įpėdinis

Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą, ir pridūrė dar neturįs planų dėl savo ateities.
 
Per stočiai CNBC duotą interviu 69-erių V. Putinas atsisakė nurodyti, ar ketina pasilikti Kremliuje po 2024 m., pasibaigus jo dabartinei kadencijai prezidento poste.
 
„Kalbos apie tai destabilizuoja situaciją, – jis sakė interviu JAV stočiai. – Situacija turi būti stabili ir saugi, kad valdžios struktūros galėtų patikimai veikti ir būtų galima ramiai žvelgti į ateitį.“
 
Nors V. Putinas pažymėjo, kad galėtų vėl teisėtai pretenduoti į prezidento postą, jis pridūrė dar nepriėmęs jokių sprendimų.
 
„Aš pageidauju neatsakyti į tokius klausimus, – teigė jis. – Iki kitų rinkimų dar likę daug laiko.“
 
Rusijos valdžios institucijos pernai priėmė Konstitucijos pataisas, kurios leido V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m. Anot opozicijos, V. Putinas taip siekia tapti „amžinu prezidentu“.
 
Tačiau kai kurie politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad V. Putinas galimai rengiasi atsistatydinimui, ir atkreipia dėmesį į vis dažniau pastebimus nesutarimų tarp aukšto rango pareigūnų ženklus.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.15; 07:00
Gordijo mazgas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad „antieuropinės jėgos“ bando kištis į rinkimus Europoje ir gali vėl tai daryti per Europos Parlamento rinkimus gegužę. 

„Yra išorinės antieuropinės jėgos, kurios atvirai ar slapta siekia daryti įtaką demokratiniams europiečių pasirinkimams, kaip tai įvyko su „Brexitu“ ir su keliomis kitomis rinkimų kampanijomis Europoje“, – sakė D. Tuskas. 

„Tai vėl gali įvykti su Europos Parlamento rinkimais gegužę. Dėl to raginu visus, kuriems rūpi ES, glaudžiai bendradarbiauti per ir po Europos Parlamento rinkimų“, – reporteriams Briuselyje teigė D. Tuskas. 

Po pokalbių su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu kalbėdamas D. Tuskas pakartojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įspėjimus dėl užsienio kišimosi. 

„Neleiskite politinėms partijoms, kurios yra finansuojamos Europai priešiškų išorinių jėgų, spręsti ES prioritetiniais klausimais ir dėl naujos Europos institucijų vadovybės“, – teigė D. Tuskas. 

Gegužės 23-26 dienomis bus renkami 705 Europos Parlamento nariai, kurie ateinančius penkerius metus padės rengti naujus ES įstatymus ir išrinkti Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio įpėdinį.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.06; 04:30
Gordijo mazgas

Andrejus Ilarionovas: operacija „Įpėdinis–2“ (antroji dalis)

Andrejus Ilarionovas (Андрей Илларионов), politikas ir ekonomistas, Katono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis – apie Jevgenijaus Primakovo vaidmenį Rusijos politikoje, Rusijos karą Ukrainoje, Vakarų ryžtą sustabdyti Putino režimą ir apie naujoves Kremliaus personalo  pasjansuose: „įpėdinių“ – Sergejaus Ivanovo ir Aleksejaus Kudrino – tandemą.

Laidą per www.svoboda.org veda Michailas Sokolovas.

Continue reading „Andrejus Ilarionovas: operacija „Įpėdinis–2“ (antroji dalis)” →

podborka_68_58
Aktualijos

Į paskutiniuosius mano įrašus apie devyniasdešimtųjų metų įvykius gavau labai daug atsiliepimų ir komentarų.  Tas mane labai pradžiugino, nes dauguma komentarų buvo prasmingi, ir juos buvo įdomu skaityti. Ir aš supratau, kad į šiuos komentarus bei klausimus reikalingi išsamesni atsakymai.

Vieni komentatoriai kaltino, kad Borisas Jelcinas sugriovė SSSR, o kiti – nagrinėjo, kodėl Rusijos Prezidentas savo įpėdiniu vis dėl to pasirinko Vladimirą Putiną. Aš vis dėl to nusprendžiau nekreipti dėmesio į pirmuosius komentarus, o atsakyti į antrąjį klausimą – kodėl Rusijos Prezidento politiniu įpėdiniu buvo  pasirinktas būtent V. Putinas.

Continue reading „Kodėl Borisas Jelcinas pasirinko būtent Vladimirą Putiną?” →