnėmis nei 10 tūkst. eurų sumomis.
„Pastebėta, kad yra piktnaudžiaujama nustatyta riba. Kadangi nustatyta privalomo deklaravimo riba yra 10 tūkst. eurų, įvežamos sumos mažesnės nei 10 tūkst. eurų ir tokiu atveju neprivalai deklaruoti ir net pasisakyti, kad pinigų turi. Akivaizdu, kad jei sudėsi daug žmonių, gabenančių iki 10 tūkst. eurų sumas, gaunasi gana dideli pinigai“, – argumentavo ministrė.
Anot jos, grivinas, negalėdami pagrįsti jų kilmės, per valstybės sieną gabena Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos piliečiai, tokių atvejų mastai „išaugę drastiškai“, o panaši tendencija stebima ir aplinkinėse šalyse.
Dabar už neteisingai deklaruotus grynuosius baudžiama nuo 200 iki 1,2 tūkst. eurų. Pasak ministerijos, tokia bauda yra „nepakankamai veiksminga ir atgrasanti“.
Toliau pataisos bus svarstomos Teisės ir teisėtvarkos komitete, o parlamento plenarinę posėdžių salę grįš gegužės 9 d.
Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
Kopenhaga, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Danijoje per praėjusius metus pirmą kartą nebuvo įvykdytas nė vienas bankų apiplėšimas, nes pastaraisiais metais sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas, pranešė šalies finansų darbuotojų profsąjunga.
Dėl to, kad visuomenė vis dažniau atsiskaito negrynaisiais pinigais, bankai sumažino paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais, todėl plėšikams nebelieka potencialaus grobio, pirmadienį paskelbtame pranešime teigė profsąjunga.
„Tai tiesiog nuostabu. Nes kiekvieną kartą, kai įvyksta [apiplėšimas], darbuotojai patiria didžiulę įtampą“, – sakė profesinės sąjungos „Finansforbundet“ viceprezidentas Steenas Lundas Olsenas. – Jei patys to nesate patyrę, negalite net įsivaizduoti, koks viso to emocinis poveikis“.
Profesinė sąjunga teigė, kad 2000 metais buvo įvykdytas 221 banko apiplėšimas, o nuo 2017 metų šis skaičius po truputį mažėjo iki mažiau nei 10 per metus.
Praėjusių metų kovą Danijos centrinis bankas pranešė, kad grynųjų pinigų naudojimas sumažėjo beveik perpus – nuo 23 proc. mokėjimų 2017 metais iki 12 proc. 2021-aisiais.
COVID-19 pandemija paspartino grynųjų pinigų atsisakymą, teigė bankas.
Finansų darbuotojų profsąjunga pažymėjo, kad nors apiplėšimai tapo retenybe, „daugelis patyrusių apiplėšimą banko darbuotojų ir toliau kovoja su pasekmėmis“, kai kurie vis dar kenčia nuo tokių simptomų kaip „nerimas, liūdesys, dirglumas ir nemiga“.
Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.
Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, o Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, gyventojai suskubo į parduotuves ir bankomatus. Prekybos centrai skaičiuoja iki penktadalio išaugusius pardavimus, o bankai didina pajėgumus užtikrinant grynųjų pinigų tiekimą.
Karas Ukrainoje sukėlė didelį gyventojų nesaugumo jausmą – daugelis puolė rūpintis maisto ir grynųjų pinigų atsargomis, tačiau pilnos lentynos buvo ne visose parduotuvėse, ne visuose bankomatuose buvo reikiamas kiekis banknotų.
Grynųjų išimta dvigubai daugiau
„Situacija Ukrainoje neprognozuojama, reikia ruoštis blogiausiam. Vakar vakare mieste apėjau kelis bankomatus, grynųjų gavau tik trečiame. Draugas Vilniuje sakė, jog kai kurie bankomatai vakar apskritai neveikė. Neramu, kad sistema apskritai užlūš“, – nuogąstavo panevėžietis Antanas Ruzas.
Lietuvos banko atstovai ramina, kad visos bankinės sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos.
„Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu. Lietuvos bankas, kaip ir pinigų pervežimo bendrovės, dirbs ir savaitgalį ir užtikrins sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus“, – Eltai sakė Lietuvos banko atstovai.
Lietuvos banko duomenimis, vasario 24-ąją šalies bankomatuose grynųjų pinigų buvo išsiimta dvigubai daugiau nei dieną prieš tai. Išsiimamos sumos neviršija įprastų.
„Dalis bankomatų ištuštėja greičiau nei įprasta, todėl juos prižiūrinčios įmonės nespėja laiku papildyti įrenginių banknotais. Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.
Gauna signalų dėl žaliavų trūkumo
Prekybos centrų atstovai patvirtino, kad augančius pirkėjų srautus ėmė fiksuoti nuo ketvirtadienio popietės.
„Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadienį mūsų tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai, dėl to lentynos tuštėjo sparčiau nei spėjome jas pildyti. Su analogiška situacija jau buvome susidūrę ir pandemijos pradžioje“,– sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Jos teigimu, tai natūrali žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po kelių dienų intensyvesnio apsipirkimo, vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – teigė „Maximos“ atstovė.
Į pastabą, kad kai kuriuos lentynos „Maximose“ šiomis dienomis yra apytuštės, E. Dapkienė pripažino, jog yra pavienių signalų, kad gamintojams gali iškilti kai kurių maistinių žaliavų trūkumų. Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl ko tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų. Jau dabar gamintojai ieško alternatyvų, kur pirkti žaliavas, tačiau prisitaikymas prie esamų aplinkybių gali užtrukti. Nepaisant to, dar kartą norime pabrėžti, kad būtiniausių prekių trūkumo neprognozuojame“, – sakė E. Dapkienė.
Jos teigimu, dėl įvykių Ukrainoje „Maxima“ nusprendė išimti tiek rusiškos, tiek baltarusiškos kilmės prekes bei stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų.
„Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos, – sakė E. Dapkienė.
Ragina neperlenkti lazdos
Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse per pastarąsias dvi dienas lankytojų srautai išaugo dešimtadaliu, tiek pat ūgtelėjo ir vidutinis prekių krepšelis. „Populiariausios prekės – miltai, aliejus ir kruopos. Jų pardavimai šoktelėjo labiausiai“, – sakė tinklo atstovė V. Budrienė.
„Iki“ atstovės nuomone, ši situacija primena pirmąsias Covid 19 pandemijos dienas, kai žmonės puolė pildytis ilgai negendančio maisto atsargas.
„Norime paraginti žmones laikytis ramiai, mūsų tiekimo grandinė tvirta, nes situacijai ruošiamės jau senokai, vos tik prasidėjus kalboms apie galimus Rusijos veiksmus Ukrainoje. Prekių tikrai nepritrūks. Greičiau gali atsitikti situacija, jog dalis žmonių ir vėl tuos pačius grikius valgys ištisus metus“, – samprotavo V. Budrienė.
Pasiteiravus, ar „Iki“ nežada atsisakyti rusiškų prekių, V. Budrienė pažymėjo, kad prekybos tinklas jų dalį nuosekliai mažina jau penkerius metus. „Iš esmės mūsų asortimente iš rusiškų prekių praktiškai beliko tik degtinė. Žvelgiant ateitį, ketiname daugiau nebeužsakinėti jokių prekių iš šalies agresorės“, – tvirtino „Iki“ atstovė.
Atsisakoma rusiškų prekių
Prekybos centruose „Rimi“ ketvirtadienį, lyginant su praėjusių metų ta pačia diena, pardavimai išaugo penktadaliu.
Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
„Pirkėjai daugiausia įsigijo mėsos produktų, daržovių, kruopų, konservų, vandens, kūdikių maisto, higienos priemonių bei daugelį kitų prekių. Jų pritrūkti neturėtų, nes papildomu ilgo galiojimo prekių tiekimu pradėjome rūpintis jau prieš kurį laiką – lentynos yra papildomos gavus naujas prekes. Tuo atveju, jeigu iškiltų laikinų tiekimo nesklandumų, aktyviai bendradarbiausime su tiekėjais ir kartu ieškosime sprendimų, kaip mūsų pirkėjams operatyviai užtikrinti prekių pasiūlą“, – sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Ji pažymėjo, kad solidarizuojantis su Ukraina ir ukrainiečiais, kurių daugelis yra „Rimi Baltic” darbuotojai ir klientai, taip pat būdamas griežtai prieš karinę agresiją ir Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, tinklas stabdo rusiškų prekių tiekimą į savo parduotuves.
„Šiuo metu „Rimi Lietuva“ parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau nei 1 proc. Nors tai ir labai nedidelė produktų dalis, įvertindami šiuo metu Ukrainoje susidariusią kritinę situaciją nusprendėme stabdyti Rusijoje pagamintų prekių pirkimus, tiekimą ir prekybą – prekės bus pašalintos iš lentynų visose beveik trijuose šimtuose mūsų parduotuvių“, – teigė G. Šerėnienė.
Apie rusiškų prekių atsisakymą taip pat paskelbė prekybos tinklas „Norfa“. Tu tarpu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė akcentavo, jog rusiškų prekių savo asortimente apskritai neturi.
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pusę turto sudaro nekilnojamasis turtas. Gyvenamųjų namų, esančių Lietuvoje, vertė pernai siekė 128,3 tūkst. eurų.
Premjeras deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 93,7 tūkst. eurų. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma premjero deklaracijoje siekia 29,3 tūkst. eurų.
Premjeras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų Lietuvoje, kurių vertė – 5792 eurai.
Finansų ministras Vilius Šapoka deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 26,3 tūkst. eurų. Jo žmona Edita Šapokienė tuo tarpu deklaravo butus daugiabučiuose namuose už 211,4 tūkst. eurų bei 185 tūkst. eurų skolos.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas butų daugiabučiuose namuose deklaravo už 100 tūkst. eurų, o gyvenamųjų namų už 150 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 111 tūkst. eurų skolos.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tuo tarpu deklaravo turįs žemės sklypų už 258 tūkst. eurų bei kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 184 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs po 40 tūkst. eurų vertės butų bei gyvenamųjų namų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė deklaravo turinti gyvenamųjų namų už 20,4 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų, kurių vertė – 18,5 tūkst. eurų. Jos deklaracijoje taip pažymima 147,2 tūkst. eurų santaupų bei 25,3 tūkst. eurų skolos.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pozicijoje esantis Rimantas Sinkevičius deklaravo nekilnojamojo turto už daugiau nei 70 tūkst. eurų, taip pat 115 tūkst. eurų santaupų.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis deklaravo nekilnojamojo turto už beveik 100 tūkst. eurų, taip pat 110 tūkst. eurų santaupų ir 90 tūkst. eurų skolos.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas deklaravo turįs butų už 100 tūkst. eurų bei gyvenamųjų namų už 40 tūkst. eurų. Jis taip pat deklaravo turįs 23,6 tūkst. eurų skolos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savo metinėje turto deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų už 182 tūkst. eurų ir butų už beveik 73 tūkst. eurų. Taip pat ministras deklaravo turįs žemės sklypų už beveik 50 tūkst. eurų bei 22 tūkst. eurų skolos.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekilnojamojo turto deklaravo už beveik 200 tūkst. eurų. 150 tūkst. eurų vertės sudaro gyvenamieji namai, 27 tūkst. eurų – butai, nebaigti statyti statiniai – 20 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs žemės sklypų už 120 tūkst. eurų. J. Narkevičiaus kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 20,3 tūkst. eurų, taip pat deklaruota 43,7 tūkst. eurų skolos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuo tarpu nekilnojamojo turto deklaravo tik už 18,8 tūkst. eurų (gyvenamųjų namų). Ministro pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 41 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savo deklaracijoje pateikė turįs gyvenamųjų namų, kurių vertė – 52 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo turįs 10,5 tūkst. eurų santaupų bei 83,4 tūkst. eurų skolos.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius deklaravo gyvenamųjų namų, kurių vertė – 210 tūkst. eurų, taip pat kitų statinių už 107 tūkst. eurų. Ministras taip pat pateikė turįs žemės sklypų už 129 tūkst. eurų. Skolų E. Jankevičius nedeklaravo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius deklaravo turįs gyvenamųjų namų už 231,8 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypų už beveik 58 tūkst. eurų. Ministras taip pat deklaravo kredito įstaigose ir ne jose turįs 30 tūkst. eurų, tačiau taip pat turįs ir 231,6 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis deklaravo turį butų už beveik 50 tūkst. eurų, taip pat – akcijų už 23 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų ministras deklaravo 58 tūkst. eurų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai, atlikę kratas sulaikytų asmenų darbo ir gyvenamosiose vietose bei automobiliuose, rado ir paėmė daugiau nei 300 000 eurų grynųjų pinigų. Iš jų – apie 200 000 eurų grynųjų pinigų rasta pas korupcija įtariamus teisėjus.
Šiame ikiteisminiame tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 28 asmenims, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai, Druskininkų meras, jo padėjėjas ir kiti asmenys. Teismas leido suimti 19 asmenų, dėl kurių suėmimo buvo kreiptasi, dar 9 asmenims skirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimai neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir dokumentų paėmimai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, per dvi dienas STT pareigūnai jau atliko daugiau kaip 40 liudytojų apklausų, iš kurių – daugiau nei 20 teisėjų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.
Teisėjų korupcijos byloje paleisti trys teisėjai bei advokatas.
Su pasižadėjimu neišvykti suėmimo išvengė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys ir advokatas Romualdas Mikliušas.
„Prokuroras pats nusprendė, ką šiuo atveju reikia apriboti. Tai yra priemonės, kurios užtikrina asmens dalyvavimą ikiteisminio tyrimo procese. Tarp jų yra ir pasižadėjimas neišvykti (…) Šiuo atveju keturiems asmenims prokuroro sprendimu, nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės – laisvės atėmimo“, – Eltai sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Kaip jau skelbta, korupcija įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti penki advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, klaipėdietis Marius Navickas (nepainioti su advokato vilniečio Mariaus Navicko vardu ir pavarde), Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso trečiadienį sulaikyti 26 asmenys.
Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.
2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.
Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.
Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.
Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Vilniaus apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas šių metų birželio 20 d. Generalinėje prokuratūroje gavus AB ,,Swedbank“ prašymą ištirti aplinkybes, dėl kurių šių metų birželio viduryje viešumoje pasklido sumaištį visuomenėje sukėlę pranešimai apie banko veiklą.
Apibendrinęs visus šio ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis prokuroras priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str. 1 d.) nutraukti, nes tokia nusikalstama veika, kaip parodė tyrimas, nebuvo padaryta.
JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) per daugiau nei dešimtmetį Afganistano prezidento Hamido Karzajaus biurui perdavė dešimtis milijonų dolerių. Taip tvirtina JAV dienraštis „The New York Times“. Šitaip teigdamas leidinys remiasi Afganistano prezidento patarėjų suteikta informacija.
Vadinamieji „pinigai vaiduokliai“ buvo skirti stiprinti CŽV įtaką šioje šalyje ir tuo pačiu – visam regionui.
Tačiau iš tikrųjų "pinigai vaiduokliai" tik padidino korupciją ir sustiprino karo lauko vadų įtaką Afganistane.
