Kabulas. Afganistanas. EPA – ELTA nuotr.
Kabulas, rugsėjo 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per didžiulį bombos sprogimą vienoje didžiausių mečečių vakarų Afganistane žuvo mažiausiai 18 žmonių, įskaitant įtakingą imamą, kuris anksčiau šiais metais ragino nukirsti galvą tiems, kurie įvykdys „bent menkiausią veiksmą“ prieš vyriausybę.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose nuotraukose matyti, kaip krauju aptaškyti kūnai išsibarstę po Gazargah mečetės kompleksą Herato mieste.
Praėjusiais metais į valdžią sugrįžus Talibanui, smurto iš esmės sumažėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais šalį sukrėtė keli sprogimai – kai kurie iš jų buvo nukreipti prieš mažumų bendruomenes, už daugelį jų atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Per penktadienio sprogimą žuvo mažiausiai 18 žmonių ir 23 buvo sužeisti, tekstiniu pranešimu žiniasklaidai pranešė Herato provincijos gubernatoriaus atstovas Hameedullah Motawakelis.
Vyriausybės atstovas Zabihullah Mudžahidas patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra mečetės imamas Mudžibas ur Rahmanas Ansaris. Tai jau antrasis Talibanui palankus dvasininkas, žuvęs per sprogimą mažiau nei per mėnesį po to, kai buvo surengtas savižudžio išpuolis Rahimullah Hakanio medresėje Kabule.
Talibanas švenčia pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Talibanas trečiadienį džiaugsmingai mini pirmąsias JAV vadovaujamų pajėgų pasitraukimo iš Afganistano metines.
Kaip pranešama, šalyje ši „proga“, be kita ko, paminėta kariniu paradu Bagramo oro pajėgų bazėje į šiaurę nuo Kabulo, kuri buvo laikoma didžiausiu JAV karinių operacijų štabu Afganistane. Čia talibai demonstravo amerikiečių paliktą karinę techniką, kurios vertė siekia 7 mlrd. dolerių (ir eurų). „Ceremoniją“ transliavo vietos televizijos stotys.
Šalyje rugpjūčio 31-oji paskelbta nacionaline švente. Naktį į trečiadienį Kabule jau griaudėjo fejerverkai ir aidėjo ginklų šūviai. Talibanas džiūgauja. EPA-ELTA nuotr.
Kalbėdamas parade, Talibano paskirtas Afganistano premjeras mula Hassanas Akhundas pareiškė, esą talibai šios dienos laukė 20 metų.
Nepaisant to, jis pripažino, kad Afganistano ekonomika dėl sankcijų šiuo metu paralyžiuota ir paragino pasaulį bendradarbiauti su Talibanu.
2021 m. rugpjūčio 30 d., likus minutei iki vidurnakčio, iš Afganistano išvyko paskutinis JAV karys.
Simbolinis „Metų diplomato“ apdovanojimas įteiktas Justinai Jakavonytei. URM nuotr.
Minint Lietuvos diplomatinės tarnybos 103-iąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis simbolinį „Metų diplomato“ apdovanojimą įteikė Justinai Jakavonytei „už ypatingą drąsą ir pasišventimą, iš Kabulo evakuojant su Lietuva dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimas“.
G. Landsbergis savo sveikinimo kalboje visiems diplomatams pabrėžė, kad diplomatai visuomet buvo visų svarbiausių Lietuvos istorinių įvykių epicentre, ir jam garbė kartu dirbti su tokiais Lietuvai ir savo darbui atsidavusiais žmonėmis.
„Dirbdami išvien, mes rašome naująją Lietuvos istoriją. Atvertėme santykių su Taivanu puslapį, rašome Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją – ir tai jau 21 amžiaus Lietuvos istorijos puslapiai“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatus su profesine švente pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Užsienio reikalų ministerija įkurta 1918 metų lapkričio 7 dieną, Augustinui Voldemarui pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Lietuvos diplomatinė tarnyba nenutrūkstamai veikia nuo 1918-ųjų. Prieš šimtą metų, 1921-aisiais, Lietuva sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo pasaulyje. Tais metais diplomatinius santykius su Lietuvos valstybe užmezgė Latvija, Estija, Čekija, Šveicarija, Nyderlandai, Suomija, Norvegija, Danija, Meksika, Argentina, Brazilija. 1921 metais Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą.
Per išpuolį Kabulo klinikoje žuvo 15 žmonių, 34 – sužeisti. EPA-ELTA nuotr.
Kabulas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Spėjamas išpuolis prieš didžiausią karinę ligoninę Afganistano sostinėje Kabule antradienį pareikalavo daug aukų. Talibano atstovas kalbėjo apie mažiausiai 15 žuvusiųjų ir 34 sužeistuosius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie įėjimo į ligoninę miesto centre driokstelėjo du sprogimai. Tada pradėta šaudyti. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką.
Sardar Mohammad Daud Khan klinikos gydytojas agentūrai AFP sakė girdėjęs nuolatinį šaudymą. „Galvoju, kad užpuolikai ėjo iš palatos į palatą, kaip pirmą kartą, kai buvome atakuoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje išpuolį 2017 metais. Tada medicinos personalu persirengę ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 30 žmonių.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Buvęs britų karys, kurį Talibanas sulaikė Afganistane, kartu su Jungtinės Karalystės pareigūnais išskrido iš Kabulo, antradienį agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.
37 metų Benas Slateris išskrido į Dohą su aukščiausiais Didžiosios Britanijos pasiuntiniais, atvykusiais derybų su aukštais Talibano pareigūnais.
Bulvarinis laikraštis „The Sun“ pranešė, kad B. Slaterio evakuaciją tiesiogiai prižiūrėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as.
Pasak „The Daily Telegraph“, buvęs Karališkosios karo policijos karys B. Slateris vadovauja nevyriausybinių organizacijų tinklui Afganistane. Praėjusį mėnesį talibai trumpam jį sulaikė, kai jis mėgino evakuoti 400 savo darbuotojų afganistaniečių sausuma į Pakistaną, nes nesugebėjo užtikrinti jiems vietų britų oro transportu.
Jis buvo apklaustas, kodėl vienišos moterys apsistojo viešbučiuose be vyrų. Po to islamistai paleido B. Slaterį, bet sakė, kad jis gali pervežti tik vieną darbuotoją per sausumos sieną, o kitiems liepė grįžti į Kabulą.
B. Slateris ragino Užsienio reikalų ministeriją Londone padėti evakuoti jo darbuotojus iš šalies po „visiškos katastrofos“ pasienyje.
Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausiasis generolas trečiadienį pripažino, kad Jungtinės Valstijos „pralaimėjo“ 20 metų karą Afganistane.
„Tai yra akivaizdu ir aišku mums visiems, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome, Talibanui perėmus valdžią Kabule“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley’is.
„Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – per komiteto klausymus apie šalies karių išvedimą iš Afganistano ir chaotišką žmonių evakuacijos operaciją iš Kabulo sakė M. Milley’is.
„Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar netgi 20 mėnesių“, – kalbėjo M. Milley’is.
„Esama bendro ankstesnių strateginių sprendimų serijos poveikio“, – teigė generolas, einantis prezidento Joe Bideno vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas ir nurodęs užbaigti 20 metų JAV pajėgų karinį buvimą Afganistane.
„Mes atlikome savo strateginę užduotį apsaugoti Ameriką nuo „Al-Qaeda“, tačiau įvykių baigtis, be abejo, buvo visiškai kitokia, nei norėjome“, – teigė M. Milley’is.
Generolas išvardijo kelias JAV pralaimėjimo priežastis, įskaitant praleistą galimybę sučiupti ar nužudyti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Tora Boroje netrukus po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną.
M. Milley’is taip pat kalbėjo apie 2003 m. sprendimą įsiveržti į Iraką, dėl kurio dalis JAV karių buvo patraukti iš Afganistano, „ir dėl to nebuvo tvarkomasi su Pakistanu kaip (Talibano) prieglobsčiu“.
J. Bidenas balandį nurodė iki rugpjūčio 31 d. visiškai išvesti JAV karius iš Afganistano ir taip paisė susitarimo, kurį su Talibanu sudarė jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
M. Milley’is ir JAV pajėgų vadas regione Kennethas McKenzie’is per Senato klausymus antradienį nurodė asmeniškai rekomendavę palikti Afganistane 2,5 tūkst. karių.
Baltųjų rūmų sekretorė spaudai Jen Psaki teigė, kad J. Bidenas gavo „nevienodus“ patarimus dėl tolesnių veiksmų Afganistane, į kurį JAV įsiveržė po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
„Galų gale sprendimą priima vyriausiasis vadas, – teigė J. Psaki. – Jis nusprendė, kad atėjo laikas užbaigti 20 metų karą.“
Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.Po talibų šūvių į orą Afganistane žuvo 17 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 17 žmonių žuvo, o 41 buvo sužeistas po to, kai penktadienio naktį Afganistano sostinėje Kabule buvo beatodairiškai šaudoma į orą, praneša TASS.
Anot pranešimų, į ligonines toliau plūsta sužeistieji, daugiausiai civiliai, patyrę įvairaus sunkumo sužalojimus.
Afganistano žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Talibano kovotojai ėmė šaudyti į orą švęsdami pergalę pasklidus gandams apie neva užimtą Pandžširo provinciją, kurioje buvusios vyriausybės rėmėjai priešinasi talibams. Nacionalinio pasipriešinimo atstovai paneigė informaciją, kad jų kontroliuojamą teritoriją užėmė talibai.
Tuo metu Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas socialiniame tinkle „Twitter“ ragino kovotojus Kabule nešaudyti į orą, nes tai gali kelti grėsmę gyventojams.
Afganistano sostinėje Kabule naujienų agentūros AFP žurnalistai išgirdo garsų sprogimą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV pareigūnai įspėjo apie tikimybę, kad gali įvykti dar viena teroro ataka.
Saugumo pareigūnas iš neseniai nuverstos šalies vyriausybės AFP sakė, kad, remiantis pirmine informacija, į namą pataikė raketa.
Du JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad šią ataką įvykdė JAV kariuomenė. Vienas pareigūnų, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, nurodė, kad buvo nusitaikyta į Chorosano provincijos „Islamo valstybės“ (IS-K) kovotojus.
Pareigūnai teigė cituojantys pirminę informaciją ir įspėjo, kad ji dar gali keistis.
Kabulo oro uoste žuvo 60 civilių, 13 amerikiečių karių ir 28 talibai. EPA-ELTA nuotr.
Per sprogimus šalia Kabulo oro uosto žuvo mažiausiai 28 Talibano nariai. Talibų atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jie prarado daugiau žmonių nei amerikiečiai.
JAV pranešė apie 13 žuvusių kareivių. 18 amerikiečių buvo sužeisti. Per išpuolius žuvo iš viso 60 civilių.
Po mirtinų atakų JAV prezidentas Joe Bidenas pagrasino kerštu jas surengusiems teroristams. „Mes jus medžiosime, ir jūs už tai sumokėsite“, – pareiškė jis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose. JAV vykdys operacijas prieš sprogimus organizavusią „Islamo valstybę“, paskelbė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pareiškė, kad evakuacija iš Afganistano bus tęsiama. „Mes tęsime evakuaciją“, – sakė jis. Teroristai esą neprivers JAV stabdyti savo misijos.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Per savo propagandinį ruporą „Amaq“ grupuotė pareiškė, kad vienas jos kovotojų susisprogdino prie oro uosto. IS padalinio regione – Chorosano provincijos islamo valstybės (ISKP) kovotojas esą įveikė visus saugumo barjerus ir priartėjo prie JAV karių „ne daugiau kaip per penkis metrus“. Tada jis detonavo savo sprogmenų liemenę.
Kabulo oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos paragino prie Kabulo oro uosto laukiančius žmones dėl „saugumo rizikos“ palikti teritoriją. Prie trijų oro uosto vartų susirinkusi minia turi „dabar nedelsiant pasitraukti“, sakoma trečiadienio vakarą JAV valstybės departamento paskelbtame pranešime.
Ir Australija bei Didžioji Britanija dėl teroristinių išpuolių pavojaus paragino žmones vengti teritorijos aplink Hamido Karsajaus oro uostą.
„Jei esate prie oro uosto, pasitraukite į saugią vietą ir laukite tolesnių nurodymų“, – britų Užsienio reikalų ministerija savo tinklapyje ragino Afganistane dar likusius savo piliečius. „Teroristinių atakų pavojus didelis“, – teigiama čia.
Kabulo oro uosto prieigose jau kurį laiką susirinkę tūkstančiai žmonių, kurie talibams perėmus valdžią tikisi gauti vietą evakuaciniame lėktuve. Minioje mažiausiai aštuoni žmonės jau mirė. Daugelis baiminasi Talibano keršto už bendradarbiavimą su užsienio saugumo pajėgomis ar organizacijomis.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją”, – sako ministras A. Anušauskas.
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą”, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Spartan. Slaptai.lt nuotr.
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika” bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama” (2015-2021 metais).
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama” tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas nemano, kad ateinančiomis dienomis iš Kabulo oro uosto į saugią vietą bus galima nugabenti visus išvykti norinčius afganistaniečius. „Per likusias šios karinės evakuacijos akcijos dienas mums nepavyks išskraidinti visų, – teigė jis antradienį stočiai „Bild TV“. – Sąžininga yra tai pasakyti“.
Net jei tarptautinė misija Kabulo oro uoste bus pratęsta po rugpjūčio 31 dienos, anot H. Maaso, negalės būti išskraidinti visi žmonės, kurie to nori. Esą reikia apsvarstyti, kiek laiko gali būti garantuotas pajėgų vietoje ir išskristi norinčių žmonių saugumas. „Tai labai, labai sunkus klausimas“, – kalbėjo ministras.
„Todėl dabar kartu su JAV ir Didžiąja Britanija pradėjome galvoti, kaip žmonės gali būti išgabenti iš Afganistano ir pasibaigus karinei evakuacijai“, – sakė H. Maasas. Karinės evakuacijos pabaiga esą negali reikšti galimybės žmonėms palikti šalį pabaigos.
„Tam reikia eiti keliu, kuriuo nenori eiti“, – sakė H. Maasas, turėdamas omenyje derybas su radikaliu islamo Talibanu.
Talibai pagrasino „padariniais“, jei JAV, kaip numatyta, neišves visų savo karių iki rugpjūčio 31 dienos.
Belgija evakuoja savo darbuotojus iš Kabulo per Pakistaną. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį į Belgijos oro pajėgų bazę netoli Briuselio atskrido du lėktuvai su 226 žmonėmis – daugiausia tarptautinių misijų Afganistano darbuotojais ir jų šeimomis – kuriems pavyko ištrūkti iš chaoso Kabule.
Lėktuvai atskrido iš Islamabado, Belgijos operacijos „Raudonasis aitvaras“ gelbėjimo misijos centro, kuris veikia kaip oro jungtis su Kabulu.
Taip pat pirmadienį į Pakistano sostinę iš Kabulo turi atskristi dar keturi kariniai lėktuvai, gabenantys pabėgėlius, kurie vėliau vyks į Belgiją.
Pirmuoju misijos skrydžiu, užsakytu civiliniu lėktuvu „Air Belgium Airbus“, į Belgijoje esančią Melsbruko bazę, kurioje įsikūręs 15-asis Belgijos oro pajėgų transporto sparnas, atskraidinti 193 pažeidžiami asmenys.
Šeimos, turinčios daug mažų vaikų ir nešinos tik rankiniu bagažu, su kuriuo pradės savo naują gyvenimą Europoje, buvo palydėtos į keturis pilkus autobusus ir su policijos palyda išgabentos į Peuti karinę bazę sveikatos patikrinimui bei imigracijos procedūroms.
Daugelis atvykusiųjų buvo ant pečių užsimetę raudonas antklodes ir laukė eilėse prie autobusų po lietumi. Viena moteris su skarele išlipdama pamojavo žurnalistams.
Antruoju skrydžiu, Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų kariniu lėktuvu, netrukus atvyko 33 keleiviai, tarp jų buvo bent vienas diplomatas, pranešė aviacijos bazės pareigūnai.
Antram skrydžiui reikėjo tik vieno autobuso, ir jis toli gražu nebuvo pilnas.
Užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes sakė, kad operacija „Raudonasis aitvaras“ jau padėjo išgabenti 400 žmonių iš Kabulo oro uosto, kurį saugojo JAV ir sąjungininkų kariai, į Islamabadą tolesnei kelionei į Belgiją.
„Situacija išlieka nepastovi. Ačiū visiems už nenuilstamas pastangas“, – rašė ji “Twitter“ tinkle.
Belgija yra viena iš kelių NATO ir ES valstybių narių, kurios stengiasi iš Afganistano evakuoti pažeidžiamus užsienio darbuotojus ir bendradarbius afganus, nes Talibanas vos prieš savaitę užėmė šalies sostinę.
Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Didžioji Britanija iš šalies evakavo daugiau kaip 5 700 žmonių. Nuo evakuacijos pradžios rugpjūčio 13 dieną iš Kabulo išskraidinti 5 725 asmenys, tarp jų – daugiau kaip 3 100 užsienio pajėgoms talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, sekmadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija.
Taip pat iš Afganistano išgabenta diplomatinio personalo atstovų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečių. Britų brigados generolas Danas Blanchfordas evakuacijos misiją pavadino „labai sudėtinga ir sunkia“. Šeimos ir atskiri asmenys esą susiduria su „siaubingais sunkumais“, norėdami patekti į oro uostą. Jo kariams esą tenka patirti „širdį draskančias scenas“.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Po Talibano įžengimo į Kabulą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo įpėdinį atsistatydinti. Atėjo laikas J. Bidenui „gėdingai“ atsistatydinti „už tai, kas įvyko Afganistane“, – sakė jis. D. Trumpas taip pat kritikavo J. Bideno imigracijos, ūkio ir energetikos politiką.
Prezidentaujant D. Trumpui, 2018 metais Dohoje Katare prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 metų vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis. J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant J. Bidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Paraleliai šalį paliko ir NATO daliniai.
D. Trumpas jau kelis kartus kritikavo J. Bideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau“. D. Trumpas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką J. Bidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų“.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigia, kad galimybių su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusius afganų vertėjus atsigabenti lėktuvu vis mažėja.
„Reikia pripažinti, kad savaitgalio įvykiai Afganistane aplenkė ir nustebino turbūt tiek NATO sąjungininkus, tiek mus. Mes nesitikėjome tokio greito įvykių pokyčio. Todėl kalbant apie vertėjų atvykimą, vertėjų, kurie bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, atvykimą į Lietuvą, mes turime vertinti dabar naujai situaciją ir naujai galimybes. Netgi penktadienio planas jau nebetinka šios dienos aplinkybėms“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Abukevičius.
Pasak viceministro, galimybes išgabenti su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusius vertėjus apsunkina ir tai, kad šiuo metu Afganistane nebebuvo Lietuvos karių.
„Mūsų pagrindinė problema, kad nebeturime karių, nebeturime žmonių. Lengviau yra tiems, kurie išvyksta patys ir kartu išsigabena vertėjus. Mūsų atveju, mes turime remtis arba sąjungininkų pagalba, jų parama, arba ieškoti kažkokių privačių būdų“, – tvirtino jis.
„Ir paskutines kelias savaites iš tikrųjų situacija blogėjo, bet šiandieną mes matome, kad galimybių juos atsigabenti lėktuvu vis mažėja“, – pasakojo viceministras, kartu pridurdamas, kad vertėjus greičiausiai teks išgabenti kariniais orlaiviais.
„Mums atrodo, vienintelė galimybė yra kariniai orlaiviai, jokių civilinių skrydžių niekas nevykdo todėl, kad nėra, kas jiems padėtų naviguoti ore“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak viceministro, tokia galimybė vis dar yra, todėl Lietuva tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiek su partneriais vertina situaciją. M. Abukevičiaus teigimu, kol tokios galimybės yra, tol jomis bus bandoma pasinaudoti.
„Mes palaikome nuolatinį ryšį su vertėjais, tai darėme ir paskutiniu metu, tą darome ir šiandieną. Ir mums labai svarbu išsiaiškinti, kur jie šiuo metu yra fiziškai, ar yra galimybė artimiausiomis dienomis, valandomis išvykti iš Kabulo, jeigu tokia galimybė būtų“, – teigė jis.
Viceministras akcentuoja, kad, net nepavykus vertėjų išgabenti lėktuvu, būtų ieškoma kitų galimybių jiems atvykti į Lietuvą.
„Net jeigu nepavyktų mums pasinaudoti ta galimybe, nes visi partneriai susiduria su ta pačia situacija ir visiems šiuo metu tai yra vienintelis langas palikti Kabulą. Jeigu tai neįvyktų, aš manau, kad mes ir toliau su jais bendrausime. Ir ką mes girdime iš Talibano, yra galimybių jiems palikti Afganistaną į kaimynines šalis. Tokiu atveju tada jų situaciją vertintume individualiai ir ieškotume galimybių jiems atvykti į Lietuvą“, – sakė jis.
M. Abukevičiaus teigimu, iš viso su Lietuvos kariuomene darbo sutarčių turėjo net 115 vertėjų.
„Šiuo metu mes gavome ir asmenų kreipimųsi, kurie niekada nebendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, ir gavome asmenų, kurie bendradarbiavo, bet negali pateikti jokių dokumentų. Tai irgi yra tam tikras iššūkis, nes mūsų darbo santykiai su jais nutrūko prieš 5–7 metus“, – sakė viceministras.
Pasak jo, dėl to minimalus reikalavimas yra turėti dokumentus, kuriuos būtų galima patikrinti.
„Dabartiniais duomenimis, yra apie 30 vertėjų, kurie yra atsiuntę mums savo dokumentus ir savo šeimos narių dokumentus. Tai su šeimos nariais yra apie 100 asmenų“, – informavo M. Abukevičius.
Afganistane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus, informuoja TASS.
Afganistano vyriausybė nepatvirtino, kad talibai iš tiesų šeimininkauja prezidentūroje, tačiau Talibano kovotojai paskelbė per kelias valandas visiškai užimsiantys Afganistano sostinę Kabulą.
Iš šalies pasitraukus prezidentui ir kitiems aukšto rango pareigūnams Kabule įsikūrė Aukštoji nacionalinio susitaikymo taryba, kuriai iškeltas tikslas „užkirsti kelią chaosui ir taikiai perduoti valdžią“. Organizacijos sudėtyje yra jos pirmininkas Abdullah Abdullah, buvęs šalies prezidentas Hamidas Karzaius ir Afganistano islamo partijos vadovas Gulbuddinas Hekmatyaras.
JAV ambasadorius iš ambasados pastato buvo evakuotas į Kabulo oro uostą, o prieš palikdami diplomatijos misiją amerikiečiai pasiėmė ir savo šalies vėliavą.
JAV ambasados Afganistane puslapyje teigiama, kad saugumo situacija Kabule greitai kinta ir pranešama, kad buvo apšaudytas oro uostas. Amerikiečiai svarsto siųsti papildomas pajėgas, kad apsaugotų diplomatus.
Respublikonų partija pareiškė, kad tai, kas vyksta dabar, yra „prezidento Joe Bideno Saigonas“, turėdami omenyje skubų JAV pajėgų pasitraukimą iš Vietnamo 1975 m. Afganistane – neramūs laikai. EPA – ELTA nuotr.
Liudininkai pasakoja, kad Kabule tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė dideli kamščiai. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo pėsčiomis.
Kas spėjo, iš bankų išsiėmė visas santaupas. Feisbuke žmonės dalinosi nuotraukos, kuriuose matoma, kaip uždažomi moterų atvaizdai ant kai kurių Kabulo parduotuvių ir grožio salonų.
Gyventojai baiminasi, kad į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis. EPA – ELTA nuotr.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis sako sekmadienį išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai, informuoja AFP.
A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
„Talibanas laimėjo ir dabar yra atsakingas už tautiečių garbę, turtą ir išlikimą“, – rašoma prezidento pranešime, kuris paskelbtas feisbuke.
Kabulas. Afganistanas. EPA – ELTA nuotr.
Radikaliam islamo Talibanui sparčiai plečiant savo pozicijas Afganistane, sostinė Kabulas, anot žiniasklaidos, į sukilėlių rankas gali pereiti daug anksčiau nei iki šiol spėjo JAV. Sostinė gali kristi per 30-90 dienų, rašo „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais šaltiniais JAV slaptosiose tarnybose.
Dar birželį JAV žvalgybos pareigūnai kalbėjo, kad Kabulas į talibų rankas gali pereiti praėjus 6-12 mėnesių po amerikiečių karių išvedimo.
Nepaisant smarkiai prastėjančios saugumo situacijos, JAV prezidentas Joe Bidenas vėl gynė savo sprendimą dėl karių išvedimo. Afganai turi „patys kovoti, kovoti dėl savo valstybės“, – sakė jis antradienį Baltuosiuose rūmuose. Jų pajėgos esą kariniu požiūriu pranoksta Talibaną. „Tačiau jie turi ir norėti kovoti“, – pridūrė J. Bidenas.
Talibanas jau užėmė aštuonias provincijos sostines. „Viskas juda bloga linkme“, – „The Washington Post“ citavo ekspertą, susipažinusį su nauju kariniu padėties vertinimu.
Nuo tada, kai užsienio pajėgos gegužės pradžioje pradėjo pasitraukimą iš Afganistano, Talibanas užkariavo daug teritorijų. Jis nuo 1996 metų iki JAV vadovaujamos intervencijos 2001-aisiais kontroliavo didelę dalį šalies.
Talibanas skelbia kontroliuojantis 85 proc. Afganistano teritorijos. EPA-ELTA nuotr.
Afganistano Vyriausybės žiniasklaidos informavimo centro vadovas Dawa Khanas Menapalas buvo nužudytas sostinėje Kabule, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Vadovas nužudytas praėjus kelioms dienoms po to, kai Talibanas perspėjo reaguosiantis į padažnėjusius antskrydžius ir pradėsiantis taikytis į aukšto rango valdžios pareigūnus.
„Deja, šie laukiniai teroristai dar kartą pasielgė bailiai ir patriotišką afganą pavertė kankiniu”, – apie pareigūno nužudymą kalbėjo VRM atstovas Mirwaisas Stanikzai.
Talibanas prisiėmė atsakomybę už nužudymą, o grupuotės atstovas Zabihullahas Mujahidas tvirtino, kad pareigūnas „buvo nužudytas per specialią ataką, įvykdytą mudžahedų“.
Afganistane kovos padažnėjo šių metų gegužę, kai užsienio šalių pajėgos pradėjo pasitraukimą iš šalies, kuris bus užbaigtas vėliau rugpjūtį.
Talibanas jau dabar kontroliuoja didelę dalį kaimiškų šalies vietovių. Pastaruoju metu talibai pradėjo pulti ir didžiuosius Afganistano miestus.
Trečiadienį talibai perspėjo surengsiantys daugiau išpuolių prieš Afganistano Vyriausybės vadovus, praėjus dienai po to, kai gynybos ministrui pavyko išvengti pasikėsinimo nužudyti.
Antradienį įvykęs pasikėsinimas į gynybos ministro Bismillaho Mohammadi gyvybę buvo pirmas toks išpuolis Kabule per pastaruosius kelis mėnesius.
Afganistano ir JAV kariuomenės, kovojančios su Talibanu, pradėjo rengti daugiau antskrydžių, o talibai teigė išpuoliais reaguojantys į jų veiksmus.
