Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę Kinijoje dėl užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kai ji „diktatoriumi“ pavadino prezidentą Xi Jinpingą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau Berlyno ir Pekino ryšiai pašlijo, nes kai kurie Vokietijos vyriausybės nariai laikosi griežtesnės pozicijos įvairiais klausimais nuo žmogaus teisių iki Taivano. A. Baerbock pasisako už griežtesnę poziciją ir savo pastabas išsakė per interviu „Fox News“ rugsėjo 14 d. viešėdama JAV.
Kalbėdama apie karą Ukrainoje ji pasakė: „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimėtų šį karą, koks tai būtų ženklas kitiems pasaulio diktatoriams, tokiems kaip Kinijos prezidentas Xi? Todėl Ukraina turi laimėti šį karą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne AFP patvirtino, kad sekmadienį dėl šių pastabų Vokietijos ambasadorė „buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją“. Patvirtinimas, kad Kinija iškvietė ambasadorę Patricia Flor, buvo gautas Kinijai anksčiau pirmadienį pareiškus, kad ji „labai nepatenkinta“ A. Baerbock pasisakymu. Per įprastą spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning jį pavadino „visiškai absurdišku“ ir sakė, kad tai „rimtas Kinijos politinio orumo pažeidimas bei atvira politinė provokacija“.
Paklausta apie Kinijos protestą dėl jos pasisakymų per vizitą Niujorke, A. Baerbock teatsakė „priėmusi jį domėn“.
Vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie šias pastabas, bet pridūrė, kad akivaizdu, jog „Kiniją valdo komunistinis vienos partijos režimas, taip pat aišku, kad tai neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“.
Kietesnė linija
Tai buvo jau trečias pastarasis atvejis, kai Kinija iškvietė Vokietijos ambasadorę. Lygiai tą patį Pekinas padarė, kai kovo mėnesį Vokietijos švietimo ministrė lankėsi Taivane, tai buvo pirmasis per 26 metus Vokietijos ministrų kabineto lygio vizitas į savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir ketina atsiimti.
Be to, Vokietijos ambasadorė buvo iškviesta po Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų pareiškimo apie Taivaną 2022 m. rugpjūtį, kai Vokietija pirmininkavo grupei.
Vokietija užėmė griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu ir liepą, po kelis mėnesius vyriausybėje trukusių ginčų dėl jos strategijos, paskelbė naują politiką prieš „ryžtingesnę“ Kiniją. Joje mėginama suderinti dvi skirtingas pozicijas koalicinėje vyriausybėje vadinant Pekiną „partneriu, konkurentu, sisteminiu varžovu“.
A. Baerbock iš Žaliųjų partijos ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, o socialdemokratas O. Scholzas palaiko prekybai palankesnę poziciją. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotr.
Berlyne taip pat didėja susirūpinimas dėl potencialiai rizikingų Kinijos investicijų šalyje ir didelės Vokietijos verslininkų priklausomybės nuo verslo Kinijoje. Anksčiau šią savaitę šaltinis patvirtino, kad nacionalinio saugumo sumetimais Vokietija neleido Kinijai visiškai perimti palydovų startuolio, siekiančio konkuruoti su „Starlink“. Praėjusiais metais vyriausybė saugumo sumetimais blokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams. Siūlomas Hamburgo uosto akcijų paketo pardavimas Kinijos įmonei sukėlė įnirtingą politinį ginčą, tačiau O. Scholzas galiausiai pritarė akcijų paketo, nors ir mažesnio, įsigijimui.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. EPA-ELTA nuotrauka
Pekinas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, pradėdamas viršūnių susitikimą su Vidurinės Azijos lyderiais, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. Pekinas tikisi sustiprinti ryšius su strategiškai svarbiu regionu.
Viršūnių susitikimas surengtas senoviniame Kinijos Siano mieste, istorinio Šilko kelio, per Vidurinę Aziją sujungusio Kiniją ir Europą, rytiniame gale. Pekinas laiko susitikimą ypač svarbiu.
Ketvirtadienio vakarą Xi Jinpingas surengė regiono lyderiams banketą ir sakė, kad ryšių stiprinimas yra „strateginis pasirinkimas“. „Esu įsitikinęs, kad mūsų bendromis pastangomis viršūnių susitikimas bus labai sėkmingas ir žymės naują Kinijos ir Vidurinės Azijos santykių erą“, – sakė Xi Jinpingas.
Tai pirmasis tokio pobūdžio susitikimas nuo tada, kai prieš 31 metus buvo užmegzti oficialūs santykiai. Pekinas teigia, kad 2022 m. prekyba su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu pasiekė 70 mlrd. JAV dolerių, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 22 procentais.
Vidurinė Azija svarbi ir Kinijos trilijonų dolerių vertės „Diržo ir kelio“ iniciatyvai, svarbiam Xi Jinpingo geopolitiniam projektui. Pekinas nori atnaujinti bendradarbiavimą ir užpildyti vakuumą, kurį buvusiose sovietinėse valstybėse paliko Rusijos karas Ukrainoje.
Kinija, antra pagal dydį pasaulyje energijos vartotoja, investavo milijardus dolerių, kad gautų prieigą prie Vidurinės Azijos gamtinių dujų išteklių, regioną kerta Kiniją su Europa jungiantys geležinkeliai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
Pasak analitikų, veikiausiai per viršūnių susitikimą bus stengiamasi pasiekti susitarimų, leisiančių toliau plėsti šį didžiulį tinklą, įskaitant ilgam įstrigusį 6 mlrd. JAV dolerių vertės geležinkelio, sujungsiančio Kiniją, Kirgiziją ir Uzbekistaną, projektą bei pratęsti dujotiekį iš Vidurinės Azijos į Kiniją. Prieš viršūnių susitikimą su Xi Jinpingu susitikęs Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas gyrė šio projekto „unikalų mastą“.
Kinijos šokėjos. EPA – ELTA foto
Ketvirtadienį per derybas su Kirgizijos prezidentu Sadyru Žaparovu Xi Jinpingas sakė, kad Kinija „nori kurti su Kirgizija geros kaimynystės, draugystės, bendros gerovės ir bendros ateities bendruomenę“. Jis susitiko ir su Uzbekistano, Tadžikistano bei Turkmėnistano vadovais, gyrė glaudžius ryšius su šiomis šalimis ir žadėjo plėsti ekonominius ir kultūrinius mainus.
Viršūnių susitikimas sutampa su Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimu Hirosimoje, Japonijoje. Per jį, be kitų dalykų, bus kalbama ir apie tai, kaip atremti visame pasaulyje didėjančią Kinijos įtaką.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu apsikeitė nuomonėmis ir pristatė vienas kitam savo planus, kaip pasiekti taiką Ukrainoje.
Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas tai pranešė per nacionalinį žinių teletiltą.
„Tai buvo tiesioginio dialogo aukščiausiu lygiu atnaujinimas ir, kaip sako mūsų diplomatai, apsikeitimas nuomonėmis. Kinijos prezidentas jau asmeniškai pristatė Kinijos taikos planą, o Ukrainos prezidentas kalbėjo apie mūsų taikos formulę, kurią sudaro 10 žingsnių ir kuri yra mūsų prioritetas siekiant taikos. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jau yra tam tikrų momentų, kai turime sąlyčio taškų, jie susiję, pavyzdžiui, su branduolinio ginklo neplatinimu, draudimu užgrobti civilinius branduolinius objektus. Ir tai yra Ukrainos bei Kinijos pozicijų sąlyčio taškai, nuo kurių galima pradėti ir toliau plėtoti dialogą“, – sakė Prezidento atstovas spaudai. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jo, iš šio pokalbio nesitikima konkrečių susitarimų, tačiau pats jo faktas yra svarbus, nes tai gali būti pirmas žingsnis ir postūmis Ukrainos bei Kinijos santykiams atkurti ir plėtoti.
S. Nykyforovas taip pat pažymėjo, kad Ukraina buvo informuota apie tai, jog Kinija paskyrė specialųjį atstovą, kuris turėtų atvykti į Ukrainą.
„Pažiūrėsime, ką jis atveš. Manau, kad jis atvyks išsamiau suprasti mūsų poziciją. Kad ir kaip ten būtų, mes labai teigiamai vertiname tokį tiesioginį dialogą su Kinija“, – pridūrė jis.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
S. Nykyforovas pažymėjo, kad Ukraina jau seniai norėjo kalbėtis su Kinija. Tačiau paklaustas, kas inicijavo dabartinį pokalbį, jis atsakė: „Tai buvo abipusis interesas“.
Jau pranešta anksčiau, kad trečiadienį V. Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios telefonu kalbėjosi su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu.
Xi Jinpingas ir V. Putinas. Atvaizdai ant „matrioškų”. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė atvykusiam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad jis pasirengęs aptarti Pekino taikos pasiūlymą dėl Ukrainos.
„Visuomet esame atviri deryboms, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias gerbiame“.
V. Putinas taip pat sakė Kinijos lyderiui, kad jų šalis sieja daug bendrų tikslų.
„Turime daug bendrų užduočių ir tikslų“, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui ir pridūrė, jog tai, kad naują kadenciją pradėjęs Kinijos lyderis pirmajam vizitui į užsienį pasirinko Rusiją, yra „simboliška“.
Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad V. Putinas laimės kitus rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (dpa-ELTA). Per vizitą Rusijoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas laimės kitų metų prezidento rinkimus, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Žinau, kad kitais metais jūsų šalyje vyks prezidento rinkimai. Jūsų stiprios lyderystės dėka Rusija pastaraisiais metais padarė didelę pažangą siekdama sėkmės ir klestėjimo“, – pirmadienį Kremliuje vykusio susitikimo pradžioje sakė Xi Jinpingas.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės palaikys jūsų gerus ketinimus“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Šis pareiškimas patraukė Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesį, nes V. Putinas dar nėra paskelbęs, ar kandidatuos. Jis tiesiogiai nereagavo į Xi Jinpingo žodžius, bet vėliau Kremlius paneigė, kad tai buvo Xi Jinpingo patvirtinimas, jog V. Putinas per rinkimus kandidatuos.
„Prezidentas Xi Jinpingas nesakė, kad V. Putinas dalyvaus rinkimuose. Prezidentas Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad rusai palaiko V. Putiną, ir čia šiam jo įsitikinimui tik pritariama“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rinkimai numatyti kitų metų kovą.
Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Rusiją trijų dienų valstybinio vizito.
Kinijos ir Rusijos prezidentai demonstruoja politinį artumą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitą savaitę lankysis Rusijoje, penktadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija. Tai pirmoji per beveik ketverius metus jo kelionė į Maskvą.
„Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kvietimu prezidentas Xi Jinpingas su valstybiniu vizitu lankysis Rusijoje kovo 20–22 dienomis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Pastarąjį kartą Xi Jinpingas lankėsi Rusijoje 2019 m., tačiau pernai V. Putinas dalyvavo žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Pekine, abu lyderiai taip pat susitiko rugsėjį Uzbekistane per regiono saugumo susitikimą.
Abu vadovai kalbėsis apie „strateginį bendradarbiavimą“, sakoma beveik tuo pačiu metu paskelbtame Kremliaus pranešime. Jiedu „aptars, kaip stiprinti nuodugnią partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą“, įskaitant tarptautinėje arenoje, pranešė Kremlius ir pridūrė, kad „bus pasirašyti svarbūs dvišaliai dokumentai“.
Vizitas rengiamas praėjus kiek daugiau nei metams, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Kinija siekia save pateikti kaip karo atžvilgiu neutralią šalį, tačiau kai kurie Vakarų lyderiai kritikuoja jos poziciją kaip nepatikimą, Kinija kaltinama patyliukais remianti Maskvą.
Praėjusį mėnesį Kinija paskelbė 12 punktų dokumentą apie karą, raginantį pradėti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenitetą.
Kinija ir Rusija taip pat yra strateginės sąjungininkės, abi šalys dažnai dažnai pabrėžia partnerystę „be ribų“.
Pekino užsienio reikalų ministerija nepatvirtino sklandančių spėlionių, kad Xi Jinpingas ketina pasikalbėti ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai apie tai buvo paklausta per įprastą spaudos konferenciją penktadienį.
Ketvirtadienį Kinijos užsienio reikalų ministras paragino Kyjivą ir Maskvą „kuo greičiau“ atnaujinti taikos derybas, Kyjivo teigimu, ragindama tai padaryti Kinija pabrėžė ir Ukrainos teritorinio vientisumo svarbą.
Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys rimtį, santūrumą ir kuo greičiau atnaujins taikos derybas bei grįš į politinio susitarimo kelią“. Tai Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas telefonu sakė kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Si Dzinpingas penktadienį trečią kartą tapo Kinijos prezidentu, taip įgyvendindamas savo karjeros etapą, per kurį jis tapo galingiausiu šalies vadovu per kelias kartas.
Kinijos parlamentas paklusniai balsavo už Si po to, kai spalio mėnesį jis užsitikrino dar penkerius metus kaip Kinijos komunistų partijos (KKP) vadovas.
Nuo to laiko 69 metų Si atlaikė plataus masto protestus dėl savo nulinio COVID politikos ir daugybės žmonių mirtis po to, kai tos politikos buvo atsisakyta.
Tokių klausimų buvo vengiama šią savaitę vykstančiame Nacionaliniame liaudies kongrese (NPC) – kruopščiai surežisuotame renginyje, kuriame naujuoju premjeru taip pat bus paskirtas Si sąjungininkas Li Čiangas.
Penktadienį delegatai vienbalsiai patvirtino Si trečiąjai Kinijos prezidento kadenciją ir perrinko jį šalies Centrinės karinės komisijos vadovu.
Pekino Didžioji liaudies salė – didžiulis valstybinis pastatas Tiananmenio aikštės pakraštyje – buvo išpuošta raudonais kilimais ir transparantais, skirtais svarbiam balsavimui, muzikinį foną kūrė karinis orkestras.
Skaitmeninis monitorius scenos pakraštyje skelbė galutinį balsų skaičių – visi 2 952 balsai buvo atiduoti už tai, kad Si būtų paskirtas dar vienai kadencijai.
Po šio pranešimo delegatai karštai deklaravo ištikimybę Kinijos konstitucijai, taip parodydami lojalumą ir vieningumą.
Si iškėlė dešinį kumštį, o kairę ranką padėjo ant raudona oda įrištos Kinijos konstitucijos. Priesaikoje, kurią tiesiogiai visai šaliai transliavo valstybinė televizija, jis pažadėjo „kurti klestinčią, stiprią, demokratinę, civilizuotą, harmoningą ir didelę modernią socialistinę šalį“.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Pekinas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentui Ebrahimui Raisiui pradėjus trijų dienų valstybinį vizitą Kinijoje, šios šalies prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė abiejų šalių solidarumą.
Sudėtingų pokyčių pasaulyje akivaizdoje „Kinija ir Iranas remia vienas kitą ir solidariai bendradarbiauja“, – antradienį Pekine priimdamas svečią sakė Xi Jinpingas, kurį cituoja valstybinė stotis CCTV.
E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Irano valstybinės televizijos duomenimis, E. Raisį kelionėje lydi užsienio reikalų, ekonomikos, kelių ir transporto, naftos, pramonės, kalnakasybos ir prekybos bei žemės ūkio ministrai.
Vizito, kuris vyksta Kinijos prezidento kvietimu, tikslas, anot Irano valstybinės žiniasklaidos, yra abiejų šalių ekonominių santykių stiprinimas. Be pokalbių su Xi Jinpingu numatyti ir susitikimai su kinų verslininkais. Abiejų šalių delegacijos, be to, pasirašys nedetalizuojamus „bendradarbiavimo dokumentus“.
Iranas ir Kinija jau 2021-aisiais pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. Kinija, anot naujienų agentūros „Irna“, yra svarbiausia Irano prekybos partnerė – abi šalys bendradarbiauja daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikos, žemės ūkio, transporto ir prekybos.
Xi Jinpingas, anot CCTV, dabar pareiškė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisako prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas, kalbėjo Kinijos prezidentas.
Ir Kinija, ir Iranas yra svarbios Rusijos sąjungininkės. Vyriausybė Maskvoje dėl invazijos į Ukrainą yra iš esmės izoliuota tarptautiniu mastu. Iranui, be to, dėl jo branduolinės programos taikomis griežtos JAV sankcijos.
Vakarai yra įvedę sankcijas ir asmenims Teherane, kuriems tenka atsakomybė už smurtinius veiksmus prieš antivyriausybinių protestų dalyvius. Protestus sukėlė dorovės policijos sulaikytos 22 metų kurdės mirtis.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas patvirtintas trečiajai penkerių metų kadencijai Komunistų partijos generalinio sekretoriaus poste. Pirmajame savo plenariniame posėdyje naujasis partijos Centro komitetas sekmadienį Pekine, kaip ir tikėtasi, balsavo už tai, kad 69-erių Xi Jinpingas tęstų pareigas. Taip nepaisoma iki šiol taikytų amžiaus ir kadencijų skaičiaus ribojimų.
Tik kas penkerius vykstantis partijos suvažiavimas šeštadienį, baigdamas savaitę trukusią sesiją, Xi Jinpingo ideologiją ir jo nuolatinę lyderystę dar labiau įtvirtino partijos konstitucijoje ir pareikalavo besąlygiško lojalumo.
Xi Jinpingo patvirtinimas generalinio sekretoriaus poste leis jam siekti trečiosios Kinijos prezidento kadencijos, apie kurią turėtų būti paskelbta kovo mėnesį per kasmetines vyriausybės įstatymų leidybos sesijas.
2018 metais Xi panaikino dviejų prezidento kadencijų apribojimą, atverdamas sau kelią likti valdžioje neribotą laiką.
Xi Jinpingas: Kinija niekada neatsisakys teisės panaudoti jėgą prieš Taivaną. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, spalio 16 d. (ELTA). Taivano klausimą turi išspręsti Kinijos žmonės, Kinija niekada neatsisakys teisės naudoti jėgą, bet sieks taikaus sprendimo. Tai sekmadienį pareiškė prezidentas Xi Jinpingas, pradėdamas svarbų Kinijos komunistų partijos suvažiavimą, praneša „Reuters“.
„Taivano problemos sprendimas yra pačių kinų reikalas“, – pabrėžė jis.
Pasak Xi Jinpingo, Kinija visada „gerbė ir rūpinosi Taivanu, davė naudos“ jo žmonėms ir yra įsipareigojusi skatinti ekonominius ir kultūrinius mainus per Taivano sąsiaurį.
„Mes labai nuoširdžiai sieksime taikaus susijungimo, tačiau niekada nežadėsime atsisakyti jėgos naudojimo ir pasiliksime galimybę imtis visų būtinų priemonių (dėl susijungimo)“, – pabrėžė Kinijos vadovas.
Anot jo, jėgos panaudojimo scenarijus numatytas užsienio jėgų kišimosi ir „labai nedidelio“ Taivano nepriklausomybės šalininkų skaičiaus pasipriešinimo atvejui.
Sekmadienį Pekine prasidėjo Kinijos komunistų partijos XX suvažiavimas. Manoma, kad jame dabartinis Kinijos vadovas Xi Jinpingas bus perrinktas trečiai penkerių metų kadencijai ir įgis beprecedenčius per pastaruosius 50 Kinijos istorijos metų įgaliojimus.
Xi Jinpingas ragina kurti „tarptautinę tvarką teisingesne ir racionalesne kryptimi“. EPA-ELTOS nuotr.
Samarkandas, Uzbekistanas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį paragino regiono šalis pertvarkyti tarptautinę tvarką. Jis tai sakė per viršūnių susitikimą Uzbekistane, kuriuo siekiama mesti iššūkį pasaulinei Vakarų įtakai.
Lyderiai turėtų „dirbti kartu, skatindami kurti tarptautinę tvarką teisingesne ir racionalesne kryptimi“, – sakė Xi Jinpingas per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimą, kuriame dalyvavo Rusijos, Irano ir Vidurinės Azijos šalių vadovai.
Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui Vladimirui Putinui.
„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.
Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“. Todėl jie sutarė dėl „abipusės paramos ir pagalbos“.
Kinijos delegacija atvežė į Rusiją dvi pandas, kurios bus paskolintos Maskvos zoologijos sodui. V. Putinas tai pavadino „ypatingos pagarbos, ypatingo pasitikėjimo Rusija ženklu“. Jis pridūrė: „Kai mes kalbame apie pandas, visada mūsų veidus nutvieskia šypsena“.
Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę” reikšmę. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.
Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai. J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.
Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas. Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo daugiau atvirumo įgyvendinant „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyvą. Reaguodamas į tarptautinę kritiką dėl Kinijos planų statyti ekonominius koridorius visame pasaulyje, jis penktadienį sakė: „Viskas turi būti daroma skaidriai, korupcijai bus nulinė tolerancija“.
Xi Jinpingas kalbėjo per „Šilko kelio“ viršūnių susitikimo atidarymą Pekine. Į dviejų dienų forumą susirinko atstovai iš daugiau kaip 100 šalių, tarp jų – 40 valstybių ir vyriausybių vadovų.
Tai antras toks viršūnių susitikimas po 2017-ųjų. Kinijos „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyva užsienyje vertinama prieštaringai. Ji numato milijardines investicijas į kelius, geležinkelius, uostus bei kitus infrastruktūros projektus. Kinija nori nutiesti naujus prekybos maršrutus į Europą, Afriką, Lotynų Ameriką bei Azijoje. Vis dėlto kritikai pirmiausiai neturtingas šalis įspėja dėl skolų spąstų ir politinės priklausomybės nuo Kinijos.
Pekine prasidėjus dviejų dienų trukmės Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumui (FOCAC), Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo per ateinančius trejus metus Afrikos šalių vystymuisi skirti 60 mlrd. dolerių finansinę paramą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Xi Jinpingas paskelbė virtinę projektų ir partnerystės susitarimų prekybos, infrastruktūros, sveikatos priežiūros ir saugumo srityse.
Be kita ko, Kinijos prezidentas sakė, kad nepakankamai išsivysčiusios Afrikos šalys bus atleistos nuo kai kurių skolų Kinijai grąžinimo.
