Svetainės tikslas – informuoti tėvus, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais


Print

Aš įkūriau šią – www.emaso.com – svetainę 2006 m. tam, kad informuočiau savo labai neapsišvietusius tautiečius Švedijoje (originali šios svetainės švediška versija yra www.amoso.se).

Kadangi Švedijos gėjų lobistinė organizacija (RFSL) įtikino didžiąją mano mylimos šalies dalį savo melais, aš jaučiau didelę pareigą pasidalinti su mano tėvynainiais tuo, ką atskleidė mano tyrimas. Dabar, praėjus daugeliui mėnesių, ši svetainė (kartu su švediškos kultūros, visuomenės ir moralės pavyzdžiais) dėl didelės paklausos yra išversta ir į jūsų kalbą.

Vienintelis mano svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais, jiems pradėjus lytiškai bręsti. Jei jūs jau pasirinkote homoseksualinę orientaciją, ši svetainė – ne jums. Prašau, uždarykite šią svetainę, kad jos turinys jūsų nenuliūdintų.

Aš niekada nenorėjau sukelti homoseksualų bendruomenės pyktį Švedijoje, tačiau atsigrįždamas atgal aš suprantu, kodėl tai tapo netyčine pasekme, t.y. todėl, kad aš atskleidžiu, kokia yra homoseksualinio gyvenimo stiliaus prasmė.

Bet kokiu atveju visi gimdytojai – ypatingai tėvai – turi suprasti, koks tame slypi pavojus, kad galėtų padaryti, kas jiems įmanoma, siekdami užkirsti kelią savo mažiesiems tapti homoseksualais. Ir jie turi teisę žinoti. Ši svetainė demaskuoja tris labiausiai propaguojamus mitus apie homoseksualumą.

Todėl čia pateikiami pavyzdžiai yra pagrinde paimti iš mūsų pačių šalies. Jei jūs nežinote, kaip paplitęs ir garbinamas tapo sodomistinis gyvenimo stilius Švedijoje, tie pavyzdžiai gali jus šokiruoti. Kaip jūs pamatysite, Švedija daug labiau, nei kitos pasaulio šalys, priima ir sveikina homoseksualumo įnirtingą ataką.

Vienas nesenas pavyzdys yra pastoriaus iš Borgholm – Ake Green – teismas už pamokslavimą to, ką Biblija sako apie homoseksualumą ir kitus seksualinius iškrypimus. Matote, Švedija yra vienintelė šalis visame pasaulyje, kurioje neleidžiama nieko pasakyti – nesvarbu, kokių jūs esate religinių įsitikinimų – kas išreikštų “nepagarbą” (šved. “missaktning”) homoseksualams.

Visos civilizuotos šalys, žinoma, turi įstatymus, draudžiančius smurto, nukreipto prieš bet kokią žmonių grupę, kurstymą. Tačiau mūsų šalis – vienintelė, kuri priėmė tokius įstatymus, kurie net draudžia bet kokius teiginius, kuriuos galima priimti kaip “nepagarbius” homoseksualams. Todėl ir pastorius Green buvo nuteistas Apygardos teismo (šved. “Kalmars Tingsrätt) kalėti. Įstatymas buvo išleistas, kad apsaugotų ir kitas grupes (pvz: etnines ir religines grupeles).

Tačiau praktiškai jis taikomas tik homoseksualistų planų labui. Pavyzdžiui, per mūsų šalį ritasi nauja anti-semitizmo banga (žr. žemiau), taip pat evangelikai krikščionys yra labai niekur negerbiami, bet niekas neapsaugo šių grupių. Tačiau gyvenime įstatymas pagrinde taikomas tik homoseksualų bendruomenės labui. Pavyzdžiui, šiandienai labai paplitusi nepagarba krikščionims ir žydams (didžiąja dalimi iš Švedijos musulmonų pusės). Tačiau niekas pasirėmęs naujuoju įstatymu šių atvejų netiria.

Prieš įsigaliojant naujajam įstatymui Ministras Pirmininkas Göran Persson davė labai aiškiai suprasti 2002 m. lapkričio 8 d., kad pagal naująjį įstatymą pastoriai daugiau nebeturės teisės skelbti iš sakyklos ar kitokiu būdu išreikšti, kad homoseksualumas yra nenatūralu (švediškai: “onaturligt”. Neatsižvelgiant į tai, kad taip parašyta Biblijoje.

Tai atrodo visiškai nejaudino Sekmininkų denominacijos, nes jie pakvietė Ministrą Pirmininką pasakyti kalbą savo metinėje konferencijoje Filadelfijos bažnyčioje Stokholme. Praėjus mėnesiui jis pasirodė tos bažnyčios sakykloje (2002 m. gruodžio 4 d.). Tai skamba neįtikėtinai, bet jūs išgirdote teisingai! Ministras Pirmininkas – kuris tik mėnesį prieš tai paskelbė, kad pastoriams (pagal tuoj įsigaliosiantį įstatymą) nebebus leidžiama pamokslauti, kad homoseksualumas yra nenormalu, ir kuris daug prisidėjo prie šio įstatymo priėmimo – buvo šiltai priimtas metinėje Sekmininkų denominacijos konferencijoje. Galbūt tai įtakojo tas faktas, kad Ministras Pirmininkas (Persson) ir Filadelfijos bažnyčios Stokholme lyderis (Hedin) yra artimi draugai.

Pastoriaus Ake Green byla

Taip įsigaliojus naujajam įstatymui – pagal kurį buvo draudžiama tvirtinti, kad homoseksualumas yra nenormalu – visai nenustebino, kai pastorius Green buvo apkaltintas ir nuteistas kalėti už savo pamokslą (2003 m. liepos 20 d.) apie tai, ką Biblija sako apie seksualinius nukrypimus. Homolobistai palaikė jo pamokslą nepagarbiu. Apeliacine tvarka pastoriaus Green byla pasiekė Aukščiausiąjį teismą. Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Green iš tiesų pažeidė Švedijos įstatymą ir yra nusipelnęs nuosprendžio. Ne paslaptis, kad jie labai būtų norėję nuteisti jį kalėti. Ypatingai dėl to, kad mūsų šalies Aukščiausiasis teismas yra labai šališkas homoseksualų atžvilgiu.

Vienas iš teismo narių netgi aktyviai ieškojo ir mokėjo už homoseksualines paslaugas Stokholme, o teismo pirmininkas gynė tokį elgesį. Tačiau tuo pačiu metu Teismas žinojo, kad kitose Europos šalyse žodžio ir tikėjimo laisvės doktrinos yra viršesnės už per didelę homoseksualų apsaugą nuo ”nepagarbos”. Labai gerai suprasdami, kad pastorius Green – jei bus nuteistas – kreipsis į Europos teismą (aukščiausią teisminę instanciją ES nariams), jie nedrįso jo nuteisti, nes puikiai žinojo, kad Europos teismas išteisintų Green. Ši situacija buvo aiškiai jų išdėstyta bylos nuosprendyje.

Komentuodamas sprendimą teismo pirmininkas (Johan Munck) sakė, kad Švedijos Aukščiausiasis teismas pasirinko pasiremti ankstesniais Europos Sąjungos teismo Strasburge (Prancūzija) nuosprendžiais. Jis pasakė: ”Jeigu Ake Green būtų nuteistas už neapykantos kurstymą pamokslo metu, tada Europos teismas tikriausiai būtų sudraudęs Švediją.”

Ponas Munck vėliau duodamas interviu Švedijos Radijui ir televizijai pareiškė, kad neįmanoma pritaikyti įstatymo (t.y. ”nepagarbos” kriminalizavimo) ”kaip jis buvo sumanytas”, ir todėl nepalankiai atsiliepia į tai, kaip įstatymas buvo paruoštas ir ko įstatymo leidėjai (parlamentarai) juo siekė. Švedijos įstatymas neatitinka tarptautinės praktikos (jurisprudencijos). 

Pagal surašytą bylos nuosprendį Aukščiausiasis teismas viešame pranešime masinės informacijos priemonėms išsireiškė taip: “Atsižvelgdamas į esamas aplinkybes, Aukščiausiasis teismas mano, kad Europos teismas – jeigu byla patektų ten – tikriausiai nuspręstų, kad nuteisus Ake Green už teiginius, kuriuos jis išsakė savo pamoksle, būtų pažeistos Europos konvencijos.”

Ir kaip Teismas nusprendė pilname jų nuosprendžio aprašyme: “Tokiomis aplinkybėmis yra tikėtina, kad Europos Žmogaus Teisių teismas, ištyręs AG teisės pamokslauti savo idėjas, pagrįstas Biblija, apribojimus, kuo jis ir yra apkaltintas, nuspręstų, kad apribojimai nėra proporcionalūs ir tokiu būdu nuspręstų, kad čia yra Europos Konvencijos pažeidimas……. Remiantis tuo, kas čia yra išdėstyta, kaltinimai prieš AG yra atmetami.”
(
Byla užbaigta.)

Kitais žodžiais: Kitose šalyse, ne Švedijoje homoseksualai neturi specialių teisių. Pilną diskusiją apie visus teismus ir teisinę Ake Greens bylos analizę galite rasti čiaŠis Aukščiausiojo teismo nuosprendžio aprašymas įrodo, kad mes esame unikalūs pasaulyje, nes tiktai Švedijoje homoseksualų planų plėtojimas peržengia žodžio ir tikėjimo laisves. Įstatymas vis dar galioja ir yra stiprus ginklas malšinant pastorius, kurie nenori praeiti tokios teisinės traumos, kaip teko iškęsti pastoriui Green.

Šios istorijos kita pusė yra ta, kad žmogus, kuris iškėlė kaltinimus pastoriui Green, dabar pats yra apkaltintas už iššvaistymą stambiu mastu ir jam pačiam gali tekti sėsti į kalėjimą.

RFSL vaidmuo

Šiandieną mūsų šalyje homoseksualų lobistai (kai kurie tai vadina homoseksualų mafija) savavaliauja su visuomene per savo pagrindinę organizaciją RFSL. Organizacijos lyderis, ponas Sören Andersson, duodamas interviu vienam laikraščiui (Dagen) taip išreiškė savo nuomonę apie mano svetainę: “Negaliu suprasti, kaip galima būti tokiam pilnam neapykantos.”

Tačiau ponui Andersson reikia suprasti, kad tėvai turi teisę žinoti – jeigu jie to norėtų – kaip jiems nukreipti savo vaikus nuo homoseksualizmo, kai vaikai pasiekia brandą. Ponas Andersson ir jo organizacija negali atimti šios tėvų teisės. Net ir Švedijoje šiandieną. Bent jau kol kas ne.

Vienas iš ryškių šiandieninių RFSL privilegijų mūsų visuomenėje pavyzdžių yra dosni mūsų vyriausybės finansinė parama jų veiklai, įskaitant svetainę, kuri aukština tipinį homoseksualų elgesį ir pateikia informaciją, kaip naudoti uždraustus narkotikus bei “Analinį vadovą”, kur aiškinama, kaip užsiimti – viešosios sveikatos požiūriu – labai rizikingais santykiais. Be abejonių ta svetainė kelia pasišlykštėjimą daugeliui žmonių.

Tačiau pabandykite įsivaizduoti jaunuolį, turintį problemų su lyties tapatybe, kuris išklauso RFSL programą mokykloje. Po to jis grįžta namo, nueina į RFSL svetainę ir suranda šią informaciją – apmokėtą iš mokesčių mokėtojų pinigų – kuri net daugeliui suaugusių yra pasibjaurėtina, o jaunam berniukui, kuris jau susipainiojęs savo seksualiniame identitete, labai pornografinė.

Ir be jokios abejonės: lengvai pažeidžiami betėviai berniukai labiausiai rizikuoja tapti tokios savanaudiškos propagandos aukomis. Kokiais piktais gali tapti žmonės ir organizacijos? Ir kodėl mes, kaip piliečiai, susitaikome su tuo, kas vyksta mūsų šalyje?

Daugumos švedų nenoras išstoti prieš blogį

Jums negali neiškilti klausimas: “Kaip tai galėjo atsitikti?” Kažkas vieną kartą yra pasakęs, kad pikti žmonės viešpataus tik tol, kol geri žmonės nieko nedarys. Olof Djurfeld savo knygoje “Apsaugokit šeimą” (“Försvara Äktenskapet”) aptaria mūsų šalies nusiritimą į amoralumo pamazgų duobę.

Viename skyriuje, kuris vadinasi “Jausmai neturi panaikinti argumentų” (psl.117), Djurfeldt ima interviu iš Stefan Gustavsson, Švedijos Evangelikų Sąjungos Generalinio sekretoriaus (šved: Svenska Evangeliska Alliansen). Gustavsson užduodamas klausimas: “Ar jūs tvirtinate, kad šiandien mums sunku pasakyti kam nors: ‘Man jūs patinkate kaip asmuo, bet ne tai, ką jūs darote.’ “Gustavsson atsako iš savo krikščioniškos perspektyvos: “Taip, mes matome, kad vis sunkiau pataisyti vienas kitą sakant: ‘Mano nuomone tavo veiksmai yra blogi.’

Mums švedams gali būti ypatingai sunku tai pasakyti, nes mes norime ieškoti bendros platformos. Kritika mums dažnai atrodo, kaip visiškas žmogaus nuteisimas. Tačiau mes turime priimti vienas kitą kaip žmones ir – kaip Biblija sako – vertinti kiekvieną kaip Dievo atvaizdą, bet tuo pačiu metu aiškiai išreikšti, koks yra geras ir sveikas gyvenimo būdas.”

Tiksliai taip. Mes švedai taip bijome ginti savo įsitikinimus ir taip rūpinamės įtikti visiems. Vienas žinomas švedų posakis (patarlė) sako: "Bättre fly än illa fäkta" (išvertus: ”Geriau bėgti, nei blogai kovoti”, kuris apibrėžia šį mūsų įgimtą charakterio bruožą. Švedijoje poeto J.L.Runeberg populiarioje poemoje mama pataria savo sūnui (Munther), kuris ruošiasi į armiją, kad ”geriau bėgti, nei blogai kovoti”. Tai šis mūsų nacionalinio charakterio bruožas leido paleistuvystės cunamiui nusiristi per mūsų gražią šalį paskutiniais dešimtmečiais ir įtvirtino homomafiją kaip galingą jėgą visuomenėje. Yra toks “Paveldėjimų fondas” (“Arvsfonden"), iš kurio dosniai finansuojamas pagrindinis homolobistų pasididžiavimas (RFSL).

[Šis mūsų sielos nacionalinis charakteris atliko svarbų vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Pavyzdžiui, dėl šios priežasties 1941 m. Švedija – kai nacių Vokietija paprašė pagalbos jiems okupuojant Norvegiją – noriai sutiko (žr. nuor.30; “Kodėl Vokietija neužėmė Švedijos Antrojo Pasaulinio karo metu?”) (ref. 30) ir dėl to mes, “arijų” tauta, toliau per Narvik uostą Norvegijoje tiekėme Hitlerio armijai jai taip reikalingo kieto plieno iš mūsų kasyklų Gallivare šiaurės Švedijoje. Visa tai tuo metu, kai likusi Europa kraujavo po Hitlerio geležiniu kumščiu.

Tačiau vėliau karui tęsiantis, kai tapo aišku, kad Hitleris bus nugalėtas, mes pakeitėme savo poziciją ir leidome oro pilotams iš Sąjungininkų pajėgų nusileisti pietų Švedijoje, jiems skrendant atgal į Angliją po bombardavimo reidų Vokietijoje.

Kita mūsų bendradarbiavimo su Vokietija okupuojant Norvegiją priežasčių gali būti ta, kad daugelis mūsų ginkluotų pajėgų karininkų buvo antisemitai. Po to, pasibaigus karui, mokyklose vaikai buvo mokomi (aš buvau jų tarpe), kad tai mūsų “neutralitetas” išgelbėjo mus nuo karo baisumų. Kas tai per neutralitetas?

Tarp kitko: Antisemitizmas ryškėja Švedijos mečetėse šiandieną. Likusiems Švedijoje žydams nesuteikiama tokia pati apsauga nuo “nepagarbos”, kaip homoseksualams. Netgi vyriausybė atrodo, kad tampa labiau nusiteikusi prieš Izraelį ir už musulmonus.

Pavyzdžiui 2006 m. balandžio mėnesį vyriausybė nelauktai nutraukė bendras kartu su kitomis šalimis oro pajėgų pratybas Italijoje, kai sužinojo, kad Izraelis bus viena iš šalių dalyvių. O tą patį mėnesį Hamas teroristinės organizacijos lyderiai buvo pakviesti į mūsų šalį. Ne pačios vyriausybės, bet prieš Izraelį nusistačiusių grupių Švedijoje. Galbūt mes stebime, kaip gudriai įgijama pozicija musulmonų tarpe laukiant, kol vieną dieną Švedija taps šalimi su musulmonų dauguma.]

Tačiau, kaip dažnai būna, visada yra žmonės ir žmonių grupės mūsų šalyje, kurios išdrįsta išstoti prieš bendrai priimtą mūsų visuomenėje tendenciją priimti homoseksualumą. Vienas aukščiau paminėtas atvejis yra pastoriaus Ake Green byla.

Kitas pavyzdys yra Jeruzalės Evangelinė bažnyčia. Šioje bendruomenėje didžiąją narių dalį sudaro imigrantai iš Etiopijos. Savo svetainėje http://www.j-e-c.org/faceliftup2/main_Swe.html jie patalpino ”Manifestą už žodžio laisvę ir paramą pastoriui Ake Green”. Daug jų taip pat dalyvavo demonstracijoje palaikančioje pastorių Green, kai jo byla buvo svarstoma Apeliaciniame teisme.

Švedijos homomafija ir jų veiksmų metodų pavyzdžiai

Kitas drąsus švedas išdrįso sukurti svetainę, kuri demaskavo homoseksualų gyvenimo būdą. Panaši svetainė, kaip ir ši, kurią jūs dabar skaitote. Tačiau svetainės savininkas buvo priverstas ją uždaryti po to, kai homolobistai išvargino jį, jo biznio partnerius ir klientus.

Tradiciniu mafijos stiliumi dėl homomafijos grasinimų jo klientai nebenorėjo (arba sakykime nebedrįso) daryti biznio su juo. Argi tada nestebina, kad mūsų biznio vyrai ir moterys, turintys tam tikrą poziciją ir statusą profesionaliose ir biznio sferose, bijo išreikšti savo nuomonę? Viename laikraščio ”Pasaulis šiandieną” (šved: “Världen idag”) straipsnyje 2006m. gegužės 29d. rašoma (dalimis):

”Buvo pranešta policijai apie vieną telefono skambutį jam į namus 1 valandą nakties. ’mes žinome, kas tu esi. Tu ir tavo šeima susilauksite problemų… tavo klientams pasakysime, kas tu esi…
Mes žinome, kas tu esi… visi nekęs tavęs… tu kentėsi, kai būsi demaskuotas’ – taip buvo užregistruota policijos akte. ‘Policija uždarė bylą dėl įkalčių trūkumo’, atsiduso jis.

Žmogui buvo sunku patikėti savo akimis, kai jis vieną dieną pamatė nepažįstamą mašiną priešais savo šeimos namą. Per atidarytą langą mobilus telefonas buvo tiesiai nukreiptas į jo namus. ‘Aš supratau, kad jis fotografavo namą, išbėgau į lauką ir sugebėjau perskaityti mėlynos Tojotos registracijos numerius. Susisiekiau su mašinų rejestro valdyba ir sužinojau, kad mašina priklauso gerai žinomo homoaktyvisto ir buvusio Krikščionių Demokratų politiko žmonai.’

Jo namo nuotraukos, taip pat gatvės ženklas netrukus pasirodė to žmogaus svetainėje internete. Tos pačios nuotraukos netrukus pasirodė ir TT žurnalisto svetainėje. [TT – tai Švedijos radijo filialas.] Savo puslapyje jie patalpino išsamią informaciją apie namo vietą, to vyro ir jo žmonos vardus, taip pat nuorodą, kur galima rasti jo paties nuotrauką.

‘Man buvo įdomu, ar nesėdi kas nors krūmuose prie mano namų laukdamas, kada vaikai išeis į mokyklą arba sekdamas viską, ką aš darau. Tai įsibrovimas į mano asmeninį gyvenimą ir tikras persekiojimas‘, sako jis, ypatingai nepatenkintas TT žurnalisto veiksmais. ‚Tai labai rimta, jei reporteris, kuriuo turėtų būti įmanoma pasitikėti, savo laisvalaikiu neduoda ramybės man ir mano šeimai‘.

Biznierius tvirtina, kad nekritiškas masinės informacijos priemonių požiūris į homoseksualizmo propagandą yra priežastis, kodėl gali vykti tokie dalykai. ‚Juos visada pasitinka su raudonu kilimu ir jų niekada nekritikuoja masinės informacijos priemonėse. Tie, kurie įsibrovė į mano asmeninį gyvenimą, žino, kad nebaudžiami tai gali daryti.‘ Vienas iš tų, kuris susisiekė su biznieriumi, buvo kunigas, kuris pasakė: ‚Jo bizniui tai yra labai negerai‘.

Svetainė, kuri atspausdino svarbius faktus apie homoseksualų gyvenimo stilių, užsidarė praeitą rudenį. Žmonės pradėję neapykantos kompaniją pasiekė, ko norėjo.“

Todėl iš šio pavyzdžio yra lengva suprasti, kodėl mes, švedai, dažniausiai bijome pasipriešinti homoseksualumo piktosioms jėgoms. Netgi jei tai ir griauna sveiką ir įgimtą gyvenimo būdą tokiam dideliam skaičiui mūsų vaikų ir jaunimo. Kas iš mūsų yra pasiruošęs rizikuoti savo verslu, profesionalia karjera ir padėtimi visuomenėje? Nekalbant jau apie fizinį žmonų ir vaikų saugumą. Daug paprasčiau paprasčiausiai ignoruoti šį klausimą. Net ir pastoriams, kurie per dažnai ieško kuo didesnio populiarumo žmonių tarpe.

Palyginus su aukščiau aprašytu biznieriumi, kuris prarado sėkmingą verslą, įniršis, kurį man teko sutikti, yra sąlyginai nedidelis dalykas, nors aš ir mano šeima taip pat kartas nuo karto sulaukiame grasinimų mūsų gyvybėms. 2006m. per mūsų turnė po Švediją, kai mes pristatėme šią svetainę, mums keletą kartų grasino homomafija ir mums reikėjo vilkėti neprašaunamas liemenes.

Negana to, mums reikėjo atšaukti keletą renginių. Jūs galite paskaityti apie tai nuorodoje „Homomafija“ viršutiniame horizontaliame meniu lauke. Kalbant apie šias atakas ir besitęsiančius grasinimus, aš gavau įdomų e-mailą iš susirūpinosio vyro. Jame buvo parašyta (siuntėjo vardas nėra pateiktas):

(???? Rašo):
“Aš netyčia atradau jūsų svetainę per AFA (Antifašistinę akciją). Aš gana teigiamai žiūrėjau į AFA, kadangi jie kovojo prieš neo-nacistus. Tačiau pasirodo, kad jie naudoja prievartą ir kitur. Man gėda, kai aš skaitau, ką jie padarė prieš jus. Viena mintis: Kodėl jie neišdaužo mūsų mečečių langų? Musulmonai taip pat nėra labai draugiškai nusiteikę…mirties bausmė musulmonų šalyse. Dabar aš daugiau paskaičiau jūsų svetainėje.
Galbūt aš galiu kuo nors prisidėti. Aš dar su jumis susisieksiu. Su pagarba,
Parašas ???”

Šiam žmogui aš noriu atsakyti: AFA ir daug kitų panašių nevyriausybinių grupių (visame pasaulyje) nepripažįsta demokratinių principų. Jie žaidžia tik pagal savo taisykles. Tai – berniukai ir vyrai, kurie trokšta valdžios, bet neturi jokių lyderiavimo sugebėjimų, o dažnai ir nelabai daug proto.

Todėl jie įsivaizduoja, kad yra stiprūs ir galingi terorizuodami kitus žmones. Jie gali vadintis neo-nacistais, AFA ir t.t., bet jie visi yra tokie patys. Aš galiu pridėti, kad RFSL pirmininkas Sören Andersson viename teiginyje ”Dagen” (dieniniame laikraštyje) yra pasakęs apie mane: ”baisu, kaip žmogus gali būti taip pritvinkęs neapykantos.”

Tačiau jis taip pat pasakė, kad RFSL nepalaiko atakų prieš mus (kas skamba pagirtinai), nors jis ir gali “suprasti tokius veiksmus”; toks teiginys akivaizdžiai susilpnina jo išstojimą prieš smurtą ir gali pasitarnauti, kaip pasiteisinimas tokiems žmonėms, kaip AFA, vykdant savo teroro aktus.

Tam, kad išsaugotumėme savo trapią demokratiją ir iš šaknų išrautume homomafiją, yra svarbu, kad žmonės, vadovaujantys visoms pusėms, tvirtai pasipriešintų kurstymui, smurtui ir gąsdinimams. Žinoma, nei viena organizacija negali visada įtakoti visų savo narių veiksmų. Tačiau tam tikrus renginius galima paveikti.

Pavyzdžiui, pagal viską RFSL turėtų turėti tam tikrą įtaką Puikybės (Pride) festivaliui Stokholme. Kaip tada gali būti, kad jie leido tokias ekstravagantiškas varžybas festivalio metu, kai lankytojai mėtė strėlytes į “homofobų” Ulf Ekman, Alf Svensson (buvusio Krikščionių Demokratų partijos pirmininko) ir popiežiaus nuotraukas? Jeigu tai ne kurstymas, tai kaip tada tai pavadinti? Popiežius, aišku, pastoviai turi asmeninius sargybinius, tačiau kaip reikėjo jaustiems tiems kitiems vyrams?

Dar vienas komentaras apie homolobistų reakciją į šią svetainę. Mano nuomone, didžia dalimi tai priklauso nuo to, kas laikoma ”tipiška” ar ”vidutiniška” homoseksualų bendruomenėje. Imkime, pavyzdžiui, plačiai paplitusius vyrų tarpe analinius santykius. ”Tiktai” maždaug 2/3 visų homoseksualių vyrų tuo užsiima. Tačiau jie vis tiek sudaro daugumą ir dėl jų RFSL vienoje iš pagrindinių vietų savo svetainėje yra patalpinusi ”Analinį vadovą”.

Svetainėje paaiškinama ne tiktai, kaip geriausia užsiimti analiniais santykiais, bet taip pat ir kitais santykiais tokiais, kaip ”užpakalio laižymas” ir ”kumščio kišimas”. Tačiau to trečdalio homoseksualių vyrų tarpe, kurie neužsiima analiniais santykiais – kai kurie iš jų galbūt jais net bjaurisi – yra tų, kurie piktinasi tuo, kad kiti žmonės klaidingai mano, kad ir jie tuo užsiima.

Tačiau būtų ypatingai neteisinga tėvų atžvilgiu, jeigu šioje svetainėje mes neaprašytume santykių, kuriais užsiima dauguma homoseksualių vyrų. Aš tikiu, kad jei tėvai suprastų didelę homoseksualaus elgesio riziką, jie labiau stengtųsi padėti savo sūnums vystyti savo vyriškumą.

Panaši situacija, tik dar labiau paplitusi, yra kalbant apie pedofilijos paplitimą homoseksualių vyrų tarpe. Egzistuoja daugybė įrodymų, kad tikimybė tapti pedofilu yra daug didesnė tarp homoseksualių vyrų, nei tarp heteroseksualių. Tačiau vidutinis homoseksualus vyras nėra pedofilas. Nė iš tolo. Ir daugelis jų tikriausiai bjaurisi pedofilija.

Todėl priklausymas grupei (homoseksualių vyrų), kuri turi didesnį “rizikos faktorių” pedofilijai, juos (lengvai suprantama) žeidžia. Vis dėlto dėl tos paties priežasties reikia kalbėti apie šią temą. Ją uždengus ir nekalbant apie ją, tai labai pakenktų tėvams.

Kaip jūs galite sutrukdyti tokiai pačiai sodomijos atakai užpulti jūsų šalį

Pagrindinis šios svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti savo vaikams tapti homoseksualais. Tačiau, kai jūs skaitysite apie tokią žeminančią įvykių eigą mūsų šalyje ir kaip homolobistai pasiekė tokį privilegijuotą statusą, jums gali kilti klausimas: “Kaip aš galiu sutrukdyti tam mano paties šalyje?”

Jums leidus norėčiau pasiūlyti du dalykus:

1. Išplatinkite informaciją apie tai žmonėms savo gyvenamojoj vietoj ir savo šalyje. Yra daugybė gerų internetinių svetainių, kurios nagrinėja šią temą. Kalbant apie mano svetainę, aš nepriimu donacijų (nors kai kurie žmonės ir siūlė). Vietoj to, jeigu jūs turite lėšų, galite platinti šią informaciją darydami reklamą jūsų vietiniuose laikraščiuose bei daugybe kitų būdų, kuriuos jūs žinote.
2. Boikotuokite švediškus produktus. Ypatingai tas kompanijas (pvz.: Skandinavijos Oro Linijas, SAS), kurios yra pagrindinėmis gėdingo metinio homoseksualų pasirodymo Stokholme, vadinamo ”Puikybės festivaliu” sponsorėmis.

http://www.emaso.com/lt-lithuanian/index.html

2013.05.26


Prisijunkite prie diskusijos