Atsiprašau. EPA – ELTA foto
Pedagogus savo pasisakymais papiktinęs konservatorius, finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys atsiprašė švietimo bendruomenės.
„Nuoširdžiai atsiprašau visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti. Diskusijai įkaitus – pasikarščiavau. Suprantu, kad turėjau atsakingiau reikšti mintis. Akivaizdu, kad pedagogų bendruomenė šiomis dienomis ypatingai jautri, o man empatijos kaip tik ir pritrūko. Apgailestauju dėl to“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Skaistys.
Vis tik kiek anksčiau penktadienį Vilniaus taryboje dirbantis konservatorius Eltai teigė neskubantis keisti savo pozicijos. Jis tikino, kad „komuniagomis“ ir „broileriais“ mokytojų nevadino. Anot konservatoriaus, įžeidžius epitetus jis paskyrė ne pedagogų bendruomenei, bet konkretiems asmenims.
„Aš visus raginu su teksto suvokimu padirbėti. Nes kai kurie prisiima epitetus, kurie jiems nebuvo taikomi. Tai viena klausimo dalis. O kita klausimo dalis – epitetai buvo taikomi konkrečiai vienai mokytojai ir konkrečiai streiko organizatoriams. Kitiems mokytojams ir visai bendruomenei tai nebuvo taikoma“, – Eltai situaciją aiškino konservatorių atsiprašyti jau paragintas politikas.
„Tai čia apie streiko organizatorius parašiau, ne mokytojai jie“, – pridūrė Vilniaus miesto tarybai priklausantis A. Skaistys.
Konservatorių Širvintų skyriaus pirmininkas Virginijus Sarpauskas ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė sarkastišką įrašą apie tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas yra „Vilijus Blinkevičius“, nes „Vilija jo sesuo“. Į diskusiją įsitraukęs A. Skaistys teigė, kad A. Navickas stos „į blinkės partiją“ ir pridūrė: „Komuniagos, o ne mokytojai.“
Tuo metu, reaguodamas į bendrapartietės, parlamentaro Lauryno Kasčiūno padėjėjos Jolantos Bizaitės komentarą, politikas ragino pedagogę neverkšlenti, o mokytojus vadino „broileriniais“.
Šie pareiškimai gerokai papiktino švietimo bendruomenę. A. Navickas mano, kad A. Skaistės sutuoktinis tokiais pasisakymais parodė tikrąjį konservatorių veidą. Be to, profsąjungos vadovo teigimu, jo priskyrimas socialdemokratų partijai yra A. Skaisčio bandymas „gelbėti skęstantį konservatorių laivą“.
Partijos vadovybė ragina A. Skaistį atsiprašyti.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Ekremas Imamoglu. EPA – ELTA foto
Stambulas, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Stambulo teismas trečiadienį skyrė politinį draudimą ir dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę miesto merui Ekremui Imamoglu už tai, kad 2019 m. kalboje įžeidė Turkijos rinkimų pareigūnus.
Teismo sprendimas nėra galutinis, laukiama, kol jį patvirtins Aukščiausiasis Apeliacinis Teismas, dpa sakė E. Imamoglu advokatas Kemalis Polatas. Jei sprendimas bus patvirtintas, E. Imamoglu turės pasitraukti iš mero pareigų, o tai reiškia, kad jį pakeis asmuo iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiosios partijos, dominuojančios miesto taryboje.
„Šis sprendimas įrodo, kad Turkijoje nebėra teisingumo“, – sakė E. Imamoglu šimtams šalininkų prie savivaldybės pastato viename Stambulo rajone. „Nei nusimenu, nei pasiduodu (…) Mes priversime tuos, kurie mėgina mus nuteisti, gailėtis prie balsadėžių“, – pridūrė E. Imamoglu. Jis turėjo galvoje visuotinius ir prezidento rinkimus, planuojamus 2023 m. viduryje. „Vyriausybe, atsistatydink!”, – skandavo susirinkę žmonės.
Opozicinių partijų lyderiai ir užsienio stebėtojai teismo procesą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
Pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas E. Imamoglu laikomas potencialiu R. T. Erdogano varžovu, galinčiu mesti iššūkį jo 20 metų valdymui per birželį planuojamus rinkimus. Naujausios apklausos rodo, kad populiarus E. Imamoglu nugalės R. T. Erdoganą. 2019 m. jis laimėjo vietos rinkimus ir nutraukė 25 metus trukusį R. T. Erdogano ir jo konservatyvių islamo pirmtakų dominavimą didžiausiame Turkijos didmiestyje ir finansų sostinėje.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
E. Imamoglu buvo apkaltintas „kvailiais“ išvadinęs Aukščiausiosios rinkimų tarybos (YSK) narius 2019 m. lapkritį pasakytoje kalboje. Vidaus reikalų ministras Süleymanas Soylu viešai apkaltino E. Imamoglu „apšmeižus“ rinkimų komisiją. E. Imamoglu kaltinimus neigia.
Atvirai R. T. Erdoganą kritikuojantis E. Imamoglu įveikė varžovą iš R. T. Erdogano valdančiosios partijos, o YSK anuliavus rezultatą, 2019 m. birželį laimėjo dar didesniu skirtumu.
„Jis (Erdoganas) bus kandidatas į prezidentus paskutinį kartą, nes pralaimės“, – sakė E. Imamoglu, jo pastabas transliavo televizija, likus kelioms valandoms iki trečiadienio teismo sprendimo.
Neaišku, ar nuosprendis E. Imamoglu bus paliktas galioti ir kada tai bus nuspręsta.
R. T. Erdogano vyriausybė prieš svarbius rinkimus yra pakeitusi kurdų merus šalies pietryčiuose. Stebėtojų manymu, prezidentas gali vėl griebtis panašios taktikos.
Pačiam R. T. Erdoganui 1999 m., kai buvo Stambulo meru, irgi buvo uždrausta dalyvauti politikoje ir jis buvo pasodintas į kalėjimą. Po kelerių metų jis grįžo kaip ministras pirmininkas, didžiule persvara laimėjęs rinkimus. Gali būti, kad trečiadienio sprendimas padidins E. Imamoglu, kaip „aukos“, populiarumą ir jis po dviejų dešimtmečių tai pakartos, teigė transliuotojas „Halk TV“.
Budapeštas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Vengrija ketvirtadienį pasmerkė ir pavadino „įžeidimu“ Europos Parlamento sprendimą nebelaikyti šalies „visaverte demokratija“.
„Manau, kad tai yra įžeidimas vengrams, jei kas nors abejoja Vengrijos demokratijos gebėjimais“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Tūkstančiai musulmonų Pietų Azijoje protestavo prieš pranašo Mahometo įžeidimą. EPA – ELTA foto
Naujasis Delis, birželio 10 d. (dpa-ELTA). Tūkstančiai musulmonų penktadienį Indijoje, Bangladeše ir Pakistane išėjo į gatves, protestuodami prieš Indijos valdančiosios partijos atstovų paniekinamus pasisakymus apie pranašą Mahometą. Demonstracijos, dažnai netoli mečečių, vyko trijose sostinėse bei kituose miestuose.
Protestus sukėlė Indijos valdančiosios partijos atstovės per televiziją išsakyti įžeidžiantys žodžiai apie Mahometą. Kiek vėliau pranašą tviteryje įžeidė kitas partijos atstovas. Taip jie sukėlė didelį įtūžį virtinėje musulmoniškų šalių. Kai kurios šalys išsikvietė Indijos diplomatus ir pareikalavo viešo atsiprašymo.
Indijos diplomatai ir Užsienio reikalų ministerija atsiribojo nuo partijos atstovų pasisakymų.
Indija yra daugiausiai gyventojų – daugiau kaip 1,3 mlrd. – turinti pasaulio demokratija. Dauguma jų yra induistai. Tačiau šalyje gyvena ir per 200 mln. musulmonų.
Kritikai kaltina premjero Narendros Modžio partiją vis labiau žeminant musulmonus.
Moteriškės kavinėje. Slaptai.lt nuotr.
Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
„Tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių. Reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, tai, žinoma, į tai turi būti atsižvelgiama“,– mano premjerė.
Jis akcentavo, kad projektas nėra susijęs su asmeniniu patogumu, o jame siūloma įteisinti lankstesnę vadovų apsaugos tvarką.
„Kokia galiausiai formuluotė galėtų atsirasti įstatyme, kad apsaugos protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, tai yra diskusijų komitetuose klausimas. Nėra čia bravūros ar kažkokio populizmo. Yra tiesiog praktiniai dalykai, kada, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams. Aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad galbūt norėčiau vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį, tai to suplanuoti negaliu. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir kitiems žmonėms“,– sakė ji.
Premjerė I. Šimonytė pridūrė, kad apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo vardan ji išsikėlė iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, ko nedarė kai kurie anksčiau tokias pareigas ėję pareigūnai.
Jos nuomone, dabar taikomas apsaugos režimas yra stipriai perteklinis ir turėtų orientuotis į didesnį lankstumą.
Opozicija: apsauga saugo ir nuo noro pasukti į kairę, dovanėlių ir žolės rūkymo
Seimo opozicija kritikavo įstatymo pataisas, teigdama, kad apsauga gali padėti užkardyti ir galimas neteisėtas vadovų veikas, pavyzdžiui, priimti dovanėles. Moteriškos figūros. Slaptai.lt foto
„Žmogiškai jus suprantu, nes Seimo pirmininkė ir jūs, ministre pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“,– svarstė Seimo narys Artūras Skardžius.
Jis taip pat klausė, ar ir kiti valstybės pareigūnai, premjerės nuomone, turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Jiems tikrai grėsmė juk negresia“,– mano politikas.
I. Šimonytė į tai atsakė, kad dėl valstybės vadovo ir buvusių valstybės vadovų jokių pakeitimų nėra siūloma.
Seimo narys Dainius Gaižauskas irgi mano, kad apsauga ne tik dėl saugumo skiriama. „Apsauga skiriama tam, kad mus visus, tai yra valstybę, piliečius taip pat apsaugotų nuo galimai jūsų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad prieitų prie jūsų su dežute, kad nesugalvotume žolės parūkyti“,– svarstė politikas.
Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kad vadovybes apsauga man yra skirta tam, kad mane sektų, tai tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau“,– atsakė premjerė.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, gal reikėtų peržiūrėti pačios apsaugos režimą, kad „paskui jus nesekiotų papildomi automobiliai“. Ji taip pat pastebėjo, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių moterų pareigūnių, kurios galėtų saugoti valstybės vadoves, kad tai nesukeltų nepatogių situacijų.
Seimo narei Astai Kubilienei susidarė įspūdis, kad premjerės ir Seimo pirmininkės privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams.
Ji svarstė, kad galbūt ieškoma galimybių „su kažkuo slapčiomis susitikti, o gal ir priimti dovanų kokią nors dėžutę“.
„Jūs puikai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti tam tikrą nedorą, tą nedorą darbą sugeba padaryti labai labai įvairiomis aplinkybėmis“,– atsakė I. Šimonytė.
D. Gaižausko pastebėjimai apie mergaites gali atsidurti etikos sargų akiratyje
Seime vykusioje diskusijoje daugiausia aistrų sukėlė Seimo nario Dainiaus Gaižausko pastebėjimai apie „mergaitiškus moterų pokalbius“.
„Kalbame apie rimtą įstatymo projektą, bet turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jūs Seimo pirmininke ir premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad jums nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti, kaip ten sako, tarp mūsų mergaičių.
Neįsižeiskite, apsauga reikalinga tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, išties reikalinga dėl skaidrumo tam, kad negalėtų jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos, lobistai paslapčia prieiti ir kažką pasiūlyti. Tai veikia ir prevenciškai. Nereikia rimtų dalykų sumenkinti, apsauga turi būti. Jeigu jums netinka tos pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan laisvės“,– pasiūlė D. Gaižauskas.
Dėl tokio kolegos pasisakymo apgailestavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Keista girdėti XXI amžiaus ES valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus“,– sakė parlamento vadovė.
Seimo narės MonikOS Navickienės nuomone, tokia kalba yra žeminamos moterys, ir tai yra gėdinga šitame parlamente.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tokios kalbos nusipelno etikos sargų dėmesio.
„Manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat tikiuosi, kad sureaguos Valstybes apsaugos tarnyba, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jai labai keistą funkciją – saugomų valstybės vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“,– teigė J. Razma.
Rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliojant režimus ragino Seimo narys Audrius Petrošius.
„Keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra“,– įsitikinęs politikas.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. VAD. Facebook foto
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos teismas penktadienį pripažino 62 metų vyrą kaltu už tai, kad įžeidė prezidentą Emmanuelį Macroną, vaizduodamas jį Adolfu Hitleriu, kai protestavo prieš vyriausybės COVID-19 politiką.
Teismas paskyrė 10 tūkst. eurų baudą buvusiam reklamos vadovui Micheliui Ange‘ui Flori, skelbimų lentoje Pietų Prancūzijos pakabinusiam E. Macrono, panašaus į Vokietijos diktatorių, atvaizdą.
Prancūzija 2013 m. panaikino draudimą „įžeisti prezidentą“, tačiau valstybės vadovą, kaip ir bet kurį kitą pilietį, nuo „viešo įžeidimo“ saugo įstatymas, vis dėlto tokie atvejai retai pasiekia teismą. Po E Macrono LREM partijos skundo prokuroras Laurent‘as Robert‘as teisme tvirtino, kad M. A. Flori pademonstravo „akivaizdų norą pakenkti“.
Viename plakate, pakabintame liepą, praėjus vos kelioms dienoms, kai vyriausybė paskelbė planus įvesti COVID sveikatos pasą, E. Macronas buvo pavaizduotas vilkįs nacių uniformą, su A. Hitlerio ūsais, užrašas skelbė: „Pakluskite. Pasiskiepykite“. Po mėnesio, kai dėl plakato buvo pradėtas tyrimas, M. A. Flori pakabino dar vieną, šį kartą vaizduojantį E. Macroną su Prancūzijos karo laikų lyderiu Philippe’u Petainu, užsidėjusį tokią pačią kepurę.
M. A. Flori teisme teigė turįs „teisę pasitelkti humorą“ ir sakė, kad skųs penktadienio nuosprendį. „Prezidentas, kuris visuomet skuba ginti saviraiškos laisvę, mano, kad tai neliečia jo paties prakilnios asmenybės“, – sakė M. A. Flori advokatas Beranger Tourne‘as. Jis pripažino, kad nors jo klientas galėjo būti „nepagarbus, vulgarus ir rėksmingas“, dėl to jis „jokiu būdu nėra kaltas“ dėl kaltinimų. Advokatas sakė, kad plakatai turi būti vertinami „polemikos ir politinių diskusijų“ dėl sveikatos paso kontekste.
Prie teismo rūmų palaikyti kaltinamąjį susirinko apie 20 žmonių, nešini plakatais su užrašu „Aš esu Flori“. M. A. Flori, kadaise turėjęs 600 lauko reklamos plotų Pietų Prancūzijos miestuose, pasiliko du iš jų ir naudoja asmeniniams skelbimams, tarp jų ir palaikantiems sveikatos priežiūros darbuotojus ar Prancūzijos nacionalinę futbolo komandą. M. A. Flori yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtą prieš valdžios atstovą bei už vagystę.
Šachmatų lenta. Slaptai.lt nuotr.
Gruzijos šachmatų legenda Nona Gaprindašvili pateikė „Netflix“ 5 mln. dolerių ieškinį dėl šmeižto, jame sakoma, kad didžiulio populiarumo sulaukusiame televizijos seriale „Karalienės gambitas“ ji vaizduojama „seksistiškai ir menkinančiai“.
Kalifornijos teismui ketvirtadienį pateiktame ieškinyje „Netflix“ kaltinama išgalvotame seriale iškraipiusi N. Gaprindašvili laimėjimus. Jame sakoma, kad serialas melagingai leidžia manyti, jog buvusi pasaulio čempionė niekada nežaidė vyrų šachmatų turnyruose, taip pat tvirtinama, kad N. Gaprindašvili, dabar 80 -ies, varžėsi su dešimtimis geriausių žaidėjų vyrų ir įveikė 28 jų. „Netflix“ įžūliai ir sąmoningai melavo apie N. Gaprindašvili laimėjimus“, – sakoma ieškinyje.
„Teiginys, kad N. Gaprindašvili „niekada nežaidė su vyrais“, yra akivaizdžiai melagingas, taip pat labai seksistinis ir menkinantis“, – rašoma ieškinyje. „Dar labiau įžeidžiamas yra „ Netflix“ apibūdinimas, kad N. Gaprindašvili yra rusė, nors buvo žinoma, kad ji gruzinė.
„Netflix“ savo pareiškime teigė, kad „puoselėja tik didžiausią pagarbą poniai Gaprindašvili ir jos nepaprastai karjerai, tačiau mano, kad ši pretenzija neturi pamato, ir energingai ginsis byloje“.
Gruzijos vakariniame Zugdidžio mieste 1941 m. metais gimusi N. Gaprindašvili žaidė šachmatais nuo 13 metų. Ji 20-ies metų laimėjo pasaulio moterų čempionatą ir keturis kartus sėkmingai apgynė savo titulą, kol 1978 m. pralaimėjo karūną kitai gruzinei, 17-metei Maiai Čiburdanidzei. Tais pačiais metais ji tapo pirmąja moterimi, kuriai FIDE suteikė didmeistrės vardą.
„Netflix“ teigia, kad „Karalienės gambitas“ tapo jos „didžiausiu visų laikų miniserialu“, 62 mln. namų ūkių jį pažiūrėjo per pirmas 28 dienas.
2021 m. liepą Kalifornijoje įsikūrusi transliacijos paslaugų teikėja turėjo 209 mln. abonentų.
Barselonoje tęsiasi protestai prieš reperio P. Haselio sulaikymą. EPA-ELTA nuotr.
Barselonoje sekmadienį šeštą vakarą iš eilės vyko protestai prieš reperio Pablo Haselio sulaikymą. Kaip ir ankstesniais vakarais, neišvengta susirėmimų tarp demonstrantų ir policijos.
Šimtai žmonių susirinko „Barcelona-Sants“ geležinkelio stotyje ir skandavo „Laisvę Pablo Haseliui“. Traukdami miesto centro link, jauni žmonės mėtė į policininkus šiukšliadėžes ir kitus daiktus, statė barikadas.
Policijos duomenimis, sulaikyti mažiausiai penki asmenys, išdaužę vienos parduotuvės vitrinos langą.
Šeštadienio vakarą antrajame pagal dydį Ispanijos mieste į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Per protestus kilo dideli susirėmimai. Policijos duomenimis, miesto centre buvo nusiaubta daug parduotuvių.
P. Haselis buvo suimtas antradienį, nes neatvyko atlikti devynių mėnesių kalinimo bausmės, skirtos jam dėl Ispanijos karališkosios šeimos ir valstybės institucijų įžeidimo. Be to, reperiui ketvirtadienį skirta dar pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, nes jis procese prieš du policininkus grasino liudininkui.
Nuo antradienio Ispanijoje kiekvieną vakarą vyko protestai. Jie prasidėjo P. Haselio gimtojoje Katalonijoje, tačiau vėliau išplito į Madridą ir kitus miestus. Iš viso jau suimta per 100 žmonių.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių.
„Nušalinimas atmestinas. (…) Nušalinimas turi būti motyvuotas (…) Teisėjų kolegija remtis nuogirdomis negali (…), todėl prašymas atmestinas“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje primadienį paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kai prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – sakė L. Belevičius.
Advokato teigimu, šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, vadinasi, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti. MG Baltic. ELTA nuotr.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
„MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„MG Baltic” advokatas Linas Belevičius pirmadienį teismo posėdyje paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kuomet prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – pasakojo praėjusio posėdžio įvykius L. Belevičius.
Advokatas teigia, kad šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, reiškia, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
,,MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja, neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
Teisėjų kolegija padarė pertrauką ir išėjo apsvarstyti L. Belevičiaus prašymo.
2019 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruota rekordiškai daug antisemitinių incidentų, rodo organizacijos „Community Security Trust“ (CST) surinkti duomenys.
Apsaugą ir paramą žydams Didžiojoje Britanijoje teikianti organizacija CST pernai užfiksavo 1 805 antisemitinius incidentus. Tai 7 proc. daugiau nei 2018 metais.
Didžioji dalis incidentų – 80 proc. – buvo susiję su nederamu elgesiu, kaip pavyzdžiui, žodinis įžeidinėjimas, arba priekabiavimas socialinėje žiniasklaidoje.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, priėmęs pareiškėjai Eglei Kusaitei palankų sprendimą, savo išvadoje pažymėjo, kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, kuris buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, yra dekriminalizuotas. Už panašią veiką asmeniui dabar grėstų tik administracinė atsakomybė.
Pareiškėja gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo, kai JT Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus.
„Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Todėl, įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, šioje byloje nebereikės keisti jokių teisės aktų. Pareiškėjai Teisingumo ministerija pasiūlys kompensaciją, o jeigu su jos dydžiu ji nesutiks, tuomet galės kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos“.
Baudžiamoji atsakomybė už asmens ar valstybės tarnautojo įžeidimą Lietuvoje buvo panaikinta 2016 m. balandžio 1 d., primenama Teisingumo ministerijos pranešime. E. Kusaitė už prokuroro įžeidimą buvo nuteista 2012 m., t. y. dar iki šios veikos dekriminalizavimo.
JT Žmogaus teisių komitetas įpareigojo Lietuvą užtikrinti skundo autorei veiksmingą teisinės gynybos priemonę, taip pat sumokėti jai tinkamą kompensaciją už patirtus pažeidimus, įskaitant ir patirtas atstovavimo išlaidas. Kadangi asmens įžeidimas yra dekriminalizuotas, todėl ateityje panašios situacijos nebepasikartos.
Komitetas savo išvadose nenurodo, koks turėtų būti išmokos dydis. E. Kusaitei turėtų būti atlyginama pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą.
Šis įstatymas numato galimybę asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą atlyginti žalą ir nenurodė jos dydžio, ne teismo tvarka atlyginti realiai patirtą žalą. Realiai padaryta turtinė žala – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos. Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2 900 eurų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 1 500 eurų. Jei asmuo su kompensacijos dydžiu nesutinka, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl didesnės sumos priteisimo, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime.
Airijos respublikonų partija „Sinn Fein“ apkaltino naująjį Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Johnsoną, esą jis paniekino Airijos ministrą pirmininką Leo Varadkarą. B. Johnsonas nuo to laiko, kai trečiadienį perėmė premjero pareigas, dar nesusisiekė su L. Varadkaru.
Partijos „Sinn Fein“ Šiaurės Airijoje vadovė Michellė O’Neill teigė iškėlusi šį klausimą, kalbėdama su naujuoju Didžiosios Britanijos sekretoriumi Šiaurės Airijos reikalams Julianu Smithu.
„Tai yra labai įžeidu, ypač kai omenyje turime „Brexit“ pasekmes, su kuriomis Airija bus priversta susidurti“, – teigė M. O’Neill. Ji J. Smithui pranešė, kad Airijos piliečiai balsavo prieš išstojimą iš ES ir jų norai turėtų būti gerbiami, o ne apeinami.
B. Johnsonas telefonu jau kalbėjo su daugeliu kitų vadovų, tarp jų ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude’u Junckeriu.
Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – ketvirtadienį priėmė įstatymo projektus, pagal kuriuos nustatomi apribojimai internetinei žiniasklaidai ir baudžiama už valstybės įžeidimą, skelbia naujienų agentūra AP.
Parlamentarai didele balsų persvara pritarė įstatymo projektui, kuriuo remiantis, draudžiama skleisti vadinamąsias „melagingas naujienas“. Parlamentarų pritarimo taip pat sulaukė įstatymo projektas, kuriuo remiantis, numatoma bausti už valdžios institucijų, valstybės simbolių ar Rusijos visuomenės įžeidimą.
Kaip skelbiama, už melagingos informacijos skleidimą internete ir Rusijos valstybės įžeidimą pavieniams asmenims ir organizacijoms gali būti skiriamos stambios baudos.
Manoma, kad įstatymo projektams pritars ir aukštieji Rusijos parlamento rūmai, ir galiausiai juos pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak kritikų, šie įstatymų projektai suvokiami kaip Kremliaus pastangų slopinti kritiką ir griežtinti kontrolę dalis.
Prancūzijos pietvakariuose esančio Šarantos departamento Angulemo miesto prokuratūra ketvirtadienį nusprendė pradėti tirti „geltonųjų liemenių“ surengtą prezidento Emmanuelio Macrono nukirsdinimo imitaciją. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Le Parisien“.
Giljotina
Incidentas įvyko Anguleme gruodžio 21 d. apie 50 manifestantų vienoje iš miesto aikščių pavaizdavo prezidento teismo sceną ir paskelbė jam „mirties nuosprendį“. Po to jie nukirto manekenui galvą, prie kurio buvo pritvirtinta valstybės vadovo veido nuotrauka, ir sudegino manekeną.
Į prokuratūrą kreipėsi keli miesto valdžios atstovai. Tyrimas bus atliekamas pagal straipsnius „provokavimas daryti nusikaltimą“ ir „sunkus įžeidimas“. Pareigūnai jau apklausė kai kuriuos akcijos organizatorius, taip pat apie ją pranešusius regiono laikraščio „Charente Libre“ žurnalistus.
Nesutarimai tarp dviejų konservatoriams priklausančių diplomatų pastaruoju metu pateko į visuomenės akiratį. Prezidento posto siekiantis Vygaudas Ušackas jaučiasi įžeistas Žygimanto Pavilionio išsakytos nuomonės, kad jis yra „prorusiškas“ kandidatas ir todėl kelia „grėsmę partijai ir Lietuvai“.
Prezidento posto siekiantis V. Ušackas teigia, kad tokios Ž. Pavilionio kalbos yra nepagarba ir įžeidimas ne tik jam, bet pirmiausia partijai ir jos vadovybei. Todėl V. Ušackas asmeniškai reikalauja TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio išsakyti politinį Ž. Pavilionio elgesio vertinimą ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų nutraukta, pasak jo, šmeižto ir purvo drabstymo kampanija.
Trečiadienį paskelbtame laiške G. Landsbergiui V. Ušackas piktinasi, kad po Ž. Pavilionį įspėjusio TS-LKD Priežiūros komiteto posėdžio jis ne tik nesulaukė atsiprašymo, bet priešingai – dar daugiau nepagrįstų kaltinimų.
Tuo tarpu pats Ž. Pavilionis į šią situaciją ir į partijos Priežiūros komiteto išvadą žvelgia kitaip. Jis nėra linkęs atsiprašyti V. Ušacko ir akcentuoja, kad siekia užtikrinti, jog Tėvynės sąjungos keliami kandidatai į prezidentus nenutoltų nuo partijos postuluojamų vertybių. Politikas pabrėžia, kad V. Ušacko pasipiktinimą sukėlusį pasisakymą jis ištarė tiesiog kaip individas, profesionalas, ambasadorius, šaulys ir pilietis.
Visgi Ž. Pavilionis žada, kad daugiau asmeniškumų jo komentaruose nebebus. Politikas teigia, kad nuo šiol visi partijoje egzistuojantys skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos turėtų būti diskutuojami partijos viduje, o pats nuo šiol konkrečių asmenų veiksmų nebekomentuos – tik konkrečią politiką ir faktus.
„Aš nenorėčiau daugiau komentuoti, nes vakar Priežiūros komitete mes ilgai dėl to aiškinomės ir kalbėjome apie tam tikrus neatitikimus. Buvo nuspręsta, kad tie pozicijų skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos, kurie galbūt yra akivaizdūs, turėtų būti toliau aiškinami partijos viduje“, – Eltai aiškino Ž. Pavilionis. Pasak jo, V. Ušackas turėtų laikytis ilgalaikės partijos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jeigu jis yra partijos kandidatas, tai jis turėtų bent jau laikytis tų nuostatų, su kuriomis mes tris dešimtmečius judame į priekį“, – pabrėžė diplomatas. Jis pažymėjo tikįs, kad jam asmeniškai nebereikės kelti klausimų apie nuo partijos vertybių atitolusius asmenis ir pozicijas.
„Aš nuo šiol nebekomentuosiu asmenų, nuo šiol komentuosiu tik politikas ir faktus. Tam aš jaučiuosi pakankamai stiprus. O asmenis, kurie kandidatuoja nuo partijos, turi vertinti partijos vadovybė ir kitokios institucijos. Nuo šiol tikrai susilaikysiu nuo asmeniškumų, nes vakar įrodžiau visiems, kad mes turėtume laikytis turinio, kuris yra visiems labai priimtinas“, – sakė politikas.
Paprašytas konkretizuoti ir pasakyti, ar jis ir toliau mano, kad V. Ušackas nesilaiko partijos deklaruojamų vertybių, Ž. Pavilionis kalbėjo abstrakčiai.
„Nebenoriu tos temos daugiau liesti. Manau, kad tai turėtų būti perduota partijos atsakomybėn. Aš tiesiog išryškinau tam tikrus skirtumus ir neatitikimus. Kadangi esu tos srities (Diplomatijos. – ELTA) ilgametis profesionalas ir ilgametis partijos narys. Manau, kad tie neatitikimai turi būti toliau aiškinami partijos viduje. Tai yra visos partijos atsakomybė už mūsų kandidatus, už ką jie kalba. Aš galbūt sureagavau kaip individas, kaip profesionalas, ambasadorius, šaulys, pilietis“, – kalbėjo konservatorius.
Paklaustas ar yra linkęs atsiprašyti partijos kolegos, Ž. Pavilionis pažymėjo, kad, be V. Ušacko, niekas kitas tokio reikalavimo jam nesuformulavo. Politikas dar kartą pakartojo, kad ir toliau principingai seks, kad niekas nenutoltų nuo Tėvynės sąjungos politinių vertybių.
„Aš niekada neskundžiu žmonių ir aš kalbu apie problemas. Iki šiol aš tą dariau ir darysiu. Ir jeigu vėl kažkas nuo tų gairių nukryps – aš, aišku, tai pastebėsiu, bet tada jau kalbėsiu apie turinį, apie principus ir vertybes“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį atsiprašė Turkijos dėl incidento Norvegijoje, kuris supykdė Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir privertė jį atšaukti Turkijos karius iš pratybų Norvegijoje.
„Atsiprašau dėl įžeidimo. Incidentą lėmė vieno asmens veiksmai ir jie neatspindi NATO požiūrio. Atitinkamas asmuo buvo skubiai pašalintas iš pratybų, vyksta tyrimas. Šis asmuo nėra NATO darbuotojas“, – sakė J. Stoltenbergas.
Turkijos prezidentas valdančiosios savo partijos „Teisingumas ir plėtra“ (AKP) nariams sakė, kad NATO pratybose Norvegijoje Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk) bei jis pats (R. T. Erdoganas) buvo pavaizduoti kaip priešai. Teigiama, kad R. T. Erdogano ir M. K. Atatiurko atvaizdai pratybose galėjo būti naudojami kaip taikiniai.
Dėl šio incidento Turkija nusprendė atšaukti 40 pratybose dalyvaujančių šalies karių.
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį ketina aiškintis dėl Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės – Tiumenevienės inicijuotų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriose siūloma uždrausti skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.
Jau du kartus planuotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų pateikimas Seime atidėtas. Įstatymo pataisos, kuriose siūloma nustatyti draudimą skelbti juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, išbrauktos iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, kad bus aiškinamasi, ar siūloma įstatymo nuostata yra perteklinė.
„Pasikviesime tuos ekspertus, kurie teigia, kad šita įstatymo nuostata yra perteklinė, kad jau yra įstatymuose. Mes kviesime Žurnalistikos etikos inspektorę, kuri inicijavo šitą pataisą. Ir jeigu yra taip, kaip teigia ekspertai, tai tokiu atveju mes įspėsime inspektorę, kad reikia vadovautis kitais teisės aktais ir šito tiesiog nebepriiminėti dėl to, kad jau galioja tam tikras aktas. Mes, kaip komitetas, norime dabar išsiaiškinti, ar nedarome to darbo perteklinio“, – praėjusią savaitę yra sakęs R. Karbauskis.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra draudžiama platinti informaciją, pažeidžiančią juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina draudimą skelbti tik fizinį asmenį šmeižiančią, įžeidžiančią, žeminančią jo garbę ir orumą informaciją. Įstatymas numato, kad „draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.
Štai koks klausimas! Bet ar galima taip klausti iš principo, ar tokios alternatyvos numatymas nesikerta su civilizuotos visuomenės nuostatomis ir nėra tik žmonių papiktinimas?
Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.
Iš tiesų, nieko negali būti blogiau kaip suvešėjusi patyčių antikultūra mokyklose, kai vaiko, o neretai ir paauglio gyvenimas paverčiamas pragaru, bendraamžiams pradėjus psichologiškai ir fiziškai engti išsirinktą iš savo tarpo auką. Čia galima dar kartą prisiminti visiems žinomą tiesą, kad vaikai kartais būna labai žiaurūs.
Kita vertus, mūsų netaktas, nejautrumas, nekalbu apie tiesiogines pašaipas, susidūrus su fizinių trūkumų kamuojamu žmogumi rodo ne ką kitą, o labai žemą kultūrinio išsivystymo lygį, baisų vaizduotės nususimą. Tačiau ar būtina į tą pačią gretą statyti ir remiantis tokiais argumentais užblokuoti kartais tarp žmonių prasikišantį, nesutramdytą norą pašiepti aukštus postus užimančio politiko mentalinius nepriteklius, tarsi jau geriau būtų mokytis meno nepastebėti, kai koks nors kvailys lipa per visų galvas. Tiesą sakant, dar neaišku, kas iš ko tokiu atveju labiau tyčiojasi – partijos delegavusios į aukštus postus nekompetentingus arba net visiškai neadekvačius asmenis – iš valstybės, ar žmonės gindami valstybė orumą, pašaipą nukreipdami į asmenį, kuris sėdi ne savo rogėmis – iš pasikėlusios kvailybės.
Net nesinori prisiminti kaip baisaus košmaro praeito politinio sezono Darbo partijos išstumtų į aukštus postus moterėlių, kurių padrikas kraipymasis labai matomose pozicijoje buvo valstybės idėjos diskreditacija, peržengiant visas įmanomas ribas. Norėtųsi atsikvėpti, patikėjus, kad tokie košmarai nesikartoja, kaip garantija vertinant dar ir tai, jog pastarojo meto politikų diskusijose tarsi ir buvo sureikšminami profesionalumo reikalavimai, tačiau Seimo užmojis priimti civilinio kodekso pataisas, draudžiančias valdžios kritiką, panašėjo į bandymą apsidrausti, siekiant apsaugoti savąsias graužinienes ir pitrėnienes, galimas daiktas, jau susivokus, kad tokio balasto su kaupu užtenka taip pat ir naujai išrinktiesiems (teisybės dėlei reikia pastebėti, būtų nuodėmė ta proga nepasisakyti, kad naujasis Seimo pirmininkas V.Pranckietis, pažįstamas man kaip dekanas, yra, regis, vienas iš šauniausių ir padoriausių žmonių, kuriuos teko sutikti dėstant mokomuosius dalykus Lietuvos universitetuose).
Žinia, prezidentė D.Grybauskaitė vetavo tokias pataisa, Seimas tarsi atsitraukė, tačiau čia vėl girdisi balsai, kad neva reikia sudėti saugiklius, kurie leistų labiau efektyviai ginti viešųjų asmenų garbę ir orumą, apsaugotų politikus nuo patyčių.
Nesunku įsivaizduoti, kad žmonės neturėję jokio šanso padaryti karjerą partijose, kur konkurencija didelė, pasinaudojo palengvintos versijos įtaisu, nedidelio reiklumo savo nariams Darbo partijos (kaip pavyzdys) tramplynu į valdžios viršūnes. Čia, kaip nesunku nuspėti, svarbiausiu atrankos kriterijumi stumiant į valdžią naujuosius pretendentus buvo sugebėjimas pademonstruoti neišsenkamus lojalumo resursus dėvinčiam klouno kaukę partijos vadui, apskritai politinės prostitutės mentalitetas.
Žinia, tokie išsišokėliai taip ir netapo reprezentacinėmis figūromis, nors pretendavo atstovauti valstybei. Tačiau galbūt negalima šaipytis net ir iš didžiausių kretinų aukštose valdžios pozicijose, nes pašiepiant tokį nevykėlį poste drauge neva išsityčiojama iš valstybės? Vis dėlto, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, valstybės reputaciją tokiu atveju kaip tik gelbsti pašaipumo pliūpsniai, nediplomatiškas ar net žiaurokas juokas, rodantis bent tai, kad visos tautos negalima tapatinti su vienu ar kitu kvailiu, net jeigu kai kurie iš jų, išrinkti tos pačios tautos, užima įtakingus postus, – galop juokas yra geriausia detoksikacijos priemonė nuo nepotizmo, nepamatuoto susireikšminimo, bent iš dalies apsaugo nuo valdžios teikiamų pagundų žmogeliui prarasti realybės jausmą, nors prancūzai mėgsta sakyti, kad geriausias vaistas nuo pleiskanų – giljotina.
Įžvalgusis M.Bachtinas andai kaip niekas kitas tiksliai yra įvertinęs liaudies karnavalų terapinę funkciją, nuimant socialinę įtampą ir nusistovėjusių hierarchijų bukinantį nuovargį, kai minios siautulyje yra išjuokiamos valdžios figūros. Savo ruožtu mano amžininkai neleis sumeluoti, kad anais laikais politinis anekdotas buvo nelyg koks tyro oro gurkšnis tvarto užkaboriuose. Tačiau ir laisvės menėse juokas nepraranda savo politinio reikšmingumo ir tiesos pretenzijų, tarkime, A. Valinsko Auksinių svogūnų šventė yra populiariosios kultūros vardu įteisinta pasityčiojimo iš savotiškai pasižymėjusių politikų fiesta, leidžianti atskirti pintinėje pradėjusius pūti obuolius nuo sveikų, rodanti be visa ko kito, kad Lietuvos valstybė nei prasideda, nei užsibaigia su kvailio susireikšminimu, nežiūrint valdžią laimėjusios partijos krykštavimų.
Dievas mato, labiau už viską norėjosi patikėti, kad naujoji valdžia padės Lietuvai išjudėti į priekį, nekartojant anksčiau padarytų klaidų. Tiesą sakant, bent šių eilučių autoriui niekados nebuvo didelė paslaptis tai, kad varomoji R. Karbauskio jėga visuose užmanymuose yra aukščiausios prabos kičas, neišsenkami kičo klodai, begalinės kaip baltų arenos kičo talpyklos, tačiau, galvojau, nereikėtų mums pernelyg demonstruoti savo išrankumo ir kaprizingumo, jeigu kičas taip pat gali tapti lokomotyvo kuru, leidžiančiu užkurti motorus, pajudėti iš mirties taško, kapstytis iš duobės.
Žinia, nepalyginant didesnį įtarumą nei naujojo visuomenės lyderio įsipareigojimas kičui žadino naujųjų žygeivių noras viską drausti, kontroliuoti, dozuoti, riboti…
I.Kanto žodžiais tariant, didžiausią tironiją atneša ta valstybė, kuri suvalstybina laimės vaizdinį, savo piliečius traktuodama kaip niekados nesubręstančius vaikus, laikydama piliečius už nebrendylas, kurie be moralinės aukštesnių instancijų globos pasimestų šiame pasaulyje, patys nesuradę kelio iš labirinto. Kas be ko, tokia valstybė naikina moralinę pasaulio tvarką, pagrįstą laisvu žmogaus apsisprendimu. Dar daugiau, – tokia valstybė platina infantilizmo užkratą, kaip matome, dabar jau ir valdžios atstovus įpareigodama traktuoti kaip linkusius greitai įsižeisti mažus vaikus, kaip įnoringas politinio lopšelio būtybes, kurias būtina apsaugoti nuo storžieviškų pastabų iš gatvės.
Vis dėlto, kaip atrodo, R.Karbauskis, apsvaigęs nuo reitingų, pernelyg anksti parodė savo tikrąjį veidą, puolęs su svita taisyti Civilinį kodeksą, tarsi tai būtų pirmaeilis valstybės uždavinys.
Ką pamatėme staiga nukritus kaukėms? Nežinau kaip kiti, o aš čia išvydau bjauriai mekenančios, užsimojusios prieš demokratiją avies veidą. O jeigu kažkam pasirodys, kad apie naujai išrinktus vadus vis dėlto reikėtų kalbėti pagarbesniu tonu nei leido sau šių eilučių autorius, pasiteisinimui, regis, užteks pastebėti tik vieną dalyką, jog kalbėti reikia taip, netaupant žodžių, kad net įžūliausiems valdžios išsišokėliams praeitų noras riboti žmonių laisvę išsakyti savo kritinę nuomonę.
Lietuva seniai nebeverta demokratinės valstybės vardo. Civilizuotoms valstybėms mes nebepriklausome nuo tos akimirkos, kai savo nuomonę viešojoje erdvėje skelbiančius žmones, įskaitant ir žurnalistus, sumanėme persekioti kaip kriminalinius nusikaltėlius – baudžiamąja tvarka.
Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1-oji ir 155 straipsnio 1-oji dalys numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą. Šis įstatymas įsigaliojo 2000-ųjų metų rudenį. Jis galioja iki šiol. Taigi ištisus 14-a metų visi mes, viešai reiškiantis nuomonę asmenys, rizikuojame atsidurti kaltinamųjų suole. Ne tuose teismuose, kur nagrinėjamos civilinės bylos, bet būtent ten, kur teisiami žmogžudžiai ir prievartautojai, narkotikų platintojai ir kankintojai.
