Bronzinė juodaodės vergės statula Prancūzijos Bordo mieste, buvusiame vergų prekybos centre, per akivaizdžiai rasistinę ataką buvo apgadinta baltais dažais, pirmadienį pranešė miestas.
Natūralaus dydžio statula vaizduoja Afrikos vergę Modeste Testa, kurią XVIII amžiuje šeima nusipirko Bordo mieste ir ištrėmė į Espanjolos salą Karibuose dirbti cukraus plantacijoje. Vėliau, jos šeimininkei prancūzei mirus Jungtinėse Valstijoje, ji buvo išlaisvinta ir grįžo į vakarinę Espanjolos dalį, dabar žinomą kaip Haitis, ten gyveno iki mirties.
Pirmadienio rytą jos statula, stovinti Garonos upės pakrantėje, buvo rasta išterliota baltais dažais nuo galvos iki juosmens. Bordo miesto rotušė, iki vidurdienio ją išvaliusi, paskelbė, kad dėl šio incidento, „tikriausiai rasistinio pobūdžio“, pateiks baudžiamąjį skundą.
Už paveldą atsakingas tarybos narys Stephane’as Gomot sakė, kad jei rasizmas būtų patvirtintas kaip motyvas, tai būtų „labai žiaurus išpuolis prieš viską, ką ši statula vaizduoja“, įskaitant „žmonių, kuriuos ištrėmė prekeiviai vergais, atminimą“.
Vakarinis Bordo miestas buvo vienas didžiausių Prancūzijoje prekybos vergais iš Afrikos centrų, iš čia jie būdavo plukdomi per Atlantą į Ameriką.
Statula, vaizduojanti M. Testas su ilgu sijonu, gniaužiančią pečius apgaubusią skarą, buvo iškilmingai atidengta 2019 m. gegužę, kaip vienas iš virtinės gestų, kuriuos Prancūzijos vyndarių sostinė parodė savo kolonijinės praeities atžvilgiu. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo M. Testas palikuonys iš Haičio.
Šeštadienį Haitį supurčiusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 724. Atnaujintus duomenis paskelbė Haičio civilinės saugos tarnyba, praneša dpa.
Be to, sužeistųjų skaičius padidėjo iki 2 800.
Anksčiau skelbta, kad per 7,2 balų stiprumo žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo netoli sostinės Port o Prenso, žuvo 304 žmonės, o 1 800 buvo sužalota.
Civilinės saugos tarnyba taip pat perspėjo dėl galimo tropinės audros „Grace“ pavojaus, kuri artėja prie nelaimės ištiktos Karibų jūros valstybės.
Haičio nacionalinė policija paskelbė suėmusi spėjamą prezidento Jovanelio Moisės nužudymo organizatorių. Tai haitietis gydytojas, gyvenantis JAV Floridos valstijoje, sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė policijos vadas Léonas Charlesas.
Samdiniai, kurie įtariami įvykdę nusikaltimą, esą po išpuolio skambino jam. Vyras turėjo politinių ketinimų.
Gydytojas, anot duomenų, yra trečias JAV gyvenantis haitietis ir 21-as įtariamasis, kurie buvo sulaikyti. Ir kiti du gyveno Floridoje, kuri yra tik už 1 000 km nuo Haičio. Likę 18 suimtųjų yra kolumbiečiai. Iš viso pasikėsinime dalyvavo 26 Kolumbijos samdiniai, apsimetę JAV kovos su narkotikais valdybos (DEA) agentais. Trys jų buvo nukauti, dar penkių ieškoma.
53-ejų J. Moisė buvo užpultas ir nušautas savo rezidencijoje. Jo žmona Martinė buvo sunkiai sužeista ir išskraidinta gydyti į Floridą.
Nusikaltimo motyvai lieka neaiškūs. Skurdžioje Karibų šalyje kilo kova dėl valdžios. Du asmenys pasiskelbė laikinaisiais premjerais. Senatas savo vadovą išrinko laikinuoju šalies prezidentu.
Haitį sausio 12-ąją sukrėtęs žemės drebėjimas padarė šiai neturtingai Karibų regiono valstybei didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo labai daug vietos gyventojų. Iš pradžių buvo teigiama, kad žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, be to, labai daug žmonių sunkiai sužeista. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti apie pusantro tūkstančio gyvų žmonių. Sausio 23 dieną iš po griuvėsių ištrauktas gyvas vyriškis po griuvėsiais prabuvo net 11 dienų. Jau sausio 22-ąją paaiškėjo, kad tikrieji tragedijos mastai kur kas didesni, nei iš pradžių manyta. Vien sostinėje Port-O Prense rasta virš 150 tūkstančių žuvusių žmonių, tad tikrieji žuvusiųjų žmonių skaičiai gali būti didesni – siekti 300 tūkstančių ar dar daugiau. Ligoninėse gydoma daugybė sužeistųjų, manoma, kad dalis jų liks invalidais. Be to, labai daug vaikų liko našlaičiais, jų tėvai, o kartais ir seneliai, žuvo. Haičio prezidentas Rene Prevalis pareiškė, kad Haitį ištiko sunkiai įsivaizduojama katastrofa ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.
Vienos vargingiausių pasaulio šalių Haičio ir taip nelengvą kasdienybę 2010 m. sausio 12-ąją sukrėtė didžiausias per pastaruosius du šimtmečius žemės drebėjimas, siekęs 7 balų stiprumą pagal Richterio skalę. Galima sakyti, kad po šio žemės drebėjimo šalies nebėra ir fiziškai, ir ekonomiškai. Ar gali būti, jog Haitis sugriautas specialiai? Kam tai naudinga? Pamėginsime atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus.