Į Klaipėdą atplauks vienas didžiausių JAV karinių laivų „USS Kearsarge“ (LHD-3). JAV ambasados nuotr.
Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, į Klaipėdos uoste savaitgalį atplaukė Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD-3). Pirmadienį bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Ceremonijos metu JAV laivo vadą kapitoną Thomasą F. Fosterį sveikins ir už įsipareigojimą Lietuvos saugumo užtikrinimui padėkos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Wasp“ klasės desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD 3), kuris yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė), planinio vizito į Klaipėdą atvyko savaitgalį.
Tokio dydžio karinio laivo Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę. Laivo ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro. Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcio amfibijos puolimo laivo ginkluote.
Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2 tūkst. narių. Laive jų visuomet būna iki 1,5 tūkst.
„Kearsarge“ (LHD-3) suprojektuotas taip, kad jame tilptų desantiniai laivai su oro pagalve greitam karių judėjimui ir šturmo lėktuvai AV-8B „Harrier“, skirti artimo puolimo pajėgų palaikymui iš oro. Be to, šis laivas gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių.
JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, todėl Lietuva siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione įvairiomis formomis. Šiuo metu Pabradėje yra dislokuotas jau penktasis sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. JAV kariai Lietuvoje nuolat dalyvauja pratybose ir taip didina sąjungininkų kariuomenių sąveiką.
JAV yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje: Lietuva jau daugelį metų iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, su JAV vyriausybe pasirašytos sutartys ir dėl 200 šarvuotųjų visureigių JLTV bei 4 sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Pastaruoju metu yra stiprinamas šalių bendradarbiavimas ir kibernetinio saugumo srityje.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
Nuo šeštadienio įsigaliojo draudimas Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos uostus. Tai numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai.
„Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai. Laivų su Rusijos Federacijos vėliava įplaukimo sustabdymas yra dalis poveikio šios šalies ekonomikai ir valdžios sprendimams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Uosto direkcija pabrėžia, kad draudimas galioja ir visiems laivams, kurie po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pakeitė Rusijos vėliavą arba registraciją į bet kurios kitos valstybės vėliavą arba registrą.
Uosto direkcijos duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos uoste lankėsi 122 laivai su Rusijos Federacijos vėliava. Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6 552 laivai iš įvairių pasaulio valstybių.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad pradėti uosto plėtros darbai, sustabdžius Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, bus tęsiami, tačiau neatmeta, kad ateityje investicinių projektų įgyvendinimas gali strigti.
„Tokios tikimybės atmesti negalėtume. Pradėti projektai bus tęsiami, tačiau ateityje žymiai sumenkus Uosto direkcijos pajamoms, gali mažėti įmonės investicinės galimybės. Tačiau šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, skirtos ateičiai, daugeliui metų į priekį“, – Eltai atsiųstame komentare teigė A. Latakas.
Jis nurodė, kad visi uosto investiciniai projektai vykdomi Uosto direkcijos ir Europos Sąjungos lėšomis – už ES pinigus gilinama uosto akvatorija ir rekonstruojami molai.
Klaipėdos uosto direkcija lapkričio pabaigoje išplatintame pranešime skelbė vykdanti apie 40 įvairių infrastruktūros projektų, kurių svarbiausi – bangdaužių rekonstrukcija, uosto akvatorijos gilinimas ir krantinių rekonstrukcija bei statyba. Jame nurodoma, kad per 2021 m. į uosto infrastruktūrą jau investuota per 30 mln. eurų, o iki 2024 m. planuojama įgyvendinti projektų už maždaug 400 mln. eurų.
Iki 2023 m. numatytos baigti bangdaužių rekonstrukcijos vertė siekia beveik 50 mln., uosto kanalo gilinimui skirta 17,3 mln. eurų. Šį kanalą 2022 m. norima gilinti iki 15,5 m, o uosto išorinį kanalą – iki 16 m. Gilinimui Susisiekimo ministerija numato skirti papildomus 10 mln. eurų ES fondų investicijų. Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
A. Latako teigimu, Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimas būtinas, kad uostas galėtų aptarnauti didesnius laivus ir efektyvinti savo veiklą. Kaip skelbiama pranešime, laivybos kanalo gilinimo darbai yra būtini didinant Klaipėdos uosto pajėgumą ir gerinant laivybos saugumo sąlygas, skirtas didiesiems laivams.
„Pagilinus laivybos kanalą, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau perkrauti, dėl to trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša“, – rašoma uosto pranešime.
A. Latakas anksčiau yra nurodęs, kad nutrūkus „Belaruskalij“ trąšų tranzitui uostas gali prarasti didelę dalį pajamų, kadangi baltarusiškos trąšos sudaro 30 proc. visos uosto krovos. Skaičiuojama, kad dėl to uostas neuždirbtų apie 18–20 mln. eurų.
Šiais metais Klaipėdos uosto krova jau siekia 41,7 tūkst. tonų. Palyginti krovos rezultatus šių metų sausio–lapkričio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, beveik 10 procentų krovos augimas fiksuojamas generalinių krovinių segmente. Jam priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena ir miškininkystės produktai, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti, ro-ro ir kiti kroviniai. Šių metų sausio–lapkričio mėnesiais konteinerių (tonomis) krauta 7 procentais daugiau, ro-ro krovinių (tonomis) krova išaugo beveik 14 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt foto
Birių krovinių segmente, kurį sudaro natūralios ir cheminės trąšos, cukraus žaliava, durpės ir kiti birūs kroviniai, sausio–lapkričio mėnesiais krova krito 5 proc.
ELTA primena, kad gruodžio 8 d., įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo. Šiuo metu Vyriausybė ieško būdų, kaip teisiniu keliu sustabdyti baltarusiškų trąšų gabenimą Lietuvos teritorija į Klaipėdos uostą, iš kurio kasmet išplukdoma apie 10 mln. tonų šio krovinio.
Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo pradėta riboti laivyba. Kaip penktadienio rytą praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas, o bangų aukštis jūroje siekia 4 metrus.
Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia vienas laivas, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali du laivai.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarų vėjas pajūryje bus stiprus ir penktadienį dieną, jo gūsiai sieks 21–23 m/s.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Iki šiol neaišku, iš kur šeštadienį į Kuršių marias pateko pavienės teršalų dėmės, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Visgi jis tikina, kad teršalai iš marių turėtų būti pašalinti dar iki šio vakaro.
„Ryte, 8 val., gavome informaciją, kad ties Naująja Smiltynės perkėla pastebėtos neaiškios kilmės teršalų dėmės. Iki šios minutės nėra nustatyta nei teršalų dėmių kilmė, nei iš kur jos. Kartu dirba aplinkosaugos specialistai, yra paimti mėginiai ir nugabenti į laboratoriją. Vizualiai bus tiriami ir laivai, kurie stovi maždaug toje vietoje, iš kurios galėjo pasipilti tarša. Galimai bus atliekami ir cheminiai tyrimai“, – Eltai teigė A. Latakas.
„Situacija yra valdoma, laivai renka teršalus ir manau, kad iki šio vakaro tarša bus pašalinta“, – pridūrė jis.
Šeštadienio rytą Klaipėdos uosto akvatorijoje, ties Naująja Smiltynės perkėla, pastebėtos pavienės, plonos teršalų dėmės. Uosto direkcija išsiuntė teršalų surinkimo komandas, specialūs kateriai žvalgo visą uosto akvatoriją.
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taip pat praneša, kad organizuoja teršalų Klaipėdos uosto akvatorijoje likvidavimo darbus
Teršalų likvidavimo operaciją vykdant tralavimą su boniniais absorbentais pradėjo uosto kateriai „Dangė“ ir „Zunda“. Papildomai teršalų likvidavimui į pagalbą ketinama pasitelkti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos katerį „Bumeranger“.
Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
Jūra valoma nuo naftos teršalų. Lietuvos kariuomenės archyvų nuotr.
Klaipėdoje, ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu, toliau renkami sekmadienio paryčiais pastebėti naftos produktų teršalai.
Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti.
Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Pilotai pastebėjo 2 kv. km teršalų dėmę.
Teršalų likvidavimo darbams, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, buvo išsiųsti Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, KOP sraigtasparnis laivams koordinuoti, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kateriai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kateriai ir Klaipėdos jūrų uosto laivas „Mingė“.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo Vokietijos karinių jūrų pajėgų povandeninis karo laivas „U-31“. Planuojama, kad laivas Lietuvoje viešės iki rugsėjo 21 dienos. Jį lydi kitas Vokietijos karinių jūrų pajėgų laivas FGS ,,Oste“.
Povandeninio laivo vadovybė su delegacija lankysis pas Klaipėdos miesto merą, susitiks su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks į kitus oficialius renginius. Vokietijos laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, reikšmingai prisidedančių užtikrinti saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione. Vokietijos lyderystė ir ryžtas saugoti mūsų regioną yra aiškiai matomas ne tik sausumoje ir ore, bet ir jūroje. Povandeninio laivo prisišvartavimas Klaipėdos jūrų uoste – tai dar vienas įvykis, demonstruojantis ne tik Vokietijos ir Lietuvos, bet ir visų NATO sąjungininkų sanglaudą ir solidarumą. Tai taip pat siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – sako krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Klaipėdoje pasitikęs Vokietijos povandeninį karo laivą „U-31“.
Pastarąjį kartą Vokietijos povandeninis laivas Klaipėdoje lankėsi prieš 18 metų. Tąkart, 2001 m. balandžio 27 d., uoste lankėsi du povandeniniai laivai ,,U-16“ ir ,,U-26“.
Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.
Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras – fui…
O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…
O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“
Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.
Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio lūpas įdeda citatą, pasakytą per rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.
Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.
Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.
Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.
Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.
Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.
Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…
O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.
Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.
STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.
Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…
Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?
Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.
Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų (nuotraukoje) iš pareigų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų.
„Šiandien gavau valdybos nuomonę, valdyba abejoja, kad A. Vaitkus gali pilnavertiškai atlikti savo pareigas. Vaitkus yra atšaukiamas iš pareigų“, – pranešė R. Masiulis.
A. Vaitkus anksčiau pirmadienį atšaukė savo nusišalinimą, argumentuodamas, kad tam nėra jokio pagrindo.
„Iš karto po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino rezultatus, kaip naujai išrinktas tarybos narys atnaujinau savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją. Joje aiškiai yra nurodyti ryšiai su visais tarybos nariais. Viskas yra deklaruota viešai, todėl dirbant neliko jokio pagrindo toliau nusišalinti“, – pranešime cituojamas A. Vaitkus.
ELTA primena, kad susisiekimo ministras Rokas Masiulis sausį nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje.
Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą. KVJUD teigia, kad LRT Tyrimų skyriaus parengta publikacija yra tendencinga, šališka bei klaidinanti visuomenę. Dėl to kovo 15 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Vasario 20 d. VTEK pagal gautą prašymą pradėjo tyrimą, ar A. Vaitkus neturėjo savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti asmenų, kurie, esą, paaukojo lėšų politiniam sąrašui, su kuriuo A. Vaitkus kandidatuoja į mero pareigas, ir kurie yra tiesiogiai susiję su komercinių interesų Klaipėdos uoste turinčiomis įmonėmis.
Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip Eltai sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių.
Susisiekimo ministras taip pat sakė, kad kyla klausimas, ar A. Vaitkaus pavaldiniai neturi interesų konflikto, jei jie spręs tų įmonių klausimus. Dėl to ministras sakė kreipęsis į VKC, VTEK ir įmonės valdybą, kad jos įvertintų situaciją.
VKC nurodė, kad turi būti siekiama, jog valstybės valdomos įmonės būtų atskirtos nuo politinės įtakos formuojant valdybą, skiriant ir atleidžiant įmonės vadovą.
VKC teigimu, prieš priimant sprendimą dėl įmonės vadovo skyrimo ar šalinimo, savininkas turėtų konsultuotis su įmonės valdyba, kuri šiuo atveju yra arčiausiai įmonės vadovo ir, kaip teigiama pranešime, gali geriausiai įvertinti susidariusios situacijos įtaką įmonės veiklos perspektyvoms.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos jūrų uostas žiemą. Slaptai.lt nuotr.
Pasak KVJUD, uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus dėl investicinių projektų vykdymo sprendimo nepriima vienasmeniškai. Sprendimą dėl investicinių projektų vykdymo priima šiam tikslui suformuota komisija.
,,Kiekvieną projektą komisija vertina pagal griežtus ir objektyvius kriterijus – sprendžiama, ar projektas yra finansiškai pagrįstas, atsiperkantis, pelningas ir nešantis naudą uosto direkcijai, miestui ir valstybei. Taip pat prieš pradedant vykdyti uosto direkcijos investicinius projektus juos apsvarsto, įvertina ir jiems pritaria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba“, – teigiama pranešime. Valdybai pritarus, investiciniai projektai yra įtraukiami į Uosto direkcijos strateginį veiklos planą, kurį svarsto ir tvirtina Susisiekimo ministerija.
,,2019-2022 metų Uosto direkcijos strateginį veiklos planą Stebėsenos ir prognozių agentūra (SIPA) įvertino 10 balų iš 10 galimų. Uosto direkcija, būdama valstybės įmonė, griežtai atsiriboja nuo bet kokių politinių interpretacijų“, – teigia KVJUD.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
KVJUD pabrėžė, kad visi investiciniai projektai Klaipėdos uoste yra įgyvendinami skaidriai ir vadovaujantis griežtais bei ,,ekonominę grąžą užtikrinančiais reikalavimais“.
Ketvirtadienį A. Vaitkus įteikė prašymą susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimų kampanijoje. Pasak R. Masiulio, šį prašymą jis tenkino nedelsiant.
,,Šiandien susitikau su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi. Abejonių dėl valstybės įmonės vadovo skaidrumo bei etikos standartų laikymosi negali būti. KVJUD vadovas man įteikė prašymą nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimų kampanijoje. Šį prašymą tenkinu nedelsdamas. A. Vaitkus taip pat nuo rytdienos išeina atostogų. Taip pat iškėliau klausimą KVJUD valdybai dėl skaidrumo ir nešališkumo principų valstybės įmonėje užtikrinimo“, – sakė R. Masiulis.
Ketvirtadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį, reikalaudami pareikšti oficialią nuomonę dėl situacijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Dėl pastarojo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė ketvirtadienį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama pradėti tyrimą dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų.
Kaip skelbiama žiniasklaidoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė partiją, o tiksliau – LVŽS Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Vaitkus.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.
ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros.
Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.
Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.
Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.
Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.
Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.
Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.
Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.
Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Gegužės 24 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie 60 karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.
Karinės Norvegijos kariuomenės technikos atvykimą į Klaipėdos jūrų uostą padėjo užtikrinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ (M-52). Jis pasitiko ginkluotę gabenantį keltą ir jį lydinčias NATO fregatas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei saugiai palydėjo prie Klaipėdos uosto krantinės, Nyderlandų fregatos HNoMS „Roald Amundsen (F-311) sraigtasparnis saugojo keltą iš oro.
Į Lietuvą atvykusią Norvegijos karinę techniką atlydėjo NATO nuolatinės parengties pirmosios jūrinės grupės kovinių laivų junginys (SNMG1), remiantis Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono grupę. Tai pirmas kartas, kai NATO karinės jūrų pajėgos prisidėjo dislokuojant tokius priešakinių pajėgų pajėgumus.
Iš Klaipėdos Norvegijos karių technika kovinės grupės logistiniais pajėgumais išgabenta į Ruklą, kur ir dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Planuojama, jog visas Norvegijos karių kontingentas į Lietuvą atvyks jau kitą savaitę.
„Labai džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti į Lietuvą atvykstančius Norvegijos karius. Su visu jų atvykimu baigsime NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje dislokavimo etapą. Kartu su kovine grupe mes jau dalyvaujame įvairiose treniruotėse ir su nekantrumu laukiame, kai kartu su Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ birželį dalyvausime pratybose „Geležinis vilkas“, – sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chistoph Huber.
NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.
Nuotraukų autorė: Laura Skiezgilienė.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
„Jungtinių Amerikos Valstijų laivo apsilankymas dar sykį parodė stiprius JAV ryšius su NATO sąjungininkais siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Baltijos regione“, – sakė sveikindamas atvykusio į Klaipėdą JAV eskadrinio minininko „USS Hue City (CG-66) vadą, jūrų kapitoną Daniel Gillen, Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas komandoras Svajūnas Bandzevičius.
Vasario 6–10 d. Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno karinis laivas „USS Hue City“ (CG-66).
Viešnagės Klaipėdoje metu laivo vadas ir jį lydinti delegacija susitiks su Klaipėdos miesto meru, Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks kiti oficialūs renginiai.
Klaipėdoje viešinčio JAV laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.
Jau tapo tradicija, kad į Klaipėdą atvykusių JAV karinių laivų įgulos organizuoja labdaros, socialinius ir kitus geros valios renginius. Vasario 7 d. laivo įgula lankysis Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, kur kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kariais neatlygintinai atliks smulkius globos namų remonto ir dažymo darbus. Taip pat surengs sporto ir laisvalaikio renginį vaikų globos namų „Rytas“ vaikams.
„USS Hue City“ (CG-66) yra „Ticonderoga“ klasės eskadrinis minininkas. Laivas pavadintas mūšio, kuris vyko Vietnamo karo metu, vardu.
Anot Klaipėdos verslininkų, pajūrio regione jau kuris laikas trūksta stiprių tarptautinio verslo finansų specialistų, turinčių naujausių žinių. Į Klaipėdą atplaukia vis daugiau laivų iš užsienio šalių, per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus, tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių.
Kaip tvirtina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas, Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, jaučiamas vis didesnis poreikis žmonių, kurie išmanytų darbo tarptautinėje erdvėje subtilybes ir gebėtų sėkmingai joje darbuotis. „Verslas pastaruoju metu vis intensyviau keliasi į virtualią erdvę, tampa vis globalesnis. Nebėra svarbu, iš kokio pasaulio kampelio jis koordinuojamas. Natūralu, jog tarptautinio verslo finansų specialistai Klaipėdoje ypač reikalingi, nes tinkamas finansų valdymas yra strategiškai svarbus kiekvienai įmonei, ypač plėtojančiai tarptautinius santykius“, – kalbėjo B. Petrauskas.
