įslaptinta informacija

Aktualijos

Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo komisija (NSK) siūlo drausti Lietuvos piliečiams, turintiems teisę dirbti su riboto naudojimo ar įslaptinta informacija, vykti į atitinkamas užsienio šalis. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, konkretus šalių, į kurias draudžiama vykti sąrašas, bus sudarytas Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM). Tačiau tam, pažymėjo jis, reikia pakeisti poįstatyminius aktus.
 
„Krašto apsaugos ministerija jau šiuo metu rengia pataisas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui. Tame įstatyme bus numatytos konkretūs elementai, kurie būtent numatys tuos ribojimus, draudimus vykti piliečiams, turintiems draudimus vykti į užsienį“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje po NSK posėdžio pranešė V. Vitkauskas.
 
Jis pastebėjo, kad maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 23 d. – NSK svarstė tokius draudimus įvesti tik tiems piliečiams, kurie turi leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau nutarta ribojimus taikyti plačiau – tai palies maždaug 56 tūkst. žmonių.
 
„Šis sprendimas turėjo būti giliai išdiskutuotas, įvertintos įvairios rizikos, procedūros“, – akcentavo NKVC vadovas.
 
Kokios šalys nuguls institucijų rengiamame sąraše – kol kas neaišku. V. Vitkauskas ragino palaukti oficialaus sprendimo. Tačiau, svarstė jis, veikiausiai tai aprėptų ne tik Rusiją ir Baltarusiją.
 
„Dabartinis mūsų fokusas šiandieniniame pokalbyje buvo išvardintos valstybės (Rusija ir Baltarusija – ELTA), bet tas sąrašas gali būti ir kitoks“, – aiškino jis.
 
Ribojimai vykti į pavojingas užsienio šalis be teisės aktų pakeitimų negalios. Visgi, tam tikri draudimai siauresniam ratui pareigūnų ir tarnautojų gali atsirasti ir anksčiau, pastebėjo V. Vitkauskas. Jo teigimu, iniciatyvų imasi Vidaus reikalų ministerija (VRM), siūlydama Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, bei Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
„Yra numatytos atitinkamos normos, kurios (…) numatytų leidimus vykti jiems į nedraugiškas valstybes. Taip pat yra Krašto apsaugos įstatymas, tam tikri straipsnių pakeitimai, kurie numato tam tikrus draudimus kariams arba krašto apsaugos tarnybos tarnautojams vykti į tas nedraugiškas šalis“, – kalbėjo V. Vitkauskas ir pastebėjo, kad pastarieji draudimai jau galioja žvalgybos tarnybų pareigūnams.
 
Pritarė indikatorių dėl pavojaus Baltarusijos pasienyje sistemai
 
Penktadienį posėdžiavusi NSK taip pat patvirtino indikatorių sistemą, kuri šalies institucijoms leis atitinkami reaguoti į kylančius pavojus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei priimti sprendimus dėl papildomų pasienio kontrolės punktų uždarymo.
 
„Pritarta indikatorių sistemai, kuri susideda iš keleto komponentų – tie komponentai daugiausiai sietini su karinio pobūdžio rizikomis, su informacinėmis atakomis, su įvairiais incidentais prie sienos, su nelegalios migracijos srautais, su tam tikrais politiniais nedraugiškais žingsniais iš mūsų kaimynų“, – tęsė V. Vitkauskas.
 
Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.

„Greta indikatorių yra ir tam tikros atsako priemonės – meniu, iš kurio būtų galima mūsų sprendimų priėmėjams priimti tam tikrus sprendimus“, – pabrėžė jis.
 
Klausiamas, kokiais atvejais institucijos priimtų sprendimus dėl visiško sienos su Baltarusija uždarymo, V. Vitkauskas įvardijo esminius indikatorius tokiam scenarijui.
 
„Kritinis indikatorius būtų karinio pobūdžio grėsmė arba koks nors incidentas – tarkime, sienos kirtimas, tam tikrų ginklų panaudojimas ir panašiai. (…). Taip pat incidentai pačiame pasienyje – ar būtų susiję su labai išaugusiais nelegalios migracijos srautais, ar tai būtų susiję su mūsų infrastruktūros gadinimu iš kaimyninių šalių pareigūnų pusės“, – pavyzdžius vardijo jis.
 
„Tai būtų kritiniai incidentai, kurie duotų mums pagrindą priimti tokius drastiškus sprendimus, kurie tuo metu būtų reikalingi“, – aiškino NKVC vadovas.
 
Nors pati indikatorių sistema nebus vieša, visuomenė bus supažindinta su baziniais jos principais, akcentavo jis. Be to, sistema bus pristatyta ir kaimyninėms Latvijai bei Lenkijai, mat, anot NKVC vadovo, regioninio lygio sprendimai turės atitikti visų šių šalių situacijos vertinimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.30; 09:12
Aktualijos

Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicijos atstovė, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė žada inicijuoti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta informacija.
 
Tokius teisės aktų pakeitimus A. Širinskienė teigia siūliusi dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau tada įstatymo pataisos nesulaukė pakankamo palaikymo. Visgi, pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parlamentarė tikino Seime iš naujo kelsianti klausimą dėl VRK darbo su jautriais duomenimis.
 
„Akivaizdu, kad tas spragas reikia glaistyti ir aš jau kitą savaitę planuoju registruoti atgal savo pasiūlymą, kuris praėjusioje kadencijoje buvo atmestas. Tiesiog VRK visiems nariams numatyti prievolę, kad jie įgytų tuos leidimus dirbti su slapta informacija. Tai, viena vertus, ta informacija atsivers ir išnyks tos spragos. Ir antra vertus, pripažinkime, vis tiek ta leidimų išdavimo procedūra ir patį komisijos narį patikrina, jo lojalumą valstybei, kas manyčiau turėtų taip pat tam tikrą naudą“, – Eltai nurodė A. Širinskienė.
 
LGGRTC pasikreipus patarimo į Valstybės saugumo departamentą (VSD), komisijai reikalinga informacija buvo išslaptinta. Visgi, nepaisant to, A. Širinskienė tvirtina, kad leidimai dirbti su slapta medžiaga VRK pasitarnautų ir kitose situacijose.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
 
„VRK atlieka nemažai tyrimų, kurie yra susiję su rinkimų finansavimu, su politinių partijų veikla, kur gali būti, kad VSD ar koks kitas paslapčių subjektas disponuoja labai jautria įslaptinta informacija, kur tam tyrimui galėtų būti reikšminga“, – aiškino politikė.
 
„Juo labiau, kad gali būti, (…) kad trečiosios valstybės pradeda Lietuvoje kištis į rinkimus finansine prasme. Tai jeigu VRK atliktų tokį tyrimą dėl, tarkime, Rusijos kokių nors finansų panaudojimo Lietuvoje, rinkimuose, VRK dabar negalėtų gauti iš VSD jokios informacijos ir atitinkamai tą tyrimą negalėtų pilnavertiškai atlikti ir pabaigti“, – samprotavo A. Širinskienė.
 
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, VRK posėdžiai vyksta viešai, todėl esant slaptos informacijos poreikiui, komisija kreipiasi į atitinkamas institucijas su prašymu tą informaciją išslaptinti. Suteikus leidimus VRK nariams dirbti su jautraus turinio medžiaga, reikėtų ieškoti ir kompleksiškų sprendimų dėl pačios komisijos veiklos, pastebėjo opozicijos atstovė.
 
„Tikrai reikia kompleksiškai žiūrėti į tą problemą ir tokiu atveju, vis dėlto, turėtų atsirasti ir išslaptinimo galimybė. Be abejo, kitas klausimas, ką galbūt reiktų svarstyti – ar VRK neturėtų atsirasti ir uždari posėdžiai. Jau nekalbant apie tą rinkimų kontekstą su KGB bendradarbiais, bet, tarkime, tokiais atvejais, kada yra svarstomi partijų finansavimo klausimai – kur tikrai VSD gali pateikti informaciją, kurios neįmanoma išslaptinti dėl to, kad tu gali atskleisti ar šaltinį, ar žvalgybos vadus, ar pan. Tai manyčiau, kad VRK turėtų turėti galimybę posėdžiauti ir uždarai, bet tai, aišku, ne dėl rinkimų klausimų, kurie susiję su kandidatais“, – svarstė politikė.
 
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad pirmadienį VRK priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, LGGRTC išslaptinus atitinkamą informaciją, gauti duomenys apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau buvo išbraukti iš savivaldos rinkimų dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.
 
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
 
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.02.06; 05:18
Politinės intrigosSkaitomiausios

Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus veikiausiai aptarti ne tik krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, bet ir jo sutuoktinės pasisakymai. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė penktadienį pranešė, kad dėl ministro sutuoktinės duoto interviu LNK televizijos laidai ji kreipėsi į NSGK. Politikė įtaria, kad A. Anušauskas galėjo savo žmonai atskleisti įslaptintą informaciją.
 
„Šįryt kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Seimo narį Lauryną Kasčiūną bei šio komiteto narius prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją“, – penktadienio ryte feisbuke rašė A. Širinskienė.
 
Jos teigimu, šią savaitę transliuotame interviu LNK televizijos laidai „Bus visko“, krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona nurodė, kad apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Lina Anušauskienė teigė: „Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – ministro žmoną citavo parlamentarė.
 
„Iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi. Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui. 
 
Keltinas klausimas ir dėl to, ar tai vienkartinis veiksmas, kada ministras nenulaikė liežuvio už dantų, ar įslaptinta informacija ministras su sutuoktine dalijasi pastoviai. Tą, tikiuosi, taip pat išsiaiškins NSGK“, – pažymėjo A. Širinskienė ir paragino A. Anušauską pasitraukti iš ministro pareigų.
 
Paslaptys. Top secret

„Krašto apsaugos ministro atsiprašymo po tokio sutuoktinės interviu jau nepakanka. Labai raginu jį pasitraukti iš užimamų pareigų dar iki NSGK tyrimo pradžios. Ministras padarė viską, kad save diskredituotų ir parodytų kaip neatsakingą ir nepatikimą žmogų, kuris įslaptinta informacija žarstosi į visas puses ir painioja savo asmeninį bei tarnybinį gyvenimą“, – teigė politikė.
 
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas antradienį informavo, kad dėl savo pareiškimų apie vokiečių karių brigadą A. Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į komiteto posėdį. Artimiausiu metu pasitarti dėl vieningos komunikacijos krašto apsaugos ministrą pasikviesti žada ir konservatorių frakcija. Jis šią savaitę susilaukė nemažai konservatorių lyderių kritikos dėl pareiškimo, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį, jei kiltų krizė, atvyktų vokiečių karių brigada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.14; 08:00
Aktualijos

Seimas ketvirtadienį ketina priimti Statuto pataisas, kuriomis siūloma nustatyti pareigų sąrašą, kurias eidami Seimo nariai turėtų gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
 
Jeigu Seimas pritartų, toks leidimas būtų privalomas Seimo pirmininko pavaduotojams, Seimo valdybos nariams, komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nariams.
 
Pagal siūlomą projektą, ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, bet ir narių pavaduotojai teisės aktų nustatyta tvarka turėtų gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
 
Šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad Seimo nariams, kurie priima arba dalyvauja priimant sprendimus valstybei ypač svarbiais klausimais, organizuoja komitetų ir komisijų veiklą būtų prieinama visapusiška, tarp jų ir įslaptinta informacija.
 
Taip pat siekiama, kad į Seimo komitetų vadovų pareigas, taip pat Seimo valdybos nariais galėtų būti skiriami Seimo nariai, kurių lojalumu ir patikimumu Lietuvos valstybei visuomenėje nekiltų abejonių.
 
Siūloma, kad Statuto pataisos įsigaliotų 2020 m. naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 03:00
Politinės intrigos

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti VSD pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Pats V. Bakas Eltai teigė, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
 
„Iš tos medžiagos, kurią matau, galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, jog NSGK kreiptųsi į VSD, prašydamas VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kas VSD direktorius dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kai buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
V. Bakas taip pat neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
 
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
 
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 05:00
Žvalgyba

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Siekiant maksimalaus skaidrumo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbe, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad būtina patikrinti informaciją, ar šio komiteto nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
 
Jo nuomone, reikėtų išsiaiškinti, ar jie sąžiningai užpildė klausimyną ir nenuslėpė informacijos ir taip nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, veiklą ir faktus, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, ar elgėsi sąžiningai, siekdami gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
 
„Jeigu šie du politikai yra nuslėpę minėtą informaciją, įstatyme aiškiai pasakyta, kad leidimai tokiems asmenims neišduodami. Todėl manau, kad artimiausiu metu būtina užklausti dėl G. Landsbergio ir L. Kasčiūno parodymų teisme. Gautą informaciją iš teismo perduoti VSD ir prašyti įvertinti, ar nebuvo nuslėpta informacija pildant anketą ir ar nebuvo pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas“, – sako D. Gaižauskas.
 
Kol negauta informacija, D. Gaižausko nuomone, taip pat būtina kreiptis į Seimą ir prašyti laikinai pakeisti NSGK sudėtį, siūlant komiteto narius G. Landsbergį ir L. Kasčiūną pakeisti kitais opozicijos atstovais. 
 
„Nenustebsiu, kad po šio mano viešo laiško opozicijos lyderis imsis dar didesnės šmeižto kampanijos mano atžvilgiu, tačiau aš nežadu tylėti, visuomenė turi žinoti, kokiais metodais dirba opozicija ir jos lyderis. (….) Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad jis turi problemą – mane. Džiaugiuosi, jog jis jau viešai prisipažįsta, kad turi problemą – reiklius, siekiančius teisybės politikus, nes yra per daug „įklimpęs“ ir nebesugeba rasti logiškų pasiteisinimų, kodėl jam taip nepatinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir kiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kolegos, kurie kelia per daug klausimų „neliečiamųjų“ atstovui“, – sako Seimo NSGK vadovas D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, „konservatorių lyderis išsisukinėja duoti paaiškinimus NSGK tyrime ir vengia atsakyti visuomenei į klausimus“, kodėl pusantrų metų buvo slepiama informacija, ar įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija nebuvo manipuliuojama, siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Nepamirškime ir nutekintos informacijos fakto – VSD pradėjo tyrimą dėl NSGK nutekinto dokumento, kuris sudaro VSD tarnybos paslaptį bei galimai atskleidė pranešėjo anonimiškumą ir taip pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas. Tad konservatorių flangas pradėjo mėtyti pėdas, kurti dirbtinius skandalus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo juos neigiamai paveiksiančių aplinkybių“, – sako D. Gaižauskas.
 
Jis primena, kad VSD jau aiškinasi dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai parlamentaras Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo ir apie tai raštu informavo NSGK.
 
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi.lt“ publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją“ atskleidžiama VSD įslaptinta informacija. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas. VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę. Kodėl tam skiriu tiek daug dėmesio? Minėto dokumento nutekėjimas įrodo, kad komitete galimai dirba politikai, kurie pažeidinėja valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Su šiuo įstatymu visi NSGK nariai privalėjo susipažinti prieš gaudami leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Kyla pagrįstų abejonių, kad leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo politikai, neatitinkantys visų reikalavimų, nes leidimų negali gauti asmenys, kurie yra baudžiamųjų bylų procesų dalyviai ar turi ryšį su kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose. Paaiškėjusios faktinės aplinkybės leidžia įtarti, kad pildant anketas dirbti su įslaptinta informacija tokių aplinkybių galėjo nenurodyti Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas“, – sako D. Gaižauskas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot jo, viešai buvo skelbta, kad pastarieji buvo kviečiami liudyti baudžiamojoje byloje dėl savo ryšių su kaltinamaisiais, t. y. su „MG Baltic“ atstovais.
 
„G. Landsbergis pietavo ir neva derino konservatorių programą, o L. Kasčiūnas buvo šios baudžiamosios bylos proceso dalyvis ir privalėjo atskleisti savo įtartinus ryšius su šios bylos kaltinamaisiais ir pasiaiškinti, kokias jų užduotis vykdė“, – sako D. Gaižauskas, siūlantis išsiaiškinti visas šias aplinkybes ir patikrinti informaciją, ar G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 10:55
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė užtikrina, kad Seimui sudarius naują laikinąją tyrimo komisiją dėl politikos ir verslo ryšių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakytų į visus tokios komisijos klausimus, nors, pasak patarėjo, nėra jokio svaraus pagrindo tirti šalies vadovės veiksmus.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentė nebijo jokių komisijų. Ji neturi ko slėpti. Ir jeigu būtų sudaryta teisė (Seime. – ELTA) tokiai komisijai ir jeigu būtų užduodami klausimai, prezidentė į visus juos atsakytų su malonumu, jeigu tik tokių klausimų būtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.

Pasak M. Lingės, tokių praktikų jau yra buvusių ankstesniuose Seimuose.

„Buvo ten įvairiausių tyrimų ir komisijos turėjo klausimų prezidentei ir juos raštu atsiuntė į Prezidentūrą. Ir prezidentė atsakė“, – priminė M. Lingė.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokio pagrindo, kad kažką reikėtų tirti – nėra, nes nėra jokių Konstitucijos pažeidimų, kuriuos galima prezidentei inkriminuoti. Pasak M. Lingės, komisijos tikslai yra priešrinkiminės sumaišties kėlimas.

„Komisija tikriausiai turi kitų tikslų ir tikrieji tikslai – priešrinkiminės sumaišties kėlimas. Komisijos naudojimas prieš rinkimų konkurentus. Tai rodo terminas, iki kurio norima pabaigti, tai yra kitų metų gegužės mėnuo, kai vieni rinkimai jau bus pasibaigę, o kitų rinkimų artės finalas. Kitas momentas yra labai aiški tyrimo kryptis – tai dviejų buvusių skirtingų, oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių vyriausybių laikotarpių veikla“, – teigė M. Lingė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00

Aktualijos

top_secret
Slaptumo žyma

Politikams diskutuojant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė siūlo Valstybės kontrolei atlikti nacionalinio transliuotojo valstybinį auditą.

Tokį pasiūlymą parlamentarės įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pagal projektą, Valstybės kontrolei būtų pasiūlyta „įvertinti egzistuojančią nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinką bei atliktų išorės auditų rezultatus, transliuotojo veiklai taikytino teisinio reguliavimo pakankamumą bei išsamumą ir spręsti dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ valstybinio audito atlikimo“.

Parlamentarės siūlo Valstybės kontrolei išvadas pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o iki 2018 m. kovo 1 d. informuoti Seimą dėl sprendimo dėl valstybinio audito atlikimo.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo nesudarinėti laikinosios tyrimo komisijos, o pavesti Seimo Audito komitetui atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. 

Televizija

Seimo Audito komitetui vadovauja Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

Pagal valdančiųjų parengtą nutarimo projektą, tokia tyrimo komisija būtų sudaryta iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių, kurie turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio mėnesio.

Informacijos šaltinis – ELTA

208.01.11; 00:30

Aktualijos

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad A. Skardžius galėjo būti interesų konflikte, ir tą konfliktą komisija prašo įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Siūlymo inicijuoti apkaltą A. Skardžiui komisijos išvadose nėra.

Ketvirtadienį už išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė.

„Komisija atsakė į visus 8 klausimus, diskusijų buvo daug. Kalbant apie teisės aktus, kurių priėmimo procedūrose dalyvavo Seimo narys Skardžius, komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, kadangi jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikė šioje srityje. Komisija kreipėsi į kompetentingą subjektą, kad būtų įvertintas šis konfliktas. Kitais atvejais komisija pasisakė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, todėl tiek įslaptinta informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta, ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime. Apie tai komisijos išvadose taip pat yra pasakyta“, – po balsavimo žurnalistams sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Svarstant išvadų projektą kai kurie komisijos nariai siūlė A. Skardžiui pasitraukti iš Seimo Energetikos komisijos narių.

„Manau, kad jis, būdamas šioje komisijoje, nuolat susidurs su galimu interesų konfliktu, bet tai yra Seimo, Seimo valdybos kompetencija ir jo paties apsisprendimo klausimas“, – sakė V. Gailius.

Kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų Naglis Puteikis, mano, kad reikėtų rekomenduoti A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje, bet tam nebuvo pritarta.

„Komisijos nariai nesutiko siūlyti nutraukti verslo Baltarusijoje, nes tai yra šeimos verslas, ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi čia kalbėjome“, – sakė V. Gailius.

Paklaustas, ar išvadose kalbama apie galimą apkaltą A. Skardžiui, V. Gailius sakė, kad „dėl apkaltos jokio siūlymo nėra“.

Pasak jo, penktadienį išvadas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

Antikorupcijos komisija Seimo sprendimu turi pateikti išvadas iki šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 04:36

Aktualijos

Seime žengtas pirmas žingsnis, siekiant pradėti naują parlamentinį tyrimą – dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Ketvirtadienį nutarimo projektas, kuriame siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams“ sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Už šį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako pristatytą projektą pasisakė 69 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų.

Nauja iniciatyva Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma spalio 17 d., pagrindiniu paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Parlamentinį tyrimą planuojama pradėti, atsižvelgiant į NSGK ir Seimo šių metų kovo 16 d. nutarimu sudarytos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius tyrusios Specialiosios tyrimo komisijos nustatytas aplinkybes, taip pat Seimo NSGK šiais metais vykdytos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusią informaciją bei informaciją, esančią viešojoje erdvėje.

Ši informacija, kaip sakoma nutarimo projekte, „leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms, taip pat su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ir šių sektorių įmonėse“.

Jeigu Seimas pritartų tokios komisijos sudarymui, ji būtų įpareigota „nustatyti atvejus, kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Komisija turėtų nustatyti politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

Parlamentinio tyrimo metu būtų siekiama nustatyti grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Informacijos šaltinis – ELTA

201710.13; 05:18

Trumposios naujienos

Siekdama išsamiai įvertinti visas aplinkybes galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu, Generalinė prokuratūra šiandien skubiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį prašydama pateikti Komiteto turimą medžiagą (kopijas) apie Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos galimai neteisėtai Rusijos Federacijos pareigūnams perduotą įslaptintą informaciją.

 Informacija apie šią situaciją viešai buvo paskelbta vieno internetinio portalo publikacijoje, kurioje taip pat buvo nurodyta tai, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas turimos medžiagos pagrindu sprendžia dėl parlamentinio tyrimo inicijavimo. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2017.09.29; 05:58

Trumposios naujienos

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes apie galimą Migracijos departamento informacijos nutekinimą trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimą asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje.

Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti.

„Situaciją reikia vertinti principingai. Tai jau ne pirmas ir ne antras kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija

2017.09.29; 05:30

Žvalgyba

Oro balionas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parlamentinį tyrimą atliekanti Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų informaciją dėl Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ ir jos ryšių su Seimo nariu Artūru Skardžiumi.

„Komisija išklausė VSD pateiktos informacijos, pagal klausimus, kuriuos mes jiems suformulavome. VSD mums pateikė informaciją apie akcininkus. (…) Į kitą komisijos posėdį bus kviečiami akcininkai, šiuo atveju kalbame apie Lietuvoje esančius įmonės akcininkus“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Pasak jo, taip pat buvo pristatytas „VSD atskirų pareigūnų dalyvavimas šiame versle“.

„Buvo pateikta informacija apie VSD atliktą vidaus tyrimą apie atskirų pareigūnų dalyvavimą bei viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šis tyrimas dar nebaigtas, jis tęsiasi ir bus sprendžiamas klausimas dėl atskirų pareigūnų veiklos įvertinimo“, – sakė V. Gailius.

Jis nesiėmė atsakyti į klausimą, ar A. Skardžiaus veikla Baltarusijoje yra įtartina. „Išvadų nedarysiu, šita informacija bus suformuluota komisijos išvadose“, – sakė V. Gailius.

Antikorupcijos posėdyje pats A. Skardžius negalėjo dalyvauti, nors buvo pareiškęs tokį pageidavimą. „Laikinųjų komisijų įstatyme yra labai aiškiai apibrėžta, kuomet organizuojami uždari posėdžiai. Uždari posėdžiai organizuojami arba Seimo valdybos leidimu, arba yra nagrinėjama įslaptinta informacija. Šiandien buvo nagrinėjama įslaptinta informacija ir į tokius posėdžius įleidžiami tiktai kviesti asmenys“, – sakė V. Gailius, pažymėjęs, kad A. Skardžius nebuvo kviestas.

Negalėjęs dalyvauti posėdyje Seimo narys Artūras Skardžius įvertino tai kaip jo teisės į gynybą pažeidimą. „Aš turiu leidimus, ne panaikintus, galiojančius dirbti su įslaptinta informacija“, – sakė jis žurnalistams.

Politikas pasidžiaugė tyrimu, nes galų gale pasibaigs tos visos spekuliacijos“.

Oro balionai virš Pilaitės miškų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mano žmona įsigijo akcijas turbūt jau po kokių dvejų metų, kada buvo įsteigta įmonė, iš Lietuvos piliečio, yra smulkioji akcininkė, jai priklauso 20 proc. tos saulės elektrinės. Kodėl ji įsigijo akcijas? Todėl, kad investicinis projektas, kuris buvo įgyvendinamas Baltarusijoje Lietuvos piliečių, kurie eksportavo iš Lietuvos įmonės, gaminančios saulės elementus „Precizikos“ ir reikėjo apsimokėti už saulės elementus, o bankai investicijai į Baltarusiją, nesvarbu, kad tai Lietuvoje pagamintas produktas, nesuteikė jokių paskolų. Todėl žmonos draugai ieškojo, kas galėtų paskolinti pinigų ir vystyti tą rizikingą projektą, nes Lietuvoje po konservatorių valdymo (…) nebeliko vietos investuoti į saulės elektrines“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.

Politikas tvirtino, kad niekas jam jokio poveikio nedaro. „Nesu bendravęs nė su vienu akcininku, išskyrus su savo buvusiu ir dabartiniu bičiuliu, šeimos draugu Romu Patalavičiumi. (…)“, – sakė A. Skardžius, pažymėjęs, kad „visa kita yra interpretacijos“.

Jis teigė, kad jo žmona iš šeimos draugo R. Patalavičiaus įsigijo akcijas vien tam, kad reikėjo investicinių pinigų. „Kitaip projektas būtų sužlugęs ir Lietuvos įmonė „Precizika“ būtų iškėlusi ieškinį. Štai visa istorija ir neieškokite ten, kur nepametę, ir nereikia iš to daryti burbulų“, – sakė A. Skardžius.

Kaip rašo žurnalistinį tyrimą atlikę 15 min. žurnalistai, Artūro Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė valdo 20 procentų bendrovės akcijų. Dar 20 procentų kontroliuoja Rustemas Nigmetzianovas. 40 procentų „Investenergostroj“ akcijų valdo Lietuvos pilietis Romualdas Patalavičius. Likusius 20 procentų įmonės „Investenergostroj“ akcijų valdo Baltarusijos pilietis Sergejus Belas.

ELTA jau skelbė, kad šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą.

Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.

Antikorupcijos komisija turės atsakyti į 8 klausimus. Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.

Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 08:51

Trumposios naujienos

Didžioji Britanija yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, teigiama antradienį paskelbtame dokumente, kuriame išdėstyta, kokius santykius su Europos Sąjunga (ES) šalis norėtų palaikyti po „Brexit“, informuoja „Reuters“.

Dokumente įvardytos konkrečios sritys, kuriose Jungtinė Karalystė (JK) norėtų išlaikyti arba pagilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Jame teigiama, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę pasiūlyti Briuseliui ir toliau „keistis įslaptinta informacija, siekiant paremti išorės veiksmus“ su ES.

„JK yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, – rašoma minėtame dokumente. – Siekiant susidoroti su įvairialypėmis ir kintančiomis grėsmėmis, su kuriomis šiuo metu susiduriame, tiek ES, tiek JK naudinga, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas Europos saugumo srityje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 02:00

Trumposios naujienos

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuotoms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus, bus sudarytos galimybės visiems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

„Šaulių sąjungos nariai bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, nuolat dalyvauja mokymuose, pratybose ir prisideda prie Lietuvos kariuomenės objektų bei teritorijos apsaugos. Vykdant pareigas, dažnai reikia būti susipažinus su įslaptinta informacija, tačiau šiuo metu įstatymai tokias galimybes sudaro tik daliai šaulių“, – pažymėjo V. Bakas.

Pagal esamą įstatymą, gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija gali tik nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantys LŠS nariai, patenkantys į krašto apsaugos ministro patvirtintą pareigybių sąrašą.

Įstatymo pataisos sudaro galimybę „Riboto naudojimo“ informaciją gauti ne tik nuolatines pareigybes turintiems, bet ir šauliams, kurie tarnauja LŠS koviniuose būriuose, ar kitiems LŠS nariams, dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

„Suteikdami galimybę visiems šauliams gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, leistume organizacijai dirbti efektyviau, įrodytume, kad ja tikime ir pasitikime, – kalbėjo NSGK vadovas. – Šaulių sąjunga yra svarbi mūsų krašto apsaugos sistemos dalis, todėl turime suteikti jų darbui reikalingus įrankius, kiek įmanoma labiau didinti jų įsitraukimą“.

Įstatymo pataisos priimtos 93 Seimo nariams balsavus už, niekam nebuvus prieš, 7 parlamentarams susilaikius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:00

Politinės intrigos

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ku­rios tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą spren­dė Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja, su­lau­kė gau­saus rė­mė­jų bū­rio, ku­rie su­plū­do į mi­nė­tos ko­mi­si­jos po­sė­dį. Tame po­sė­dy­je par­la­men­ta­rė ga­lė­jo at­vi­ra­me po­sė­dy­je iš­dės­ty­ti sa­vo ar­gu­men­tus.

Ko­mi­si­jos po­sė­dis pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ar šis tu­ri bū­ti už­da­ras, mat par­la­men­ta­rai anks­čiau bu­vo su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga ir no­rė­jo už­duo­ti su ja su­si­ju­sių klau­si­mų. Pa­ga­liau ko­mi­si­jos na­riai nu­spren­dė, kad pir­mo­ji po­sė­džio da­lis bus at­vi­ra.

Continue reading „Su kokiomis kliūtimis susidūrė Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto klausimus nagrinėjusi komisija?” →

fbi_3
Žvalgyba

Samuelis Loringas Morisonas (Samuel Loring Morison, g. 1944) – JAV KJP specialiųjų tarnybų analitikas, perdavęs Anglijos žurnalui sovietų laivų statyklos foto nuotraukas, padarytas iš palydovo. Žymaus karinio jūrų istoriko Samuelio Elioto Morisono anūkas.

Samuelis Loringas tik neilgą laiką tarnavo karininku laivyno kovinėse dalyse.

Paskui jau kaip civilinis specialistas perėjo į JAV Karinių jūrų pajėgų (KJP) istorijos institutą. Ir pagaliau 1976 metais užėmė analitiko pareigas Karinio jūrų žvalgybinio aprūpinimo centre (KJŽAC). Netrukus po to S.Morisonas tapo Vašingtono atstovu Didžiosios Britanijos kasmetiniame žinyne „Jane‘s Fighting Ships“, spausdinusiame atvirą ir išslaptintą informaciją apie pasaulio šalių karines pajėgas.

Continue reading „Samuelio Loringo Morisono piktnaudžiavimus demaskavo FTB agentai” →

snoras
Politinės intrigos

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms“” →