
Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė viltį, kad sėkmingas Ukrainos puolimas privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kalbėtis apie invazijos nutraukimą.
Rugsėjo 13-osios vakarą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos vėl įsiplieskė kovos. Šaudymai tęsėsi kiaurą naktį. Tai nutiko Karabacho regione, kuris pagal tarptautinę teisę priklauso Azerbaidžanui.
Priminsime – trisdešimt metų kantriai laukę Vakarų paramos ir jos nesulaukę azerbaidžaniečiai 2020-ųjų rudenį ryžosi savo žemes iš armėnų okupantų rankų susigrąžinti karinėmis priemonėmis. Karas dėl Karabacho grąžinimo teisėtiems šeimininkams 2020-ųjų rudenį tęsėsi 44 paras. Daugumą Karabacho žemių oficialusis Baku susigrąžino. Tačiau – ne visas (pavyzdžiui, Karabacho sostinė Hankendis – vis dar armėnų separatistų žinioje). Kodėl – ne visas? Kaip visuomet, įsikišo agresyvusis Kremlius, pažerdamas intrigų, ir vadinamųjų „rusų taikdarių“ pagalba Armėnijos valdžiai pavyko kelis Karabacho regionus išlaikyti savo įtakos zonoje.
Pastaruosius dvejis metus oficialusis Jerevanas rengė užtektinai daug bjaurių provokacijų – apšaudydavo azerbaidžaniečių karius, rengdavo trumpus įsiveržimus, minuodavo kelius, įvažiavimus į miestus ir gyvenvietes, degino Karabache išlikusius azerbaidžaniečių namus ir ūkius, mečetes, barbariškai kirto miškus. Tiksliau tariant, bet kokia kaina troško išlaikyti bent keletą Karabacho sričių savo žinioje, o tas teritorijas, kurias būdavo priversti grąžinti, stengdavosi taip suniokoti, kad jos taptų dykromis.
Beje, rengdama provokacijas Armėnija tuo pačiu dalyvavo konflikto sureguliavimo derybose, melagingai įsipareigodama po truputį taikiai išsinešdinti iš viso Karabacho. Tačiau derybos tebuvo širma. Kaip ir tie verkšlenimai, girdi, tai Azerbaidžanas puldinėja „taikius Karabacho gyventojus“. Armėijos premjeras Nikolas Pašinianas konstravo politiką taip, kad neapibrėžta situacija tęstųsi kuo ilgiau.
Regis, Azerbaidžanas senų seniausiai perprato Jerevano klastas ir deramai atsako į visas provokacijas. Tačiau galimybių rengti išpuolius prieš teisėtai savo teritorijas susigrąžinančius azerbaidžaniečius – vis mažiau. Paskutinę viltį prarandantis N. Pašinianas net kreipėsi pagalbos į Kremlių, kad Vladimiras Putinas bent kiek sutramdytų Azerbaidžaną. Šis Armėnijos premjero žingsnis, turint omenyje Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, – ypač niekingas.
Beje, sunkiai suprantamas JAV valstybės sekretoriaus Entony Blinkeno pareiškimas, girdi, konfliktą Armėnija ir Azerbaidžanas privalo likiduoti taikiomis priemonėmis. Jei 30 metų nepavyko konflikto taikiai sureguliuoti, vadinasi, jo ir ateityje nebus įmanoma taikiai sureguliuoti.
Tokie demagogiški Vašingtono paraginimai – apgailėtini. Jie panašūs į pareiškimus tų demagogų, kurie šiandien ir Ukrainą ragina pradėt taikos derybas. Prezidentas Volodymiras Zelenskis labai taikliai pastebėjo: kol Rusija nebus išstumta iš visų ukrainietiškų žemių, tol nebus jokių derybų. Puikus atsakymas. Mes jau tūkstančius kartų įsitikinome, ko verti V.Putino troškimai bendrauti taikiai, garbingai, laikantis tarptautinių susitarimų. Lygai taip pat, kaip elgiasi dabar Ukraina, elgiasi ir Azerbaidžanas: jėga stumia lauk okupantus. Nes taikiai pasitraukti armėnai nelinkę. Jei dabar Sakartvelas sumanytų jėga susigrąžinti iš jų atimtas žemes, – taip pat elgtųsi teisingai. Nes naivu manyti, jog Rusijos remiami separatistai sutiktų gražiuoju atiduoti Tbilisiui tai, kas iš sakartvelų atimta jėga ir klasta.
Įdomus buvo paskutinis Marko Feigino videointerviu su Ukrainos karinės žvalgybos papulkininkiu Oleksejumis Arestovičiumi (rugsėjo 13-oji), kuris, paklaustas, kaip vertina rugsėjo 13-14-osios susirėmimus tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, pabrėžė, kad Azerbaidžanas juda teisinga kryptimi – visomis priemonėmis mėgina išvaduoti savas žemes. O Armėnijos premjeras, prašydamas V.Putino pagalbos, elgiasi tarsi pametęs galvą.
Pats protingiausias Jerevano sprendimas būtų pradėt tikras, rimtas derybas su Azerbaidžanu ir Turkija, o ne su Kremliaus diktatoriumi.
Tiesa – Azerbaidžano pusėje.
2022.09.14; 08:00
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo antradienį tvirtai gynė JAV užsienio politiką, tvirtindamas, kad Vašingtonas kuria pasaulio tvarką, kuria siekia kovoti su Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomais ciniškais pažeidimais.
Viešėdamas Briuselyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas atkirto kritikams europiečiams, kaltinantiems JAV pakertant tarptautinių institucijų pamatus, sakydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog stengiasi sugrąžinti Amerikai tradicinį lyderės vaidmenį.
M. Pompeo paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie D. Trumpo pastangų ir nuoširdžiai įvertinti, ar tokios institucijos, kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išties tarnauja jų piliečių interesams.
„Blogi veikėjai išnaudojo mūsų lyderystės trūkumą savo tikslams pasiekti, – Briuselyje susirinkusiems diplomatams sakė M. Pompeo. – Tai – Amerikos atsitraukimo pasekmė. Prezidentas Trumpas yra pasiryžęs tai pakeisti.“
Šią kalbą M. Pompeo pasakė NATO užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti padėties po Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje ir ant plauko pakibusios svarbios Šaltojo karo laikų sutarties.
JAV sprendimas pasitraukti iš 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties paskatino kaltinimus Vašingtonui, kad taip jis griauna Europos saugumo pamatą.
Tačiau M. Pompeo patikino, kad Vašingtonas paprasčiausiai imasi veiksmų tam, kad patobulintų arba nutrauktų „pasenusius arba kenksmingus“ susitarimus, neatitinkančius JAV ir jų partnerių interesų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.05; 05:00
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo dar kartą informavo Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, kad Jungtinės Valstijos privers visus su disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu susijusius asmenis atsakyti už savo veiksmus.
M. Pompeo, su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu pasikalbėjęs telefonu, pridūrė, kad Rijadas privalo padaryti tą patį.
Pasak Stambulo vyriausiojo prokuroro, J. Khashoggis buvo pasmaugtas spalio 2 dieną Saudo Arabijos konsulate Stambule. Vėliau jo kūnas buvo sukapotas ir juo atsikratyta. Tai esą buvusi iš anksto suplanuota operacija.
Iš pradžių Rijadas neigė ką nors žinąs apie žurnalisto likimą, tačiau po kurio laiko pripažino, kad jis buvo nužudytas ir kad žmogžudystė buvo tyčinė.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš daugiau nei savaitę „The Washington Post“ išspausdintame straipsnyje tvirtino, kad nurodymas nužudyti J. Khashoggį buvo „gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių“.
Tačiau kronprincas M. bin Salmanas griežtai neigia iš anksto žinojęs apie planus nužudyti žurnalistą.
Valstybės departamento atstovės Heather Nauert teigimu, M. Pompeo ir įtakingasis Saudo Arabijos princas per pokalbį taip pat aptarė padėtį Jemene. JAV valstybės sekretorius esą pakartojo Vašingtono raginimus nutraukti karo veiksmus ir pradėti Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas derybas.
Saudo Arabijos vadovaujama arabų šalių koalicijoje Jemeno kare palaiko šalies vyriausybę, kovojančią su Irano remiamais husių sukilėliais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.11.12; 08:30
Saudo Arabija žada, kad dingusio žurnalisto byloje išimtys nebus taikomos net įtakingiems asmenims. Taigi Saudo Arabija pažadėjo, kad tiriant žurnalisto Jamalo Khashoggi dingimą, niekam nebus taikomos išimtys, trečiadienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Po Rijade vykusių derybų paklaustas, ar realu, kad baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje gali būti patraukti ir Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariai, M. Pompeo atsakė: „Jie nedarys jokių išimčių tiems, ką laikys atsakingais (dėl J. Khashoggi dingimo).“
Šiuos komentarus M. Pompeo išsakė skrisdamas iš Rijado, kur žurnalisto dingimą aptarė su karaliumi Salmanu ir kitais aukštais šalies lyderiais, į Turkiją, kur susitiks su šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Prezidentas Donaldas Trumpas M. Pompeo į Rijadą išsiuntė su skubiu vizitu, kad numalšintų dėl J. Khashoggi – buvusio artimo Saudo Arabijos valdžiai žmogaus, vėliau tapusio jos kritiku ¬- dingimo kilusią krizę. Paskutinį kartą žurnalistas buvo pastebėtas spalio 2 dieną, kai įėjo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule.
Turkijos pareigūnų įsitikinimu, pastaruoju metu JAV gyvenęs žurnalistas konsulate buvo nužudytas.
Po visą dieną Rijade trukusių derybų M. Pompeo išplatintame pranešime ir D. Trumpo paskelbtoje tviterio žinutėje teigiama, kad Saudo Arabijos vadovybė „tvirtai neigia ką nors žinanti apie tai, kas įvyko“ konsulate. Tačiau versijos, kad incidentas atstovybėje vis dėlto įvyko, tiesiogiai neatmetė.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.10.17; 13:18
Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, trečiadienį, atsakinėdamas į įstatymų leidėjų klausimus apie Vašingtono užsienio politiką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Tokį sekretoriaus pareiškimą pasveikino tiek Europos Sąjungos, tiek Ukrainos pareigūnai.
Po praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo buvo pasigirdę spėlionių, kad Vašingtonas gali pradėti daryti nuolaidų Maskvai Krymo klausimu.
„Noriu užtikrinti komitetą, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Kremliaus įvykdytos aneksijos“, – Senato užsienio reikalų komitetą tikino M. Pompeo.
„Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais, partneriais ir tarptautine bendruomene atmeta Rusijos mėginamą įvykdyti Krymo aneksiją ir žada laikytis tokios nuostatos tol, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.
Rusija turėtų „nutraukti Krymo okupaciją“, pabrėžė M. Pompeo ir pridūrė, kad savo veiksmais Maskva atsiribojo nuo tarptautinės bendruomenės.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.26; 07:00
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo per derybas su aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnais nurodė tris būtinus derybų tikslus, tai yra, visiškas Korėjos pusiasalio branduolinis nusiginklavimas, saugumo garantijos regione ir per 1950-1953 metų Korėjos karą žuvusių amerikiečių palaikų perdavimas.
JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pabrėžė, kad Vašingtonas nešvelnina savo pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.
Šeštadienį vyksta antrasis M. Pompeo derybų su Šiaurės Korėjos pareigūnais raundas. Pirmasis penktadienį truko tris valandas. Jam pasibaigus, JAV valstybės sekretorius tviteryje rašė, jog didžiuojasi „mūsų komandos darbu“, tačiau išsamiau derybų neaptarė. Šeštadienį M. Pompeo turėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.
Taip pat pranešama, kad JAV ir Šiaurės Korėja sutarė steigti darbo grupes, kurios prižiūrėtų konkrečias Pchenjano branduolinio nusiginklavimo priemones.
Šeštadienio vakarą M. Pompeo vyks į Tokiją, kur sekmadienį bus surengtos jo derybos su Japonijos ministru pirmininku Shinzu Abe, užsienio reikalų ministru Taro’u Kono’u, taip pat Pietų Korėjos užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha, kuri specialiai deryboms atvyksta į Japoniją. Taip pat vyks trišalės Japonijos, JAV ir Pietų Korėjos užsienio politikos tarnybų vadovų derybos.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.07.08; 03:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido Valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir paskelbė, kad šiame poste jį pakeis dabartinis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Mike’as Pompeo, praneša BBC.
D. Trumpas tviteryje padėkojo R. Tillersonui už tarnybą ir pridūrė, kad naujasis Valstybės sekretorius „dirbs fantastiškai“.
Buvęs naftos bendrovės „Exxon Mobil“ generalinis direktorius R. Tillersonas į Valstybės sekretoriaus postą buvo paskirtas vos kiek daugiau nei prieš metus.
JAV prezidentas pridūrė naująja CŽV vadove ketinantis skirti Giną Haspel. Jei jos kandidatūra bus patvirtinta, G. Haspel taps pirmąja šios organizacijos vadove moterimi.
Aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas BBC taip pakomentavo šį D. Trumpo sprendimą: „Prezidentas norėjo būti tikras, kad iki derybų su Šiaurės Korėja ir tęsiantis įvairioms prekybos deryboms turės naują komandą”.
„Jau kurį laiką viešojoje erdvėje vis pasirodydavo pranešimų apie D. Trumpo ir jo paskirtojo diplomatijos vadovo nesutarimus.
Pernai spalį R. Tillersonas buvo priverstas surengti spaudos konferenciją, kad paneigtų pranešimus, jog ketina atsistatydinti. Tačiau kito pranešimo, esą po vieno iš susitikimų jis prezidentą pavadinęs idiotu, nekomentavo.
Tuo metu D. Trumpas pernai rudenį sukritikavo buvusį naftos milžinės vadovą tviteryje, pareikšdamas, kad šis „gaišta laiką“ mėgindamas derėtis su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja.
Be kita ko, skelbta, kad R. Tillersonas esą buvo priblokštas, kaip sunkiai prezidentas perpranta užsienio politikos pagrindus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.03.14; 06:17
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pakartojo manąs, kad atsakomybė už neseniai Sirijoje panaudotą cheminį ginklą tenka Rusijai, nors Maskva tokių kaltinimų kratosi, informuoja AFP.
„Tai yra nepriimtini cheminio ginklo panaudojimo atvejai, kurie pažeidžia visas Rusijos pasirašytas konvencijas. Tai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams identifikuoti ir pašalinti cheminį ginklą Sirijos teritorijoje“, – R. Tillersonas pareiškė vizito Varšuvoje metu.
„Cheminiai ginklai akivaizdžiai yra ten, jie yra naudojami prieš civilius Sirijoje, o vaikai yra labiausiai pažeidžiami“, – JAV valstybės sekretorius sakė reporteriams per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowiczium.
„Taigi, mes manome, kad Rusija yra atsakinga už šio klausimo sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo) al Assado sąjungininkai. Jie prisijungė prie tų konvencijų ir prisiėmė įsipareigojimus. Jie privalo juos vykdyti “, – pareiškė R. Tillersonas.
JAV prezidentas pirmą kartą apie tokius kaltinimus prabilo anksčiau šią savaitę 29 valstybių diplomatams susitikus Paryžiuje, siekiant sankcijų ir kriminalinių kaltinimų prieš cheminių atakų Sirijoje vykdytojus. Rusija ir Kinija blokavo Vakarų pastangas Jungtinėse Tautose pritaikyti sankcijas Damaskui už cheminio ginklo panaudojimą.
Prancūzijos vertinimu, nuo 2012 m. cheminis ginklas Sirijoje panaudotas mažų mažiausiai 130 kartų. „Islamo valstybės“ grupuotė taip pat kaltinta naudojusi garstyčių dujas (ipritą) Sirijoje ir Irake.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.01.28; 02:30
Ketvirtadienį Vienoje (Austrija) vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją, kad jos santykiai su Vakarais nepagerės tol, kol ši neišves savo pajėgų iš Ukrainos.
Diplomatai tikėjosi, kad oficialaus 57 nares vienijančios organizacijos susitikimo kuluaruose pavyks pasiekti pažangos tariantis dėl Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje sąlygų.
Tačiau pagrindinės konflikto pusės vis dar nesutaria, o JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) net pareiškė, kad nesutarimai dėl Ukrainos – svarbiausia kliūtis, trukdanti Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimui.
R. Tilersonas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko už uždarų durų, tačiau kiek anksčiau kreipdamiesi į ESBO tarybą, jie apsikeitė įtarimais dėl kišimosi į Ukrainos reikalus ir atrodė, kad pasiekti kompromisą beveik neįmanoma.
R. Tilersonas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Austrijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Kurcu (Sebastian Kurz), priminė, kad pernykštės rinkimų kampanijos metu prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neslėpė noro palaikyti geresnius santykius su Rusija.
„Tačiau tam trukdo Ukrainos klausimas“, – pabrėžė R. Tilersonas po rytinio ministrų susitikimo, kuriame jo ir S. Lavrovo nuomonės itin ženkliai išsiskyrė.
„Tarp mūsų gali būti skirtumų kitose srityse… bet kai viena šalis įsiveržia į kitą – tai skirtumas, į kurį sunku nekreipti dėmesio ar su juo susitaikyti“, – įspėjo JAV valstybės sekretorius.
„Mes labai aiškiai tai sakėme nuo pat pradžių: privalome spręsti Ukrainos klausimą. Tai – didžiausia kliūtis, trukdanti normalizuoti santykius“, – pridūrė R. Tilersonas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.12.08; 00:01
Baltieji rūmai parengė planą, pagal kurį numatoma atleisti Reksą Tilersoną (Rex Tillerson) iš JAV valstybės sekretoriaus pareigų ir pakeisti jį CŽV direktoriumi Maiku Pompėju (Mike Pompeo), o Centrinei žvalgybos valdybai vadovautų Arkanzaso valstijai atstovaujantis senatorius respublikonas Tomas Kotonas (Tom Cotton).
Tai ketvirtadienį pranešė Amerikos laikraštis „The New York Times“.
Leidinys remiasi aukštu JAV prezidento administracijos atstovu. Pasak jo, Baltuosiuose rūmuose planuojama atstatydinti R. Tilersoną artimiausiomis savaitėmis.
Anksčiau televizijos kanalas NBC pranešė, jog esą prieš maždaug tris mėnesius R. Tilersonas niekinamai atsiliepė apie Donaldą Trampą (Donald Trump) ir pagrasino atsistatydinsiąs, kadangi nesutaria su juo kai kuriais klausimais. Vėliau valstybės sekretorius paneigė šią informaciją, o D. Trampas paragino NBC atsiprašyti už melagingų naujienų skelbimą. Televizijos kanalas atsisakė tai padaryti, tvirtindamas, kad jo pranešimas yra patikimas.
Paskui televizijos kanalas CNN pranešė, kad, kaip mano oficialūs asmenys Amerikos administracijoje, R. Tilersono dienos valstybės sekretoriaus poste iš esmės jau suskaitytos. Šių metų spalį R. Tilersonas interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ pabrėžė, jog ketina likti savo poste, „kol prezidentas mano, kad aš esu naudingas“.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.12.01; 00:01