Į Lietuvą gabenamas nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Į „Linde Gas„ statomą gamyklą Kėdainiuose naktį į pirmadienį atvyksta nestandartinių gabaritų, beveik 170 tonų sveriantis krovinys, lydimas policijos palydos ir gabenamas specialiomis transporto priemonėmis. Du 37 ir 22 m. ilgio autotraukiniai į naujai statomą „Linde Gas“ oro skaidymo gamyklą iš Rumunijos gabena rektifikacinę koloną ir pagrindinį šilumokaitį.
Kadangi prekių judėjimas nėra ribojamas, didelių gabaritų kroviniai sekmadienį, 21 val., kirs Lietuvos-Lenkijos sieną ties Kalvarija ir naktį su policijos palyda pasieks „Linde Gas„ gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Anot „Linde Gas“ Baltijos regiono verslo plėtros vadovo Daliaus Klyvio, rektifikacinės kolonos, kitaip dar vadinamos „šalčio dėže„, atvykimas yra svarbus žingsnis dujų gamyklos statybų procese. Ši kolona yra vienas esminių oro skaidymo gamyklos komponentų, kuriame bus atliekamas deguonies ir azoto skaidymas.
Gamyklos darbai vyksta pagal numatytą planą – šiuo metu gamyklos teritorijoje užbaigiamas statyti kompresorinės pastatas. Į gamyklą jau yra investuota didžioji dalis numatytų lėšų. Iš viso oro skaidymo gamyklos statyboms planuoja skirti 20 mln. eurų investicijų, o statybų darbus planuojama užbaigti jau šių metų pabaigoje.
Kolonos ir šilumokaičio detalės buvo pagamintos „Linde Engineering“ priklausančioje gamykloje Vokietijoje, o galutinai surinkta Rumunijoje. Pervežimo darbus organizuoja tarptautinė kompanija „Eastern Shipping„, o krovinio montavimo darbus Kėdainiuose atliks „Elektrėnų energetikos remontas“. Nestandartinio svorio ir gabaritų krovinys. ELTA
Rektifikacinės kolonos pastatymas gamyklos teritorijoje numatytas antradienį nuo 7 val. ryto. Kolona bus iškeliama specialiu autokranu.
Krovinių transportavimas ir maršrutas buvo derinami su Lietuvos kelių policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija .Autotraukiniai nuo pat įvažiavimo į Lietuvą bus lydimi policijos automobilio.
„Linde Gas„ (buvusi AGA), teikianti pramonines dujas Lietuvoje, veikia nuo 1992 m. ir priklauso pirmaujančiai pasaulinei pramoninių dujų ir inžinerijos bendrovei „Linde“. Šių metų sausio mėn. AGA pakeitė pavadinimą ir oficialiai tapo „Linde Gas“.
Lietuva pasitinka iš Igarkos pargabentus tremtinių palaikus. Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotr.
Kėdainiuose sekmadienį minimas tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos į Lietuvą, Kėdainių karinį aerodromą, 30-metis. Minėjimą rengia Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialas.
Vidurdienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius ir politinius kalinius. Po Mišių bus šventinama atminimo lenta, o daugiakultūriame centre bus surengta Atminties valanda, žodžio ir muzikos dedikacija trėmimų aukoms atminti, bus parodytas filmas apie palaikų iškasimą Igarkoje ir pargabenimą į Lietuvą.
1989-ųjų birželio 29 d. į Igarką išvyko penkiolikos asmenų grupė, kuri tuomet nesiruošė palaikų parvežimui, o turėjo tikslą tik surasti kapus, tik atpažinti. Vienas po kito ekspedicijos nariai surado savo artimųjų kapus, deja, dalis bendrakeleivių taip ir nesurado lopinėlio Sibiro žemės, priglaudusios brangius jiems žmones…
1989-ųjų liepos 28-ąją, skambant varpams, iš Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios karinio aerodromo link pajudėjo gausi tikinčiųjų procesija. Buvo nešamos gedulo kaspinais perrištos trispalvės ir bažnytinės vėliavos, procesijos dalyvių rankose – žvakės ir gėlės.
Į Kėdainių aerodromą niekas žmonių nekvietė, o suvažiavo mašinų kolonos, susirinko daugiatūkstantinė minia ir daug kunigų iš įvairių Lietuvos vietų. Susirinko sutikti ir pagerbti tremtinių palaikų, sugrįžtančių iš Igarkos, iš amžino įšalo žemės. Betoniniu taku atriedėjo didžiulis karinis transporto lėktuvas, parvežantis 120 tremtinių palaikų iš Igarkos. Vienas po kito iš lėktuvo buvo išnešami cinkuotos skardos karstai, visi buvo uždengiami trispalvėmis, gėlėmis. Aidėjo maldos žodžiai, karstai buvo pašventinti. Spontaniškai minia užgiedojo „Marija, Marija“. Susirinkusiųjų veiduose – didžiulis skausmas, akyse – ašaros, lūpose –– aimanos, tos dienos atmosfera prisimenama Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pranešime.
Po trumpo mitingo karstai buvo sukelti į berželiais ir ąžuolų vainikais papuoštus sunkvežimius, kėdainiečiai su žvakelėmis rankose išlydėjo tremtinių palaikus į paskutinę kelionę – į amžino poilsio vietas Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse.
“Aš, Kristupas Radvila, Biržų ir Dubingių kunigaikštis, tikras Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės etmonas iškilmingai miesto rotušėje savo šiuo laisvu užrašu pripažįstu štai ką:
Miesto svečiui Viliui Bražėnui suteikiu privilegiją “Nepriklausomai atvykti ir laisvai išvykti iš miesto: Šią privilegiją patvirtinu simboliniu kunigaikščių Radvilų herbiniu antspaudu…”
Kristupo Radvilos privilegiją garbusis spaudos veteranas, nepavargstantis kovotojas prieš komunizmą, o dabar – prieš komunizmo atmainą globalizmą, gavo po 71-erių metų antrą kartą apsilankęs Kėdainiuose. Pirmą kartą, 1939-aisiais, jis čia lankėsi kaip atsargos karininkas, jaunesnysis leitenantas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu. Jau buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, Lenkija jau buvo parklupdyta.
