Ispanijos policija
Ispanijos policija, bendradarbiaudama su kolegomis iš Italijos ir Europos policijos agentūra Europolu, Tenerifės Kanarų saloje suėmė 106 įtariamuosius, susijusius su pinigų plovimu Italijos mafijai.
Manoma, kad gauja įvairioms mafijos grupuotėms pavertė legaliais pinigais daugiau nei 10 milijonų eurų vertės lėšas. Šie milijonai daugiausia buvo gauti iš internetinių sukčiavimo schemų, kurias mafija taikė tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva ir Ispanija, pirmadienį pranešė policija. Taip pat rasta 400 marihuanos augalų plantacija.
Be kita ko, įtariamieji kaltinami naryste nusikalstamoje organizacijoje, sukčiavimu, prekyba narkotikais, pinigų plovimu, pagrobimu, klastojimu, užpuolimu, turto prievartavimu, prievarta, apiplėšimu ir neteisėtu ginklų laikymu.
Ispanijos nacionalinė policija, bendradarbiaudama su Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linu Pernavu, pradėjo tyrimą dėl galimo keleto Lietuvos piliečių išnaudojimo Ispanijoje.
Turėta informacijos, kad prekeiviai žmonėmis gali būti tarptautinių nusikalstamų tinklų nariai.
Šią savaitę surengta policijos operacija ir už prekybos žmonėmis išnaudojimo darbui tikslais vykdymą suimti du asmenys – vyras ir moteris. Dar dviejų įtariamųjų atžvilgiu tyrimas tęsiamas. Išlaisvinti aštuoni nukentėjusieji. Nukentėjusiųjų amžius – nuo 29 iki 44 metų. Tiek sulaikytieji, tiek nukentėjusieji yra lietuviai.
Atliktos trys kratos, kurių metu rastos nukentėjusiesiems priklausančios asmens tapatybės kortelės, prašymai dėl užsieniečio tapatybės numerio suteikimo, užrašai dėl darbo, darbo užmokesčio duomenys, banko kortelės, daugiau nei 10 400 eurų grynaisiais, atimtų iš nukentėjusiųjų.
Pasak Policijos departamento pranešimo, organizuotos struktūros įviliodavo savo aukas į spąstus dėl jų pažeidžiamumo: menkų kalbos žinių, ribotų finansinių galimybių, socialinės izoliacijos ir kt. Prekeiviai ruošdavo dokumentus, tvarkė bankinius reikalus bei tarpininkaudavo vaisių rinkimo įmonėms, įdarbinant būsimas aukas.
Siekiant, kad nukentėjusieji nepraneštų teisėsaugai apie nusikalstamą veiklą, prekeiviai laikė juos atėmę asmens dokumentus, banko korteles, darbo sutartis. Du sulaikytieji prekeiviai nukentėjusiuosius griežtai kontroliavo, apgyvendino nežmoniškomis sąlygomis, negailestingai fiziškai su jais elgėsi, grasino, taikė psichologinį spaudimą.
Prekeiviai apgaulės būdu naudojosi nukentėjusiųjų banko sąskaitų kortelėmis siekiant pasisavinti jų darbo užmokestį.
Įmonė, kurioje dirbo nukentėjusieji, pasisiūlė su teisėsauga bendradarbiauti, pateikė turimus duomenis. Nevyriausybinė organizacija „Cruz Blanca” nukentėjusiesiems suteikė teisinę pagalbą, atskirą būstą, kitą reikiamą paramą.
Ispanijos policija, anot žiniasklaidos, susekė narkotikus gabenusį povandeninį laivą. 20 metrų ilgio laivas sekmadienį buvo perimtas prie Galisijos krantų šalies šiaurės vakaruose, pirmadienį patvirtino regiono policijos atstovas.
Aptikus laivą, įgulą jį tyčia nuleido į dugną.
Anot žiniasklaidos, suimti du įgulos nariai. Vyrai iš Ekvadoro išplaukė į krantą. Trečiam vyrui pavyko pasprukti.
Povandeninis laivas greičiausiai buvo iš Kolumbijos. Pirmaisiais vertinimais, jis gabeno apie tris tonas kokaino, kurio vertė 100 mln. eurų, rašo regiono laikraštis „La Voz de Galicia“. Laivas susektas ispanų policijai bendradarbiaujant su žinybomis Kolumbijoje.
Galisija laikoma viena didžiausių kokaino perkrovimo vietų Europoje – gal net pati didžiausia. Įvairūs autonominio regiono klanai, žinybų duomenimis, jau daug dešimtmečių aprūpina visą žemyną narkotikais iš Pietų Amerikos.
Ispanijos policija paskelbė sulaikiusi vieną labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių.
Vyras, kuris sučiuptas Marbeljoje Pietų Ispanijoje, buvo labiausiai ieškomas Liuksemburgo nusikaltėlis, jis aukštai įrašytas ir Europolo ieškomų asmenų sąraše, pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija.
Sulaikytas asmuo 2013 metais dalyvavo sensacingame apiplėšime Liuksemburge. Kartu su keliais bendrininkais jis kunigaikštystėje užpuolė inkasavimo įmonę.
Gauja panaudodama sprogmenis pateko į pastatą ir pagrasino apsauginiams automatiniais ginklais. Vis dėto plėšikams nepavyko pasiekti pinigų saugyklos. Sprukdami nuo policijos jie savo persekiotojus Belgijos pasienyje įviliojo į pasalą ir pradėjo šaudyti į policininkus.
Besislapstantis nusikaltėlis dabar buvo susektas Ispanijoje. Jis sulaikytas Marbeljos jachtų uoste Puerto Banus. Liuksemburge jam gresia 22 metai kalėjimo už pasikėsinimą nužudyti, ginkluotą užpuolimą, prekybą ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei priklausymą nusikalstamam susivienijimui.
Ispanijos nacionalinė policija per kovos su narkotikų platinimu operaciją sulaikė daugiau kaip 40 žmonių. Tai trečiadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijų atstovai.
Gautomis žiniomis, buvo likviduota didelė nusikalstama grupuotė, kuri taip pat plovė pinigus. Operacijoje dalyvavo apie 100 pareigūnų, Alikantės, Barselonos, Valensijos ir Madrido provincijose atlikta 13 kratų. Buvo rastos beveik 4 tonos kokaino, konfiskuota šaunamųjų ginklų.
Be to, užblokuota daugiau kaip 600 sąskaitų bankuose, nustatyta 300 nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė – apie 20 milijonų eurų. Policijos nuomone, nusikaltėliai spėjo išplauti maždaug 7 milijonus eurų.
Ispanijos policija sučiupo vieną labiausiai ieškomų šalies narkotikų prekeivių. Franciscas Tejonas, „Los Castanas“ klano vadeiva, buvo sulaikytas La Linea de la Konsepsione Gibraltaro pasienyje, trečiadienį sakė policijos atstovas.
F. Tejonas kartu su broliu Antonio vadovauja dideliam prekeivių hašišu tinklui pietiniame Andalūzijos regione. Brolis buvo suimtas jau birželį.
2016-ųjų gale broliams pavyko pasprukti nuo policijos, tačiau tada buvo suimta 30 spėjamų gaujos narių. Dabar klano vadeivą nutverti padėjo muzikinis klipas, kuriame jis nusifilmavo. Reggaeton muzikos atlikėjo Clase-A vaizdo klipe jis išlipa iš „Bentley“ markės automobilio ir žengia į namą, kuriame – daugybė pusnuogių moterų. Įrašas dabar iš „YouTube“ platformos jau pašalintas.
40 proc. į Ispaniją atgabenamų narkotikų, Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į šalį patenka per Kadiso provinciją Andalūzijoje. Pasak policijos, provincijoje veikia 30 gaujų, kurios turi 3 000 narių.
Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.
Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.
Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.
Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.
Sunku įsivaizduoti kada nors kriminalinėje kronikoje galint būti parašyta: Ispanijoje sulaikyta 100 organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, iš kurių vienas yra lietuvis, o likusiųjų tautybės policija nenurodo tos tautos vardu vadinamos valstybės pasiuntinybės prašymu. Tačiau ir tokį tekstą perskaitęs skaitytojas tik šyptelėtų…
Ararato kalnas – armėnų, o mafija – ne?
Armėnų leidinys „ArmInfo“ angliškai pranešė tą patį („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“), ką ir ispanų „Catalan News“ („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“). Rusų leidinys Ispanijoje „Costa Blanco Club“ nepridėjo nieko nauja: „Армянская мафия: по Испании прокатилась волна арестов“. Kaip ir daug apie Armėniją rašantis Rusijos leidinys „Regnum“: „В Испании арестованы 100 членов армянской мафии“. Tai – apie Ispanijos šiaurės rytuose Katalonijos policijos (Los Mossos d’Esquadra) ir Nacionalinės policijos (Policía Nacional) įvykdytą operaciją prieš organizuotą nusikalstamumą.
Praėjus kelioms dienoms, Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje pareiškė susirūpinusi dėl to, kad Ispanijos vidaus reikalų ministerija savo spaudos pranešime apie šią operaciją pavartojo žodžių junginį „armėnų mafija“, o jį pasigavo ir ispanų žiniasklaida. Toks pabrėžimas daro didelę žalą dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Mat ne visi sulaikytieji yra armėnai, juo labiau kad neįrodyta jų narystė nusikalstamoje organizacijoje ir nėra teismo sprendimo. „Visiškai pasitikėdami Ispanijos viešosios tvarkos ir saugumo organų profesionalumu, -rašoma pareiškime, – mes manome, kad kovoje su nusikalstamomis organizacijomis netikslinga pabrėžti jų narių etninę kilmę, nes tai neprisideda prie daugiatautės Ispanijos visuomenės kūrimo ir pakantumo…“
Katalonijos policija (Los Mossos d’Esquadra) pranešė, kad „vykdo operaciją kartu su Nacionaline policija (Policía Nacional) prieš armėnų kilmės nusikalstamą grupuotę, susijusią su narkotikų gabenimu, prekyba ginklais, tabako kontrabanda, pinigų plovimu, korupcija lažybose ir kitais turtiniais nusikaltimais visoje Europoje“. Organizuotą nusikalstamą grupuotę „mafija“ vadina žiniasklaida ir ją sekantys žmonės. Neretai jo prireikia ir su žurnalistais kalbantiems prokurorams. Antai 2010-ųjų rudenų JAV federalinių tyrimų biuras pranešė atskleidęs „didžiausią istorijoje sukčiavimo schemą Federalinėje medicininės pagalbos pagyvenusiems žmonėms programoje“, kurią surezgė „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“. Federalinis prokuroras Pritas Bharara palygino šią organizaciją su „klasikine „Coza Nostra“, pridūręs, kad „tradicinė mafija“ gali tik pavydėti šiai „armėnų-amerikiečių grupuotei“ neteisėtų pajamų masto, veiklos užmojo ir ambicijų; daugumą šioje grupuotėje sudarė armėnai.
Amerikoje tada suėmė 78 asmenis, susijusius su „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“, taigi net gerokai mažiau negu dabar Ispanijoje, o palygino su „La Coza Nostra“ – Sicilijos mafija, veikusia ir Jungtinėse Valstijose (beje, 2017-iems baigiantis Parmos ligoninės nuteistųjų skyriuje mirė 87 metų Toto Rina – pastaruosius 24 metus praleidęs už grotų; už šimtus nužudymų teismas buvusiam „Coza Nostra“ vadeivai skyrė… 26 kalėjimo iki gyvos galvos terminus). Kaip ir tada Amerikoje, daugumą šios operacijos eigoje sulaikytųjų yra „armėnų tautybės“. Įkliuvo ir du Gruzijos piliečiai. Ši „armėnų kilmės nusikalstamoje grupuotė“ įtariama, kaip sakyta, ir korupcija sporto lažybose. Antai tenisininkus papirkinėjęs Alikantės pakrantėje gyvenantis armėnų kilmės Rusijos pilietis įtraukė į savo tinklus Andalūzijoje apsistojusių išeivių iš Rusijos sūnų. Šį irgi sulaikė įtariamuoju – tačiau dėl to negi sakysi, kad tai buvo „rusų mafijos“ atstovas?
Prieš gerą ketvirtį amžiaus Los Andželo apygardoje susitelkę nusikaltėliai ne tik kad neslėpė savo etninės kilmės, tačiau ir visiems ją rodė – ir rodo – jau pačių grupės pavadinimu: „Armenian Power“ – „Armėnų jėga“. Europoje veikiančių gaujų nariai tuo nesipuikuoja, o kai išvien veikia įvairių tautybių nusikaltėliai, etninis vardas joms duodamas priklausomai nuo to, kam paklūsta. Ispanų leidinys „El Pais“, išklausęs ekspertų, padarė išvadą: Ispanijoje „rusų mafiją“ keičia kitos etninės grupuotės. Pastarosios operacijos metu pavyko sugniuždyti „didžiausią ir pavojingiausią iš Europoje veikiančių nusikaltėlių grupių“.
Armėnijos mafijos ženklai
Leidinys „Columna Cero“ paskelbė (Mazazo a la mafia armenia: entre los 129 detenidos hay 7 ‘Ladrones de Ley’), kad operacijos eigoje suimta ir septyni buvusios Sovietų Sąjungos respublikose aukščiausiai nusikaltėlių kastai priklausantys asmenys – „tikrieji vagys“ (вор в законе). Anot šio leidinio, pirmasis šios operacijos etapas įvykdytas praėjusių metų rudenį – prieš „gruzinų mafiją“. Daugybė policijos operacijų išblaškė „gruzinų organizacijas“ Europoje ir jų vietoje, pirmiausia Ispanijoje, įsitaisė armėnų kilmės „tikrieji vagys“. Prieš juos ir buvo nukreipta pastaroji ataka. Vienas iš suimtųjų — Erikas D., gimęs Armėnijos mieste Stepanavane. Kitame ispanų leidinyje kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovaujantis komisaras paaiškino, kad anksčiau armėnai veikė kartu, o gal net ir priklausė gruzinų mafijai. 2012 metais nutarė veikti savarankiškai ir užimti dalį teritorijos, kurią anksčiau kontroliavo gruzinai. Organizacijoje buvo trijų pakopų hierarchija. Korupcija: prie armėnų prisidėjo kai kas iš valdininkų ir netgi teisėjų.
Po pasaulį plinta negera šlovė
Šių metų pavasarį graikų, prancūzų ir gruzinų policijos pajėgos surengė bendrą operaciją „Caucase Normandie“, kurios metu į policininkų rankas pakliuvo ir rudenį išslydę „gruzinų mafijos“ nariai, tarp ir svarbiausias šulas – Laša Šušanašvilis. Žiniasklaidoje jį vadina „europietiškuoju Eskobaru“, o JAV administracija paskelbė „vienu pavojingiausių nusikaltėlių pasaulyje“. Kadaise jis palaikė „nusikalstamo pasaulio patriarchu“ vadinamą Aslaną Usojaną (nušautas 2013 metais) ir galia prilygo „Senąjį Chasaną“ pakeitusiam Zacharijui Kalašovui („Šakro Molodoj“) kalėjo Ispanijoje, neseniai Rusijoje vėl patupdytas už grotų beveik 10 metų). Sulaikyti ir keturi armėnai. Pasibaigus operacijai „Caucase Normandie“, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovė pasigyrė, kad šalies policija prie bendrų veiksmų prisidėjo „liūto dalimi“.
O šit apie armėnų policijos pridėjimą prie pastarosios operacijos nieko neišgirdome (Nacionalinės policijos pranešime nurodoma, kad prisidėjo Interpolas ir Europolas, taip pat Gruzijos kriminalinė policija). 2010-aisiais, kai šešiuose Europos valstybėse policija vykdė operaciją prieš „rusų-gruzinų mafiją“, Ispanijoje suėmė šešis įtariamuosius, iš jų keturis – pavardėmis su priesaga „-ian“, o tarp šių – ir buvusį Armėnijos policijos komisarą… Dar neseniai, iki pasikeičiant valdžiai, Armėnijos policijai vadovavo visaip pagarsėjęs Vladimiras Gasparianas. Visa Europa žinojo, kad „Vova“ daugelį metų „bendradarbiauja“ su „tikraisiais vagiais“ (jūs padėsite mums mūsų reikaluose, o mes užmerksime akis, kai jūs…) – kas su tokio pareigūno vadovaujama žinyba ryžis bendriems žygiams?
Visokiausių dalykėlių pasitaikė iki pasikeičiant Jerevane valdžiai.
Prieš penkerius metus, kai Jungtinėse Valstijose teisė „Mirzojano-Terdžaniano organizaciją“, kaltinamojoje išvadoje buvo kalbama apie „užsienio valstybės vyriausybės atstovus“, kurie padėjo nusikaltėliams klaidinti JAV imigracijos žinybą. Jie patvarkydavo taip, kad „toji vyriausybė“ atsisakydavo priimti iš JAV išsiunčiamus asmenis. Tie „užsienio valstybės vyriausybės atstovai“ – tai Armėnijos konsulato Los Andžele darbuotojai. Armėnų opozicinis laikraštis „Aikakan Žamanak“ (jo vyriausiuoju redaktoriumi tuo metu buvo Nikolas Pašinianas – dabartinis Armėnijos ministras pirmininkas) tada rašė, jog Jerevanas atsisako išduoti kai kuriuos asmenis, galimai susijusius su JAV demaskuota „organizacija“.
Pasirodė, kad „organizaciją“ valdęs „tikrasis vagis“ Armenas Kazarianas („Pzo“) buvo „Senojo Chasano“ įgaliotojas „prievaizdas“ Amerikoje ir dalį iš JAV mokesčių mokėtojų pavogtų pinigų siuntė į „vagių kasą“. Kitą dalį „plovė“ Jerevane, kur buvo perkamas nekilnojamasis turtas ir investuojama į statybas. Žiniasklaida nerimo: „Pzo“ padeda Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano broliui Aleksandrui tvarkyti visokius tamsius reikalus saulėtoje Kalifornijoje. Žinantys tikina Armėnijos prezidentą viename restoranėlyje iš savo artimiausios aplinkos reikalavus: padarykite gi ką nors! Suraskite to nelaimingo prokuroro turkiškas šaknis ar verslą Baku!
Ispanijos policija suėmė organizuotos nusikaltėlių gaujos narį
Kai netrukus Jungtines Valstijas prasidėjo naujas didelis teismo procesas – prieš „Armenian Power“, vienas Jerevano politologas parašė (1in): „Armėnijai iškilo itin didelė grėsmė pagarsėti valstybe, importuojančia nusikaltėlius.“
Visose tautose yra nusikaltėlių, tačiau armėnai Jungtinėse Valstijose palaipsniui įgyja „nusikalstamo etnoso šlovę“. Dabar tokia šlovė plinta tarp skaitančiųjų kriminalinę kroniką, tačiau tokiems dalykams tęsiantis ji gali pasiekti ir daug aukštesnius bei svarbesnius sluoksnius. Iki šiol armėnai amerikiečių akyse buvo kūrybingų asmenybių bendrija, pasiekusi daug laimėjimų versle, diplomatijoje ir politikoje, mene, moksle, todėl ir įtakingiausios pasaulyje JAV valstybės politika buvo palanki armėnams. Tačiau dabar ji gali pradėti keistis, o tai visiškai neatitinka Armėnijos valstybės interesų. Armėnijoje dėl to turi sunerimti ir valdžia, ir visuomeninės grupės bei politinės jėgos, kurioms yra svarbi valstybės ateitis. Priešingu atveju, perspėja baigdamas savo įžvalgas analitikas, „tai gali labai apsunkinti armėnų potencialo tarptautinėje politikoje panaudojimą“.
Prieš ketverius metus Armėnijos pasiuntinys Belgijoje „atkreipė Belgijos specialiųjų tarnybų dėmesį“. Suprantama, tuo pačiu atkreipė ir daugelio Europoje dėmesį, nors, kaip paaiškėjo, nieko baisaus nepadarė: Senajame Žemyne diplomatams, įsigijusiems didesnės kaip 300 eurų vertės pirkinį, čia pat grąžinama 21% sumokėtų pinigų. Belgai pasiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai ir Nacionalinei saugumo tarnybai paklausimą su prašymu pasiaiškinti, kaip pasiuntinys iš atlyginimo įstengia kasmet nupirkti ir be kliūčių įvežti į Armėniją keletą dešimčių laikrodžių „Rolex“ ir brangakmenių, kainuojančių 30-50 tūkstančių eurų. 2014 metais šis diplomatas, Avetas Adoncas, buvo paskirtas pasiuntiniu Ispanijoje ir vykdo šias pareigas iki šiol.
Praėjusių metų pabaigoje JAV finansų ministerija paskelbė sankcijas 10 asmenų, priklausančių JAV, Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Ukrainoje veikiančiai organizacijai „Vor v zakone“. Šis kriminalinis sindikatas vykdo neteisėtą veiklą visame pasaulyje ir sankcijomis siekiama sužlugdyti tarptautinių nusikalstamų organizacijų, keliančių grėsmę JAV ir jų sąjungininkams, finansinę infrastruktūrą. Trys asmenys šiame sąraše neturi titulo „vor v zakone“ – juos įtraukė dėl „tikriesiems vagiams“ teikiamos finansinės paramos. Tarp pastarųjų – Rubenas Tatulianas, pravarde „Robsonas“, pristatomas kaip „tikrųjų vagių“ (Usojano, Kalašovo) paskirtas Sočio miesto „prievaizdas“ ir nusikaltėlių pasaulio juridinis konsultantas. Amerikiečiai neparašė, kad šis „mieste gerbiamas verslininkas“ ir „armėnų bendruomenės globėjas“ tuo metu buvo dar ir… Armėnijos užsienio reikalų ministro patarėjas. Tais laikais „Armėnijos garbės konsulo“ titulas, randame parašyta, kainavo 50 tūkstančių dolerių…
Ispanijos policijos emblema
Praėjusį pavasarį, dar iki žlungant Seržo Sargsiano režimui, Armėnijos pasiuntinys Vokietijoje susitiko su Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministru ir susitarė bendradarbiauti kovoje su nusikalstamomis grupuotėmis. „Sputnik-Armenija“ parašė: „Armėnų susišaudymai atsibodo vokiečiams: reikalauja iš Armėnijos pasiuntinio pagalbos“. Armėnijos pasiuntinys apgailestavo: jam pačiam labai nesmagu girdėti apie vis naujus tėvynainių nusikaltimus. O šit Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje raukosi. Girdi, daroma didelė žala dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Kai tuo tarpu visame pasaulyje žinoma, kad „armėnų mafija“ tikriausia to žodžio prasme žaloja ne tik svetimtaučius, bet ir savo tautiečius. Po pasaulį pasklidusios armėnų gaujos daugiausia nusikaltimų padaro kaip tik prieš tautiečius!
Armėnijos pasiuntinybė malonėjo pareikšti pasitikėjimą Ispanijos policija – tačiau ar ne teisingiau būtų buvę visokeriopai pritarti šiam Ispanijos bei kitų valstybių žygiui prieš Europoje veikiančias etnines gaujas ir patikinti, kad šiame žygyje jau galima pasitikėti ir Armėnijos puse? Dėl Amerikos, tai amerikiečiai susidoros ir patys. Tačiau, regisi, dar negreitai.
Sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje „Armenian Power“ daugeliui tebuvo viena iš gaujų, siautėjančių Holivudo rytinėje dalies gatvėse. Tačiau rasime parašyta, kad tai buvo „jaunimo kovinė organizacija“, sukurta „Mažojoje Armėnijoje“ (taip vadinamas ta miesto dalis, kur gyvena daug armėnų –„Little Armenia“) armėnų imigrantams nuo meksikiečių banditų ginti. Kriminalinę kroniką sekantiems amerikiečiams „Armenian Power“ įsiminė tuo, kad į savo konkurentus šaudė iš važiuojančių automobilių. Vėliau ji susitelkė Los Andželo priemiestyje Glendeile (Glendale), kur 40 procentų gyventųjų sudaro armėnai. Federalinis tyrimų biuras ją apibūdina kaip „tarptautinį nusikalstamą sindikatą“.
Ispanijos policija atlieka kratą pas įtariamuosius Armėnijos mafijos atstovus
2011 metų pradžioje apie šimto šio sindikato narių suėmimu baigėsi ne vienerius metus trukęs tyrimas, atskleidęs „Armėnijos jėgos“ vykdytus itin didelio masto finansinius nusikaltimus (10 milijonų dolerių žala) – kaltinamąją išvadą Los Andželo federaliniam teismui pateikę prokurorai procesą pavadino didžiausia tokio pobūdžio byla JAV istorijoje. Be asmens duomenų vogimo ir finansinių machinacijų, „Armėnijos jėgos“ narius kaltino ir „klasikiniais“ nusikaltimais: turto prievartavimu, žmonių grobimu, prekyba narkotikais… Nusikalstamo sindikato vadeivai Mgerui Darbinianui prokurorai pateikė kaltinimus dėl 57 nusikalstamų veikų, už kurias jam grėsė… 973 metai kalėjimo (teismas jam skyrė 32 metus nelaisvės).
Be kita ko, armėnus apkaltino ir nelegalių azartinių lošimų organizavimu – lošėjai sėdėjo prie pokerio stalų su „Power Poker“ ženklu ir Armėnijos herbu (Armenian crest). Prokurorai nustatė, kad sindikato vadeivos palaikė ryšius su vietinėmis Meksikos organizuotomis grupuotėmis ir „tikraisiais vagiais“ Armėnijoje bei Rusijoje (beje, vieną verslininką nusikaltėliai nustojo terorizavę po to, kai jiems iš Armėnijos paskambino kažin koks asmuo). Paaiškėjo ir tai, jog kai kurie įtariamieji žinojo apie būsimą policijos ir FTB ataką – apie tai jiems pranešė Los Andželo federalinio teismo tarnautoja, armėnė, perskaičiusi ne jai skirtus dokumentus.
2014-ųjų pavasarį pasibaigus procesui, Rusijos valstybinė radijo kompanijos „Vesti FM“ korespondentė Amerikoje pranešė: „Amerikiečiai sužinojo, kas tai yra armėnų mafija“. Anot jos, „nusikalstama grupuotė, kurią sudarė jauni emigrantai iš Armėnijos, laikė baimėje Los Andželo rytinę dalį pastaruosius 30 metų“. Praėjusiais metais vokiečių „Bild“ parašė, kad 2011 metais patirtas smūgis nesugniuždė „Armėnijos jėgos“ ir ji toliau „sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje“.
Dabar galima pridurti ir „mirtį“. Jungtinių Valstijų tragedija laikoma tai, kad amerikiečiai suvartoja 4/5 pasaulyje gaminamų skausmą malšinančių vaistų, nors tesudaro 5 procentus planetos gyventojų; šiame amžiuje JAV nuo opiatų turinčių vaistų perdozavimo mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių; 2017 metais, statistikos duomenimis, nuo to kiekvieną dieną mirdavo vidutiniškai po 142 žmones. Praėjusių metų vasarą federalinės kovos su šia epidemija kampanijos įkarštyje suėmė 12 Kalifornijos gyventojų, įtariamų varius itin didelio užmojo neteisėtą prekybą opiatiniais medikamentais. Aštuoni iš jų – armėnai (vienas buvo teisiamas garsiojoje 2010-ųjų metų sukčiavimo byloje). Palyginti su „epidemijos skatinimu“ tiesiog vaikų šėliojimu atrodo pastaraisiais metais vis didesnį mastą Kalifornijoje įgyjantis riešutų ir panašių krovinių grobimas, kuriuo įtariami irgi „Armėnijos jėgos“ nariai.
Juodi debesys viršum Vokietijos. Ar trenks žaibas?
2011 vasarą prancūzų leidinys „France Soir“ išspausdino rašinį „Buvusios SSRS mafija užkariauja Prancūziją“, kuriame daugiausia kalbama apie išeivių iš Gruzijos nusikaltimus. „Tikrieji vagys“ gruzinai persikėlė į Prancūziją po to, kai Gruzijoje kalėjimu imta bausti vien už priklausymą šiai kastai (2005). Neseniai sužinojome, kad pavasarį suimtą gruziną „tikrąjį vagį“ Šušanašvilį Prancūzijoje jau nuteisė 10 metų kalėti. Jo vadovaujama grupuotė visoje Europos teritorijoje vertėsi plėšimu, turto prievartavimu, narkotikų prekyba, sąvadavimu, užsakomosiomis žmogžudystėmis. Ilgiau ar trumpiau už grotų praleis dar trys dešimtys šios nusikalstamos grupuotės narių – išeivių iš Gruzijos.
Armėnai liko gruzinų šešėlyje. 2012 metų pabaigoje Prancūzijoje, Nicoje, prasidėjusį teismo procesą žiniasklaida pranašavo tapsiant didžiausiu Žydrojoje pakrantėje prieš „mafiją iš buvusio sovietinio bloko“, o gal ir visoje Prancūzijoje. Armėnų leidinys News.am parašė, kad prieš teismą stojo „armėnų mafijos klanas“, tuo tarpu vietinė žiniasklaida juos pavadino „tikraisiais vagiais“ – girdi, „vor v zakone“ Rusijoje vartojamas kaip „mafijos nario“ sinonimas. Ši byla nepateisino žiniasklaidos lūkesčių. Teisiamuosius kaltino pinigų padirbinėjimu ir platinimu, sąvadavimu. Prokurorai prašė klano vadovą, išeivį iš Armėnijos, buvusį pasaulio laisvųjų imtynių čempioną, patupdyti už grotų 7 metams, tačiau teismas skyrė 18 mėnesių. Prokurorai „itin aštriai pasisakė“ dėl buvusio šventiko, kurio vadovaujamoje armėnų bažnyčioje Nicoje nusikaltėliai buvo susisukę gūžtą. Teismas jį išteisino. Žurnalistai kaltino prokurorus gerai nepagrindus tyrimo ir sužlugdžius bylą. Praėjusių metų vasarą „Le Figaro“ pranešė apie 14 asmenų Paryžiuje ir kituose miestuose sulaikymą – visi armėnai. Jie vertėsi sąvadavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis.
„Thüringer Allgemeine“ šių metų kovo 22 d. pateikė pranešimą, kurio antraštė (Grossrazzia von Polizei in Erfurt wegen armenischer Mafija) skaitytojams sakė buvus didelį policijos antpuolį. Iš tikrųjų nieko ypatinga neatsitiko: policija atliko kratas pastatuose, kurie galimai priklauso „armėnų mafijai“. Radijo stotis „MDR Thüringen“ ta proga priminė, jog praėjusių metų rudenį Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministerija įsteigė kriminalinės policijos tarnyboje keturis naujus padalinius, tarp jų – šiam reidui Erfurte vadovavusią „Rusijos-Eurazijos nusikalstamumo tyrimo darbo grupę“. Tai sužinoję paprasti piliečiai turėjo pamanyti: ne šiaip sau. O labiau į tuo reikalus įnikusieji neabejoja, kad dar bus audra.
Ispanijos policijos patrulis
Prieš dvejus metus Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba atskleidė, kad armėnų mafija jau senokai bendrininkauja su vietiniais, kontroliuojančiais prekybą kvaišalais ir prostituciją. Policija šį reikalą tyrė ištisus šešerius metus, tačiau vis dar netaria paskutinio žodžio. MDR žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad „Rusijos-Eurazijos nusikalstami klanai“ išplitę po visą Vokietiją, o jiems vadovaujama iš Erfurto. Vadeiva esąs armėnų kilmės „B.Chovanas“. Iš policijos įrašytų pokalbių paaiškėjo jų ketinimai Monake pirkti viešbutį, priklausantį vienam garsių „Formulės-1“ lenktynininkų, ir „investuoti“ milijonus Kelne. Tačiau „Chovanas“ yra ne pats sau šeimininkas, o dalis didesnės organizacijos, veikiančios Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Čekijoje…
Pranešama policiją įrašius dešimtis tūkstančių pokalbių ir pradėjus daugybę bylų. Praėjusiais metais net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ pranešė, kad „Vokietijoje armėnų boksininkus įtaria ryšiais su mafija“: jie irgi dalyvavo visomis prasmėmis daug triukšmo sukėlusiame dviejų armėnų gaujų susišaudyme Erfurte…
Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.
Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Chosepo Marijos Chovės Liado (Josep Maria Jove Llado) bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.
Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.
Katalonijos premjeras K. Pučdemonas antradienio vakarą sakys kalbą regiono parlamente Barselonoje. Oficialiai jis kalbės apie dabartinę politinę situaciją. Ar jis iš tikrųjų skelbs nepriklausomybę, šiuo metu neaišku.
Referendumą daugiau kaip 90 proc. jo dalyvių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas tesiekė 43 proc. Stebėtojai Ispanijoje mano, kad Madridas imsis griežtų veiksmų prieš regioną, jei šis paskelbs nepriklausomybę.
Ispanijos policija pasirengusi suimti Katalonijos vyriausybės vadovą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont), jeigu jis savo kalboje regiono parlamente paskelbs Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos. Tai antradienį pranešė „Bloomberg“.
„Ispanijos policija pasirengusi tučtuojau suimti Katalonijos vadovą K. Pučdemoną, jeigu jis regiono parlamente paskelbs nepriklausomybę“, – rašo naujienų agentūra, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su Ispanijos vyriausybės planais. „Nors galutinis sprendimas, veikti šitaip ar ne, dar nepriimtas, Ispanijos nacionalinė policija dislokavo Katalonijoje elitinius dalinius, kurių pareigūnai pasirengę įsijungti į operaciją, jeigu Katalonijos policija mėgins apginti K. Pučdemoną“, – cituoja agentūra vieną iš šaltinių.
Antradienį 18 valandą vietos laiku (19 valandą Lietuvos laiku) Katalonijos parlamente turėtų kalbėti Katalonijos vyriausybės vadovas K. Pučdemonas. Neatmetama, kad jis gali pradėti Katalonijos pasitraukimo iš Ispanijos sudėties procesą. Prie parlamento pastato jau sutelktos Madridui ištikimos policijos pajėgos.
Spalio 1 d. regione įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.
Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.
Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“
Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.
Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.
Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Ispanijos policijos turimais duomenimis, per teroro atakas toje šalyje Lietuvos piliečiai nenukentėjo, penktadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Konsulatas Valensijoje gavo oficialų atsakymą iš Katalonijos policijos, kad pagal šiuo metu turimą informaciją tarp teroro atakų aukų nukentėjusių Lietuvos piliečių nėra“, – naujienų agentūrai ELTA sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.
Kaip žinoma, ketvirtadienį Barselonoje užpuolikas mikroautobusu taranavo praeivius ir pražudė mažiausiai 13 žmonių, o dar apie 100 sužeidė. Kitas incidentas įvyko penktadienio naktį Kambrilso kurorte, kur buvo nukauti 5 teroristai, o nukentėjo šeši civiliai ir policininkas.
Lietuvos ambasada Ispanijoje ir konsulatas Valensijoje stebi padėtį šalyje ir palaiko ryšį su atsakingomis Ispanijos institucijomis.
Ispanijoje esantiems Lietuvos piliečiams patariama išlikti budriems, atidžiai sekti ir vadovautis Ispanijos institucijų skelbiamomis rekomendacijomis, su savimi visuomet turėti galiojančius asmens dokumentus. Taip pat patariama reguliariai pranešti savo buvimo vietą artimiesiems.
Buvusiam Lioreta de Maro merui, o dabar Katalonijos parlamento deputatui pateikti kaltinimai, praneša ABC straipsnyje, parengtame agentūros EFE. Kovo 13 dieną Havjeras Crespas privalo duoti parodymus teisme.
H.Crespas kaltinamas papirkinėjimu ir pareigybiniu nusikaltimu. „Anksčiau Andrejus Petrovas, kaip manoma, gaujos, plovusios Rusijos mafijos pinigus Lioreta de Mare, lyderis, tardomas Nacionalinio teismo teisėjo Elojaus Velasko, patvirtino, kad apmokėdavo dovanas H.Crespui, taip pat ir už laikrodį, įvertintą 3 tūkst. eurų, vyno butelius ir „kalėdinius krepšius“, ir dar dvi keliones į Rusiją“, – sakoma straipsnyje.
