Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.
Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.
„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.
Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.
Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.
„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.
„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (…) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.
Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.
„Mes matome jau karantino pasekmes. (…) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.
„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.
Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.
„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.
V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.
ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.
Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus
Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
Vilniaus knygų mugėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinę 2020 metų Vilniaus knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“, rodos, pataikė į dešimtuką.
Karantino vaizdų įprasminimas ir pagal juos sukurti tekstai tapo mūsų kasdienybe. Iššūkiai priimti, svečiai sukviesti, rizikos įvertintos, saugumas užtikrintas – 2022 metais 22-oji Vilniaus knygų mugė įvyks. Rašytojai, autoriai, knygų kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, skaitytojai Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO laukiami vasario 24-27 dienomis. Mugę globoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė spaudos konferencijoje teigė, kad pandeminis laikas buvo palankus knygų pasauliui.
„Karantinas ir tai, kad turėjome užsidaryti namuose, žmones pakvietė atsigręžti į knygas, kaip į puikią laisvalaikio leidimo formą, galimybę mokytis ar net keliauti. Išaugęs vaikų literatūros poreikis įrodo, kad ir vaikai grįžo, o gal tėvelių buvo sugrąžinti, prie skaitymo“, – kalbėjo L. Varanavičienė.
2020-ųjų knygų leidybos statistika teigia, kad per karantino metus tik nedaug sumažėjo naujai išleistų knygų pavadinimų – nuo 3479 iki 3257. Tiražai taip pat nekrito, o grožinės literatūros knygų pavadinimų atsirado net daugiau nei 2019 metais – buvo 1418, išleista 2020-aisiais – 1483. Lietuvių grožinės literatūros išleista tiek pat kiek 2019.
Knygų pasaulis per pandemijos metus nesustojo. Tačiau ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai yra nepaprastai pasiilgę gyvo kalbėjimo, bendravimo, priblėso nominacijų ir apskritai Lietuvos knygų pasaulio akcentai. Tai, ką Vilniaus knygų mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino. Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turime tai sugrąžinti, todėl į mugę grįžta ir tradiciniai literatūros apdovanojimai. Bus įtekta Vilniaus klubo premija, Jurgos Ivanauskaitės premija, apdovanoti Gražiausios knygos laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBY Lietuvos skyriaus vaikų literatūros nominacijos, „Knyga plius kinas“ pristatys kinematografiškiausias knygas“, – sakė L.Varanavičienė.
Programoje – pasaulinės literatūros žvaigždės, parodos ir „Šortai“
Vilniaus knygų mugėje šiais metais pamatysime gausų užsienio rašytojų būrį. Su savo skaitytojais susitikti atvyksta Karen Swan (JK), Halgrimur Helgasson (Islandija), Andrei Kurkov (Ukraina), Gabriel Pacheco (Meksika, Italija), Piotr Socha (Lenkija), Jean-Philippe Toussaint (Belgija). Savo klausimus skaitytojai galės užduoti ir rašytojams, kurie prisijungs prie mugės virtualiai: Luca di Fulvio (Italija), Andre Makine (Prancūzija), Nora Krug (JAV). Grįžta ir ne Lietuvoje gyvenantys mūsų literatūros ir kultūros žmonės – Algis Mickūnas, Kristina Sabaliauskaitė, Valdas Papievis, Saulius Tomas Kondrotas.
Mugės programa kasmet turi išskirtinę temos liniją, nepriklausomai nuo to, kokiu šūkiu ji pasitinkama. „Šiemet pristatoma nemažai knygų, reflektuojančių įvairius Lietuvos istorijos etapus: tremtį, sovietmetį, tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje, taip pat laukia pokalbiai apie literatūrą, kalbą, bus pristatyta nemažai poezijos knygų. 2022 metai yra paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, tad net keli renginiai bus skirti jam“, – pasakojo viena iš mugės organizatorių Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Eljošaitytė-Kaikarė.
Vilniaus knygų mugė. 2017-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Diskusijos, parodos ir ekspozicijos Vilniaus knygų mugėje taip pat atspindės šių metų temą ,,Vaizdas kaip tekstas”. Spaudos konferencijoje jas pristatė viena iš mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Ji pasakojo, kad ir šiais metais mugėje išlieka lankytojams 2019 metais pristatytas debatų turnyras „Šortai“. Penkiolikos minučių literatūrinėje dvikovoje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – turi maksimaliai turiningai atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.
„Šortų“ dvikovose aptariamos ne daugiau nei prieš metus išleistos knygos. Septyni kritikai, pasirinkę po dvi jiems įdomiausias knygas, kalbins jų autorius. Iš viso – penkios valandos, keturiolika susitikimų! Šiemet laukia net dvi naujovės – „Šortai“ su vaikų knygų autoriais ir pokalbis su vertėja apie knygą, parašytą ne lietuvių kalba. Šias diskusijas pristatys žurnalistas Audrius Ožalas.
Įtraukianti „Diskusijų klubo“ programa išskleidžia šių metų mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“ ir siūlo diskutuoti apie vizualinę kultūrą.
Kodėl vis daugiau skaitome ir rašome vaizdais, ką jie mums pasako tokio, ką nutyli žodžiai? „Svarstysime apie knygos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje ir kodėl autoriai kuria vaizdais praturtintus pasakojimus. O taip pat išlaikysime tradiciją aptarti svarbiausias aktualijas: kalbos ir ideologijos santykį, socialinę inžineriją ir jos apmąstymus distopinėje literatūroje, kolektyvinių traumų įtaką tiek visuomenės elgesio modeliams, tiek ir mūsų asmeniniams tarpusavio santykius“, – „Diskusijų klubo“ programą pristatė A. Žilinskienė.
3 salės galerijoje veiks 2020–2021 metų Knygos meno konkurso knygų laureačių ekspozicija. Tvarią bei ekologišką ją šiais metais kartu su VDA Interjero dizaino II kurso studentais parengė studija „Moa“. „Pristatome ir naujovę – edukacines ekskursijas Knygos meno ekspozicijoje su knygos meno ekspertėmis. Į jas registracija prasidės vasario 17 d. Lietuvos kultūros instituto interneto svetainėje“, – kvietė A. Žilinskienė.
Jauniesiems skaitytojams – atskira salė
Jaunųjų skaitytojų salėje užsiėmimą ras senas ir jaunas, vaikas ir suaugęs. „Kūrybos erdvėje be formulių“ – dėmesys komiksų kūrimui ir daugybė kitų kūrybinių malonumų, „Vaikų scenoje“ lauks susitikimai su pasiilgtais knygų autoriais, pažintys su pamėgtais ir naujais personažais, su moksleiviais bendradarbiaujantis „Jaunimo taškas“ pristatys pokalbių ciklą „Veidas iš ekrano“, kuriame kalbins socialinių tinklų garsenybes.
Jaunųjų skaitytojų salės partneris – Lietuvos bibliotekininkų draugija – „Bibliotekų erdvėje“ šiemet ypatingą dėmesį skiria pasakojimo menui, bus pristatyta kaip visada gausi, Lietuvos bibliotekų išradingai parengta programa. Trys Gintaro Visocko knygos: „Ieškau kelrodės žvaigždės. Žurnalisto išpažintis”, „Juodojo Sodo byla” ir „Ilga kelionė į Hankendį”. Slaptai.lt nuotr.
Pirmą kartą pačius mažiausius skaitytojus, jų mamas ir tėčius mugė kviečia į jaukų „Knygų starto“ kampelį. Čia įsikurs pirmųjų knygelių biblioteka, vyks edukaciniai užsiėmimai ir konsultacijos ankstyvojo skaitymo klausimais, o taip pat valandėlė – „Tėčiai skaito vaikams“.
Jaunųjų skaitytojų salėje lankytojai ras ir spalvingiausias parodas. Vaizdais kalbančios knygos bus pristatytos parodoje „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“. Bežodžių knygų skaitymo užsiėmimuose lankytojai bus supažindinama su tokių knygų fenomenu, jų skaitymo strategijomis. Lankytojai kviečiami ir į Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų sukurtų „knygiukų“ parodą.
Į mugės atidarymo ceremoniją kvies „Muzikos salė“
Melomanus, kūrėjus bei muzikos mylėtojus Vilniaus knygų mugėje suburianti AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 200 dalyvių. Lankytojai šiais metais kviečiami į dvi sales. 1-oje įsikurs Lietuvos muzikantai, leidėjai ir kultūros centrai bei pokalbių scena. Joje apie savo naujus leidinius, kūrybą ir pasirodymus pasakos gausybė muzikantų, tarp jų ir grupės „jauti“, „shishi“, „8 kambarys”, atlikėja Gabrielė Vilkickytė ir net „Šventinis Bankuchenas“. 2-oje salėje bus įrengta profesionali scena kurioje vyks ir jaunųjų atlikėjų, ir scenos vilkų – Justino Jaručio, Donato Montvydo, Jurgos pasirodymai.
Ilga kelionė į Hankendį. Slaptai.lt nuotraukoje: knygos viršelis
Pirmą kartą istorijoje, „Muzikos salėje“ mugės penktadienį bus surengtas aukcionas, per kurį bus galima įsigyti lietuviškos muzikos istoriją žyminčių atributų.
Jau tradicija tapo ir antrą „Muzikos salės“ dieną vyksiantys klausomiausių metų įrašų ir albumų apdovanojimai pagal asociacijos AGATA renkamus tikslius statistinius duomenis. Apdovanojami klausomiausi lietuviški albumui ir singlai tarptautinėse muzikos pasiklausymo platformose – „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“ ir kitose platformose. Pirmą kartą bus apdovanotas ir gražiausias albumo viršelis.
Keletą kartų per dieną lankytojus stebins įspūdingas technines koncertų galimybes demonstruojantis „Spacemap Go“ šou. „Muzikos salė” visas keturias dienas taps vienos didelės muzikos šeimos namais, – sakė „Muzikos salės“ organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė. Ji nepaprastai džiaugiasi, kad būtent „Muzikos salei“ patikėta surengti didžiausio kultūrinio renginio Lietuvoje – Vilniaus knygų mugės atidarymo ceremoniją.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr. Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos.
Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad prie savo aprėptimi dar nematytų mitingų prisidėjo tai, kad premjerė į politinę darbotvarkę įtraukė kaip niekad daug visuomenę skaldančių klausimų. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, prie kilusių protestų galėjo prisidėti ir tai, kad visuomenė pajuto galią prisidėti prie sprendimų.
„Mes nepasiekėme to lygio, kokį galime matyti Graikijoje ar Prancūzijoje, kur yra vos ne nuolat protestuojama dėl pačių įvairiausių dalykų, bet iš dalies visuomenė labiau junta savo galią, kad kolektyvinis veiksmas gali turėti politinį rezultatą ir politikai reaguoja į protestus“, – teigė T. Janeliūnas.
Vis dėlto tęstinumo tiek R. Urbonaitė, tiek T. Janeliūnas kilusiuose protestuose nemato. Anot politologų, galima pastebėti, kad protestuotojai pamažu išsikvepia.
T. Janeliūnas: neigiamos visuomenės reakcijos kilo dėl netipinių sprendimų
Profesorius T. Janeliūnas teigia, kad pagrindinė intensyvesnių protestų prie I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės priežastis yra akivaizdi – visuomenės pasipiktinimas dėl griežtų reikalavimų kovoje su pandemija. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Iš esmės situacija pasikeitė prasidėjus pandemijai, kuri reikalavo labai netipinių sprendimų ir suvaržymų, primygtinų reikalavimų. Susiklostė tokia situacija, prie kurios visuomenė nebuvo pratusi. Kilusios reakcijos buvo būtent į pasikeitusią bendrą padėtį, o ne į konkrečios Vyriausybės atėjimą“, – Eltai teigė VU TSMI profesorius.
T. Janeliūnui antrina ir Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė. Anot jos, visuomenės nepasitenkinimas vadovaujant I. Šimonytei išaugo ne tiek dėl konkrečių politinių sprendimų, kiek dėl susiklosčiusių aplinkybių.
„Skvernelio Vyriausybės protestai buvo dėl labai konkrečių politinių sprendimų, tarkim, įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, o tai sukėlė vadinamąjį ministerijos užėmimą. Basčio protestas irgi buvo dėl visiškai kitų aplinkybių, tai buvo gana reaktyvūs veiksmai, reakcija į vieną ar kitą sprendimą, priimtą Vyriausybėje ar Seime“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Šimonytės Vyriausybė susiduria su visai kitokio pobūdžio protestais, kurie labai koreliuoja su tais protestais, kurie vyksta ir kitose valstybėse. Mes matome tam tikrus globalius reiškinius, kurie yra atsiritę ir iki Lietuvos, todėl, natūralu, kad intensyvumas yra neįprastas“, – pridūrė politologė.
Prie išaugusių protestų galėjo prisidėti ir S. Skvernelio klaidos
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi R. Urbonaitė prabrėžia, kad prie intensyvesnių visuomenės pasipiktinimų galėjo prisidėti ir skirtinga premjerų komunikacija. Anot politologės, tiek S. Skvernelis, tiek I. Šimonytė turėjo priimti sprendimą dėl karantino įvedimo, tačiau premjerai tai padarė skirtingais būdais.
„Pirmo karantino metu, kurį įvedė Skvernelis, visi bijojo, buvo drausmingi ir dauguma žmonių karantino reikalavimų laikėsi net vasarą, kai ribojimai buvo atlaisvinti. Tuo metu valdžia darė labai mažai ir pasiruošimas galimai antrai bangai buvo vangus. Vyriausybėje nevykdant jokios komunikacijos, suklestėjo sąmokslo teorijos, jos suklestėjo ir, kai pradėjo rudenį augti susirgimų skaičiai, Vyriausybė delsė iki paskutiniosios dienos, kad neįvestų visiškai griežto karantino. Ir visiškai griežtą karantiną įvedė jau tik Ingrida Šimonytė, kai ligoninės buvo perpildytos“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
R. Urbonaitės teigimu, vangi ekspremjero komunikacija ir delsimas įvesti griežtesnius ribojimus tapo sunkiai suvaldomu procesu, o atsakomybę informuoti visuomenę ir pakeisti požiūrį į pandemijos valdymą turėjo prisiimti I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Tam tikra prasme Skvernelis praslydo, nes vienu metu jis turėjo visišką visuomenės palaikymą ir laviravo, neįvedinėjo tokio karantino, kokį reikėjo įvesti. Prieš kelis mėnesius net ir Aurelijus Veryga vienoje laidoje pripažino, kad tai buvo klaida“, – teigė R. Urbonaitė.
„Kai prasidėjo antri pandemijos metai ir buvo didžiulė įtampa, sąmokslo teorijos veržėsi iš visų kampų, tai, natūralu, kad žmonių reakcijos į visus reikalavimus, vakcinas, karantiną ir saugojimąsi tapo sunkiai valdomu procesu, o tai ir sukėlė protestus. Taigi, pandemijos etapai, kuriuos išgyveno Šimonytė ir Skvernelis, labai skiriasi“, – pridūrė R. Urbonaitė.
T. Janeliūnas teigia esą protestų intensyvėjimui didesnės įtakos galėjo turėti ne premjerų komunikacija, tačiau pasikeitęs visuomenės požiūris į pandemiją. Anot jo, žmonių baimę dėl COVID-19 viruso pakeitė nuovargis, todėl imta aštriau reaguoti į atitinkamus pandemijos valdymo procesus.
„Pirmasis karantinas, kurį įvedė Skvernelio Vyriausybė, tai pavadinčiau šoko terapija. Visuomenė tiesiog bandė suprasti, kas vyksta. Pirmuosius du mėnesius žmonės bandė adaptuotis prie visiškai naujų aplinkybių ir niekas per daug negalvojo apie protestus (…). Kai atėjo šiokie tokie atoslūgiai ir nusiraminimas, reakcijos buvo kitokios. Visuomenei kai kurie sprendimai nelabai patiko ir atitinkamai vis dažniau atsirasdavo grupių, kurios aiškiai pasisakė tiek prieš skiepus, tiek prieš apribojimų naujas sąlygas, tiek prieš galimybių pasus. Tai, manau, kad protestai susidėjo palaipsniui. Kiekvienas apribojimas sukelia reakciją, jis mažina pasitikėjimą Vyriausybe, nes tų priekaištų kaupiasi ir, natūralu, kad visuomenė jau yra pavargusi“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
„Taigi, nesvarbu, kuri Vyriausybė būtų buvusi, vienaip ar kitaip visuomenė būtų reagavusi žymiai jautriau į tuos sprendimus, kuriuos bet kuri Vyriausybė būtų dariusi“, – pridūrė T. Janeliūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
I. Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei teko atlaikyti ne tik su pandemija susijusius protestus, tačiau ir kontroversiškai vertinamą protesto akciją „Šeimų maršą“, nukreiptą prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, lyčių bei LGBT bendruomenės lygias teises visuomenėje.Tai buvo kone didžiausias pastarųjų metų protestas, subūręs apie dešimt tūkstančių žmonių. R. Urbonaitės teigimu, išaugusių protestų kiekį galėjo lemti ir pakitusi Vyriausybės politinė darbotvarkė.
„Protestų dėl LGBT būtų buvę ir anksčiau, jei tie klausimai būtų įvesti į politinę darbotvarkę. Politinė darbotvarkė šiais aspektais tikrai pradėjo kisti. Kai tokie klausimai atsiranda politinėje darbotvarkėje, natūralu, kad protestai yra išprovokuojami“, – teigė R. Urbonaitė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politologai sutaria: nors protestų priežastys skirtingos, premjerų komunikacija buvo panaši
T. Janeliūno teigimu, tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis pasirinko kelią ignoruoti priimamais sprendimais pasipiktinusią visuomenę. Visgi tai lėmė ir skirtingos protestuojančių asmenų grupės.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad protestų grupės buvo labai skirtingos. Mokytojus galėjo paremti didžioji dalis visuomenės ir reikalavimai buvo suprantami, o parama jiems buvo žymiai didesnė negu dabar protestuojantiems antivakseriams. Dabartinė Vyriausybė per daug, matyt, nesitiki, kad jiems pavyks perkalbėti arba pakeisti jų poziciją, tai, natūralu, kad ir buvo pasirinkta komunikacija ignoruoti ir kartu turėti argumentus tai visuomenės daliai, kurios palaikymo ir reikia Vyriausybei“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Liūdnas žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Visgi, T. Janeliūno nuomone, visuomenei išreiškus konkrečius nuogąstavimus dėl priimtų sprendimų, S. Skverneliui vertėjo imtis ryžtingesnių sprendimų, o ne ignoruoti pasipiktinusią visuomenę.
„Skvernelio Vyriausybei galiausiai reikėjo imtis ryžtingesnių sprendimų, nes buvo matyti, kad jau bendra visuomenės reakcija yra negatyvi ir laukia, kada bus priimtas sprendimas (dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – ELTA). Iš Šimonytės kaip ir nesitikima, kad ji kalbės su antivakseriais ir darys jiems kažkokių nuolaidų“, – pridūrė T. Janeliūnas.
Stop propagandai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad abu premjerai pasirinko ignoruoti visuomenę, tačiau S. Skvernelis sprendimus priėmė ne tiesiogiai, tačiau per atsakingus asmenis. R. Urbonaitės vertinimu, analogišką strategiją galėjo pasirinkti ir I. Šimonytė.
„Tarkim, su mokytojais Skvernelis nėjo, nesiaiškino, veikė visai per kitus žmones ir netiesiogiai dalyvaudamas sprendė konfliktą, o su Šimonyte yra kitokia situacija. Tu tikrai neturi eiti kalbėti su žmonėmis, kurie pastatę kartuves, nes tas kalbėjimas gali nieko neduoti. Jei žmonės nori tave matyti, kad galėtų ant tavęs rėkti, tai čia nėra sprendimas. Tačiau, manau, taip pat buvo galima pasirinkti komunikuoti neutralioje aplinkoje ar per tarpininkus“, – teigė Mykolo Romerio universiteto politologė.
R. Urbonaitės teigimu, tiek I. Šimonytės, tiek S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės nepasižymėjo tinkama komunikacija. Anot jos, bendravimas su protestuojančiais premjerams tapo Achilo kulnu.
„Manau, kad abiem premjerams komunikacijos labai trūko, trūko aiškumo dėl vakcinacijos kampanijos, ji iš esmės nevyko arba vyko tikrai ne tokia, kokia turėjo būti, bet, aišku, gerų receptų kaip komunikuoti neranda ir kitos valstybės. Tai lengvų kelių nėra, bet, manau, kad apskritai politikų komunikacija tampa Achilo kulnu, tiek ji buvo Achilo kulnas Skverneliui, tiek ji yra Achilo kulnas ir šiuo metu dirbančiai Vyriausybei. Čia tikrai nė vienų negali pagirti dėl komunikacijos sklandumo, tikslingumo ir gero paruošimo“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Potencialo kilusiuose protestuose nemato
Vis dėlto T. Janeliūnas išaugusių protestų kiekio nelinkęs sureikšminti. Nors protestų buvo daug, palyginti su kitomis valstybėmis, savo aprėptimi jie nebuvo dideli.
Prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visgi dar labai nedidelė dalis visuomenės yra tiek įaudrinta ar pasiryžusi protestuoti, kad imtųsi konkrečių veiksmų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje aktyviai dalyvaujančių protestų akcijose žmonių dalis dar tikrai nėra labai didelė. Iš vienos pusės, tai liudija, kad valdžia susitvarko su iššūkiais. Iš kitos pusės, tai parodo, kad visuomenėje yra svarbesnių dalykų ir jie vis dar pasitiki valdžios institucijų galimybėmis spręsti problemas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
R. Urbonaitė taip pat išaugusių protestų kiekio nelinkusi laikyti problema. Be to, jos nuomone, staiga išaugę protestų skaičiai apskritai pamažu išsikvepia.
„Matome, kad protestavimas tampa normaliu reiškiniu, įprastu reiškiniu. Matydama, kaip protestai nuo šių metų pavasario iki šių metų rudens staigiai išsikvėpė, aš dar būčiau labai atsargi su išvadomis, kad pradėsime matyti kitokį protesto veidą“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė tvirtina, kad 240 COVID-19 reanimacijos lovų užimtumas ligoninėse ir toliau išlieka kriterijumi, kuomet būtų imamasi griežtesnių apribojimų. Nors viceministrė pabrėžia, kad situacija gydymo įstaigose išlieka stabili, tačiau omikron atmaina šalyje tik pradeda plisti, todėl ji neatmeta ir griežto karantino galimybės.
„Šiandien mes įvardijame, kad (karantinas – ELTA) gali būti, ir turime pasirengti. Tačiau artimiausiu metu, šią ar kitą savaitę, tikrai nėra svarstomos priemonės, kurios būtų griežtesnės. Mes matysime, kokia bus situacija po švenčių“, – antradienį „Delfi temoje“ kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Viceministrės teigimu, esant karantino poreikiui, būtų įvedami trumpalaikiai griežti ribojimai, kadangi, remiantis kitų šalių praktika, pasak jos, tokio pobūdžio karantinas suveikia efektyviausiai. Apribojimai. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kalbėtume apie karantiną, efektyviausias yra ne ilgas, įvedant apribojimus po truputį, o pakankamai griežtas. Tai reiškia, kad žmonės galėtų įsigyti vaistų, maisto produktų. Gamyba, tikėtina, jeigu tai būtų saugi aplinka, galėtų veikti. Tačiau pramogos, teatrai, kiti renginiai, ne maisto ir nebūtinųjų prekių parduotuvės tam tikru laikotarpiu, kuriuo būtų karantinas, – neveiktų“, – aiškino ji.
„Taip pat nuotolinis darbas būtų ten, kur yra tokia galimybė, būtų nebe rekomendacinio pobūdžio, o privalomo. Taip pat atitinkamai ir mokyklose. Griežtas karantinas yra visiškai visų nebūtinųjų veiklų apribojimas“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog, epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus ir prireikus įvesti karantiną, jis galėtų tęstis tris savaites. Ministro teigimu, karantino metu galėtų būti vėl įvestas nuotolinis mokymas bei judėjimo ribojimai. Griežtesnių ribojimų Vyriausybė ketina imtis, jei užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.
Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė valdančiuosius ragina imtis veiksmų mažinant įtampas visuomenėje, nes, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, visuomenės streso lygis COVID-19 pandemijos metu yra išaugęs dvigubai.
„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.
Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.
O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.
Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.
O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.
O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.
Ignas Vėgėlė. Lietuvos advokatūros pirmininkas. Infolex.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, paprašyta įvertinti viešojoje erdvėje ažiotažą sukėlusią Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės savaitgalį pasakytą kalbą, sako, kad tenka tik apgailestauti, jog yra naudojamasi įtempta situacija šalyje.
„Manyčiau, kad šiuo metu mums ypatingai reikalingas susitelkimas. Tik ir siekia Baltarusijos Lukašenkos režimas, kad būtų įvairios provokacijos, kad būtų keliamos įtampos mūsų viduje. Tenka apgailestauti, kad kai kurie asmenys, užimantys tam tikras svarbias pozicijas naudojasi šia situacija ir kelia dar didesnes įtampas“, – prieš Vyriausybės posėdį pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad savaitgalį Birštone sakytoje ir nevienareikšmiškai įvertintoje kalboje advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė kritikavo galimybių pasą, Pasaulio sveikatos organizaciją, o kalbėdamas apie valstybės taikomus ribojimus pandemijos metu teigė, kad šie pažeidžia žmogaus teises.
Vidaus reikalų ministrė taip pat pažymėjo, kad I. Vėgėlės kalboje nuskambėję pareikšimai apie namelius nelegaliems migrantams yra neteisinga interpretacija.
„Kas susiję su nameliais yra interpretuojama ir neteisingai pateikiama informacija. Buvo pasirašyta preliminari sutartis ir ten buvo numatyta, kad esant poreikiui būtų įsigyjamas ne tik namelių, bet ir visos palaikymo infrastruktūros paketas, jei reikėtų apgyvendinti apie 40 tūkst. asmenų. Šiuo metu mes matome, kad tokio poreikio nėra ir tiesiog esame pasiruošę įvairiems scenarijams, jeigu mums reikėtų didesnio ar mažesnio kiekio namelių. Žmones reikėtų kažkur apgyvendinti. Reikėtų grįžti atgal, kodėl mes neturėjome preliminarių sutarčių, kurios turėjo būti paruoštos 2016-2017 metais“, – teigė ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo kalboje Birštone I. Vėgėlė teigė, kad valstybė negaili pinigų nelegalų apgyvendinimui, tačiau neplečia ligoninių tinklo pandemijos metu.
„Ar kas palygino šiuos papildomus COVID-19 kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skirtais daugiau nei 700 milijonų eurų. Abiem atvejais turim ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka, kiek papildomų lovų už šią įspūdinga sumą galima sukurti COVID-19 ligoniams. Ir lovos sąvoką aš pasirinkau sąlygiškai, turiu minty ir medicinos personalą, ir nekilnojamąjį turtą, ir technines priemones“, – sakė I. Vėgėlė.
Naujoji Zelandija dėl trijų dešimčių naujų koronaviruso atvejų pratęsia karantiną.
Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern pirmadienį sostinėje Velingtone pranešė, kad griežti reikalavimai visoje šalyje galios mažiausiai iki šeštadienio. Prieš tai pranešta apie 35 naujus koronaviruso atvejus. Dauguma dabartinio protrūkio užsikrėtimų registruota Oklande – didžiausiame šalies mieste. Tačiau atvejų yra ir sostinėje.
Praėjusios savaitės antradienį J. Ardern dėl vieno vienintelio patvirtinto naujo atvejo Oklande paskelbė griežtą karantiną – pirmąjį nuo 2020 metų kovo.
Šalyje uždaryta dauguma parduotuvių, taip pat mokyklos. Žinybų duomenimis, registruota iš viso 107 naujos infekcijos – be kita ko, dėl delta atmainos plitimo. J. Ardern sakė: „Mums reikia daugiau informacijos. Nenorime rizikuoti dėl delta. Jei pasaulis mus ko išmokė, tai yra būti atsargius su šia atmaina“.
Australijoje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA nuotr.
Dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose per šeštadienį vykusius susirėmimus tarp prieš karantiną nusiteikusių protestuotojų ir policijos pareigūnų sulaikyta šimtai žmonių, šalyje tądien užfiksavus rekordinį COVID-19 infekcijų paros prieaugį. Australai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Visoje šalyje per pastarąją parą registruoti 894 nauji vietinio COVID-19 perdavimo atvejai, praėjus dienai po to, kai dėl delta atmainos Sidnėjaus valdžios institucijos mažiausiai iki rugsėjo pabaigos pratęsė mieste galiojantį karantiną.
Dėl besiplečiančio infekcijos protrūkio Melburną apimanti Viktorijos valstija šeštadienį taip pat visos valstijos mastu išplėtė rekomendaciją likti namuose. Tačiau tūkstančiai žmonių Melburne nepaisė paskelbtų visuomenės sveikatos gairių ir išėjo į gatves pareikšti nepasitenkinimo galiojančiais suvaržymais. Kilus susirėmimams, policijos pareigūnams teko panaudoti ašarines dujas.
Per „smurtinį ir neteisėtą“ protestą sužaloti septyni policininkai ir sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakoma Viktorijos policijos pajėgų pranešime. „Nors proteste būta ir taikių demonstrantų, daugelis dalyvių atėjo galvoje turėdami smurtą“, – priduriama pranešime.
Sidnėjuje taip pat pasitelktos gausios policijos pajėgos, blokuoti keliai ir sulaikinėti žmonės, kai protestuoti susirinko apie 250 žmonių, nurodė Naujojo Pietų Velso policija. Apie dideles susirinkusių žmonių minias taip pat pranešta Brisbane. Australijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.
Sidnėjaus gyventojai birželio pabaigoje pradėjo gyventi karantino sąlygomis, tačiau dabar apribojimai išplėsti į dvi valstijas, šalies sostinę ir paveikia daugiau kaip 15 mln. žmonių.
Mažiau kaip trečdalis Australijos populiacijos yra visiškai paskiepyta nuo koronaviruso. Šalies vakcinacijos kampanijos startas buvo lėtas, tačiau tempai pastarosiomis savaitėmis pagreitėjo ir šalies lyderiai užsibrėžė tikslą prieš apribojimų panaikinimą paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų.
Visoje 25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau kaip 42 tūkst. COVID-19 atvejų ir 974 su virusu susijusios mirtys.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nuo liepos 1 d. nustoja galioti aštuonis mėnesius trukęs antrasis visuotinis karantino režimas. Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu visoje šalyje lieka paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės.
Kaip pirmadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nepaisant nutraukto karantino, didžioji dalis egzistuojančių reikalavimų lieka galioti. Kaukių dėvėjimas taip pat lieka – jos bus privalomos teikiant kontaktines paslaugas. Taip pat toliau veiks galimybių pasas.
Sveikatos apsaugos ministras neatmetė, kad jei sergamumo skaičiai keisis, Vyriausybė gali grąžinti karantino režimą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė apie lokalių karantinų galimybę.
Jų teigimu, dėl Lietuvą pasiekusios COVID-19 delta atmainos šiuo metu itin svarbu užtikrinti visuomenės aktyvų skiepijimąsi. Kaip teigė Prezidentūra, griežto karantino rudenį išvengti leis tik aktyvus skiepijimas.
Likę veiklų apribojimai šalyje
Vyriausybės sprendimu, nuo ketvirtadienio paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą. Šokis – Vinco Kudirkos aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.
Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, kurie yra pasiskiepiję, arba jei asmuo persirgo COVID-19.
Tai pat išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.
Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.
Briuselio policija sulaikė 132 nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Briuselio policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išvaikytų viename miesto parke į protesto vakarėlį susirinkusią minią bei sulaikė 132 šio vakarėlio dalyvius, skelbiama oficialioje policijos ataskaitoje.
Pasak policijos, 15 protestuotojų buvo sužeisti, kuomet šeštadienį policijos pareigūnai išvaikė vakarėlio dalyvius panašiai. Po susirėmimų trys policijos pareigūnai dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę, o dar keletas patyrė lengvus sužalojimus.
Vakarėlyje dalyvavo apie 1 000–2 000 daugiausia jaunų žmonių, susirinkusių protestuoti prieš apribojimus, skirtus kovoti su COVID-19 plitimu šalyje.
Premjeras Alexanderis de Croo paragino protestuotojus išsiskirstyti, o į parką buvo pasiųstą 600 riaušių policijos pareigūnų, kelios vandens patrankos ir raitoji policija. Protestuotojams nesitraukiant ir skanduojant „Laisvė!“, policijos pareigūnai išvaikė susirinkusiuosius.
Prieš mėnesį, balandžio 1 d., tame pačiame parke taip pat buvo susirinkę 2 tūkst. žmonių. Briuselio policija gaudė nelegalaus vakarėlio dalyvius. EPA-ELTA nuotr.
Belgijoje šiuo metu galioja antrasis nacionalinis karantinas, o barai ir restoranai uždaryti nuo pat spalio pabaigos.
Vis dėlto, vakcinacijos tempai spartėja ir nuo gegužės 8 d. planuojama leisti kavinės ir restoranams priimti lankytojus lauko terasose.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuo pirmadienio leidus veiklą atnaujinti likusiems turgaviečių prekybininkams, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sakė, kad šio pirmadienio žmonės laukė ir yra pasirengę atnaujinti veiklą.
„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.
„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.
Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.
„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“
„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.
„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.
Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.
Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
Sostinės lauko kavinės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą, balandžio 30-ąją, Lietuvoje patvirtinti 1335 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 248 655 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 239 744).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3937 žmonės.
Per praėjusią parą mirė 10 žmonių: po vieną 40-49, 50-59 ir 60-69 amžiaus metų grupėse, trys 70-79 metų ir keturi 80-89 amžiaus grupėms priklausę asmenys.
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1149. Šis rodiklis yra vienas iš tų, pagal kuriuos sprendžiama dėl karantino ribojimų.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 562,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,4 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 30,2 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 224 649 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 179 339.
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 15 146 (deklaruotas: 60456).
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 10 473 žmonės, o antra – 24 472. Abiem skiepo dozėmis šalyje jau paskiepyta 295 321 žmogus. Iš viso jau panaudota 980 398 vakcinos.
Per parą epidemiologiškai ištirti 1104 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 2473 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 62 610 žmonių.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 115 žmonės. 91 naujas pacientas pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 13 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1591 lovos užimtos 1048.
Praėjusią parą šalyje atlikta 11 433 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 624 533. Taip pat per parą atlikta 5620 antigeno ir 376 antikūnų tyrimai.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
AFP duomenimis, nuo 2019 metų gruodžio, kai Kinijoje buvo aptiktas naujasis koronavirusas, iki šios dienos pasaulyje patvirtinta 150,3 mln. COVID-19 atvejų. Daugiau kaip trečdalis visų atvejų – per 50,2 mln. – užregistruota Europoje.
Nyderlandų karaliaus Willemo Alexanderio šeima. EPA – ELTA nuotr.
Dėl ginčytino jo elgesio per pandemiją smarkiai smuko Nyderlandų karaliaus Willemo Alexanderio populiarumas. Praėjusių metų balandį jį teigiamai vertino 76 proc. apklaustųjų, o dabar tik 57 proc., rodo visuomeninio transliuotojo NOS užsakymu atlikta apklausa.
Karalius antradienį mini savo 54 metų sukaktį, o Nyderlandai švenčia Karaliaus dieną.
37 puslapių ataskaitoje, kurią nuomonės tyrimo institutas „Ipsos“ parengė NOS užsakymu, primenama, kad iškilmės Karaliaus dienos proga pernai dėl pandemijos paskutinę minutę buvo atšauktos. Tada Willemas Alexanderis pasakė kalbą apie koronakrizę ir su tuo susijusį „nesaugumą bei izoliaciją“. Šią kalbą gyventojai sutiko pozityviai.
„Tačiau vėliau daug visko įvyko, – pabrėžiama pranešime. – Pernai pats karalius keliskart įsivėlė į kontroversijas“.
Karalius su šeima, pavyzdžiui, spalį išskrido atostogauti į Graikiją, kai tuo metu šalyje galiojo dalinis karantinas. Dėl gyventojų nepasitenkinimo Willemas Alexanderis ir jo žmona Maxima praėjus dienai po išvykimo sugrįžo atgal į Nyderlandus. Šeima per televiziją atsiprašė žmonių, tačiau karaliaus populiarumas, „Ipsos“ duomenimis, smuko iki 47 proc.
Du mėnesiai iki kelionės į Graikiją ginčą įplieskė nuotrauka, kurią paskelbė internetinė žiniasklaida. Joje karalius ir jo žmona nufotografuoti su vieno restorano savininku Graikijos Milo saloje per atostogas. Karališkoji pora nei laikėsi atstumų, nei dėvėjimo kaukes, kaip tai buvo privalu Nyderlanduose.
Karalius ir šiaip kaltinamas prarandantis kontaktą su savo tauta. Nyderlandų vyriausybė nurodė peržiūrėti metinį biudžetą karališkiesiems rūmams. Parama monarchijai, lyginant su ankstesniais metais, smarkiai sumažėjo, teigiama toliau ataskaitoje. Tačiau dauguma olandų ir toliau pasisako už konstitucinę monarchiją. Kad monarchija išliktų, nori 58 proc. respondentų. 23 proc. yra už jos panaikinimą.
Nyderlanduose naujų COVID-19 infekcijų skaičius vėl auga. Čia iki šiol registruota 1,4 mln. užsikrėtimų ir daugiau kaip 17 000 mirčių.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai.
Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo. Prekybos centre. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, prekybos centrų ir kitų prekybos vietų, kurios veiklą atnaujina balandžio 19 dieną, veikla bus draudžiama šeštadieniais ir sekmadieniais.
Nuo pirmadienio taip pat gali atsidaryti teatrai ir kino teatrai, užtikrinant, kad žiūrovai užima tik sėdimąsias vietas, užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, bet bendras žiūrovų skaičius neviršija 150 asmenų, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba žiūrovų registravimą.
Prekybos centre. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas šių paslaugų teikimo vietose draudžiama.
Taip pat leidžiami renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 150 žiūrovų, laikantis nustatytų reikalavimų. Renginius uždarose erdvėse leidžiama organizuoti, kai užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) priėmė sprendimą nuo sekmadienio visoje šalyje atverti bažnyčias, reaguodama į Vyriausybės priimtus sprendimus dėl tam tikrų karantino atlaisvinimų. Ministrė pirmininkė viliasi, kad, atnaujinus tiesiogines pamaldas, bažnyčiose bus laikomasi saugumo reikalavimų.
„Esu dėkinga Bažnyčiai už tai, ką ji padarė iki šiol tam, kad tikrai prisidėtų prie viruso plitimo suvaldymo. Labai tikiuosi, kad bus laikomasi saugumo reikalavimų. Matyt, kad Bažnyčia įvertino ir tai, kad ir Vyriausybė priėmė tam tikrų sprendimų dėl galbūt didesnių žmonių susibūrimo vietų atvėrimo“, – žurnalistams penktadienį teigė I. Šimonytė.
„Tai dabar tiesiog turėsime visi stengtis, kad tie sprendimai nei mūsų, nei Bažnyčios netaptų papildomu situacijos apsunkinimu“, – pridūrė premjerė.
ELTA primena, kad Lietuvos vyskupų konferencija nutarė nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant. Teigiama, kad sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms.
Lietuvos vyskupų konferencija akcentuoja, kad visose bažnyčiose privalu ir toliau užtikrinti atstumą tarp besimeldžiančiųjų taip, kad vienam žmogui tektų ne mažiau kaip 15 kv. m bažnyčios ploto. Tikintieji privalo ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
Palanga savaitgalį sulaukė didelio mašinų ir žmonių srauto. Šarūno Vaitkaus nuotr.
Palanga savaitgalį sulaukė daugybės karantino suvaržymų išvargintų žmonių. Mieste didelis mašinų srautas ir žmonių yra labai daug, šeštadienį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pastarąją savaitę atlaisvinus dėl pandemijos taikytus eismo ribojimus tarp savivaldybių, buvo baiminamasi, kad į pajūrį suplūs minios žmonių, tačiau, kaip teigia meras, situacija yra kontroliuojama.
„Kaip ir prognozavome, mašinų srautas yra didelis ir žmonių yra labai daug: Basanavičiaus gatvėje, ant tilto, pajūryje, taip pat dviračių takuose“, – šeštadienį Eltai sakė Palangos meras Š. Vaitkus.
Pasak jo, nors srautas žmonių didelis, jokių pažeidimų tiek naktį, tiek dieną nebuvo užfiksuota.
„Kalbėjau su policijos pareigūnais, jie patvirtino, kad žmonės tikrai labai kultūringai elgiasi, yra privažiavę daug šeimų su vaikais. Bet srautai pasiskirsto: vieni vaikšto pajūriu, kiti – miškais, dar kiti – važinėja dviračių takais“, – teigė Š. Vaitkus.
„Naktis iš penktadienio į šeštadienį praėjo ramiai, vakarėlių fiksuota nebuvo“, – pridūrė meras.
Vertindamas šiuo metu į Palangą atvykusių žmonių skaičių, Š. Vaitus sakė, kad didžioji dalis apgyvendinimo sektoriaus šį savaitgalį turėtų būti užimta. Visgi, kaip pažymėjo Palangos meras, didieji Palangos viešbučiai savo veiklos dar neatnaujino.
„Didžioji dalis Palangos apgyvendinimo sektoriaus yra privataus (kapitalo – ELTA), tačiau, kiek tiksliai yra išnuomota butų, kotedžų, vilų – mums nėra žinoma, bet matyti, kad prie jų stovi nemažai automobilių, vadinasi, ir jie yra užpildyti“, – teigė Palangos meras.
ELTA primena, kad beveik keturis mėnesius trukę karantino judėjimo ribojimai tarp savivaldybių buvo panaikinti šių metų balandžio 7 d. Tačiau šiuo metu karantino režimas dar tęsiamas iki balandžio 30 dienos imtinai.
Vatikano muziejai planuoja atverti duris gegužės 3 d., laikydamiesi griežtų koronaviruso plitimo profilaktikos priemonių.
Tai sakoma pranešime, paskelbtame ketvirtadienį oficialiame Vatikano muziejų tinklalapyje.
Kaip pranešama, lankytojai turės iš anksto užsisakyti bilietus, dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo.
Vatikano muziejai buvo uždaryti spalio pabaigoje imantis kovos su koroanvirusu priemonių.
Kaip patikslino Vatikano muziejų direkcijos atstovas, gegužės 3-ioji yra orientacinė data. „Viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos“, – sakė jis.
Šventojo Sosto iždas pernai neteko svarbiausio pajamų šaltinio – bilietų į Vatikano muziejus pardavimo. Be to, neatvykstant turistams iš užsienio, gerokai sumažėjo lankytojų skaičius. Kai kuriais vertinimais, pagal šį straipsnį Vatikanas prarado iki 200 mln. eurų.
Vyriausybė nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Nuo vidurnakčio, (balandžio – ELTA) 7 dienos 00.00 valandos atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
„Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios yra susijusios su vakcinavimu, testavimu ir pačios visuomenės palaikymu“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 686 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 382,3 atvejo.
Šiuo metu karantino režimas yra pratęstas iki balandžio 30 dienos imtinai.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno apskr. VPK) penktadienį pranešė, jog po kovo 27 d. įvykusios M.A.M.A. televizijos transliacijos, kurioje buvo galimai pažeisti karantino reikalavimai, Kauno apskr. VKP pareigūnai kovo 29 d. pradėjo administracinę teiseną šios transliacijos organizatorių atžvilgiu. Pradėtos 42 teisenos.
Policijos pranešime pabrėžiama, kad visą šią savaitę buvo renkama įvairi informacija bei su filmavimu susiję duomenys. Pareigūnai analizavo tiek tiesioginės transliacijos įrašus, pasirodžiusius viešojoje erdvėje, tiek ir vaizdo įrašus, įvairiose erdvėse užfiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų„Žalgirio arenoje“. Buvo siekiama įvertinti, kas ką ir kada veikė.
Anot Kauno apskr. VPK atstovų, šios transliacijos/filmavimo organizatorių buvo paprašyta įvairių dokumentų, dokumentacijos, susijusios su filmavimu ir arenoje buvusiais asmenimis bei jų santykiu su vykusia transliacija. Organizatoriai bendrauja ir bendradarbiauja su policijos pareigūnais ir per savaitę pateikė prašomus dokumentus. Pareigūnai pradėjo jų analizę.
„Iki šios dienos Kauno apskr. VPK pradėtos 42 administracinio nusižengimo teisenos pavieniams asmenims, kurie galimai nesilaikė kaukių dėvėjimo ir numatyto atstumo laikymosi reikalavimų plačiąja prasme (įvairiose erdvėse), kadangi filmavimuose, esant būtinumui, iki 15 min. galima nedėvėti kaukės ir/ar nesilaikyti numatyto atstumo).
8 asmenims, kurie sutiko, jog administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu susimokėti baudą jiems būtų išsiųstas elektroniniu paštu, pareigūnai tai jau padarė. Asmenys per numatytą terminą turi susimokėti po 250 eurų.
Dar 12 asmenų gavo šaukimus atvykti į policijos įstaigą administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Ne visi pavieniai asmenys bendradarbiauja su policijos pareigūnais, kai kurie prašo bendrauti per jų vadybininkus ar advokatus“, – teigiama Kauno apskrities policijos pranešime.
