katastrofos

Trumposios naujienos

„Tupolew Tu-154“ atliko paskutinį skrydį. EPA-ELTA nuotr.

Legendinis keleivinis lėktuvas „Tupolew Tu-154“, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtas sovietų civilinei aviacijai, trečiadienį atliko savo paskutinį maršrutinį skrydį. Rusijos oro bendrovė „Alrosa“ Maskvoje pranešė, kad iš Mirno Rusijos Tolimuosiuose Rytuose į Novosibirską Sibire skrido 140 keleivių.
 
„Mes liūdnai skelbiame apie paskutinį Tu-154 orlaivio, kuris vis dar skraidė Rusijoje, skrydį, – pareiškė „Alrosa“. – Dėkui Tu-154“. Kompanija „Alrosa“ priklauso to paties pavadinimo kalnakasybos bendrovei.
 
„Tupolew Tu-154“ pirmą kartą į orą pakilo 1968-aisiais, buvo pagaminta per 1 000 lėktuvo egzempliorių. Žlugus Sovietų Sąjungai, šiuos lėktuvus dar ilgai naudojo Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“. Tačiau po tūkstantmečių sandūros, be kita ko, dėl didėlio degalų suvartojimo jų parkas palaipsniui buvo mažinamas. 2013-iaisiais nutraukta orlaivių gamyba.
 
„Tupolew“ lėktuvai yra ir liūdnai pagarsėję dėl didelio nelaimių skaičiaus. Organizacijos „Aviation Safety Network“ (ASN) duomenimis, iš viso būta 73 didelių „Tupolew-Tu-154“ katastrofų, per kurias žuvo 2 911 žmonių.
 
Didžiausio atgarsio visame pasaulyje sulaukė „Tupolew“ lėktuvo katastrofa, įvykusi 2010 metų Vakarų Rusijoje: tada žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 orlaivyje buvę žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.29; 07:25
Gordijo mazgas

Civiliniai lėktuvai jau ne kartą yra tapę karių ir sukilėlių taikiniu.
 
Agentūros dpa-ELTA pateikia kelis pastarųjų dešimtmečių pavyzdžius, kai buvo numušti orlaiviai.
 
2014 metų liepą virš Rytų Ukrainos oro gynybos raketa numušė Malaizijos oro bendrovės lėktuvą „Boeing 777“. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės. Tarptautinis tyrimas parodė, kad „Buk“ raketa buvo atgabenta iš Rusijos.
 
2001-ųjų spalį 11 km aukštyje virš Juodosios jūros sprogo rusų lėktuvas Tupolew 154 – į jį pataikė raketa. Žuvo visi 78 orlaiviu skridę žmonės. Ukrainos kariuomenė tada Krymo pusiasalyje vykdė pratybas.
 
1998 metų spalį Rytų Konge sukilėliai nešiojamąja raketa „žemė-oras“ numušė „Congo Airlines“ avialinijų lėktuvą „Boeing 727“. Žuvo 41 žmogus, tarp jų – daug vaikų.
 
1988-ųjų liepą iš JAV karo laivo paleista raketa virš Persijos įlankos pataikė į Irano keleivinį lėktuvą, skridusį į Dubajų. Žuvo visi 290 žmonių. JAV kalbėjo apie tragišką klaidą.
 
1983 metų rugsėjį dėl tariamai pažeistos Sovietų Sąjungos oro erdvės naikintuvas virš Japonijos jūros numušė Pietų Korėjos orlaivį „Boeing 747“. Žuvo visi 269 juo skridę žmonės.
 
1980 metų birželį į šiaurę nuo Sicilijos į jūrą nukrito italų orlaivis „DC-9“. Žuvo 81 žmonės. Regione tuo metu vyko didelės NATO pratybos.
 
Italijos žinybos pradžioje kalbėjo apie aviakatastrofą. Vėliau Pietų Italijoje buvo rastas sudužęs Libijos naikintuvas. Remiantis viena iš teorijų, keleivinis lėktuvas buvo numuštas raketos per Prancūzijos, Libijos ir JAV naikintuvų oro mūšį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 05:00
Trumposios naujienos

Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį pristatė 13 trln. jenų (apie 108 mlrd. eurų) investicijų priemones, kurios padės trečiai didžiausiai pasaulio ekonomikai atsigauti po neseniai ištikusių gamtos stichijų.
 
Investicijų paketu taip pat siekiama padėti šalies gyventojams ištverti praeitą mėnesį padidintus mokesčius ir išgyventi galimą ekonomikos nuosmukį po 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių bumo.
 
„Įgyvendinsime ryžtingas fiskalinės politikos priemones, kurių dydis siekia 13 trln jenų. Parengėme galingą priemonių paketą“, – paskelbė premjeras Sh. Abe.
 
Visuomeninio transliuotojo NHK ir kitų žiniasklaidos priemonių duomenimis, šį paketą vėliau ketvirtadienį Vyriausybė priims per posėdį, o iš viso investicijos sieks 26 trln. jenų – dar 13 trilijonų prisidės privatus sektorius.
 
Pagal planą, vyriausybė skirs apie 6 trln. jenų viešosioms investicijoms po keleto gamtos katastrofų – įskaitant keliasdešimt žmonių pražudžiusį taifūną Hagibis – kurios padarė didžiulės žalos šalies infrastruktūrai.
 
Japonijos ekonomika šiemet augo, daugiausia dėl kylančios paklausos prieš kitąmet liepą vyksiančias olimpines žaidynes. Kai kurie analitikai įspėja, kad Japonijos ekonomika smuks po šio didžiulio sporto renginio.
 
Paketu taip pat siekiama sumažinti poveikį, kurį gyventojai patiria dėl vartojimo mokesčio padidinimo nuo 8 iki 10 proc. Taip pat bus padedama šalies įmonėms pasirengti galimai pasaulinei ekonomikos krizei dėl JAV–Kinijos prekybos ginčų.
 
Tokijo akcijų indeksai šoktelėjo po šių naujienų.
 
„Ypač dėl šio paketo naudos gaus paveiktų įmonių, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, akcijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė „IwaiCosmo Securities“ brokeris Toshikazu Horiuchi.
 
Savo ruožtu Japonijos tyrimų instituto ekonomistas Yusuke Shimoda įspėjo, kad šio paketo poveikis gali būti ribotas.
 
„Paketas padės su infrastruktūra susijusioms įmonės, bet mažai tikėtina, kad padės iš esmės reformuoti lėtai augančią šalies ekonomiką“, – sakė Y. Shimoda.
 
Vyriausybė taip pat ketina skatinti žemės ūkio produkcijos eksportą, kitąmet įsigaliojant dvišaliam JAV ir Japonijos prekybos susitarimui, skelbė „Kyodo News“.
 
Be to, Japonijos valdžia taip pat padės vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems dėl ekonomikos sulėtėjimo nepavyksta susirasti darbo, įsilieti į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 11:15
Atsargiai

Liepos 15 dieną Indijoje, Radžastano valstijoje, ruošdamasis leistis Utarlajaus aviacijos bazėje sudužo Rusijoje pagamintas naikintuvas MiG-21-93 Bizon. Liepos 17 Indijos KOP papulkininkis Sandžitas Singhas Kaila, kuris 2005 metais pats patyrė katastrofą, skrisdamas tokiu pat lėktuvu, kreipėsi į teismą reikalaudamas pašalinti iš naudojimo visą MiG-ų laivyną, perduoda The New York Times korespondentas Kebiras Tenedža.

Naikintuvai MiG-21 – didžiausios pasaulyje demokratijos karinių oro pajėgų stuburkaulis, sakoma straipsnyje. Jie dalyvavo visuose dideliuose ginkluotuose konfliktuose Indijoje nuo 1963 metų.

Continue reading „Didelės problemos dėl Indijos naikintuvų Mig-21” →

bleizgys
Aktualijos

1. XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudėtingų naujojo amžiaus iššūkių akivaizdoje? Ir amžinas klausimas – “ką daryti”, kad sumažintume neišvengiamus nuostolius?

Continue reading „Gera yra niekada nepasiduoti” →

soblinskaite_
Aktualijos

(Manome, kad šiuos atsakymus į “Metų” anketos klausimus naudinga būtų perskaityti ne tik literatūrinio žurnalo skaitytojams. Antraštė mūsų. Slaptai.lt)

XXX

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antigobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

O kuris gi žmonijos gyvavimo tarpsnis galėtų pasigirti ilgalaike taika ar stabilumu? XX amžius prasidėjo Rusijos revoliucija, pragaištinga daugybei tautų, ir į politinę piramidę iškėlė Staliną… XIX amžių draskė Napoleono karai, XVIII a. – Šiaurės, XVII a. – Trisdešimties metų karas…

Continue reading „Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį neremia” →