teta 008

Rugpjūčio 17 dieną Vilniuje nutraukta prie Generalinės prokuratūros visą mėnesį trukusi bado akcija. Šios akcijos iniciatoriai – „Drąsiaus kelio“ judėjimas.

Šia akcija buvo norima atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį dėl vis dar deramai netiriamo Drąsiaus Kedžio nužudymo.

„Drąsiaus kelio“ valdybos pirmininkė Audronė Skučienė teigė, kad akcija kol kas nutraukiama, bet ji neatmetė galimybės, jog po kurio laiko bado akcija gali būti pratęsta.

Prie Generalines prokuratūros rugpjūčio 17 dieną 10 valandą ryte prasidėjo piketas, kuriame dalyvavo septyni Junginio demokratinio judėjimo (JDJ) nariai iš Kėdainių, Radviliškio, Tauragės ir Vilniaus.

Continue reading „Piketuoti jau pavojinga ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje”

radzevicius_tttttttt

Gavau elektroninį laišką su pranešimu spaudai – kvietimu. Vėliau man net paskambino laiško autorius su prašymu pasirūpinti, kad šiame renginyje sudalyvautų žiniasklaida ir žurnalistai.

Kadangi Lietuvos žurnalistų sąjunga nedalyvauja politikoje ir nėra politinė organizacija, todėl mandagiai pasiūliau tiesiogiai bendrauti su redakcijomis ir žurnalistais siunčiant jiems informaciją apie renginį. Tai yra kiekvienos redakcijos apsisprendimo reikalas, kiek, kaip ir kas nušvies tą renginį.

Tačiau šiuo atveju man pasirodė įdomi pati akcija ir jos tikslas (ai). Aš asmeniškai aiškiai ir nesupratau, ko konkrečiai siekiama šia akcija ir ar tai nėra tik PR triukas, kuriuo bus bandoma paskleisti visuomenei kokią nors koduotą mintį?

Continue reading „Kada visuomeninis judėjimas tampa politika? Riba labai trapi”

terleckas_sypsosi

Sąmoningai nevartoju žodžio „šventė“. Mat Vytautas Landsbergis išaiškino, kad Seimo gudručių pastangomis buvo taip patobulintas Darbo kodeksas, jog neliko valstybinių švenčių. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Tarptautinė darbo diena ir kt. tapo tik nedarbo dienomis. Tokius veiksmus V. Landsbergis pavadino tyliąja diversija. Kaip ruoštasi pasitikti mūsų valstybės atkūrimo 20-metį? Pirmasis nerimastingas ženklas, kad deramai nepaminėsime svarbios Lietuvos istorijos datos buvo vieno vadovo vieši užgaulūs netiesos žodžiai signatarų adresu, kurie įžiebė nemalonų aiškinimąsi, skaldymąsi, aistras. Ar taip nutiko dėl bendravimo kultūros, diplomatinio takto stokos? Rezultatas: 40 – 50 Aukščiausiosios Tarybos deputatų nepaėmė jubiliejinių medalių, nukentėjo valstybės įvaizdis. Negi nesuvokiama, kad skaudžiausias signatarų įžeidimas: priskirti jiems vienintelį nuopelną – Kovo 11-osios Akto pasirašymą. Tarsi nebūtų jų dvejų metų alinančio parlamentinio darbo.

Continue reading „Suokalbis prieš Kovo 11-osios sukaktį?”