Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Minint Tarptautinę homofobijos, bifobijos ir transfobijos dieną, trečiadienį, po saulėlydžio, sostinėje ant rotušės įsižiebs LGBTQI+ bendruomenės vėliavos spalvų projekcija.
„Šią tradiciją, palaikančią LGBTQI+ pradėjome turbūt prieš 2 metus, dar buvusio mero komandoje ir tiesiog kviečiame dabartinę valdžią tęsti. Panašu, kad naujas meras tam pritaria“, – Eltai teigė iniciatyvos autorė, Laisvės partijos atstovė Vilniaus miesto savivaldybėje Ieva Dirmaitė.
Pasak jos, projekcijos įžiebimui visą dieną sostinėje pliaupiantis lietus neturėtų sutrukdyti.
„Neturėtų, nes tai yra projekcija, ne tik apšvietimas spalvomis, kur gali rūkas ar lietus trukdyti. Be to, vakare, sutemus, tikrai ta projekcija turėtų matytis“, – sako I. Dirmaitė.
„Esame atviras miestas visiems, todėl ši diena, kurią mini visas demokratiškas pasaulis – Tarptautinė kovos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją diena skatina ir mus pasiųsti žinutę, kad šiame mieste visi žmonės yra lygūs ir tikrai visi turi galimybes džiaugtis miestu“, – pridėjo ji.
Planuojama, kad projekcija ant rotušės bus matoma iki vidurnakčio.
Kaip pranešama žmogaus teisių portale manoteises.lt, tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją pradėta minėti 2004 m. Ja siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria LGBTQI+ žmonės: diskriminaciją, neapykantos nusikaltimus ir smurtą.
Pažymima, kad žmogaus lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija negali tapti pagrindu neapykantai, pažeidžiančiai žmogaus orumą ir sukeliančiai sunkias emocines ir fizines pasekmes. Vis dėlto diskriminacija dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos vis dar paplitusi daugelyje pasaulio valstybių.
Įvairių tyrimų duomenimis – 2019 m. neapykantos nusikaltimų tyrimas, visuomenės nuomonės tyrimuose, 2021 m. LGBTQIA+ porų tyrimas – Lietuvoje šie asmenys vis dar susiduria su plataus spektro diskriminacija ir empatijos stygiumi visuomenėje, nėra užtikrinamos šių asmenų teisės, skelbiama žmogaus teisių portale.
Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio (LRLS) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavime į partijos narius kreipęsis Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas tikina, kad politikai, neva pasisakantys už paramą tradicinei šeimai, dažniausiai tiesiog yra prieš LGBT asmenis, o tai reiškia, prieš kitus žmones.
„Mums rūpi, kad miestai ir regionai būtų patrauklūs gyventi šeimoms. Čia kalbame, kad visoms šeimoms. Regionai turi būti patrauklūs visoms šeimoms. Nėra nei vieno žmogaus Lietuvoje, kuris nebūtų už tradicinę šeimą. Nei vieną. Tomas Vytautas Raskevičius, galima įvardinti ir kitus, jie visi yra už tradicinę šeimą“, – šeštadienį keturioliktajame Liberalų sąjūdžio suvažiavime kalbėjo D. Kaminskas.
Pasak Tauragės mero, vienintelis pagrįstas pasiteisinimas, kurį gali turėti politikai, nebalsuojantys už tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimą – tvirti religiniai įsitikinimai. Kitais atvejais, balsavimas prieš, pasak jo, signalizuoja politinio nuoseklumo stygių.
„Jeigu politikas nebalsuoja dėl to, kad jo neišrinks kitą kadenciją ar kitais metais, tai jau yra problema. Tai rodo, kad nėra integralumo“, – tikino jis.
„O homofobija yra itin tingių politikų mėgstamiausia tema. Tokių, kaip Gražulis. Tai tiesiog yra baimės kūrimas gyventojams, kurie iki galo tų baimių galbūt nesupranta“, – pridūrė D. Kaminskas.
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo taip pat reglamentuojami ir vienos lyties asmenų santykiai. Koalicijos partnerių teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.
Būtent šį projektą šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius Liberalų sąjūdžio narius paragino palaikyti Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Yra dar vienas egzaminas, kurį turime išlaikyti su jumis. Yra Civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau palaikymo“, – šeštadienį LRLS suvažiavime kalbėjo A. Armonaitė.
Tačiau Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieningos Seimo liberalų paramos šiam įstatymui kol kas nežada. Vis tik, Seimo pirmininkė viliasi, kad tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuojantį įstatymą parlamente priimti pavyks.
„Pagal vado komandą Liberalų sąjūdyje niekas nebalsuoja“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš partnerystės įstatymą, o Viktoras Pranckietis susilaikė. Ričardas Juška balsavime nedalyvavo.
Praėjus kelioms dienoms po šio įstatymo projekto pristatymo, „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinami politikai savo būsimą sprendimą arba komentuoja nenoriai, arba leido suprasti, kad, kaip ir Partnerystės įstatymo atveju, sprendimą lems „nuo vaikystės susiformavęs požiūris“.
Partnerystės įstatymui nepritaręs Jonas Varkalys Eltai pažymėjo, kad kol kas į Civilinės sąjungos projektą nėra įsigilinęs. Tačiau, akcentuoja jis, vadovaudamasis savo vertybėmis, veikiausiai įstatymo projektui nepritars. Gražus – negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Kiek švelnesnės retorikos laikosi R Juška, akcentuojantis, kad jo asmeninis Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas yra vis dar „formavimosi stadijoje“.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Juozas Baublys, teigiantis, kad su projektu kol kas nėra susipažinęs, todėl galutinį sprendimą galės priimti tik atlikus detalesnę analizę.
Tuo tarpu V. Pranckietis Civilinės sąjungos įstatymo projektą komentavo nenoriai. Jis teigė apskritai apie įstatymo projektą sužinojęs tik iš televizijos laidų.
Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui greta Neries krantinės, nuo Upės g. Baltojo tilto link vedančiai gatvei suteikti Tolerancijos vardą.
Simboliška, kad Tolerancijos gatvė atsirado ką tik paminėjus Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, kai Europos Sąjunga dar kartą patvirtino įsipareigojimą gerbti, saugoti ir išpildyti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų visapusišką ir lygų naudojimąsi žmogaus teisėmis.
Ši gatvė driekiasi pro paplūdimio tinklinio aikštyną, riedlenčių ir riedučių parką Baltojo tilto link.
„Per 12 metų Vilniaus pokyčiai – didžiuliai: kažkada LGBT eitynės buvo nugrūstos į Upės gatvę, o šiuo metu šalia Baltojo tilto atsiranda Tolerancijos gatvė, kuri paskatins toleranciją ir primins apie visuomenės pokyčius“, – sakė Tarybos narys Vincas Jurgutis.
Birželio 4 d. į Vilnių sugrįžta „Baltic Pride“ – eitynės „Už lygybę ir taiką!“, konferencija „Atviri miestai“, o Iškart po eitynių, Baltojo tilto pievoje netoli Tolerancijos gatvės vyks „Proud Cities“ koncertas.
Dar 2019 m. sostinės savivaldybė pirmoji iš šalies savivaldybių prisijungė prie Lietuvos Įvairovės chartijos – įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lyties, negalios, rasės, etninės kilmės ar tautybės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei religinių įsitikinimų. Prie Chartijos prisijungusios organizacijos įsipareigoja ne tik diegti įvairovės užtikrinimo instrumentus darbo vietoje, taikyti holistinį ir neselektyvų požiūrį į įvairovę ir žmogaus teises, puoselėti įtraukią darbo aplinką, kurioje nebūtų vietos išankstiniams nusistatymams, bet ir formuoti įvairovės politiką ir taikyti įvairovės principus visoje organizacijos veikloje, valdymo procesuose ir kultūroje.
Vilniaus savivaldybė ir toliau demonstruos lyderystę įvairovės ir lygių galimybių srityje. Tik sukūrus šiais principais paremtą darbo kultūrą viduje, užtikrinama, kad visi Vilnius miesto gyventojai savivaldybės paslaugomis mieste galėtų naudotis be jokios diskriminacijos.
Taryba trečiadienį taip pat suteikė Lietuvos miestų – Mažeikių, Elektrėnų, Plungės – pavadinimus bevardėms gatvėms Panerių seniūnijoje.
Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po iškilmingo Kovo 11-osios minėjimo Seime Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė paprašė išbraukti ją iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.
„Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta“, – pareiškė europarlamentarė.
Jos nuomone, atsakomybė dėl šio išpuolio per Kovo 11-osios minėjimą tenka Signatarų klubo vadovybei.
„Signataro vardas įpareigoja ir aš nenoriu, kad jis būtų tapatinamas su neapykanta, homofobija, skaldymu. Manau, kad dėl šio išpuolio per ypatingą Lietuvai ir visai Europai dieną atsakomybė tenka klubo vadovybei“, – savo pareiškime Signatarų klubo vadovei Birutei Valionytei teigia R. iJuknevičienė. Zita Šličytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA jau skelbė, iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime aptemdė incidentas, kai dalis jo dalyvių paliko posėdžių salę.
Taip kai kurie renginio dalyviai reiškė nepasitenkinimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalbos, kuri aštriai kritikavo valdžią, nepagarbiai kalbėjo apie seksualines mažumas. Salę paliko kai kurie parlamentarai, Vyriausybės nariai ir signatarai.
„Ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija turi ir be abejo turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė AT deputatė.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pažadėjo sugriežtinti bausmes, kad būtų užkirstas kelias neapykantos nusikaltimams. Jis tai sakė po savaitgalį įvykdytos žiaurios homofobinės atakos, kuri sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.
Įstatymų leidėjams P. Sanchezas sakė, kad vyriausybė padarys viską, kas yra jos galioje, kad užkirstų kelią neapykantos nusikaltimams. Jis paragino parlamentą nedelsiant priimti šių metų pradžioje pristatytą įstatymo projektą dėl vienodo požiūrio į mažumas.
Premjero komentarai pasigirdo šaliai patiriant sukrėtimą dėl sekmadienio incidento, per kurį aštuoni vyrai su gobtuvais užpuolė homoseksualų asmenį Malasanoje, Madrido rajone, populiariame dėl naktinio gyvenimo.
Kaip pranešė žiniasklaida, nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę dėl sužalojimų, tarp kurių buvo vyrui ant sėdmenų išraižytas žodis „maricon“, žargonu reiškiantis gėjų. Užpuolikų tapatybė dar nenustatyta.
Kaip teigia žmogaus teisių grupės, organizuotos atakos, nukreiptos prieš homoseksualus ir kitas mažumas, vyksta visoje šalyje. Katalonijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį prabilo apie „medžioklę“.
2021 m. pirmoje pusėje Ispanijoje būta 43 proc. daugiau neapykantos nusikaltimų prieš žmones dėl jų seksualinės orientacijos nei per visus 2020-uosius metus.
Dabar dažnai sakoma, kad mūsų situacijos keblumą lemia tai, kad šalia nesibaigiančios Covid pandemijos vargų krizės atsirado nauja, t. y. nelegalių migrantų krizė. Tačiau, kaip atrodo bent man, šiandien mūsų likimą labiausiai įtakoja paūmėjusi trečioji, o būtent valdžios krizė.
Taip sakydamas toli gražu neturiu piktų ketinimų įpiršti nuomonę, kad neva I. Šimonytės vyriausybei trūksta administracinių sugebėjimų ar resursų. Kas ne kas, o aš esu šventai įsitikinęs, kad Šimonytė yra talentinga administratorė. Žinoma, įsijungdama į diskusijas Ingrida Šimonytė dažniausiai pasako tik pusę tiesos, kaip taisyklė, bandydama užtušuoti nenaudingą sau pusę, tačiau tai vis tik yra geriau nei nieko. Štai besiginčydama dėl to, kas mums turėtų atstovauti Vadovų taryboje, ji tvirtina, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, tokiu būdu tarsi netyčiomis suapvalindama labiau tikslesnį mūsų konstitucinės santvarkos nusakymą, bylojantį apie tai, kad Lietuva yra pusiau parlamentinė, pusiau prezidentinė respublika. Ir t. t. ir t. t. Tačiau, kaip jau sakiau, pusė tiesos yra geriau nei atviras melas.
Šiandien mados reikalu tapo pavaryti ant Agnės Bilotaitės dėl to, kad ji neva kažko nepadarė ar padarė per vėlai. Žinoma, viešai išpažindama intymius prisisapnavimus apie mitinguotojų rezgamus antivalstybinius sąmokslus, ji pernelyg akivaizdžiai atidengia savo komiškąją pusę, tačiau, tiesą sakant, nėra tokio tikro herojaus pasaulyje, kuris didesniu ar mažesniu laipsniu drauge nebūtų ir komiškas personažas. Kas be ko, nuo pat pradžių girdėjome protingus raginimus, kad reikia užkardyti Lietuvos sieną, tačiau lengviau yra pasakyti nei padaryti. O A.Bilotaitė ėmė ir padarė! Todėl dabar jau nesiruošiu slėpti savo nuomonės, kad ji yra mielas žmogus, tikra šaunuolė! Be visa ko kito, jaučiu piliečio pasididžiavimą ir dėl to, kad mūsų šalies Vidaus reikalų ministrė laisvai kalba vokiškai. Apskritai nelaikau didele Vyriausybės yda tai, kad ženklią ministrų kabineto dalį sudaro jaunos ir žavingos moterys.
Geri jausmai užliejo sielą, kaip retą turėjome progą didžiuotis savo šalimi šią savaitę, kai mūsų tarnybos parodė ryžtą ir išmoningumą gelbstint sąjungininkus iš Afganistano mėsmalės.
Didžiausiu nepriklausomybės laikų iškovojimu laikau Lietuvos vyriausybių plėtojamą principingą užsienio politiką. Kaip atrodo bent man, klausimas – ar reikėjo būti labiau diplomatiškiems su A.Lukašenka – kyla anapus realistų ir vertybininkų ginčo ir gali būti prilygintinas klausimui – kaip reikėtų pateikti į stalą, kaip būtų galima serviruoti išmatų krūvelę? Tegul su tarakonu, krutinančiu kruvinus ūsus, derasi vabalų pasaulio atstovai. Nieko nėra nešvankesnio nei užuominos apie buvusią galimybę nuolaidžiauti Baltarusijos tironui, žinant, kad šis
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
nežmogus visados savo tarakoniškos garbės reikalu laikė kenkimą Lietuvai.
Kita vertus, administraciniai valdžios sugebėjimai yra tik geros prielaidos, o politinę katastrofą lemia tai, kad dabartinė valdžia Lietuvoje vis labiau persiima antilietuviškumo, taigi ir antivalstybiškumo dvasia. Kaip atrodo, ne be valdžios palaiminimo arba aktyvaus toleravimo, siautėjant politinių prostitučių politologinėms gaujoms, Lietuvoje zoologinis, kaip mėgsta sakyti broliai žydai, antilietuviškumas tampa gero tono ženklu. Drauge dar kartą priminsiu, kad net žiauriausių okupacijų sąlygomis Lietuvoje nepriklausomybės ir savarankiško valstybingumo idėja buvo išsaugota šeimose, taigi tikriausiai neatsitiktinai šiandien vėl svarbi tampa politinė šeimų sąjūdžio dienotvarkė, kvestionuojanti prasimušantį valdžios kolonialinį užkratą. Žinia, net kai kurie okupaciniai režimai turėdavo kažkokius administracinius sugebėjimu, bet tai nekeičia esmės.
Lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę! Taip skamba pirmasis mūsų Konstitucijos sakinys. Tačiau ištartas kitame kontekste, be nuorodos į Konstituciją, šiandieninės konjunktūros aplinkoje toks teiginys iškart būtų pavadintas antisemitiniu ir homofobišku, nes čia net neužsimenama apie gėjų išgalvotų teisių kampanijos ir žydų populiacijos įnašą į pasaulio pažangą. Kaip skelbia visi be išimties vadinamieji pažangiečiai Lietuvoje, yra du XXI a. pažangos kovingi orientyrai ir drauge kriterijai, tai esą yra kova už seksualinių mažumų teises ir kova prieš antisemitizmą, čia pabrėžiant dar ir būtinybę išpažinti istorines lietuvių kaltes.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Pradėkime, kaip kartais sakoma, nuo pradžių. Štai tokia ne Afroditė, o greičiau hermafroditė, lesbietė N. N. Delfi. lt portale tvirtina, kad homofobijos apraiškos mūsų laikais yra tiesioginė užsilikusių homo sovieticus kompleksų pasekmė. Paklauskime autorės – ar tai reiškia, kad Sokratas, galiausiai Platonas yra tarybiniai žmonės, o krikščionybės istorija yra pažymėta varginančių homo sovieticus kompleksų ženklu? Įdomus tas žodis – homofobas. Parodykite man tokį keistuolį Lietuvoje, kuris bijotų gėjų ar juolab lesbiečių. Alergiją jaučiame ne gėjams ar lesbietėms, o lėkštai kaip kumelės sapnas homoseksualizmo ideologijai. Iš kitos pusės, aš labai užjaučiu gėjus ir lesbietes, nevalingai tapusius patrankų mėsa, jų teisių diskurso skraiste vis dažniau pridengiant vyraujančios politinės grupuotės kultūrinį nususimą ir globalistinį tuščiaviduriškumą.
Kitas dalykas yra tai, kad į pažangiečių skelbiamą kovos prieš antisemitizmą raginimą šiandien dažniausiai yra sudedamas sionistinių užkeikimų turinys.
Savo laiku sionizmas buvo labai pažangi ideologija, siekusi mobilizuoti žydų tautą šventam savosios valstybės sukūrimo reikalui. Toks užsiangažavimas yra artimas ir suprantamas Lietuvio širdžiai. Tačiau ir pažangios ideologijos gali išsigimti, kai ilgai ir beatodairiškai yra puoselėjamas vienos tautos išrinktumo statusas. Ta proga pastebėkime, kad joks kapitalistinis vyravimas galiausiai neišgali pridengti pristojusių sukaulėjimo apraiškų. Šiandien sionizmas dažniausiai reiškiasi kaip žydų interesų įtvirtinimo kitų tautų sąskaita ideologija, kaip doktrina, pateisinanti kitų tautų niekinimą, kvestionuojanti kitos tautos nacionalinės idėjos pažangos galimybę.
Slaptieji agentai
Sionistinio siautėjimo apoteoze Lietuvoje yra laikytina nešvanki istorija, kai Izraelio ambasadorius įsivėlė į Genocido centro direktoriaus atleidimo / paskyrimo intrigas, kvestionuodamas lietuvių teisę patiems rašyti savo istoriją. Jeigu dabartinė Lietuvos valdžia bent truputėlį gerbtų valstybės idėją, ji privalėtų nedelsdama paskelbti tokį ambasadorių nepageidautinu asmeniu, nes jo buvimo mūsų šalyje kaip pasiuntinio kiekviena sekundė yra Lietuvos gėda ir pažeminimas. Kad nebūtų pasakyta per mažai, dar pridursiu, kad anksčiau ar vėliau iškils reikalas pradėti diskusijas dėl Mossad kaip nusikaltėliškos pasauliniu mastu organizacijos įvertinimo, nes ši Izraelio slaptoji tarnyba neretai veikia pagal tą patį principą kaip ir Putino budeliai užsienyje.
Liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad prie Izraelio ambasadoriaus sionistinių užmačių įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taigi tikriausiai neatsitiktinai mitingo dalyvis laiko plakatą su užrašu, skelbiančiu, kad Čmil yra išdavikė.
Nesakau, kad V.Čmilytė-Nielsen yra sionistinių sluoksnių statytinė, tarkime, ji yra tik besiblaškanti moteris, nė iš tolo negalinti prilygti tokiam sionistų šlykštberniui kaip Šimašius būtent pagal išsidirbinėjimo laipsnį. Kita vertus, nežiūrint to, kas būtų Čmilytė-Nielsen – žydė, rusė ar mordvė – ji yra prisiekusi Lietuvos valstybei ir anksčiau ar vėliau už savo kontraversiškus pasirinkimus privalės atsakyti kaip didelė mergaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis tvirtina, kad nesilaikantis zoologinės konjunktūros peršamų „dviejų reikalavimų“ žmogus Lietuvoje niekados nepadarys karjeros. Kitas liūdnos šlovės pažangietis, ne profesorius, toks Paulius Gritėnas tvirtina, kad į šeimų maršo mitingus renkasi tik nepadarę karjeros žmonės, nevykėliai, lūzeriai, nepritapėliai. Tačiau man kyla dar toks klausimas – ar iš tiesų jau tokią svaiginančią karjerą padarė jie patys (Mažeikis ir Gritėnas), turint galvoje tai, kad šios gražios pavardės netrukus gali tapti konjunktūrinio nuosmukio bendriniais pavadinimais, žmogaus prisitaikėliškumo ir servilizmo dvasios matavimo vieneto kodiniu įvardijimu? Tarkime, 1 gritėną sudaro 10 mažeikių.
Į stulbinančias, neįtikėtinas karjeros aukštumas mūsų dienomis įkopė Nida Vasiliauskaitė, tapusi laisvės vėliavneše.
Kopimas į kalną. Slaptai.lt nuotr.
Neretai būna, kad nesutinku su mielosios N.Vasiliauskaitės išsakytais požiūriais, nė iš tolo nekviečiu Lietuvos gyventojų nesiskiepyti. Dar daugiau, – man patinka skiepytis nuo Covido, jau esu pasiskiepijęs du kartus, laukiu trečio skiepo ir t. t., galėčiau pasiskiepyti už tą vaikiną ir aną merginą, už Nidą – tikrai, patirdamas neįtikėtiną malonumą. Kodėl man taip patinka skiepytis? Vyriausybė sako, kad besiskiepijantis žmogus daro gerą darbą visai visuomenei, taigi ir aš, pasinešęs skiepytis, darau gerą darbą, nieko nedarydamas.
Kaip jau užsiminiau, Nida Vasiliauskaitė kaip raketa iššovė į aukštumas, per vieną dieną tapusi nonkonformistinio nusiteikimo ikona. Kaip atrodo, ji nepralaimės net ir tokiu atveju, jeigu Delfi.lt daugiau nespausdins anosios straipsnių, nes tokiu atveju žiaurius nuostolius patiria pats Delfi.lt, N. Vasiliauskaitės reputacijai kaip ant mielių kylant į viršų.
Aš myliu Nidą Vasiliauskaitę tikriausiai dar labiau nei Bilotaitę.
Ispanijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš homofobiją. EPA-ELTA nuotr.
Po smurtinės jauno vyro mirties Ispanijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš homofobiją. Sostinėje Madride demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Homofobija ir fašizmas yra tas pats“ ir skandavo „Teisingumo už Samuelį“.
Šeštadienio rytą 24 metų slaugytojas Samuelis buvo rastas mirtinai sumuštas prie naktinio klubo La Korunjoje Ispanijos šiaurės vakaruose. Jo artimieji mano, kad tai neapykantos nusikaltimas.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska sakė, kad kol kas niekas nesulaikytas. Anot jo, neatmetama jokia versija, įskaitant nužudymą iš neapykantos.
Ne tik Madride, bet ir kituose miestuose šimtai žmonių po LGBT bendruomenės raginimo išėjo į gatves. „Tai buvo žiaurus ir beatodairiškas nusikaltimas. Ispanija to netoleruos“, – tviteryje rašė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidos pranešimas apie Vatikano bandymą paveikti Italijos įstatymo prieš homofobiją rengimą sukėlė ažiotažą Italijoje.
Laikraštis „Corriere della Sera“ antradienį pranešė, kad Vatikano atstovai birželio 17 dieną atvyko į Italijos ambasadą prie Šventojo Sosto ir įteikė notą – oficialų diplomatinį pareiškimą – su prašymu pakeisti įstatymo tekstą.
Vatikano spaudos tarnyba patvirtino verbalinės notos įteikimą.
„Jei tai kelia nerimą Šventajam Sostui, tai tikrai kelia nerimą kiekvienam iš mūsų“, – antradienio spaudos konferencijoje apie šį klausimą kalbėjo kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
Kaip rašoma laikraščio pranešime, Katalikų Bažnyčia laiko, kad šis socialdemokrato Alessandro Zano parengtas įstatymas apriboja jos laisves, kurios buvo pažadėtos.
Jos yra grindžiamos Vatikano ir Italijos 1984 metais pasirašytu susitarimu. Jis reglamentuoja, pavyzdžiui, Bažnyčios organizavimo laisvę.
Vatikanas yra susirūpinęs, kad įstatymas, pavyzdžiui, neatleidžia valstybinių mokyklų nuo organizavimo kokių nors renginių nacionalinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją, toliau rašoma pranešime.
Tai yra beprecedentis Vatikano veiksmas abiejų valstybių santykių istorijoje, bent jau kiek tai yra viešai žinoma, rašė toliau „Corriere della Sera“.
Bet dėl A. Zano įstatymo projekto kol kas ginčijasi politikai ir aktyvistai. Jam pritarta tiek vienuose iš dviejų parlamento rūmų.
Vengrijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės planus uždrausti „propaguoti“ homoseksualumą. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos sostinėje Budapešte pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš naują, pritarimo netrukus galintį sulaukti įstatymą, kuriuo šalyje būtų uždraudžiamas homoseksualumo ar lyties keitimo operacijų „propagavimas“ ar „vaizdavimas“.
Įstatymu iš esmės uždraudžiamos švietimo programos ir LGBT grupių viešumas. Pastarosios palygino naująjį teisės aktą su Rusijoje galiojančiais įstatymais.
Kaip pranešama, į demonstraciją prie Vengrijos parlamento susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Viena iš akcijos organizatorių „Amnesty International“ teigė, kad „tai parodė, jog daugybė žmonių Vengrijoje atmeta homofobiją ir transfobiją bei vyriausybės mėginimą skleisti neapykantą“.
„Kai parlamento nariai rytoj atiduos savo balsą, jie turėtų atminti, kad savo žiaurioje politinėje kampanijoje jie rizikuoja žmonių gyvybėmis“, – sakoma organizacijos pranešime.
Daugelis opozicijos partijų teigė boikotuosiančios balsavimą, tačiau parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“, kuri ir parengė įstatymo projektą, veikiausiai jam pritars.
Pasak protesto organizatorių, įstatymas „smarkiai apribotų“ žodžio laisvę ir vaikų teises.
Jei įstatymas būtų priimtas, šalyje būtų uždraustos tokių kompanijų, kaip „Coca-Cola“ reklamos, nes ši 2019 m. Vengrijoje agitavo už palankumą homoseksualiems asmenims, bei būtų draudžiamos knygos, kuriose „dramatizuojamas“ homoseksualumas.
Televizijos stotis „RTL Klub Hungary“ nurodė, kad tokie populiarūs filmai, kaip „Bridžitos Džouns dienoraštis“, „Haris Poteris“ ir „Bilis Eliotas“ galėtų būti rodomi tik vėlai vakare ir tik su 18+ žyma.
Tai naujausias teisės aktas įstatyminių priemonių serijoje, kuria Vengrijoje neva taikomasi į pedofiliją ir siekiama apsaugoti vaikus ir šeimas.
Praėjusį gruodį Vengrijos parlamentas pritarė priemonių paketui, kuriame įtvirtinamos tradicinės šeimos vertybės ir uždraudžiama tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
Minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kviečia branginti kiekvieno piliečio laisves, laikytis tolerancijos ir puoselėti pilietinės visuomenės vertybes.
„Šiandien minime Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną. Jaučiu pareigą kreiptis į jus ir paprašyti prisiminti, kad laisvė buvo iškovota kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar lytinės orientacijos. Kiekvieno laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, bet nė vieno žmogaus teisių negali sumažinti pagarba kito žmogaus teisėms, net jeigu tas kitas žmogus yra kitoks nei tu pats. Bandymas apsimesti, kad kitokių žmonių nesama, siūlymas jiems būti kaži kokioje „savo vietoje“ ir reikalavimas, kad kiti atitiktų tam tikrą išankstinį „teisingą“ vaizdinį, nėra laisvo žmogaus požymis. Laisvas žmogus nebijo kito vien dėl to, kad jis kitoks. Laisvas žmogus žino, kad jo likimas pirmiausia priklauso nuo jo paties pasirinkimų. Esame skirtingi, o kartu unikalūs, gebantys vienas kitą praturtinti“, – pabrėžia premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymi, kad kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos ir nelikti užribyje. Istorija mums teikia daugybę pamokų, kai, pradėjusios flirtuoti su segregacija ir fobijomis, visuomenės nebežinojo, kaip sustoti, ir už tai sumokėjo žiaurią sąskaitą – žmonių gyvybėmis. Todėl net menkiausias neapykantos kurstymas privalo būti stabdomas. Neapykanta, o ne kitoniškumas yra tikroji grėsmė.
Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Vytenis Andriukaitis neigia viešumoje pasirodžiusią informaciją, neva jis Gargždų vienmandatėje apygardoje remia nepriklausomą kandidatą Petrą Gražulį. V. Andriukaičio teigimu, tai yra P. Gražulio antrojo rinkimų turo reklaminė klastotė.
„Tikrai neremiu P. Gražulio. Tai yra klastotė. Užvakar man skambino žurnalistė, tik pavardės jos nepamenu, ir paklausė, ar aš remiu P. Gražulį. Aš jai atsakiau, kad tikrai ne, nes negaliu remti P. Gražulio pasisakymų, veiklos, požiūrio“, – Eltai teigė V. Andriukaitis.
Anot jo, žurnalistė tuomet paklausė, ar šis galįs pasakyti ką nors gero apie P. Gražulį.
„Aš atsakiau, kad tai spalvinga, prieštaringa asmenybė. Taip pat pasakiau, kad tai vienintelis iš vienmadatininkų, esantis disidentas (…) Man straipsnio niekas nerodė ir šiandien man tai yra naujiena, kaip ir jums, kad aš pradėjau P. Gražulį remti. Tai klastotė ir nesąmonė. Kaip galiu remti homofobišką žmogų?“, – sakė jis.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį viešumoje pasirodė P. Gražulio rinkiminės kampanijos reklaminis leidinys. Jame įvairūs politikai, visuomenės veikėjai ragina antrajame rinkimų ture balsuoti ne už konservatorių kandidatę Rasą Petrauskienę, o už P. Gražulį.
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat Eltai teigė, kad partija Gargždų vienmandatėje apygardoje palaikymo neišreikš nei P. Gražuliui, nei R. Petrauskienei.
„Paramos mes ten niekam neteikiame, nes priežastis yra paprasta. Mūsų skyrius rinkimuose sudalyvavo ir visi emociškai pavargę. Aš suprantu, kad Seimas be pono Gražulio labai daug neteks, bet teks pasistengti išgyventi. Gargžduose partija baigė savo rinkimus. Savo ruožtu jie rinksis jau kaip rinkėjai. Aš iki šiol nelabai suprantu Gražulio fenomeno ten. Kaip žmonės, matydami jo elgesį, jį vis dar renka. Matyt, randa savo priežasčių“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis laiko vandalizmo aktais veiksmus tų asmenų, kurie naktį į trečiadienį apkabinėjo svarbiausius Varšuvos paminklus vaivorykštinėmis vėliavomis ir pavadino savo akciją kova prieš homofobiją ir tolerancijos stoką. Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Savo poziciją Lenkijos vyriausybės vadovas išdėstė trečiadienį feisbuke.
„Mes Lenkijoje nepadarysime Vakarų klaidų. Mes visi matome, kur veda besąlygiškas pakantumas tariamai intelektualiam barbariškumui. Tolerancija reiškia ir abipusiškumą. Negerbdamos daugumos idealų, mažumos, užuot įgijusios šalininkų, tik įgyja priešų“, – pabrėžė jis.
Pasak M. Morawieckio, akcijos rengėjai peržengė tam tikras ribas.
„Kiekviena pusė, dalyvaujanti dideliame ideologiniame mūsų laikų ginče, kuris stiprėja visame pasaulyje ir kurio padarinius jaučiame ir Lenkijoje, turi suvokti, kad yra tam tikros agresijos lygio ribos, kurių negalima peržengti. Ir čia mes kalbame ne tik apie fizinę agresiją, bet pirmiausia apie žiniasklaidos ir verbalinę agresiją kultūros, simbolių ir ideologijos sferoje, nes šiandien šios rūšies agresija daro kur kas didesnį poveikį visuomenei“, – parašė M. Morawieckis.
Kaip patikino Lenkijos premjeras, milijonai lenkų siekia gyventi tolerantiškoje visuomenėje, ir jis pats remia žodžio ir minties laisvę. Bet pastarieji vandalų veiksmai, jo manymu, tik skaldo visuomenę. „Aš to neleisiu“, – pabrėžė jis.
Naktį į trečiadienį ant kelių svarbiausių Varšuvos paminklų, tarp jų – ant Jėzaus statulos, buvo pakabintos vaivorykštinės vėliavos. Šios akcijos rengėjai internete paskelbė manifestą, kuriame pavadino savo veiksmus šturmu. „Tai ataka. Mes nusprendėme veikti“, – konstatavo jie, žadėdami tęsti savo provokacijas, „kol iš gatvių dings paskutinis homofobiškas furgonas“. „Šis miestas – mums visiems“, – pareiškė naktinės akcijos dalyviai.
„Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo į 37 vietą, bet homofobija mokyklose klesti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas rodo, kad tai – didžiulė problema. „Oi oi oi, kokia didelė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „LGBT žmogaus teisių situacija Lietuvoje: tarp „draudimų kultūros“ ir progreso“ teigė Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Pasak kalbėtojo, gyvenimas Lietuvoje gerėja. „Žinau, kad greitai išvažiuosime su vaivorykštiniu autobusu, žygiuosim Rygoje per eitynes su savo broliukais. Bet šiandien – proga paminėti kasmetinį „Vaivorykštės indeksą“, kuriame matysime įdomių dalykų“, – sakė V. Simonko.
Lietuva šiame indekse pakilo iš 39 į 37 vietą. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovui tai atrodo žingsnis į priekį, turint omenyje draudimų kultūrą Lietuvoje. „Esame geresni už latvius, lenkus, šiek tiek atsiliekam nuo estų“, – komentavo V. Simonko.
Tačiau homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose rodo, kad dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų kyla kone kiekvienam jaunuoliui, ir tai negali nekelti nerimo.
Pasak Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos koordinatorės Eglės Kuktoraitės, 2017 metų vasarą atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 14-18 metų moksleiviai, parodė, kad beveik pusė LGBT jaunuolių jaučiasi nesaugiai mokyklose dėl savo seksualinės orientacijos, tik 5 proc. jų teigė nesusidūrę su homofobinėmis apraiškomis.
Traumuojamas patirtis moksleiviai priversti išgyventi vieni, nes pedagogai nežino, kaip reaguoti į homofobines patyčias, maža to, patys neretai prie jų prisideda. 90 proc. LGBT moksleivių planuoja emigruoti į užsienį, nors įstatymiškai diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra draudžiama.
Vienas aktualiausių klausimų LGBT bendruomenei – partnerystė, kuri blokuojama. Taip trečiadienį pristatydama Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją skirtą spaudos konferenciją teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Aušrinė Armonaitė.
Parlamentarei akivaizdu, kad daugėja Seimo narių, kurie šią mintį palaiko, bet jų nepakanka laukiamam pokyčiui.
Kita A. Armonaitės minėta problema – lyties keitimo reguliavimas, kuris šiuo metu įgyvendinamas per teismų sprendimus, suteikiančius galimybę legaliai pasikeisti lytį žmonėms, išgyvenantiems vidines dramas.
„Tačiau lyderystės šioje temoje Sveikatos apsaugos ministerija nerodo. Priešingai. Ir kai susidaro lyderystės vakuumas, Seime sklando iniciatyva uždrausti lyties keitimą. Šioje kadencijoje draudimai populiarūs“, – sakė A. Armonaitė.
Kaip pridūrė Seimo narė, visą šią savaitę Lietuvoje vyksta Vaivorykštės dienos. „Jos tampa ne vien politiniais debatais, bet ir švente. Mano nuomone, tai labai gerai“, – sakė Seimo narė, primindama, kad trečiadienio vakarą Vilniaus centre atidaroma pirmoji vaivorykštinė pėsčiųjų perėja.
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas V. Simonko dėkojo A. Armonaitei už moralinę paramą, kurios LGTB kartais trūksta. „Tokia spaudos konferencija Seime – trys žingsniai į priekį“, – sakė V. Simonko.
Pastarosiomis savaitėmis dažnai tiek radijas, tiek TV ėmė propaguoti homoseksualių žmonių teises, laisves ir gyvenimo būdą. Tai pasireiškė reportažais, interviu, laidomis apie tokių žmonių problematiką.
Pvz. vyksta Vilniuje gausi Šeimų šventė, – jokio reportažo, arba jis labai trumpas. O susirenka pora gėjų į piketą ar kokią šventę minėti – ilgiausias reportažas ir interviu. Per Lietuvos radiją beveik nuolat vyksta netradicinio seksualinio žmonių gyvenimo būdo tai teisių, tai laisvių aptarimai. Mes visi, kurie nepritariame jų viešai propagandai ir laikomės tūkstantmečių tradicinių vertybių, jau padaryti homofobais, atsilikėliais ir nusikaltėliais.
Sovietmečiu nevertinome kolektyvinių laiškų. Puikiai žinojome, kaip jie organizuojami. Tik pabandyk nepritarti komunistų partijos pozicijai – nedelsiant būsi išbrauktas iš studentų sąrašo ar išmestas iš bent kiek padoresnės darbovietės. Atgimimo metais kolektyviniai laiškai įgavo pažangią prasmę. Kolektyvinių laiškų pagalba įrodinėjome Kremliui ir jo vietininkams, kodėl esame nepatenkinti sovietine santvarka, kodėl mums nepriimtina rusifikacija. Dabar, prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams, kolektyvinių laiškų vertė vėl smukusi. Jei Sąjūdžio laikais kolektyviniai laiškai bylojo daugumos poziciją, dabar – dažnusyk prieštaringai vertinamų, ne itin skaitlingų grupių nuomonę.
Tačiau Gruzijos inteligentų kolektyvinis laiškas "Gerbkite mūsų tradicijas" – maloni išimtis. Specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hammarbergui adresuotas kolektyvinis Gruzijos rašytojų, režisierių, poetų, kompozitorių, verslininkų, politikų laiškas – vertas visų mūsų, ne tik lietuvių, dėmesio (laiškas pirmiausiai buvo paskelbtas Gruzijos laikraštyje "Kviris palitra", paskui jį persispausdino Православие.Ru, po to jo vertimai į lietuvių kalbą atsidūrė lietuviškuosiuose internetiniuose portaluose).
Aš įkūriau šią – www.emaso.com – svetainę 2006 m. tam, kad informuočiau savo labai neapsišvietusius tautiečius Švedijoje (originali šios svetainės švediška versija yra www.amoso.se).
Kadangi Švedijos gėjų lobistinė organizacija (RFSL) įtikino didžiąją mano mylimos šalies dalį savo melais, aš jaučiau didelę pareigą pasidalinti su mano tėvynainiais tuo, ką atskleidė mano tyrimas. Dabar, praėjus daugeliui mėnesių, ši svetainė (kartu su švediškos kultūros, visuomenės ir moralės pavyzdžiais) dėl didelės paklausos yra išversta ir į jūsų kalbą.
Vienintelis mano svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais, jiems pradėjus lytiškai bręsti. Jei jūs jau pasirinkote homoseksualinę orientaciją, ši svetainė – ne jums. Prašau, uždarykite šią svetainę, kad jos turinys jūsų nenuliūdintų.
Nuolatinis iškrypimų ir palaido gyvenimo būdo propagandos skverbimasis į visuomenės sąmonę, deja, jau tampa norma, ir netgi vis labiau įsigali.
Jei pamenate, prieš keletą (galbūt 5-7) metų panašios rašliavos būdavo įmetamos neva juokais, atsargiai, lyg saugantis neigiamos visuomenės reakcijos.
Pripratinus skaitytoją prie tokio lygmens, vėliau pereinama prie kito, jau kategoriškesnio – iškrypimai ir ištvirkėliškas gyvenimo būdas iliustruojamas vis gausesniais „realiais“ pavyzdžiais iš „pažangių vakariečių“ gyvenimo, amoraliam elgesiui propagandiniame straipsnyje jau priskiriama teigiama ar bent jau neutrali samprata.
Atviro žodžio portalas TiesiaiSviesiai.LT ir Facebook grupė „Stop pedofilijai Lietuvoje” palaiko Lietuvių Tautinio Centro pareiškimą dėl galimos homoseksualizmo propogavimo Lietuvoje ir kviečia apsaugoti mūsų vaikus nuo neigiamos jų psichikai įtakos, bei nuo panašių „projektų”.
Lietuvių Tautinis Centras (LTC) sunerimęs dėl spaudoje pasirodžiusių pareiškimų apie Lietuvos mokyklas turinčius pasiekti mokymo projektus, kurių ugdymo turinys gali labai neigiamai paveikti mokinių psichiką, moralę, seksualinę tapatybę ir socialinę saviraišką.
Vienas iš tokių projektų – „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“ – remiasi J. Reingardės, N. Vasiliauskaitės ir R. Erentaitės parengtu tyrimu „Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimosi mokyklose“.
