Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Ženeva, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Tarptautinė žurnalistų, redaktorių ir leidėjų koalicija trečiadienį pareikalavo, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as būtų nedelsiant paleistas iš Jungtinės Karalystės kalėjimo ir kad jam būtų panaikinti visi kaltinimai.
Penkiolika tarptautinių žurnalistų bei leidėjų profsąjungų ir organizacijų atstovų susirinko Ženevoje, kad „vardan spaudos laisvės pareikalautų išlaisvinti Julianą Assange‘ą“.
„Reikalaujame, kad Julianas Assange‘as būtų išlaisvintas, grąžintas šeimai ir pagaliau jam būtų leista gyventi normalų gyvenimą“, – sakė Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ), vienijančios apie 600 tūkst. narių iš 140 šalių, vadovė Dominique Pradalie.
„Jei Julianas Assange‘as būtų išlaisvintas šiandien, vis tiek iš jo jau būtų pavogta 10 gyvenimo metų“, – sakė ji susitikime.
Šis raginimas nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę JK vyriausybė pritarė J. Assange‘o ekstradicijai į JAV, o tai sukėlė jo šalininkų ir už spaudos laisvę kovojančių aktyvistų nerimą. 50 metų J. Assange’as ketina skųsti šį sprendimą.
Ilgai besitęsianti J. Assange‘o teisinė epopėja prasidėjo 2010 metais, kai jo įkurta pelno nesiekianti organizacija „WikiLeaks“ paskelbė daugiau kaip 500 tūkst. slaptų JAV dokumentų apie karus Irake ir Afganistane.
JAV jį nori teisti dėl Šnipinėjimo akto pažeidimo ir, jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
J. Assange’o byla sukėlė plačias diskusijas apie žiniasklaidos laisvę, o jo šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstas saugumo grėsmes.
Trečiadienį vykusiame renginyje JK sprendimas buvo pasmerktas kaip „šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir visiška nepagarba spaudos laisvei“.
Renginį organizavusio Šveicarijos spaudos klubo vadovas Pierre‘as Ruetschi įspėjo, kad „demokratija tampa įkaite“ ir kad „šis bandymas kriminalizuoti žurnalistiką kelia rimtą grėsmę“.
JAV valdžios institucijos abejoja dėl J. Assange‘o, pasiskelbusio žurnalistu, statuso.
Tačiau keli trečiadienio kalbėtojai pabrėžė, kad nepaisant to, ar jis gali būti laikomas tradiciniu žurnalistu, prieš jį imtasi veiksmų dėl tipiškos žurnalistinės veiklos, o tai sukuria „pavojingą precedentą“.
„Asange‘as atskleidė karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus, o visa atskleista informacija, žinoma, yra svarbi visuomenei“, – sakė Šveicarijos žurnalistų asociacijos „Impressum“ vienas iš pirmininkų Edgaras Blockas. – Jei šiandien jis bus išduotas ir nuteistas, bus pasmerkti ir kiti žurnalistai“.
Keletas aktyvistų paragino Šveicarijos valdžios institucijas pasiūlyti jam saugų prieglobstį nuo tolesnio baudžiamojo persekiojimo Šveicarijoje.
J. Assange‘as nuo 2019 metų laikomas sustiprinto saugumo kalėjime pietryčių Londone dėl neatvykimo į teismą ankstesnėje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas seksualiniu priekabiavimu Švedijoje.
Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išsiuntimo į Švediją. Australas buvo suimtas, kai Kite pasikeitė vyriausybė ir jo diplomatinė apsauga buvo panaikinta.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradicija Jungtinėms Valstijoms priartėjo, Magistratų teismui oficialiai paskelbus įsakymą, kuris atveria kelią pateikti jam kaltinimus šnipinėjimu. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel dabar bus atsakinga už sprendimą, ar patvirtinti ekstradiciją po užsitęsusios teisinės kovos.
Trečiadienį per septynias minutes trukusį posėdį Vestminsterio Magistratų teisme vyriausiasis teisėjas Paulas Goldspringas paskelbė ekstradicijos įsakymą. Prie teismo buvo susirinkę daugybė šalininkų su plakatais „Neišduokite Assange‘o“. Ekstradicija dar gali būti atidėta pateikus apeliaciją.
50 metų J. Assange’as teisme fiziškai nedalyvavo, nors administracinį procesą stebėjo vaizdo įrašu iš Belmaršo kalėjimo. Jis yra ieškomas Amerikos dėl tariamo sąmokslo įgyti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją, „WikiLeaks“ paskelbus šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su Afganistano ir Irako karais. Jo teisininkų komanda teigia, kad įslaptintų dokumentų paskelbimas atskleidė JAV nusikaltimus ir buvo naudingas viešajam interesui. Jie vadina kaltinimus politiškai motyvuotais ir sako, kad jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
J. Assange’as, praėjusį mėnesį vedęs savo sužadėtinę Stellą Moris, trejus metus laikomas Belmaršo kalėjime – nuo tada, kai buvo ištemptas iš Ekvadoro ambasados Londone. Ponia Assange dalyvavo posėdyje viešoje galerijoje. Prie teismo buvo girdėti šalininkų keliamas triukšmas. Tarp jų buvo ir buvęs leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, susirinkusiesiems sakęs: „Jis nepadarė nieko daugiau, tik pasakė pasauliui tiesą.
J. Assange‘as kalėjime susituokė su savo mylimąja S. Morris. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as trečiadienį griežtojo režimo Belmaršo kalėjime Londono pietuose susituokė su savo sužadėtine Stella Moris.
Jų santuoką čia patvirtino civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas, pranešė rėmėjų grupė „Don”t Extradite Assange“.
Be jaunavedžių poros ceremonijoje Belmarše dalyvavo du liudininkai ir du apsaugos pareigūnai. Svečiai iš karto po to turėjo palikti kalėjimą.
„Aš myliu Julianą iš visos širdies… Jis nuostabus, jis turėtų būti laisvėje, – sakė S. Moris po ceremonijos, kai su ašaromis akyse prie kalėjimo pjaustė vestuvių tortą. – Esu labai laiminga, esu labai liūdna“.
Nuotaka per vestuves vilkėjo britų dizainerės Vivienne Westwood kurtą suknelę. Poros sūnūs dėvėjo kiltus, kaip užuominą į škotiškas tėvo šaknis. Abu vaikai gimė, kai J. Assange‘as gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. V. Westwood, ilgametė „Wikileaks“ įkūrėjo rėmėja, ir J. Assange‘ui pasiuvo kiltą.
50-metis J. Assange‘as daugiau kaip pustrečių metų sėdi Belmaršo kalėjime. Jis 2019 metų balandį buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje, kai prieš tai septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. JAV kaltina jį šnipinėjimu ir reikalauja jį išduoti.
K. Assange‘as savo įkurtoje platformoje paviešino slaptus dokumentus apie karus Irake ir Afganistane. Juose buvo informacijos apie JAV misijas šiose šalyse, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą. J. Assange‘as ir jo rėmėjai baudžiamąjį persekiojimą kritikuoja kaip politiškai motyvuotą.
Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas praėjusią savaitę atsisakė svarstyti J. Assange‘o prašymą neišduoti jo JAV. Kalinamojo advokatai gali vėl pateikti apeliaciją. Priešingu atveju dėl išdavimo spręs britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assangeas ir jo mylimoji Stella Moris ketina susituokti kalėjime liepos 3 d., per jo 50-ąjį gimtadienį, informuoja dpa.
Australijoje gimęs J. Assangeas, vyriausiasis „Wikileaks“ redaktorius, daugiau nei 2 metus praleido Belmaršo griežtojo režimo kalėjime.
Pora susipažino, kai J. Assangeui politinį prieglobstį suteikė Ekvadoro ambasada Londone. Jie augina du sūnus, kuriems 4 ir 2,5 metų.
„Norime susituokti kalėjime, nes buvome susižadėję nuo 2016 m.“, – sakė S. Moris.
Pasak jos, vedyboms iki šiol trukdė aplinkybės, o po santuokos kalėjime jie planuoja dar vieną ceremoniją, kai J. Assangeas išeis į laisvę.
Anot S. Moris, jie kalbėjo su Belmaršo kalėjimo kapeliono tarnyba, kuri informavo, kad šiame kalėjime niekas nesituokė nuo tada, kai kapelionas ten atvyko prieš 12 metų.
Be to, santuokai leidimą turėtų suteikti kalėjimo vadovas, o tai gali būti sudėtinga, nes J. Assangeas yra Australijos pilietis, o jo viza nebegalioja.
J. Assangeas kaltinamas susitaręs su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad ši 2010 m. atskleistų įslaptintus duomenis. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assangeas taip pat bendravo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Rėmėjai laiko jį žurnalistu, atskleidusiu karo nusikaltimus. Tuo metu JAV pateikė J. Assangeui 18 įtarimų, pagal kuriuos jis kaltinimas sukėlęs grėsmę JAV informatoriams. Jei J. Assangeas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
Tačiau britų teisėjas neseniai atmetė JAV ekstradicijos prašymą dėl susirūpinimo J. Assangeo psichinės sveikatos būkle.
Kapitolijaus šturmas Vašingtone sausio 6-ąją – per daug rimtas įvykis, kad jį būtų galima pamiršti deramai neišanalizavus. Slaptai.lt nusprendė remtis dviem autoriais – buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu ir buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrejumi Ilarionovu.
Beje, šie analitikai laikosi kardinaliai priešingos nuomonės. Dėl savo pozicijos A.Ilarionovas net buvo atleistas iš JAV Katono instituto, kur dirbo vyriausiuoju analitiku.
Pirmiausia persispausdinome iš echomoskvy.ru portalo A.Ilarionovo komentarą „Reichstago padegimas“ – 2021″. Dabar jūsų dėmesiui – gordonua.com paskelbtas J.Šveco interviu. Slaptai.lt skaitytojai tegul patys sprendžia, kurioj pusėj – tiesa.
Jurijus Švecas. D.Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V.Putinas
Jelena POSKANNAJA
V. Putino bendrakursis, KGB eksžvalgybininkas J. Švecas: D. Trumpas įvarė save į tą patį kampą kaip ir V. Putinas
Jurijus Švecas. Aleksandro Chomenkos (gordonua.com) nuotr.
Interviu leidiniui „Gordon“ buvęs TSRS KGB žvalgybininkas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino KGB instituto bendrakursis Jurijus Švecas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), papasakojo, kaip pasikeitė politinių jėgų pasiskirstymas po to, kai prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kaip su šiais įvykiais gali būti susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, per kokias organizacijas Rusijos federalinė saugumo tarnyba (Федеральная служба безопасности (FSB)) veikia Amerikos rusakalbę diasporą ir kaip Rusijos Federacija (RF) bandė įtraukti Ukrainą į 2020 metų prezidento kampaniją.
J. Švecas: „Stipriai triukšmauja tik viena potrampinė socialinė grupė – rusakalbiai Amerikos emigrantai“.
Niekada prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis JAV prezidentas.
– Kokia dabar situacija JAV po sausio 6 d. įvykių Vašingtone?
– Tai, kas įvyko, turiu omenyje Kapitolijaus šturmą, buvo bandymas įvykdyti valstybinį perversmą. Jo tikslas buvo neleisti ateiti į valdžią teisėtai išrinktam prezidentui Joe Bidenui ir palikti valdžią apsišaukėliui, žmogui, kuris pralaimėjo, bet vis dar skelbia, kad jis laimėjo, – D. Trumpui.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šį įvykį kaip vidinio terorizmo apraišką ir mano, kad tai didžiausia JAV saugumo grėsmė. Suimta daugiau nei 100 žmonių, bet tai tik pradžia. Kol kas suimami tik tie, kas išsidavė Kapitolijaus vestibiulyje. Įdomūs aukštesni pareigūnai, dėl kurių šis šturmas tapo įmanomas. Juos irgi anksčiau ar vėliau suras.
Trims žmonėms, kurie įsiveržė į Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
To, kas įvyko, išsigando net respublikonai. Daugelis iš jų laikosi distancijos nuo D. Trumpo. Bendrovės, susijusios su socialiniais tinklais ir platformomis, blokuoja jam priėjimą. Nuo jo ir nuo Respublikonų partijos laikosi distancijos ir didžiausi finansiniai donorai. Vakar gautas pranešimas, kad Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pasirengęs dovanoti D. Trumpui 300 mln. JAV dolerių skolos, kad tuojau pat nutrauktų su juo ryšius. Ir „Signature Bank“, kuris aptarnavo D. Trumpą ir jo šeimą, taip pat nutraukia su juo ryšius.
– Kaip jūs galvojate, ko būtent D. Trumpas norėjo pasiekti, ko tikėjosi?
– D.Trumpas ilgai kaitino žmones pasakėčiomis apie tai, kad rinkimai buvo falsifikuoti, ir faktiškai nukreipė juos į Kongresą. Visa tai dokumentuota. Kiekvienas, kas supranta anglų kalbą ir matė per televiziją nufilmuotą vaizdo įrašą, negali neigti šio fakto.
Sprendžiant iš visko, gana aukštame, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos vadovo lygmenyje, o taip pat slaptųjų tarnybų (tarnybų, užtikrinančių prezidento, administracijos, vyriausybinių įstaigų apsaugą) vadovybėje buvo tam tikro pobūdžio sąmokslas, dėl kurio susiklostė situacija, kai sukilėliai prasiveržė į Kongresą. Kadangi juos turėjo sustabdyti gatvėje dar gerokai iki prieinant Kapitolijų, bet kelias buvo atviras. FTB vertinimu, Kapitolijų šturmavo apie 8 tūkst. maištininkų, o jiems priešinosi apie 1,4 tūkst. policininkų, kurie, iš esmės, neturėjo šansų.
Kalbomis, kad rinkimai sufalsifikuoti, tiki tik apkvailinti D. Trumpo šalininkai. Daugiau nei 60 teismų išmetė D. Trumpo komandos ieškinius dėl falsifikacijos į šiukšliadėžes. Čia tai vadinama „frivoliškais teismo ieškiniais“. Tai yra tokie ieškiniai, kurie pateikiami be jokio „faktažo“ ir įrodymų.
Priminsiu, kad per ketverius vadovavimo metus D. Trumpas paskyrė 25 proc. teisėjų. Jo šalininkai gyrėsi, kad jis faktiškai pradėjo kontroliuoti šalies teismų sistemą. JAV Aukščiausiajame Teisme iš devynių teisėjų dauguma – konservatoriai, tai yra respublikonai, o tris iš jų paskyrė būtent D. Trumpas, beje, jam tai kainavo daug pastangų. Ir vis dėlto visi teismai kaip niekam nereikalingus popierius išmetė D. Trumpo komandos ieškinius, nes jokių rinkimų masinės falsifikacijos įrodymų nebuvo.
Sąmokslininkai turėjo tokį planą: 8 tūkst. šturmuoja Kongresą, grobia senatorius ir kongresmenus, kurie tuo metu formaliai skaičiavo balsus. Pagal įstatymą Kongresas privalo tik užfiksuoti (kaip sąskaitininkas) savo dokumentuose skaičių rinkėjų, atidavusių savo balsus valstijų lygmenyje. Nei aptarinėti, nei kelti abejonių, nei imtis kokių nors kitų diskretiškų veiksmų už arba prieš šiuos balsus nei Senatas, nei Atstovų Rūmai neturi teisės.
Trims žmonėms, įsiveržusiems į JAV Kapitolijų, pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
D. Trumpo šalininkų apskaičiavimu, du senatoriai respublikonai – vienas iš Teksaso, kitas – iš Misūrio – sugalvojo, jų nuomone, genialų planą ir pasiūlė: „Mes nesakome, kad buvo masinės falsifikacijos, bet jūs juk matote, žmonės suskilę, todėl įkurkime laikiną taikinamąją komisiją, kuri išnagrinės šiuos klausimus ir taip mes sutaikysim šalį“.
Tai buvo Nikolo Makiavelio stiliaus planas, nes nėra nieko pastovesnio nei laikina komisija, kaip rodo daugelio šalių istorija. Komisija būtų dirbusi 10 dienų, dvi savaites, o D. Trumpas visą tą laiką sėdėtų. Artėja naujo prezidento inauguracijos laikas, o komisija dirba ir D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Paskui jie atneša D. Trumpui išnagrinėti bet kokį rezultatą, o jis teigia, kad nesutinka su išvadomis, ir komisija vėl tęsia darbą. Ir taip visus artėjančius ketverius metus. Tai yra sistema lūžta. Štai kam visa tai buvo numatyta.
Žlugo planas tik dėl vienos priežasties: kol šturmuotojai užiminėjo Kapitolijų, slaptosios tarnybos spėjo išvesti kongresmenus ir senatorius požeminėmis perėjomis į saugią vietą. Šturmuotojams nieko nepavyko užimti.
D. Trumpas, matyt, kurį laiką pats išsigando. Po šio įvykio kilo rimtas įtarimas dėl jo psichinės būklės. Jis save beveik įvarė į tą patį kampą kaip ir V. Putinas. Ir vienas, ir kitas supranta, kad vienintelis jų saugumo šaltinis – turėti valdžią. Nuėjai į šoną, ir viskas. Ir tai veikia jo psichiką.
Kitą dieną po Kapitolijaus šturmo JAV psichiatrų asociacija nusiuntė laišką į Kongresą prašydama nušalinti D. Trumpą nuo valdžios, nes jis prarado nuovoką. Nepakaltinamas žmogus, galintis prieiti prie raudonojo mygtuko, atominio ginklo, tampa pavojingas ne tik savo šaliai, bet beveik visam pasauliui.
D. Trumpas iš pradžių prigulė po kerplėša, pritilo ir net apkaltino savo šalininkus, kuriuos dar neseniai kvietė eiti šturmuoti Kapitolijų, ir pažadėjo jiems priklausančią bausmę. Kitą dieną dezavavo šį pareiškimą. Trumpai tariant, žmogus kaip nesavas.
Tuomet FTB ir teisėsaugos organai kartkartėmis paskelbia pareiškimus. Jie neatmeta tikimybės, kad iki sausio 20 d. D. Trumpo šalininkai gali suorganizuoti panašių, o gal ir pavojingesnių akcijų. Vienas iš scenarijų, kuris būtent vakar buvo įgarsintas teisėsaugos organų: apsupti Kapitolijų, JAV Aukščiausiąjį Teismą, kitas įstaigas ir suteikti respublikonams galimybę užimti valdžią organizavus valstybinį perversmą. Manau, tai nepavyks. Vašingtonas bus visiškai izoliuotas, apsaugotas, ir saugumas bus užtikrintas.
Tačiau lieka grėsmė, kad panašūs prasiveržimai gali įvykti 50 JAV valstijų. Tuomet teisėsaugos sistema bus perkrauta. Ji tiesiog neturės jėgų, kad užtikrintų saugumą.
Svarbiausia šioje situacijoje štai kas: niekuomet prieš tai JAV istorijoje svarbiausia nacionalinio saugumo grėsme nebuvo vidinis terorizmas, kurio kurstytojas yra kol kas dar pareigas einantis prezidentas. Tai precedento neturintis atvejis.
– Jūsų nuomone, ar įsivėlė į šią situaciją Rusijos specialiosios tarnybos?
– Tai, kas įvyko, sukrėtė Ameriką. Rinkimai įvyko. Visuose lygmenyse net respublikonai pripažino J. Bideno pergalę. Liaudis iš esmės aprimo. Yra tik viena gyventojų socialinė grupė šioje šalyje, mano pastebėjimais, kuri yra egzaltuotos, įsiaudrinusios būsenos ir baisiai triukšmauja. Tai Amerikos rusakalbių emigrantų grupė.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Normalų išsilavinimą turintys žmonės, kurie sugebėjo įsikurti ir realizuoti save šioje šalyje, yra ramūs. Tačiau, kuo žemesnis išsilavinimas, kuo prasčiau įsikūrę, tuo jie agresyvesni ir protrampiškai nusiteikę. Vietiniai ekspertai aiškina, kad didžioji dalis rusų emigracijos – tai vadinamoji dešrinė emigracija, kuri dėl savo mentaliteto, prichotipo pavaldi išorinėms manipuliacijoms.
Tačiau aš manau, kad problema ne tik ši, bet dar ir tai, kas vadinama „Maskvos ranka“. JAV, be ambasados, Rusijos valstybę pristato organizacija, kuri vadinasi Rusijos mokslo ir kultūros centras. Jis pavaldus agentūrai „Rossotrudnichestvo“. O „Rossotrudnichestvo“ tęsia Tarybinių draugystės su užsienio šalimis draugijų sąjungos (Союз советских обществ дружбы с зарубежными странами (ССОД)) tradicijas ir yra jų paveldėtojas. Ši organizacija buvo kuriama TSRS kaip KGB išorinės žvalgybos stogas, priedanga. Aš tai žinau kaip faktą.
„Rossotrudnichestvo“ visose išsivysčiusiose šalyse, palaikančiose diplomatinius santykius su RF, laiko vadinamuosius Mokslo ir kultūros centrus. Tai FSB stogas arba priedanga. Organizacija užsienio šalyse kuria ir valdo penktąją koloną.
FSB agentūra įsiskverbė į rusų emigraciją. Čia sukasi labai dideli pinigai. Rusų emigracijoje yra visas tarpsluoksnis žmonių, kurie gyvena išskirtinai iš kešo, gaunamo iš šių centrų. Situacija tiesiog idiotiška iš JAV pusės. Tai prasidėjo dar Billo Clintono laikais ir tęsiasi iki šių dienų, nors Rusijos valdžia išvarė iš šalies visas užsienio organizacijas, susijusias su vyriausybėmis. Tarp jų British Council, ISAID ir t. t. Tačiau JAV iki šiol veikia rusų centras.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Žinoma, ne visa rusų emigracija yra potrampinės būsenos. Tačiau socialiniuose tinkluose, kad visi pradėtų spiegti, daug nereikia. Pakanka kelių žmonių, kurie gražbyliaus (tuščiažodžiaus), ir kelių trolių, kurie visa tai palaikys, kuo, tiesą sakant, jie ir užsiima.
Beje, jeigu atkreipėte dėmesį, prieš kelias dienas kelis Ukrainos atstovus įtraukė į juoduosius sąrašus už jų dalyvavimą prezidento rinkimuose JAV-2020 Rusijos specialiųjų tarnybų pusėje. Įdomus momentas. Įtariu, kad ne visi supranta, todėl paaiškinsiu.
Svarbiausia Rusijos įsikišimo į 2016 m. Amerikos rinkimus kryptis buvo tokia: programišiai įsilaužė į JAV serverius ir per „WikiLeaks“, kurią per Julianą Assangą kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos, nutekino pavogtą informaciją. 2020 m. rinkimuose buvo planuota, kad „WikiLeaks“ vaidmenį atliks grupė „draugų“ iš Ukrainos, per kuriuos Rusijos specialiosios tarnybos nutekins informaciją. Šį kartą amerikiečiai padarė tai, ką derėjo padaryti anksčiau. O derėjo iš karto pasakyti: „Bičiuliai, tai, ką nutekina „WikiLeaks“, – tai Rusijos specialiųjų tarnybų darbo rezultatas“.
Tačiau 2016 m. tas nebuvo padaryta. Todėl gavo tai, ką gavo. Bet šį kartą, kai tik Kijeve pradėjo veikti aktyvistų grupė, kuriems vadovavo draugas A. Derkačius, JAV į tai iš karto atkreipė dėmesį, iš karto visi suprato ir bandymą neutralizavo gemalo stadijoje. Tai vienintelė priežastis, kodėl Ukraina nebuvo įtraukta į 2020 m. rinkimus pagal visą programą su visais negatyviais padariniais, kurių pasitaikytų, jeigu „draugų“ planą pavyktų įgyvendinti.
– Tai reiškia, kad Kremliaus ranka, nors ir po priedanga, bet visgi pasiekė JAV prezidento rinkimus?
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
– Be abejo. Ši JAV rusų diasporos egzaltacija ir bandymas naudoti Ukrainą „WikiLeaks“ vaidmenyje tik patvirtina šį faktą.
– Ir kaip, jūsų nuomone, susidariusi situacija gali išsispręsti?
– JAV teisėsauga ir FTB labai sunerimę dėl šalyje susidariusios situacijos. Manau, kad tyrimo mastai bus neregėti. Ir pagaliau bus imtasi priemonių, kurių seniai reikėjo imtis.
Amerikiečiai visgi vykdo įstatymus. Bepročių nėra daug. Branduolį ekstremistų, kurie dabar daro betvarkę, aš palyginčiau su sektantais. Su jais neįmanoma diskutuoti. Jie tiki, ir viskas. Jie bus sugniuždyti. Man susidarė įspūdis, kad daugelis jų jau patys suprato, kad D. Trumpas pasirodė esąs netikras pranašas, kuris gali nuvesti dievai žino kur.
Didžiausia auka bus Respublikonų partija. Jeigu pažiūrėtume į praėjusių rinkimų žemėlapį, pamatysime, kad Respublikonų partija atstovavo daugiausiai depresyvios ekonomikos valstijoms ir žmonėms, kurie gyveno Amerikos žemės ūkio regionuose. Miestai ir valstijos, kurių ekonomika yra pažengusi ir šiuolaikinė, palaikė demokratus. Ir pastarieji Kapitolijaus įvykiai paaštrins Respublikonų partijos padėtį.
Kaip jau sakiau, dabar nuo jų bėga finansiniai donorai – didžiausios Amerikos korporacijos ir bankai. T. y. D. Trumpo dėka Respublikonų partija gali virsti marginaline organizacija ir atsidurti Amerikos politinio gyvenimo pakraštyje.
Analitikai, kuriuos aš pažįstu kelis dešimtmečius ir stipriai gerbiu, tikiu jų išmintimi, sako, kad demokratai atėjo į valdžią mažiausiai 10-iai metų. Demokratai gavo vietą Baltuosiuose rūmuose ir abiejuose Parlamento rūmuose. Jie sukurs dvi naujas valstijas – Kolumbijos apygardą ir Puerto Riką – ir gaus dar keturis senatorius demokratus. Jie praplės Aukščiausiojo Teismo sudėtį iki 15 žmonių ir dar paskirs ten savo demokratų.
– O kaip ši istorija gali baigtis Maskvai?
– Čia nebus nieko gero. Rusijos centro aktyvumo pliūpsniai Amerikoje vis dar išsiveržia, tačiau aš manau, kad jie bus užgesinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai, iš esmės suvokia ir specialiosios tarnybos, ir su užsienio politika susijusios valstybinės agentūros, kad štai už tokią „dovaną“ kaip D. Trumpas, kurią gavo Amerika pastariesiems ketveriems metams, ji turi būti dėkinga Kremliui. Taigi niekas nebus pamiršta.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Po britų teismo sprendimo neišduoti Jungtinėms Valstijoms Juliano Assange‘o, Meksika „Wikileaks“ įkūrėjui ketina pasiūlyti politinį prieglobstį.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Kartu jis paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę paleisti J. Assange‘ą.
„Aš paraginsiu Užsienio reikalų ministeriją pradėti svarbias procedūras, kad britų vyriausybės būtų pareikalauta paleisti poną J. Assange‘ą ir jam būtų pasiūlytas politinis prieglobstis“, – sakė A. M. L. Obradoras.
2012 metais jau Ekvadoras buvo suteikęs J. Assange‘ui politinį prieglobstį. „Wikileaks“ įkūrėjas tada septynerius metus praleido šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras prieglobsčio prašymą atsiėmė 2019-aisiais, J. Assange‘as buvo sulaikytas ir šiuo metu yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežtojo režimo kalėjime.
Teisėja Londone pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Tai ji argumentavo 49-erių australo psichine sveikatos būkle bei tikėtinomis griežtomis kalinimo sąlygomis JAV.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl šimtų tūkstančių slaptų dokumentų paviešinimo „Wikileaks“ portale.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimu Nilsas Melzeris paragino kadenciją baigiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą suteikti malonę šnipinėjimu kaltinamam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui.
J. Assange‘as „nėra amerikiečių priešas“, – rašė N. Melzeris antradienį paskelbtame atvirame laiške. Suteikdamas malonę 49-erių australui, D. Trumpas „pasiųstų amerikiečiams ir pasauliui aiškią teisingumo, tiesos ir žmogiškumo žinią“.
J. Assange‘as, kurio sveikata labai silpna, jau daugiau kaip pusantrų metų yra kalinamas Didžiosios Britanijos Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Sausio 4 dieną turėtų būti sprendžiama dėl jo išdavimo JAV.
J. Asange‘as dėl slaptų dokumentų paviešinimo JAV kaltinamas šnipinėjimu. Jei būtų nuteistas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Kritikai teisinius veiksmus prieš australą vadina išpuoliu prieš spaudos laivę.
N. Melzeris paragino D. Trumpą reabilituoti „drąsų žmogų“, kuris jau daugiau kaip dešimt metų susiduria su „neteisybe, persekiojimu ir žeminimu tik todėl, kad sako tiesą“. Kartu su dviem nepriklausomais gydytojais JT atstovas aplankė J. Assange‘ą kalėjime ir esą gali patvirtinti, kad jo būklė „pablogėjo tiek, kad jo gyvybė yra pavojuje“. J. Assange‘as serga kvėpavimo takų liga ir todėl yra ypač neatsparus Covid-19.
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
Praėjusią savaitę Vilniaus bare “Woo” buvo surengta neformali, tačiau svarbi diskusija “Ar europietiška WikiLeaks versija taps dar viena sensacija?”
Diskusijoje dalyvavo naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir ilgametis žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Tądien ginčytasi, kuo svarbus ir užkrečiantis yra WikiLeaks pavyzdys, kaip jis formuoja visuomenės požiūrį į demokratiją ir valstybės paslaptis, galų gale ar Europos Sąjunga pajėgi turėti savo europietiškąją WikiLeaks versiją? Diskusijai vadovavo rinkodaros ir internetinės žiniasklaidos specialistas Džiugas Paršonis.
