Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, įgyvendinant regioninius gynybos planus, dėl kurių galutinai sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, svarbu stiprinti ir Lietuvos pajėgumus. Ministro teigimu, kuriant Lietuvos diviziją svarbus ir tankų batalionas, kurį turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
„Stiprindami savo pajėgumus, kurdami diviziją, mes kartu stipriname ir savo gynybą, ir NATO planų įgyvendinimą“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė A. Anušauskas.
„Pavyzdžiui, kuriant diviziją, jai reikalingas tankų batalionas, stiprinantis jos galią, manevrą, pajėgumą. Šiuo atveju mes ties tuo dirbame, niekam ne paslaptis, kad kariuomenė atlieka tokius vertinimus. Ir galiausiai, aš manau, kad politinis sprendimas bus priimtas dėl įsigijimo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Anot jo, tankų batalioną turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
Amerikiečių karys Vilniuje. Vytauto Visocko nuotrauka
„Kalbu apie batalioną, batalionas yra keliasdešimt tankų. Tai gali būti 40 kovinių mašinų“, – sakė A. Anušauskas.
„Pirmą kartą šiuolaikinėje Lietuvoje būtų įgyvendintas toks projektas, nes tankus mes turėjome tik iki 1940 metų“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jo vadovaujama ministerija sustabdė Ukrainai skirtos optinės stebėjimo įrangos pirkimą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad dėl konkursą laimėjusių įmonių veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, mes patį procesą stabdome. Jokios sutartys nebuvo pasirašytos. Su jokia Baltarusija ar Baltarusijos piliečiais jokių reikalų neturėjau“, – ketvirtadienį Seime vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu sakė A. Anušauskas.
Šią savaitę naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) šių metų pradžioje paskelbė neviešą pirkimą dėl naujos optinės stebėjimo įrangos, kuri būtų perduodama į frontą Ukrainoje. Portalo žiniomis, kreiptasi į dvi tarpusavyje susijusias įmones – „Ados-tech“ bei „Ados pro“. Skelbiama, kad pastarosios ir laimėjo dalį ministerijos konkurso.
Visgi, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad „Ados-tech“ bei „Ados pro“ galimai bendradarbiauja su Baltarusijos gamintoju „Electroopic“. Įmonių vadovai patvirtino šias žinias, tačiau pažymėjo, kad ryšiai su priešiškos valstybės verslais buvo nutraukti 2020 m.
KAM vadovas nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas darė detalų šių įmonių bei jų prekių patikrinimą dar metų pradžioje. Tačiau, pasak A. Anušausko, įtarimai, kad produkcijoje figūruoja baltarusiška įranga, nepasitvirtino. Visgi, vėliau paaiškėjo, kad įmonėms iškelta teisinė byla. Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Su Baltarusija tie techniniai parametrai arba tos įmonės gaminiai nėra susiję, nes komponentų sąrašo, komponentų sertifikato taip pat buvo paprašyta – buvo pateikti sertifikatai“, – situacijos aplinkybes aiškino jis.
„Tačiau, jau atlikus patikrinimus, praėjus pusantro mėnesio, paaiškėjo, kad įmonei yra iškelta byla kitais pagrindais“, – pridūrė A. Anušauskas.
Visgi, nepaisant sustabdytų pirkimo procesų, ministras pažymėjo, kad parama Ukrainai tęsis.
Todėl, pasak politiko, svarstoma pastariesiems termovizorių pirkimams skirtų lėšų neįšaldyti, bet nukreipti jas į kitus Ukrainai skirtų priemonių pirkimus.
Šarvuotojo visureigio JLTV pristatymas aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šią savaitę į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius, esančius į Mumaičiuose, Šiaulių raj., atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot KAM, pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių. Siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus šių metų spalio mėnesį ministerija pasirašė sutartį dėl papildomų 300 JLTV pirkimo, kurie, planuojama, bus pristatyti iki 2025 metų pabaigos. Visureigius gamina JAV kompanija „Oshkosh Defense“.
„Nuotolinė valdymo stotis „Crows M153“, kuri bus sumontuota ant dalies visureigių, įgalins šaulį valdyti sunkųjį 12,7 mm kulkosvaidį iš šarvuotojo visureigio vidaus. Dieninės ir šiluminės kameros bei lazerinis tolimatis galingą kulkosvaidį padarys dar efektyvesniu. Būsime dar mobilesni ir sunkiau įkandami potencialiam priešui“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Į Lietuvą pristatyti JLTV buvo transportuojami iš Baltimorės uosto JAV į Hamburgo uostą Vokietijoje ir laivu pasiekė Lietuvą. Šiuo metu į Mumaičius yra atvykę kompanijos „Oshkosh Defense“ atstovai, kurie JLTV paruoš eksploatacijai ir sumontuos OGPK (angl. Objective Gunners Protection Kit) bokštelius. Vėliau visureigiai bus perduoti Lietuvos kariuomenei.
Kaip teigia KAM, pirmoji JLTV visureigių partija – 50 vienetų – Lietuvos kariuomenei perduota praėjusių metų vasarą, visureigius jau sėkmingai naudoja Lietuvos kariai. JLTV visureigiais bus aprūpinti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ batalionai, prioritetą teikiant nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms.
JLTV yra techniškai pažangūs visureigiai, kurie suteikia aukštą įgulos apsaugos lygį. Jie geriau apsaugos mūsų karius bei užtikrins didesnį efektyvumą žvalgybos, artilerijos ir oro paramos atakų operacijų metu. JLTV ne tik sustiprins mūsų kariuomenės pajėgumus, bet ir pagerins Lietuvos bei JAV pajėgų sąveiką.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovauti pradeda kibernetinio saugumo profesionalas Liudas Ališauskas, teigiama KAM pranešime žiniasklaidai.
NKSC vadovas ypatingą dėmesį turės skirti Lietuvos kritinės infrastruktūros atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimui, kibernetinių incidentų valdymui ir visos valstybės kibernetinės brandos ugdymui. Kartu jis turės užtikrinti, kad NKSC struktūra, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų optimalūs NKSC užduotims vykdyti.
L. Ališauskas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, 2004-2016 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir skirtinguose krašto apsaugos sistemos padaliniuose, nuo 2016 m. dirbo verslo sektoriuje ir buvo atsakingas už kibernetinio saugumo užtikrinimą energetikos ir finansų bendrovėse, rašoma pranešime.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.
Ankstesnio NKSC direktoriaus Ryčio Rainio ketverių metų kadencija baigėsi 2022 m. pavasarį.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šiandien pasirašė sutartį su Švedijos įmone „SAAB Dynamics AB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos „RBS-70“ valdomų „Bolide“ ir „MK-2“ tipo raketų įsigijimo. Įsigyjamos raketos padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot KAM, RBS-70 tipo raketinėmis sistemomis yra aprūpintas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas. Ši artimojo nuotolio sistema pasirinkta dėl ypač lengvo aptarnavimo, mobilumo ir todėl, kad yra visiškai atspari mechaniniams ir elektromagnetiniams trukdžiams.
Kaip teigiama pranešime, „MK-2“ raketos padengia 4 km aukščio ir 7 km atstumą bei yra naudojamos ne vienos NATO sąjungininkės. Naujos kartos „Bolide“ tipo raketos yra tobulesnė „MK-2“ raketų versija su nauju varikliu, kuris padidina raketos greitį ir manevringumą ir aukščio bei nuotolio parametrus. Sutarties vertė sudaro apie 45 mln. eurų.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, augant krašto apsaugos finansavimui, atsiranda galimybės didinti ginkluotės įsigijimus ir užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą.
Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, Lietuva skiria daug dėmesio ir investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja oro gynybos sistemas, stiprina oro erdvės stebėjimą ir kontrolę bei vysto priimančios šalies paramą, siekiant greitai ir efektyviai priimti sąjungininkus.
Nuo 2004 m. oro policijos misijos funkciją Baltijos šalyse užtikrina NATO naikintuvai. Taikos metu NATO naikintuvai patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, reaguoja į oro erdvės pažeidimus, tokiu būdu prisideda prie oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimo.
Lietuva yra Aljanso kolektyvinės gynybos sistemos dalis ir kartu su sąjungininkais rengiasi šalies ir viso Aljanso gynybai. NATO rengia ir nuolat atnaujina gynybos planus, kurie užtikrina kolektyvinį atsaką krizės ar konflikto metu. Reguliarios pratybos prisideda prie gynybos planų tobulinimo, siekiant visokeriopai apsaugoti Aljanso oro erdvę agresijos atveju.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lenkija taps penktąja valstybe, prisijungsiančia prie Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC), kuris veikia kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM filialas.
„Pusantrų metų veikiantis Regioninis kibernetinės gynybos centras toliau plečiasi ir auga. Lenkijos prisijungimas jį tik dar labiau sustiprins ir leis geriau vertinti mūsų regiono kibernetinio saugumo situaciją“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Sprendimas dėl Lenkijos prisijungimo buvo priimtas spalio 10 d. Kaune vykusio RKGC direktorių tarybos posėdžio metu, kuriame dalyvavo Centro veikloje dalyvaujančių Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Sakartvelo atstovai. Lenkijos atstovai šiame susitikime dalyvavo stebėtojų teisėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
KAM primena, kad Regioninis kibernetinės gynybos centras savo veiklą pradėjo 2021 m. liepos mėnesį ir yra pagrindinė praktinio bendradarbiavimo su JAV kibernetinės gynybos srityje platforma, prie kurios yra prisijungę Sakartvelas ir Ukraina. RKGC vykdo regiono kibernetinių grėsmių analizę ir dalinasi aktualia informacija su partneriais, organizuoja pratybas, mokymus ir analitinius tyrimus kibernetinio saugumo srityje.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paankstinus automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad rugsėjo 16-17 dienomis ketinama organizuoti Vidaus reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos sistemų pratybas.
„Šiandien aptartas klausimas dėl bendrų pratybų tarp krašto apsaugos sistemos ir vidaus reikalų ministerijos sistemos organizavimo. Informuoju, kad rugsėjo 16-17 dienomis vyks bendros pratybos ir mes ten patikrinsime savo sistemų sąveiką, kas yra labai svarbu“, – penktadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, pratybas ketinama organizuoti ir ateityje.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ketvirtadienį dalyvavo Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje, kur pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote.
Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais.
Konferencijos metu M. Abukevičius pasisakė perduodamos ginkluotės, finansinio įsipareigojimo Ukrainai, karinio rengimo, išminavimo klausimais. Išsakytas ir finansinio įsipareigojimo – paramos eilutės Ukrainai biudžete – poreikis. Viceministras taip pat akcentavo Lietuvos indėlį į Ukrainos karių mokymą.
„Nuo plataus masto karo pradžios Lietuva jau suorganizavo 3 skirtingus karinio rengimo mokymus ukrainiečiams. Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus 5 kursus specialistams įvairiose srityse. Per 6 mėnesius būsime parengę apie 150 ukrainiečių specialistų”, – sakė M. Abukevičius.
Į Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos organizuotą konferenciją buvo suburtos Šiaurės Europos valstybės, remiančios Ukrainą. Prie šių šalių gynybos ministrų Kopenhagoje prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos atstovai.
Konferencijoje aptartos visos pagrindinės paramos Ukrainai temos – ilgalaikio finansavimo įsipareigojimas, ginkluotės, artilerijos ir amunicijos gamybos didinimas, Ukrainos karių mokymo plėtojimas ir stiprinimas bei tęstinė pagalba siekiant Ukrainą išminuoti.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje rugpjūčio viduryje pradės veikti Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė, teigia ministras Arvydas Anušauskas. Grupės tikslas, pasak ministro, organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą.
„Siekiant užtikrinti, kad korupcijos prevencijos priemonės Krašto apsaugos sistemoje būtų įgyvendintos dar veiksmingiau rugpjūčio 16 d. veiklą pradės Krašto apsaugos ministerijoje Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė. Tai nauja ir pirmą kartą šiam tikslui sukurta struktūra“, – feisbuke rašė ministras.
Ministro teigimu, šios grupės pirmųjų darbų veiklos kryptys – organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą bei didinti visų sistemos darbuotojų ir karių antikorupcinį sąmoningumą.
„Labai svarbu efektyviai stiprinti korupcijai atsparią aplinką ir įgyvendinti skaidrumo aplinką krašto apsaugos sistemoje, kurią sudaro įvairios specifinės institucijos, tarnauja daugiau kaip 11 tūkst. profesinės karo tarnybos karių ir dirba daugiau kaip 3 tūkst. civilių darbuotojų. Neabejoju karių ir civilių motyvacija bei atsidavimu savo darbui, bet antikorupcines žinias reikia nuolat atnaujinti ir stiprinti“, – nurodė ministras.
Ministras primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame naujame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta atsakomybė ministerijoms rūpintis savo ir sau pavaldžių subjektų korupcijos prevencija, išplėstos korupcijos prevencijos priemonės.
Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) informuoja, kad šiuo metu prieš Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą, kitas Lietuvos valdžios institucijas bei privačias įmones vykdoma intensyvi paskirstyta paslaugų trikdymo ataka. Daliai Saugiojo tinklo naudotojų sutriko paslaugų teikimas, vyksta atstatomieji darbai.
Šiuo metu Kertinis valstybės telekomunikacijų centras (KVTC) identifikuoja labiausiai atakuojamas svetaines, joms taiko papildomas apsaugos priemones, tuo pačiu bendradarbiauja su turimais tarptautinio interneto paslaugų teikėjais ieškodami sprendimų situacijai suvaldyti, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
„Labai tikėtina, kad artimiausiomis dienomis ir toliau bus vykdomos panašaus ar didesnio intensyvumo atakos, ypatingai susisiekimo, energetikos ir finansų sektoriuje”, – sako NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas, laikinai einantis NKSC direktoriaus pareigas.
NKSC dar kartą ragina valdžios institucijų, savivaldos ir privačių įmonių vadovus bei valdybų narius, žiniasklaidą imtis papildomų kibernetinio saugumo priemonių ir remtis NKSC rekomendacijomis apsaugai nuo paslaugų trikdymo atakų.
Anot pranešimo, taip pat yra didelė tikimybė, kad artimiausiomis dienomis padaugės destruktyvių, duomenų šifravimo atakų, todėl institucijų ir įmonių vadovams reikėtų nedelsiant imtis prevencijai skirtų priemonių. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Išlieka nemaža tikimybė, kad bus naudojamos ir interneto svetainių turinio pakeitimo atakos. Todėl NKSC ragina institucijų ir įmonių vadovus nedelsiant pasitikrinti trečiųjų šalių (išorinių paslaugų teikėjų) prieigą prie infrastruktūros, ypatingai turinio valdymo sistemų, ją apriboti ir suteikti tik pagal pareikalavimą.
Pastebėjus paslaugų trikdymo ar kitokio pobūdžio atakas, apie jas prašoma nedelsiant pranešti NKSC kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu cert@nksc.lt arba telefonu 1843.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvyksiančiu Norvegijos gynybos ministru Bjørnu Arildu Gramu.
Susitikime ministrai aptars Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, kitus klausimus, kurie bus keliami NATO viršūnių susitikime Madride.
Norvegijos gynybos ministras taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje tarnaujančius Norvegijos karius.
Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta įvairiose srityse – gynybos politikos planavimo, mokymų. Šalys bendradarbiauja daugiašaliuose formatuose: Šiaurės-Baltijos šalių (Nordic-Baltic), Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės Jungtinių ekspedicijų pajėgų (JEF), prisidedančiuose prie bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo.
Norvegija teikia paramą Lietuvai stiprinant kariuomenę. Dvišalis karinis bendradarbiavimas su Norvegija suintensyvėjo Krašto apsaugos ministerijai pradėjus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS (angl. Norwegian Advanced Surface to Air Missile System) komponentų ir raketų įsigijimą iš Norvegijos. Taip pat Norvegija Lietuvai yra perdavusi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70, kurias šiuo metu naudoja Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas. Lietuvos kariuomenė iš Norvegijos yra įsigijusi laivų Karinėms jūrų pajėgoms, vykdyti kt. bendri projektai.
Norvegijos kariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, skiria karius ir karinę techniką Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Šių metų vasarį Norvegijos Vyriausybė priėmė sprendimą į NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje skirti papildomą mechanizuotą pėstininkų būrį su papildomais paramos elementais. Atvykus pastiprinimui, Rukloje tarnauja apie 200 karių iš Norvegijos.
Lietuvos oro gynyba. Kpt. Ievos Gulbinienės nuotr.
Po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu parengti Lietuvos oro gynybos koncepciją.
„Strategiškai svarbu yra dabar kalbėti apie oro gynybą, kaip mes, kaip valstybė, įsivaizduojame oro gynybos viziją. Tai daugiasluoksnis dalykas, ką turime padaryti tiek nacionaliniu mastu, tiek kartu su Baltijos šalimis, taip pat pagal NATO, „Iron Dome“ (ELTA – mobilios Izraelio oro gynybos sistemos) idėja turi būti keliama“, – po NSGK posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
Todėl, jo teigimu, buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, kad oro saugumo problema Lietuvoje būtų sprendžiama.
„Todėl paprašėme Krašto apsaugos ministerijos, kad būtų parengta mūsų oro gynybos koncepcija, ko reikėtų siekti, kiek tai kainuotų, kad mes matytume tam tikrą tikslą, strategiją per artimiausius metus ir mes išspręstume oro gynybos problemą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau teigė, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministerija parengė Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama suvaldyti rizikas nacionaliniam saugumui, kylančias dėl nepatikimų informacinių technologijų, įrangos ar paslaugų naudojimo.
Įstatymo pakeitimai nustatytų kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos viešojo sektoriaus subjektai pirkimo konkursų metu turėtų prievolę šalinti nepatikimų technologijų, įrangos ar paslaugų pasiūlymus. Pakeitimai taip pat praplėstų konkursų metu įrangos ir paslaugų patikimumą tikrinančių organizacijų sąrašą. Reguliavimas būtų taikomas perkančiajai organizacijai, kuri yra ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoja, dalyvauja vykdant mobilizacines užduotis, veikia gynybos srityje ar nacionaliniam saugumui svarbiame sektoriuje. Tokių subjektų Lietuvoje yra beveik 400.
„Dabar galiojantis įstatymas numato galimybę tikrinti tiekėjus nacionalinio saugumo aspektu, tačiau nėra aiškių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Įstatymų pakeitimai įpareigotų iškart atmesti nepatikimus pasiūlymus. Dabartinei Vyriausybei pradėjus realiai spręsti Kinijos gaminamos įrangos naudojimo problemas, Krašto apsaugos ministerija į jas tikrai nežiūrės abejingai. Žinome problematiką ir nedelsdami imamės sprendimų“, – teigia krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Siūlomais įstatymų pakeitimais būtų užkirstas kelias Lietuvai įsigyti Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos gamintojų technologijas. Pakeitimai nustato pareigą konkursuose iškart atmesti pasiūlymus, jei perkamų prekių tiekėjas, subtiekėjas, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra iš valstybių, kurių tiekėjai, subtiekėjai, gamintojai ar įrangos palaikytojai nelaikomi patikimais. Konkursuose pasiūlymai iškart turėtų būti atmetami ir tokiu atveju, jei iš nepatikimų valstybių yra teikiamos įrangos priežiūros ar palaikymo paslaugos.
Vyriausybė rizikas nacionaliniam saugumui keliančių valstybių sąrašą nustatys pagal šiuo metu atnaujinamos Nacionalinio saugumo strategijoje įvardintas grėsmes.
„Siekiame, kad techninė bei programinė įranga būtų įsigyjama iš valstybių, kurių tiekėjai yra patikimi, tai yra – NATO, Europos Sąjungos, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Kitos valstybės bus įvertintos Vyriausybės“, – sako viceministras M. Abukevičius.
Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimai galėtų įsigalioti įsigijimams nuo 2022 metų liepos, o iki šiol įsigytos įrangos palaikymą būtų galima įsigyti iki 2025 metų sausio.
Karo policija. KAM nuotr.
Dėl nelegalios migracijos krizės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antradienį sušauktoje neeilinėje parlamento sesijoje ypatingos skubos tvarka ketinamos priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, kuriomis kariams ekstremalios situacijos sąlygomis būtų galima suteikti daugiau teisių, įveikė pateikimo stadiją.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 87 parlamentarai, prieš balsavo 5 ir dar 27 susilaikė.
Antradienį projektas iš karto bus svarstomas komitetuose, o dėl jo priėmimo bus balsuojama vakariniame posėdyje.
Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus
Siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.
Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.
Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones. Antrankiai
A. Anušauskas: tai nėra nepaprastajai padėčiai tapatūs įgaliojimai
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad siūlomi suteikti įgaliojimai nebūtų tapatūs tiems, kuriuos kariai įgytų nepaprastosios padėties atveju.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik spec. priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi ministro argumentais neliko įtikintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, posėdyje teigęs, kad šį projektą vertina kaip „bandymą pro užpakalines duris įeiti nepaprastąją padėtį“. Pasak jo, visi minimi įgaliojimai kariams suteikiami būtent tada, kai yra įvedama nepaprastoji padėtis.
Visgi krašto apsaugos ministras dar kartą pabrėžė, kad nepaprastosios padėties atveju įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami platesni, o šiuo atveju tiesiog siekiama suteikti įgaliojimus, kurie kariams leistų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kai jie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Tikslas yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime ar kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras ar neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tikslą, kad kariai vykdydami tas pareigas, kaip ir pasieniečiai, turėtų galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą“, – aiškino A. Anušauskas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas pabrėžė demokratinėje sistemoje galiojančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą.
„Demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas Vyriausybe ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs. Gali būti bet kas, sąlyginis Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru. Kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia”, – ministrui klausimą uždavė T. Tomilinas.
Tačiau A. Anušauskas teigė nemanąs, kad ministru galėtų tapti bet kuris asmuo, o šiuos pakeitimus parengti, jo teigimu, buvo apsispręsta tuomet, kai nelegalios migracijos srautai šalyje buvo pasiekę patį piką.
„Nemanau, kad Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru, tam yra jau veikianti atsvarų sistema (…) Kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, kad reikia labai skubaus sprendimo. Tai buvo pats pikas tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną, mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras, kartu pažymėdamas, jog kariams svarbu suteikti aiškumą dėl jų įgaliojimų.
„Svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas“, – teigė jis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Posėdyje klausimus ministrui kėlė ir LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Jis teiravosi, kaip bus užtikrinama, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama civilių Lietuvos piliečių atžvilgiu. A. Anušauskas, atsakydamas į socialdemokrato klausimą, pažymėjo, kad panašius įgaliojimus jau turi kitos viešosios tvarkos ir saugumo institucijos, o įgaliojimų apimtį kas kartą turėtų patikslinti šalies prezidentas.
„Turiu pasakyti, kad policija, pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali ir civilių Lietuvos piliečių, ne tik nelegalų atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra ir mes žinome tokių atvejų, bet mes norime jų išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai, juos kariai galėtų įgyti, bet kokie jie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su prezidentu, jie gali būti gerokai siauresni“, – tikino A. Anušauskas.
Opozicijos lyderis teikia siūlymą, kad platesnius įgaliojimus kariuomenė galėtų įgyti tik su Seimo pritarimu
Teikiamam projektui pasiūlymą turėjo ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.
„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projektui argumentus dėstė S.Skvernelis.
Pastabų KAM projektui turėjo ir Seimo teisininkai
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai išsakė pastabas ir dėl pačios formuluotės, kuria apibrėžiama, kad kariuomenei platesnius įgaliojimus galima suteikti, „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pasak teisininkų, būtiniausių veiklos sąlygų atkūrimas reikštų, kad kariuomenė būtų pasitelkiama tik atkuriant reikiamą infrastruktūrą.
„Formuluotė (…) suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas“, – rašoma Teisės departamento išvadoje. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Visgi pažymima, kad kariuomenę siekiama pasitelkti minėtų saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti, o ne tik infrastruktūros atkūrimui, todėl teisininkai siūlo šias sąlygas apibrėžti aiškiau.
„Sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, – rašoma dokumente.
Taip pat Seimo teisininkai siūlo, kad daugiau teisių kariams būtų galima suteikti esant gautam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne tik jos pirmininko motyvuotam rašytiniam prašymui.
„Komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai“, – akcentavo Teisės departamentas.
Akredituoti naujieji Norvegijos ir Čekijos gynybos atašė Lietuvai. KAM nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį įvyko Norvegijos ir Čekijos gynybos atašė Lietuvai pasikeitimo ceremonijos.
Norvegijos gynybos atašė Lietuvai pareigas iki šiol ėjusį pulkininką Hakoną Lokeną pakeitė jūrų kapitonas Oddas Erlingas Furu, kuris pastaruosius ketverius metus darbavosi Norvegijos gynybos štabe, o anksčiau tarnavo Norvegijos kariniame laivyne.
Čekijos gynybos atašė Lietuvai pareigas ėjusią pulkininkę Romaną Pešatovą pakeitė pulkininkas leitenantas Jaroslavas Vorosas, iki šiol tarnavęs įvairiuose Čekijos kariuomenės daliniuose ir dirbęs Čekijos gynybos ministerijoje.
Pasak pranešimo, naujai paskirtus gynybos atašė akreditavęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius ceremonijų metu padėkojo norvegams ir čekams už indėlį stiprinant regiono saugumą. Abi šios šalys skiria savo karius Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, taip pat dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje.
Pasienyje su Baltarusija pradėta tiesti spygliuotos vielos užtvara. KAM nuotr.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS
LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.
Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.
Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.
Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.
Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.
„Barboros ryžtas 20“: poligoną Pabradėje drebino lietuvių ir olandų haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
Krašto apsaugos (KAM) ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.
„Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas“, – Vyriausybės pusvalandyje Seime į opozicijos klausimus atsakė A. Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.
„Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų“,– tvirtino A. Anušauskas.
ELTA primena, kad A. Anušausko vadovaujama KAM šių metų pradžioje paskelbė atšaukianti praėjusios Vyriausybės Vakarų Lietuvoje suplanuoto poligono statybas. Šiam kariniam objektui buvo numatyta teritorija, apimanti Telšių, Akmenės, Mažeikių rajonų teritorijas. Su tokiu planu nebuvo supažindinti nei vietos gyventojai, nei žemės ir miškų savininkai. KAM teigimu, dėl kitos poligono statybų vietos bus sprendžiama po naujos studijos.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su oficialiu vizitu lankysis Estijoje, kur susitiks su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu. Ministrai aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, saugumo situaciją regione, bendradarbiavimą su JAV ir karių atitraukimą iš Afganistano, sakoma ministerijos pranešime.
„Estija yra ypač svarbi Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Baltijos šalių bendradarbiavimas išlieka vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų. Norint stiprinti regioninę gynybą, Baltijos šalims savo veiksmus yra svarbu koordinuoti visuose daugiašaliuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES, bendradarbiaujant su JAV,“ – prieš išvykdamas į Estiją sakė A. Anušauskas.
Vizito metu suplanuotas ministro apsilankymas didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur bus pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų sąlygos, infrastruktūra.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.
Rašymo priemonės. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma įstatyme numatyti, kad krašto apsaugos ministras raštu informuotų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) apie 20 mln. eurų viršijančius įsigijimų ir infrastruktūros projektus. Šioje informacijoje reikės nurodyti, „koks gynybinis pajėgumas ir kiek (procentais) bus jis išplėtotas, įsigijimo kiekį, kainą, ilgalaikio aptarnavimo sąnaudas, projektuose dalyvaujančias įmones.“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su šio komiteto nare Dovile Šakaliene įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo projektą.
„Krašto apsaugos ministerija (KAM) ne visada laiku informuodavo komitetą apie įsigijimų projektus, kurių vertė viršija 20 mln. eurų, todėl parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma numatyti, kad KAM raštu informuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą apie įsigijimų ir infrastruktūros projektus (viršijančius 20 mln. eurų)“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad apie įsigijimų planus ir numatomą priimti sprendimą dėl naujo įsigijimo projekto, kurio vertė viršija 20 mln. eurų, krašto apsaugos ministras informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
Pirmadienį krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos, sakoma KAM pranešime.
„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Susitikimo metu kalbėta, kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.
