karinė paslaptis

Trumposios naujienos

Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.

Maskva, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.
 
Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.
 
Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.
 
Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.
 
Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.
 
Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.27; 07:00
Atsargiai

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, balandžio 22 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atskleidus karinę paslaptį. Tai penktadienį pranešė Lenkijos laikraštis „Fakt“.
 
Lankydamasis Indijoje su vizitu, Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė: „Galiu pasakyti, kad dabar Lenkijoje mokome ukrainiečius ginti oro erdvę, o Didžiojoje Britanijoje – valdyti šarvuočius“.
 
„Didžiosios Britanijos premjeras atskleidė karinę paslaptį. Man iš lūpų veržiasi negražūs žodžiai… Kariškių rengimas yra kariuomenės reikalas, šiuo atveju tai – paslaptis. Būtų gerai, kad žmogus pagalvotų, prieš kalbėdamas tokius dalykus“, – piktinosi lenkų generolas.
 
„Gal ponas premjeras to nesuvokia, bet tokiais pareiškimais jis kelia pavojų visai karinei operacijai ir karių saugumui“, – pabrėžė  W. Skrzypczakas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.23; 08:00
Žvalgyba

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per pokalbį telefonu su Filipinų prezidentu Rodrigu Duterte (Rodrigo Duterte) ne tik gyrė jo kruviną karą su narkotikais – bet ir išplepėjo, kad Vašingtonas tuo metu prie Šiaurės Korėjos krantų buvo dislokavęs du branduolinius povandeninius laivus, praneša agentūra „Reuters“.

Tai esą teigiama prezidentų telefoninio pokalbio, vykusio balandžio pabaigoje, protokole. Remiantis protokolu, D. Trampas R. Dutertei sakė, kad dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos su šia šalimi tikėtinas „didelis, didelis konfliktas“. Esą neatmetama jokia galimybė. JAV turi „daug ginkluotės“ regione. „Mes turime du povandeninius laivus – geriausius pasaulyje, – teigė D. Trampas. – Tačiau nėra taip, kad mes juos iš tikrųjų norėtume panaudoti“. Prezidentas pabrėžė norįs krizę išspręsti diplomatiniu keliu.

Paskelbtas telefoninio pokalbio tarp D. Trampo ir R. Dutertės turinys gali būti šokas Pentagonui. JAV gynybos departamentas dėl strateginių priežasčių niekuomet neatskleidžia, kur yra jo povandeniniai laivai.

Neseniai D. Trampas jau buvo sulaukęs kritikos, kai susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu perdavė slaptą informaciją apie „Islamo valstybę“ (IS) ir kaip šaltinį įvardijo Izraelio žvalgybą.

Informacijos šaltinis – ELTA

EPA – ELTA nuotraukoje: Donaldą Trampą pašiepianti karikatūra.

2017.05.25; 09:28

bachman_0
Aktualijos

Džonas Buchmanas – produktyvus škotų rašytojas ir žvalgas. Džonas Buchanas (John Buchan, Baron Tweedsmuir, 1875–1940) rašė įvairiausiomis temomis, pradedant kelionėmis ir baigiant religija.

Bet labiausiai išgarsėjo nuotykių ir šnipinėjimo romanais.

Viename savo kūrinyje, pasirodžiusiame 1915 metais, kalbama apie „Trisdešimt devynis žingsnius“ (Thirty Nine Steps): Ričardas Hannejus išgelbėja Didžiąją Britaniją. Išgelbėja nuslėpdamas nuo vokiečių karinę paslaptį, kurią turėjo pristatyti anglams vienas teatro aktorius, pasižymėjęs fenomenalia atmintimi.

Slaptojo agento R.Hanejaus, sugėdinančio vokiečius ir „Žaliojoje mantijoje“ (Greenmantle, 1916), ir „Misteryje Stendfaste“ (Mr. Standfast, 1919), paveikslą autoriui įkvėpė realaus žmogaus – generolo sero Edmundo Aironsaido (Edmund Ironside), anglų–būrų ir pirmojo pasaulinio karo herojaus, vėliau tapusio Didžiosios Britanijos imperijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku, žygdarbiai.

Continue reading „Atsakingas už Didžiosios Britanijos karinę propagandą” →

snipinejimas_enciklopedija
Žvalgyba

Roberto Li Džonsono likimas – tragiškas. Šis JAV armijos karininkas mirė ne sava mirtimi. Ir net ne mūšio lauke. Džonsoną nužudė jo paties sūnus. Mirtinas smūgis buvo suduotas viename iš Amerikos kalėjimų, kuriame Džonsonas tuo metu kalėjo. Amerikietiškoji Temidė poną Džonsoną buvo pasmerkusi ilgus metus kalėti už tai, kad šis slapta bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir tokiu būdu pamynė JAV interesus.

Sūnus dėl tėvo išdavystės labai pergyveno, visaip norėjo išpirkti tėvo kaltę. Pavyzdžiui, įstojo į JAV armiją ir savanoriu išvyko į karo liepsnų apimtą tuometinį Vietnamą. Vis tik negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad tėvas – išdavikas, sūnus galų gale griebėsi pačios drastiškiausios priemonės. Nupsrendė aplankyti kalėjime uždarytą tėvą. Bet aplankyti sumanė ne tam, kad paguostų. Sūnus nutarė tėvą nužudyti. Kalėjimo pasimatymų kambaryje peiliu smogė vienui vienintelį smūgį. Mirtiną smūgį.  

Continue reading „Tragiškas išdaviko Roberto Li Džonsono likimas” →