Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.
Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.
Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).
Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
I. Šimonytė labiausiai tinka eiti Vyriausybės vadovės pareigas
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.). Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).
Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).
Vyriausybės veikla vis dar vertinama labiau neigiamai
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Pakruojo skyrius antradienį paragino konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį pasitikrinti pasitikėjimą partijoje. Apie tai trečiadienį paskelbė naujienų portalas delfi.lt, kuriam informaciją patvirtino Pakruojo konservatorių lyderė Erika Kižienė.
Pasak vietos politikės, kol kas oficialus raštas TS-LKD vadovybei nėra išsiųstas, tačiau yra priimtas protokolinis skyriaus tarybos sprendimas.
„Kadangi viskas jau buvo post factum, iš diskusijos išėjo tai, kad, ko gero, jeigu taip viskas einasi, reikia pirmininkui pačiam pasitikrinti savo mandatą ir savo palaikymą. Dėl sprendimo buvo balsuojama, dauguma pritarė, tik tas raštas dar nėra surašytas ir nėra išsiųstas, bet protokolinis sprendimas kol kas toks yra“, – delfi.lt sakė E. Kižienė.
Pasak konservatorės, G. Landsbergis pasitikėjimą galėtų pasitikrinti TS-LKD taryboje.
Visgi, G. Landsbergis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad Seimui atmetus pirmalaikių rinkimų idėją tolesnio jo vadovavimo konservatoriams klausimas veikiausiai nebus keliamas. Pasak jo, nepaisant politinės krizės kontekste pasigirdusių svarstymų, ar nederėtų jam atsistatydinti nesulaukus kadencijos pabaigos, partijoje šio klausimo realiai nėra.
„Balsų dėl atsakomybės prisiėmimo girdisi nuolatos. (…) Tačiau apžvelgiant partijos jauseną ir suteiktą mandatą, nematau pagrindo šį klausimą kelti“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė konservatorių prezidiumo iniciatyvai rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis.
Visgi, ši iniciatyva nesulaukė didelio palaikymo nei valdančiosios daugumos gretose, nei pačioje konservatorių partijoje. G. Landsbergio idėja suabejojęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus kritikavo TS-LKD vadovybę ir ragino partijos tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Savo ruožtu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas teigė, kad partijų vadovybei reikia „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
TS-LKD Naujamiesčio skyrius taip pat ketino inicijuoti partijos tarybos posėdį. Ir nors balsavimas dėl naujų Seimo rinkimų žlugo, skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas mano, kad partijai vis tiek derėtų sušaukti tarybos posėdį ir sukurti dialogą tarp konservatorių vadovybės ir regionų.
Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Pirmalaikių Seimo rinkimų poreikiu abejojantys ir dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdį inicijuojantys Naujamiesčio skyriaus konservatoriai surinko maždaug trečdalį reikiamų parašų.
„Turime kelias dešimtis surinktų parašų“, – Eltai teigė Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas, pažymėdamas, kad partijos Tarybą sudaro daugiau nei 190 narių.
Visgi konservatorius pripažino, kad procesas vyksta šiek tiek lėčiau negu buvo tikėtasi.
„Procesas nėra lengvas, nes nesu aš toks labai žinomas asmuo, susiduriame ir su pasyvumu ir, tiesą pasakius, taip nuoširdžiai pasiginčijame“, – sakė politikas.
Kreipimąsi išsiuntęs Naujamiesčio skyriaus pirmininkas taip pat pripažįsta, kad kol kas jokio atsako iš partijos vadovybės negavo.
„Su manim asmeniškai niekas iš partijos vadovybės nekalbėjo. Bet pirmadienį bus partijos prezidiumo posėdis“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje vis garsiau šnekant apie nepasitenkinimą prezidiumo sprendimu siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus, konservatorių Naujamiesčio skyrius paprašė sušaukti partijos Tarybos posėdį.
Oficialiame partijos vadovybei išsiųstame kreipimesi teigiama, kad „siūlymas partijai atsisakyti rinkimuose gauto mandato ir forsuoti kuo greitesnius Seimo rinkimus yra itin svarbus politinis žingsnis, dėl kurio turėtų spręsti platesnis TS-LKD narių ratas“.
„TS-LKD Vilniaus Naujamiesčio skyrius visuotiniame susirinkime aptarę G. Landsbergio ir I. Šimonytės laišką partijos nariams, išklausę skyriaus nario ir TS-LKD Garbės pirmininko prof. Vytauto Landsbergio minčių, vienbalsiai priėmė sprendimą, remiantis partijos įstatų 123 straipsniu, kartu su skyriais, kurie palaikytų, inicijuoti partijos Tarybos posėdį. Tai būtų proga Tarybos nariams imtis atsakomybės už partijos likimą“, – rašoma dokumente.
Pirmalaikių rinkimų iniciatyva suabejojo ir Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus. Jis ketvirtadienį paskelbė įrašą, kuriame ne tik sukritikavo TS-LKD vadovybę, bet ir taip pat paragino partijos tarybą kuo skubiau susirinkti ir atšaukti prezidiumo sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
Savo ruožtu Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas, reaguodamas į siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paragino partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių prezidiumas nutarė siūlyti Seimui ne tik tobulinti ydingą vietos savivaldos finansų sistemą, bet ir surengti naujus parlamento rinkimus. Registruotame nutarimo projekte numatoma, kad toks balsavimas būtų rengiamas rugsėjo 10 d. Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimui pritrūktų politinės valios ir būtų apsispręsta priešingai, būtų svarstomas Vyriausybės atsistatydinimas, skelbta TS-LKD vadovybės pranešime.
Pastaroji iniciatyva sutikta nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo šaukti pirmalaikius rinkimus tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Vieningos nuomonės nėra ir pačių konservatorių gretose. Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią Gabrieliaus Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo Seimui surengti pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 d.
Tokį nutarimo projektą penktadienį registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei grupė TS-LKD narių – parašus po raštu padėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tik ką registravome Seimo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų. Dokumento paskelbimo priežastys yra aiškios – dėl besiklostančios situacijos tiek savivaldoje, tiek Seime ir bendrai valstybėje, dėl visai politinei sistemai kylančių klausimų“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Siūloma rinkimų data būtų rugsėjo 10-oji diena. Dėl paties balsavimo (dėl pirmalaikių rinkimų – ELTA) kol kas nėra apsispręsta, mes turėsime diskusiją frakcijoje, bet svarstome birželio mėnesį arba pirmąją, arba antrąją birželio savaitę“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Kaip teigiama dokumente, parlamentas nutaria baigti darbą ir organizuoti naujus rinkimus, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo“. Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.
„(…) tai neigiamai veikia pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis“, – nurodo nutarimo iniciatoriai ir akcentuoja, kad ydinga savivaldos sistema sudaro prielaidas kvestionuoti visos politinės sistemos legitimumą.
Todėl, teigiama projekto tekste, siekiant „aukščiausio skaidrumo ir politinės atskaitomybės standarto bei piliečių pasitikėjimo mandato atnaujinimo“, Seimas turėtų skelbti pirmalaikius rinkimus.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis. Laiptai į viršų ar žemyn. Slaptai.lt foto
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.
Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Užbėgdamas įvykiams už akių, Seimo narys Petras Gražulis registravo panašią inciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Politikas siūlė paleisti parlamentą ir rengti rinkimus rugsėjo 3 d. Visgi, ketvirtadienį Seime ši iniciatyva nesulaukė palaikymo.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su koalicijos partneriais, pareiškusiais, kad konservatorių pasiūlymas surengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra pernelyg emocionalus.
„Manau, kad tai yra racionalus pasiūlymas“, – Eltai teigė politikė.
Pasak jos, liepos mėnesį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje taip pat nėra svarus argumentas, kritikuoti TS-LKD prezidiumo penktadienį pateiktus pasiūlymus.
„NATO samitas vyks savo ruožtu, jam yra pasiruošta. Galiausiai, rinkimai tikrai nevyks per NATO samitą, jei Seimas dėl to ir apsispręstų“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė tvirtina, kad pirmalaikių Seimo rinkimų pasiūlymas yra racionalus, nes dėl tarybos nariams skirtų išmokų kilusio skandalo, akcentuoja ji, atsakomybę turi jausti ne keletas ministrų, tačiau visa politinė bendruomenė.
„Kodėl mūsų manymu reikia šios iniciatyvos… Kaip suprantu, prezidentas turi kitokią nuomonę, bet tai nėra atskirų ministrų klausimas. Tai yra visų politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu naudojasi parlamentinei veiklai ar savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis išmokomis, reikalas. Dabar kiekvienam gali šiuo atžvilgiu iškelti klausimą ir nežinau, ar kiekvieno atsakymai įtikins kiekvieną, kuris paklausia“, – teigė konservatorė.
„Aš suprantu, kad visuomenei kyla klausimas dėl pasitikėjimo, tai mes ir siūlome sprendimus“, – pridūrė ji, dar kartą pažymėdama, kad šiuo atveju atsakomybė krenta ant visos politinės bendruomenės.
„Jei šešėlis krenta ant visų politikos proceso dalyvių ir, mano manymu, tam yra pagrindo taip sakyti, tai tada mes turime paklausti žmonių. Žmonės, o ne kažkokie arbitrai nuspręs, koks yra pasitikėjimas politikais“, – apibendrino ji.
Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinei prokuratūrai nusprendus nesiimti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pati buvusį politiką delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėjo siekti išsiaiškinti visas skandalo detales.
Šalies vadovas prokuratūros sprendimą vadina „Pyro pergale“.
„Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo K. Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta. Kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti. Savais būdais ir savais keliais“, – antradienį LNK žinioms teigė prezidentas.
„Manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – konstatavo G. Nausėda.
Jis svarstė, kad jei TS-LKD būtų iškart atsakiusi į iškeltus klausimus, skandalo partija galėjo išvengti. Pasak šalies vadovo, K. Bartosevičiaus istorija turės neigiamą įtaką priimant kitus sprendimus, valstybei svarbius klausimus.
„Jei nėra ką slėpti, tai buvo galima sąžiningai nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau. O dabar tai visą laiką kabės ir trukdys spręsti kitus klausimus, kurie valstybei tikrai yra ne mažesnės svarbos. Ypatingai nacionalinio saugumo klausimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nesiaiškinti kas galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui, kadangi, prokurorų manymu, nusikalstama veika nebuvo padaryta.
Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė antradienį žurnalistams aiškino, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti K. Bartoševičiui, organizuojantis prokuroras, inicijuodamas kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo, įvertino, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos taps vieša. Anot E. Martinonienės, dėl to nematoma pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo.
Į prokuratūra su prašymu imtis tyrimo kreipėsi opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę. Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
Vilnius, vasario 13 d. (ELTA). Nors viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio lyderystės rezonansą sukėlusiame pedofilijos skandale, kuriame figūruoja buvęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius, partijos kolegos tikina šioje krizėje nepasigedę politiko iniciatyvos.
Pasak parlamentaro Jurgio Razmos, partijos pirmininkas nėra konservatorių „atstovas spaudai“, todėl komunikuoti turėtų tiesiogiai į istoriją įsitraukę asmenys. Be to, J. Razma atkreipia dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas atvyko į neeilinę Seimo sesiją bei atsakė į užduotus klausimus, o atostogauti išėjo ne kaip partijos lyderis, tačiau kaip ministras.
„Atostogų jis išėjo kaip ministras. Kaip Seimo narys, kiek reikėjo, man atrodo, jis dalyvavo toje krizinėje situacijoje, dalyvavo Seimo plenariniame posėdyje neeilinėje sesijoje, komentavo žurnalistams to posėdžio išdavas. O ministro srityje šiuo metu kažkokių ypatingų problemų nėra, kad negalėtų išeiti iš anksto derintų ir suplanuotų atostogų. Tai tos atostogų problemos nekelčiau, nes dabar, manau, krizė slūgsta ir šiomis dienomis tikrai nematau, kad reikėtų būtinai partijos pirmininko dalyvavimo su ta krize susijusiuose reikaluose“, – Eltai teigė J. Razma.
Pasak parlamentaro, viešojoje erdvėje kilęs klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, yra iškeltas „dirbtinai“. Todėl, svarsto J. Razma, didesnė problema yra ne G. Landsbergio komunikacija, tačiau kitų istoriją komentavusių politikų nenuoseklumas.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Partijos pirmininkas niekaip tiesiogiai nebuvo susijęs su tuo klausimu, tai jam viešojoje erdvėje labai reikštis nebuvo būtinybės. Turbūt tiksliau turi veikti kiti politikai, kurie vienaip ar kitaip su tais keliamais klausimais dėl informacijos nutekėjimo yra susiję… Tai, matyt, didžioji problema, kad atsakymai buvo ne visada tikslūs ar pilni. Ir dėl to ta krizė išsiplėtojo“, – patikino J. Razma.
„O G. Landsbergis negali būti kitų politikų lyg koks spaudos atstovas, kad sužiūrėtų jų pasisakymus“, – pridūrė politikas.
Kita vertus, Seimo vicepirmininkas svarsto, kad K. Bartoševičiaus istorijoje net ir tikslus TS-LKD narių kalbėjimas nebūtų pakeitęs situacijos, mat, nurodo jis, opozicija šį klausimą išnaudojo savo „atakai“.
„Visi galėjome efektyviau pasireikšti, kad tų įtampų būtų mažiau, bet, kadangi opozicija šį klausimą pasiėmė kaip pagrindinį tokį mums, tai, manau, kad ir labai tikslus kalbėjimas turbūt situacijos nebūtų išgelbėjęs. Pedofilijos tema yra jautri ir dėl to čia opozicijai yra labai dėkinga situacija mus atakuoti. Nors visi supranta, kad tai yra asmeninė to konkretaus įtariamo politiko problema, bet politinei bendruomenei, kurioje jis buvo, tenka didelis atakų smūgis“, – aiškino politikas.
Be to, ketvirtadienį Seime vykusios neeilinės parlamento sesijos metu G. Landsbergis viešai pareiškė, kad galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui faktas yra ne kas kita, kaip pučiamas muilo burbulas, prie kurio stipriai prisideda Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad visi atsakymai jau yra pateikti, todėl papildomai pasakyti nėra ką.
Nors, J. Razmos teigimu, galimybė kalbėti kitaip buvo, vis tik, pripažįsta jis, tokioje situacijoje be emocijų komunikuoti nėra paprasta.
„Visada gali sakyti, kad kiekvienam, kuris buvo viešųjų ryšių dalyvis, buvo galimybė efektyviau veikti, tai lengva pasakyti, bet suvokiant, kokia tai buvo stresinė ir įtempta situacija, bendražmogiškai reikia suprasti, kad nėra taip paprasta viską be emocijų ir preciziškai tiksliai atlikti“, – nurodė jis.
P. Saudargas: frakcijoje diskusijų dėl partijos pirmininko statuso tikrai nėra
Panašios pozicijos laikosi ir konservatorius Paulius Saudargas, kurio teigimu, nors viešojoje erdvėje keltas klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, vis tik, patikino jis, partiečiai frakcijoje šio klausimo nekelia. Anot jo, tik partijos lyderis gali spręsti, ar jam reikia, ar nereikia prisiimti atsakomybę.
Paulius Saudargas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visada partijoje vienokios ar kitokios diskusijos vyksta – dėl komunikacijos, dėl struktūrų, dėl partinės veiklos, tai čia nėra nieko nuostabaus. (…) Bet pokalbis dėl partijos pirmininko pozicijos visada vyksta prieš partijos pirmininko rinkimus, dabar laikotarpyje, kai nėra partijos pirmininko rinkimų kontekstas, vertinti pirmininką, kalbėti kažkaip čia gali tik jis pats, ar prisiimti, ar neprisiimti atsakomybės, ar reikia, ar nereikia – tik jis pats gali komentuoti“, – sakė P. Saudargas.
Kalbėdamas konkrečiai apie partijos pirmininko vaidmenį rezonansą sukėlusioje istorijoje, P. Saudargas pažymėjo – kalbėti apie atsakomybę yra „ne tas kontekstas“, kadangi, pasak jo, nėra žinoma, ar informacija buvo nutekinta. Paklaustas apie partijos pirmininko lyderystę, P. Saudargas nurodė, kad tik pats G. Landsbergis gali tai vertinti, o diskusijos šiuo klausimu frakcijoje nekyla.
„Konkrečiai kalbant apie šį rezonansinį atvejį, šį skandalą dėl partijos komunikacijos vienokios ar kitokios, tai galiu operuoti tik ta informacija, kuri pateikta viešai. Jokios kitos neturiu, o vadovaujantis ta informacija, kurią tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė, tiek frakcijos seniūnė, kiti pateikė viešai. Iš tos informacijos kaltinti kažką meluojant nėra pagrindo“, – nurodė politikas.
„O frakcijoje tokių diskusijų tikrai nebuvo“, – pridūrė jis.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį įvykusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo metu buvo suderinta bendra partijos pozicija dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame figūruoja Seimo nario mandato atsisakęs Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos vardu solidarizavosi su visomis, bet kokios formos smurto, aukomis ir atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Be to, konservatorių vadovybė atmetė viešojoje erdvėje pasklidusius kaltinimus, neva K. Bartoševičius buvo informuotas apie prokuratūros vykdomą tyrimą.
„Esame sukrėsti dėl 2023 m. sausio 23 d. Generalinės Prokuratūros paviešintų pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių. Užjaučiame ir solidarizuojamės su visomis bet kokios formos smurto aukomis, kurių pusėje besąlygiškai turi stovėti valstybė ir jos institucijos“, – teigiama TS-LKD prezidiumo pozicijoje.
„Gerbiame visus teisinės valstybės principus ir pasitikime teisėsaugos institucijomis, kurios dėl situacijos jautrumo bei didelio visuomenės rezonanso, tikimės, kaip įmanoma greičiau objektyviai, principingai ir sąžiningai pateiks atsakymus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo rezultatų“, – akcentuoja konservatoriai.
Prezidiumo nutarime pabrėžiama, kad TS-LKD visada skyrė didelį dėmesį aukštos moralės, etikos ir skaidrumo reikalavimams savo bendruomenės nariams.
„Nors K. Bartoševičius nebuvo TS-LKD partijos narys, tačiau jaučiame atsakomybę už kiekvieną su TS–LKD sąrašu išrinktą žmogų, todėl apgailestaujame ir atsiprašome dėl situacijos, kurioje buvęs Seimo ir mūsų frakcijos narys yra minimas sunkių įtarimų kontekste“, – pabrėžia TS-LKD ir ragina netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai bei nesudaryti sąlygų ikiteisminio tyrimo politizavimui.
Atmeta įtarimus dėl K. Bartoševičiaus informavimo
Konservatorių prezidiumo pozicijoje atmetami bet kokie įtarimai, neva partija ar frakcija iš anksto turėjo kokią nors informaciją apie įtarimus K. Bartoševičiui. Tokius klausimus ketvirtadienį kėlė opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis. Ekspremjeras svarstė, jog tikėtina, kad teisėsaugos institucijų atstovai netiesiogiai informavo K. Bartoševičiaus buvusius bendražygius, o pastarieji perdavė signalą ir mandato atsisakyti nusprendusiam parlamentarui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – pabrėžiama TS-LKD dokumente.
Klausiamas, ar dėl tokių oponentų skleidžiamų spekuliacijų bus kreipiamasi į Seimo etikos sargus, G. Landsbergis teigė, kad partija nežada to daryti.
Po beveik dvi valandas trukusio prezidiumo posėdžio jis kelissyk pakartojo, jog nė jis, nei premjerė Ingrida Šimonytė ar kiti konservatoriai jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus neturėjo.
Ragina pradėti diskusiją dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo
TS-LKD vadovybė nutarime kalba ir apie iniciatyvą diskutuoti dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Primename, kad Seimo nario galimybės atsisakyti Seimo nario mandato nėra ribojamos Konstitucijos, o toks sprendimas leis tyrėjams bendrauti su buvusiu Seimo nariu be procedūrinių trukdžių. Tuo pačiu, siūlome TS-LKD frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo“, – akcentuoja konservatoriai.
Partijos pirmininkas pastebėjo, kad šį klausimą yra kėlęs ir anksčiau, tačiau, pasak jo, tada pokalbiai apie teisinės neliečiamybės panaikinimą nesulaukė didelio dėmesio.
„Esame tą klausimą kėlę ir anksčiau, ir būdamas opozicijoje esu tą klausimą kėlęs. Manau, kad bet kokie veiksmai, kurie, ypatingai dėl vidutinio sunkumo arba sunkių nusikaltimų, persikelia į Seimą – bet kokia forma jie diskusiją politizuoja. Manau, kad tai nėra būtina, juo labiau, nėra tikslinga. Reiktų sumažinti prokuratūrai bet kokius barjerus atlikti tyrimą tokiu būdu, kokie jie yra reikalingi“, – teigė TS-LKD lyderis.
„Manau, kad aplinkybės yra pasikeitusios, juoba, kad mes dabar turime ir didesnę frakciją. Tikiu, kad ir koalicijos partneriai galbūt palankiai žiūrėtų“, – apie galimą diskusiją svarstė G. Landsbergis bei pridūrė, kad valdančiųjų gretose kol kas pozicijos šiuo klausimu nėra derintos.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD, ELTA nuotr.
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
K. Bartoševičius 2020 m. į Seimą išrinktas pagal TS-LKD sąrašą. Parlamente politikas dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš Tėvynėse sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos išmetus Mykolą Majauską, įtampa konservatorių stovykloje neatlėgo. Opozicijai signalizuojant, kad Seime yra įvairių priemonių M. Majauskui nuo konservatorių partijos organų jurisdikcijos apginti ir, kad, nepaisant TS-LKD valios, M. Majauskas galėtų likti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko poste, konservatorių lyderiai, panašu, susidūrė su šiokiu tokiu galvos skausmu.
Ir visgi neatrodo, kad braižomuose scenarijuose konservatoriai matytų M. Majauską toliau vadovaujantį vienam iš svarbiausių parlamento komitetų. Partija gana aiškiai rodo, kad BFK pirmininku nebepasitiki. Ir ne tik dėl to, kad jis tapo priimtos ir su Vyriausybe nesuderintos PVM lengvatos herojumi. M. Majauskui nerandant argumentų pasitraukti iš BFK pirmininko pareigų, TS-LKD gretose pasigirsta vis daugiau priekaištų politikui.
Šią savaitę skriejo įtarimai, kad M. Majauskas galėjo kurstyti kultūros sektoriaus atstovus protestuoti dėl netinkamos Ministrų Kabineto politikos. Galiausia konservatoriai prisiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Generalinės prokuratūros atliktą tyrimą dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį. Ir šioje rezonansą kėlusioje bei su korupcija lošimų versle susijusioje istorijoje konservatoriai pradėjo linksniuoti BFK pirmininko pavardę.
Kaip Eltai patvirtino M. Maldeikis, jam dėl prekybos poveikiu nubaustas Mindaugo Puidoko patarėjas minėjo, kad M. Majauskui už įstatymo projektą perduota pinigų suma, prilygstanti „dviejų kambarių butui“. Šios aplinkybės yra įrašytos tyrimo medžiagoje kaip M. Maldeikio liudijimai. Pats BFK pirmininkas tokius iš konservatorių stovyklos atskriejančius klausimus pakomentavo trumpai – tai absurdas.
Vasarą skelbta, kad M. Puidokas iš verslininko gavo didelę pinigų sumą kaip investiciją „už palankumą“
Pernai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, parlamentaro M. Puidoko tuometinis patarėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį. Šioje rezonansą sukėlusioje istorijoje Vilniaus apygardos teismas K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą. Klausimų buvo susilaukęs ir pats M. Puidokas: jis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, vėliau politikas byloje liko tik liudytoju.
Visgi viešojoje erdvėje dėl šios istorijos M. Puidokui teko nemažai dėmesio. Antraštėse mirgėjo politiko pavardė, kai STT atliko kratą jo kabinete. Jos metu parlamentaras pareigūnams priešinosi, užsirakino tualete ir galiausia visai Lietuvai demonstravo esą grumtynių metu suplėšytas kelnes.
Vėliau visuomenės dėmesio M. Puidokas susilaukė po DELFI publikacijos, atskleidusios kai kurias apklausų metu surinktas bylos detales. Naujienų portalas vasarą rašė, kad per apklausą tuometis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Olegas Smirnovas nurodė, kad „Tete-a-tete“ vadovas Samoilas Kacas jam prisipažino, jog „M. Puidokui iš savo lėšų yra davęs 20 tūkstančių eurų – kaip investiciją į M. Puidoką už jo, kaip Seimo nario, palankumą ateityje esant poreikiui“.
Tačiau pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti ir įtarimus liko aptarti tik viešojoje erdvėje. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dabar panašiame kontekste prisimintas ir iš konservatorių partijos išmestas M. Majauskas. Kalbama, kad BFK pirmininko pareigose konservatorių jau nebepageidaujamas politikas taip pat teisėsaugos struktūrų surinktuose liudijimuose minimas kaip asmuo, kuriam galimai buvo perduota pinigų – tiek eurų, kiek yra vertas dviejų kambarių butas.
Ir išties, minėtos bylos liudijimuose yra aptariamas panašus atvejis.
„Po to K. pasakė, kad jiems (užsakovams) svarbiausia buvo įstatymo projektą atidėti. Jis dar kartą K. perklausė, ar tikrai pakanka tik atidėti. K. patvirtindamas jam atsakė, kad pakanka atidėti. Šis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu problema yra Seime svarstomas didelis kiekis įstatymų projektų dėl lošimų. Kalbėjo apie Azartinių lošimų įstatymą. Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus. Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą”, – rašoma bylos medžiagoje.
Konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pripažįsta, kad tai būtent jo atsakingoms institucijoms pateikti liudijimai. Ir šiuose liudijimuose, teigia politikas, jis pareigūnams pasakojo, jog M. Puidoko patarėjas jam užsiminė apie tai, kad Seimo nariui buvo perduota solidi suma pinigų.
„Galiu patvirtinti, kad esu tai paliudijęs prokurorams ir STT. Jie tai žino. Visa tai yra bylos medžiagoje. Reikia klausti Prokuratūros“, – Eltai sakė M. Maldeikis.
Jo teigimu, tas parlamentaras, kurį M. Puidoko patarėjas minėjo esą gavusį pinigų, yra būtent M. Majauskas.
„Taip, viskas yra byloje. Joje yra parašyta, tai nėra paslaptis“, – sakė M. Maldeikis.
„Tas berniukas man taip sakė. Tai yra to berniuko liudijimas“, – galvoje turėdamas K. Motiečiaus žodžius teigė parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad už prekybą poveikiu nubaustas M. Puidoko patarėjas tuomet jam kalbėjo apie „2 kambarių buto“ vertės sumą, kuri buvo galimai skirta dėl sprendimų, susijusių su lošimo įstatymais.
„Jis tvirtino, kad situacija tokia, jog buvo kalbama apie tam tikrą sumą… Kad kai kurie Seimo nariai yra gavę pinigų, jog palaikytų vienus ir konkrečius įstatymus“, – prisiminė M. Maldeikis ir stebėjosi, kodėl atsakingos institucijos šioje byloje padėjo tašką.
„Tiesa pasakius, man daug nesuprantamų epizodų šioje byloje. Kodėl jie nebuvo toliau tiriami. Kodėl buvo byla uždaryta taip, kaip ji buvo uždaryta“, – sakė M. Maldeikis.
„Byla, mano įsitikinimu, buvo numarinta, nors ten buvo labai įdomių ir svarbių dalykų“, – pridūrė konservatorių frakcijos narys.
Neskuba vertinti M. Majausko skaidrumo
Ar dėl viso to būtų galima abejoti M. Majausko skaidrumu, M. Maldeikis nesiryžo atsakyti.
„Aš nenorėčiau to vertinti. Tai yra myliu – nemyliu vertinimas. To tikrai nenorėčiau daryti, aš tik galiu pasakyti apie bylą, kurioje aš liudijau… Tą aš ir dabar galiu paliudyti“, – sakė politikas ir toliau tvirtino, kad jam ramybės neduoda, jo požiūriu, per greitai nutraukta byla.
„Tikrai yra labai daug neatsakytų klausimų. Tikrai toje byloje yra daug keistų epizodų: tiek dėl pono Puidoko, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė M. Maldeikis.
Paklaustas, ar visais šiais klausimais jis turėjo progos pakalbėti asmeniškai su M. Majausku, M. Maldeikis atsakė teigiamai. Tiesa, politikas tikino, kad konkrečiai apie M. Puidoko patarėjo užuominas, kad frakcijos kolegai galimai buvo sumokėta apvali suma, jis taip ir neradęs progos pašnekėti. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš buvau pasirašęs tam tikrus popierius“, – sakė jis.
O po to, kai byla buvo baigta, teigė politikas, prie šių klausimų jis taip ir neberado progos sugrįžti.
„Man visgi daugiau klausimų buvo Prokuratūrai, kodėl ta byla buvo taip numarinta“, – sakė politikas.
M. Majauskas: absurdiškų pareiškimų nekomentuosiu
M. Majauskas išgirdęs apie tokius prisimintus liudijimus sureagavo jam pastaruoju metu įprastu būdu – nuo išsamesnių komentarų ar santykių aiškinimosi susilaikė.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas tikina, kad konservatorių vadovybei neliko kitos išeities, kaip tik šalinti Mykolą Majauską iš partijos gretų. Tokį sprendimą pirmadienio vakarą priėmė politiko vadovaujamas komitetas. V. Benkunsko teigimu, tai buvo sąmoningas M. Majausko veikimas ir siekis „šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų“.
„Visą mėnesį įvairiais kanalais tiek partijos vadovai, tiek visos institucijos siuntė labai aiškų signalą, kad yra priimti sprendimai, kuriuos reikia vykdyti – nepaisant asmeninių nuomonių. Jeigu neįmanoma tų nuomonių kažkaip kitaip valdyti, tai yra labai elementarus, kultūringas, elegantiškas būdas tiesiog atsisakyti pareigų, į kurias partija delegavo, išeiti iš partijos ir tada tą laisvą mandatą nevaržomai realizuoti“, – po posėdžio TS-LKD būstinėje žurnalistams teigė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Mykolo atveju tai sąmoningas ėjimas link to – įvaryti save į kampą, šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų. Jis savo rankomis nepaliko kitos išeities, kaip priimti šiandien tokį sprendimą, koks šiandien buvo priimtas“, – konstatavo jis.
Konservatorius teigė, kad ypač griežtam Priežiūros komiteto sprendimui įtakos turėjo ir M. Majausko reakcija į praėjusią savaitę išsakytą partijos Prezidiumo poziciją. Kaip teigė V. Benkunskas, M. Majauskas elgėsi priešingai nei vadinamąsias „rekolekcijas“ atlikęs Žygimantas Pavilionis.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Viena iš priežasčių, kodėl toks griežtas Priežiūros komiteto sprendimas, tai – laikysena po praėjusios savaitės Prezidiumo nutarimo. Mes turime neseną Žygimanto Pavilionio atvejį, kai įvykus tam tikrai konfliktinei situacijai partijos narys laikėsi frakcijos įpareigojimo atsitraukti iš pozicijos. Tai iš esmės leido jam išsaugoti buvimą bendruomenėje. Mykolo Majausko elgesys yra visiškai priešingas“, – teigė konservatorių į Vilniaus merus keliamas politikas.
„Tai yra pademonstravimas, kad yra visiškas asmeninis veikimas nesiskaitant su bendruomene“, – akcentavo V. Benkunskas.
Paklaustas, ar per komiteto posėdį, kuriame dalyvavo ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, išgirdo kokių nors naujų argumentų, kodėl M. Majauskas turėtų išlikti partijos nariu, V. Benkunskas nurodė.
„Nieko naujo neišgirdome. Man ir šiandieną šita situacija yra mistinė – aš nesuprantu, kodėl reikėjo taip elgtis, kodėl reikėjo visą tą mėnesį žaisti šitą dramą. Ir galiausiai šitas sprendimas, atrodo, kad jo buvo siekiama tyčia, link to einama. Jokių paaiškinančių logiškai visą šitą situaciją argumentų neišgirdome“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras.
V. Benkunsko teigimu, iš partijos pašalintas BFK pirmininkas į partiją sugrįžti galėtų tik po trijų metų.
„Šiuo atveju tos vadinamosios „rekolekcijos“ ilgiau užtruks. Pašalintas asmuo gali po trijų metų rašyti prašymą ir vėl bandyti būti priimtas į partiją. Taigi, po trijų metų Mykolas yra laisvas kreiptis dėl galimo grįžimo į TS-LKD“, – sakė V. Benkunskas.
ELTA primena, kad TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė šalinti iš partijos gretų Seimo BFK pirmininką M. Majauską. Tokio sprendimo imtasi po to, kai konservatorius nepakluso Vyriausybės linijai ir palaikė su Ministrų kabinetu nederintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir kitas konservatorius – Mindaugas Skritulskas. Visgi Priežiūros komitetas jo atžvilgiu nesiėmė tokių drastiškų žingsnių ir parlamentarą tik įspėjo.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Pastoviai girdimas naratyvas sklindantis iš valdančiūjų, kad energijos ir visų kitų kainų neregėtas augimas, yra tik pasaulinio masto problema. Deja, šioje ,,dainelėje“ yra tik dalis tiesos. Tarp kitko, net pasaulinio masto kainų kilimą paaiškinti tik paprasta ekonomine logika nelabai įmanoma. Taip kainų kilimui dalinę, pabrėžiu tik dalinę, įtaką turėjo ir turi COVID-19 pandemijos pabaiga (bent sąlyginė), Europai – karas Ukrainoje.
Tačiau tokio mąsto kainų augimas vien šiais faktoriais sunkiai paaiškinamas. Nes stebint pasaulinės ekonomikos augimo arba vartojimo rodiklius ir juos vertinant nesimato nei fantastiškai išaugusio vartojimo, nei su tuo susieto gamybos augimo. Pirmoji šioje situacijoje besiperšanti išvada, kad toks drąstiškas kainų augimas, deja, ne pačios ūkininkavimo-ekonomikos virsmo pagimdytas, o tam tikrų įtakos grupuočių specialiai inspiruotas. Bet palikime tai tarptautiniams ekspertams, o mes pasižvalgykime savame kieme.
Noriu į šią problemą pažvelgti grynai iš istorinės perpektyvos. Ir jau pačioje pradžioje pareiškiu, kad mūsų dabar esančių ir buvusių vyrų ir moterų valdžioje kalbos ir paaiškinimai yra kaip to mokinuko, kuris neparuošė namų darbų, apie tai žino ir dreba, kad tik mokytoja jo nepakviestų atsakinėti. Ir dar nuoga TIESA, kad už tai kas dabar vyksta, atsakingi ne tik dabar valdžioje esantys, bet ir tie, kurie joje buvo. Neginu dabartinių, nes tikrai jie praktiškai nieko ne tik, kad nepadarė, bet ir toliau užsipyrėliškai nedaro. Juk negalime pamiršti, kad turtuolių turime ne daugiau 10-15%, o štai gyvenančių ant skurdo ribos jau apie 40%. O energetinis skurdas skaičiuojamas, kai išlaidos energijai viršija 10% pajamų. Tai Lietuvoje tokių drąsiai priskaičiuosime kas antrą, o gal ir daugiau. Be to, niekas negali sąžiningai paaiškinti, o kodėl pas kaimynus lenkus elektra kainuoja kelis kartus pigiau. Arba pas Baltijos sesę Estiją, jau nekalbant apie Švediją, kurioje kainos net 10 kartų mažesnės. Nerišliai bandoma aiškinti, kad lenkai kūrena anglis, o estai slancus, bet ne tik tai jiems duoda pigesnę elektros kainą. Ji pigesnė, kad tose valstybėse įgyvendintas visas kompleksas priemonių tam, kad pirmoje eilėje buitiniams vartotojams ji būtų pakenčiama. Ką darys Lietuvos pensininkai, gaunantys 440 eurų pensiją, kai jiems už elektrą ir šildymą reikės susimokėti beveiki ją visą. O už ką valgyti? Atsakymas maždaug toks… skestančiūjų gelbėjimas, jų pačių reikalas…
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Logiškai vertinant valstybę kaip žmonių bendruomenę, o ne tik galimybę atėjus jai vadovauti savimi pasirūpinti. Akyvaizdžiai matome, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus, kas jai bevadovavo, elgėsi vienadieniškai ir neatsakingai. Paimkime, kad ir tą pačią elektros jungtį su Švedija, kuria, buvęs premjeras ponas Andrius Kubilius, skambiai gyrėsi. Deja kaip dabar pasirodė, tai buvo daugiau viešųjų ryšių akcija, o ne rimtas projektas. Dabar atvirai sakoma, kad reikėjo ženkliai stpiresnės jungties. Tai kas ponai trukdė tiesiant tuos du kabelius (vienas rezervinis) per jūrą iškarto patiesti nors keturis. Techniškai bei finansiškai būtų buve ekonomiškiau, o dabar ženkliai daugiau galimybių būtų. Kiek ponas Arvydas Sekmokas mus iš Seimo tribūnos įtikinėjo, kad Baltarusija Astravoje nestatys AE, nes pinigų neturi. O pastatė. Pastatė todėl, kad mes per anksti uždarėme Ignalinos AES. Kol ji būtų dirbusi mums, galima būtų buvę jau dabar turėti naują. Tik lai ponai nemeluoja, kad refrendumas kaltas. Kalti tie, kurie uždarę veikiančią ir TATENOS pripažintą saugia AES bandė mums įpiršti seną nebemodernų atominį reaktorių ir tom pasakėlėm, vadinamom studijomis, išmėtė kaip į balą pora šimtų milijonų dolerių. Gerbiami ponai japonai nieko veltui nedarė, Lietuva jiems už viską susimokėjo.
Galų gale, kas aiškiai ir artikuliuotai pasakys, o kodėl per 32 metus mes nesugebėjome sinhronizuoti savo elektros tinklų su visa Europa. Ką, tam reikia viso amžiaus? Normaliai dirbant užtektų dešimtmečio. Dar esant, šviesaus atminimo, Nepriklausomybės akto signatarui Bronislovui Lubiui apie 2000 metus jis man asmeniškai pasakojo, kad Lietuvoje yra piktybiškai veikiančių nesąžiningų veikėjų, kurie būtent trukdo, kad kuo greičiau būtų sukurtos elektros jungtys su Lenkija, o per ją su visa Europa. Jis asmeniškai turėjo gan stiprius ryšius tiek su Lenkijos verslininkais, tiek su politikais ir stengėsi padėti tai įgyvendinti. Bet kaip man prisipažino, niekam Lietuvoje tos pagalbos nereikėjo.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šį jo teiginį patvirtina realūs mūsų gyvenimo faktai. Tik keletas štrichų priminimui. Apie 1998 metus elektros eksporto afera į Baltarusiją, kur Lietuva neteko šimtų milijonų litų. O ponas Ošerovskis iš Elektrėnų skundėsi, kad už tai lyg tai konservatorių partijai paskolino per tuometį premjerą ir partijos valdybos pirmininką Gediminą Vagnorių apie 4 milijonus dolerių ir jų neatgauna. Ši informacija ne iš turgaus, o tuomečio vidaus reikalų ministro, Nepriklausomybės akto signataro Vidmanto Žiemelio gauta iš savo krininalinės žvalgybos operatyvinio darbuotojo. Beje šią informaciją jis geranoriškai pasidalino su G.Vagnoriumi ir tai jam kainavo posto ir partijos nario vardo.
O pseudo eksportas lietuviškos elsktros toliau vyko. Beje, apie tuos 4 milijonus istorija nutyli, taip niekas ir nesiaiškino, nors viešai buvo skelbta. Jeigu, kaip norėjo B.Lubys pirmąjame XXI amžiau deimtmetyje, Lietuvos elektros sistema būtų integruota į Europos, tai šiandien ponas Jonas Garbaravičius, (kurio tėtis buvo įtakingas konservatorių partijos ir Seimo narys, o dėdė socialdemokratas ir pabuvojo net Kauno meru), nebūtų multimilijonierius. Nes juo tapo, saviškių padedamas, elektros pagalba. Pradžioje dirbdamas ,,Lietuvos energijoje“ eksportavo pigią Ignalinos AES elektrą į Rusiją. Ją uždarius Rusijos elektrą į Lietuvą. Buvo net Rusijos energetikos sistemos pilnateisis atstovas Lietuvoje. Tokių, nors ženkliai mažesnio kalibro ,,verslininkų“ apie lietuvišką elektrą sukosi ir sukasi gan daug.
Ir greta tvyro atsakymas, kam buvo naudinga Ignalinos AES uždarymas? Kaip ir tai, kad Lietuva neturi elektros energijos generavimo pajėgumų. Nors prieš uždarant Ignalinos AES Elektrėnuose buvo pastatytas naujas modernus berods devintas blokas, kad gamintų elektrą deginant dujas arba mazutą. Pastarasis yra pigesnis, bet taršesnis. Žiniasklaida su patosu gyrėsi, kai buvo griaunami Elektrėnų elektrinės kaminai. Suprask, atgyveno. Dalis taip, bet ne viskas. Ir man visiškai neaišku, o kodėl dabar nedirba tas Elektrėnų naujesnis blokas. Ir išvis kam konservatoriai sukūrė energetikos ministeriją, kada Lietuva daugiausia perka, o ne generuoja. Tai gal laikas tą ministeriją uždaryti. Juo labiau, kad valstybės akcijas Lietuvos energetikos bendrovių valdo finansų ministerija. Taip, kad opozicija ne tam ministrui interpeliaciją skelbia. Ją galima skelbti Gintarei Skaistei, o energetikos ministeriją išvis sujungti su susisiekimo ir pavadinti infrastruktūros ministerija.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Be to, griežčiausiai uždrausti parceliuoti infrastruktūros objektų turtą. O čia gan šauniai pasidarbavo ir papildomą vinį į elektros kainų šuolį įkalė ne kas kitas o buvęs premjeras, dabar besidarbuojantis ,,Vardan Lietuvos“ (tik kurios neaišku?), ponas Saulius Skvernelis su tuomečiu finansų ministru Šapoka. Jie tyliai, net tūlui Ramūnui Karbauskiui (dabar viešai paskelbė) nežinant, pardavė net 27% stambiausios elektros bendrovės ,,Ignitis“ akcijas už mizerną 400 milijonų eurų sumą. Kad tai buvo pigu, patvirtina ir tai, kad tas akcijas įsigijo ne tik Swedbankas ir SEB bankai, bet net asmenys iš JAV. Kaip galima stebėtis, kad valstybėje klesti korupcija, jeigu jos milijardinis turtas tyliai vienadienių veikėjų parceliuojams. Ir kokią moralinę teisę turi ponas S.Skvernelis šiandien kritikuoti valdančiuosius, jeigu pats ne tik kritikuotinas, bet…deja Lietuvoje, kurioje kyšius teisėjai įteisina paskolomis, bet – nebūna. Niekas už savo prasižengimus niekada dar netik kad nebuvo patrauktas atsakomybėn, bet nors PASMERKTAS! Nors sprendžiant pagal reitingus tauta tokius myli. Nors didžiules elektros kainas keikia. Paradoksų šalis…
Lietuvoje besikeičiant valdžioms vienas dalykas išlieka stabilus, tai pasinaudojant valstybe daryti ,,verslą“ vagiant iš jos arba po jos priedanga iš savo tautiečių. Taip buvo su šilumos tinklais Vilniuje, kuriuos liberalas A.Zuokas išnuomavo lyg tai pransūzų bendrovei ,,Dalkija“, o realiai buvusiam ,,Rubikonui“. Šis pavyzdys labai panašus į energetikos ministro Dainiaus Kreivio konservatoriaus priverstinį ir labai skubotą elektros rinkos liberalizavimą. Sakė, kad taip sukursime konkurenciją ir atpiginsime elektrą vartotojui. ATPIGINO! Tačiau reikia paaiškinti. Šie ,,liberalizuotojai“ yra ne kas kita, o tarpininkai, kurie elektros negamina (išskyrus vėjo ir saulės jėgaines). Tai liaudiškai tariant parazitai, nes nieko nesukurdami užsidirba ir niekas net nežino jų maržų. Ir kas gali paneigti, kad per juos Astravo AES elektra nepakliūva į Lietuvą. Kaip ponas D.Kreivys tai sugeba patikrinti? Bet svarbiausia, kad ši veikla yra licenzijuota, t.y. ne bet kas gali prekiauti elektra, tik tie, kam leidžia valdžia. Taip, kad šis liberalizavimo fiasko turėtų būtų atvirai pripažintas. Atsiprašyta suklaidintų gyventojų ir pilnai atšauktas. O fiasko ištiko dėl to, kad taip vadinama laisva rinka ne visur veikia ir veikti negali. Yra natūralios monopolijos ir jų nepakeisi biurokratų norais arba kažkokiomis negyvomis rinkos dogmomis. Yra dalykų, kuriuos gerai sprendžia privatininkai. Tačiau egzistuoja tokių bendrų visiems poreikių, kurie geriausiai funkcionuoja būdami valstybiniai. Ir tai gyvenimas yra ne kartą patvirtinęs. Privatininkas, kaip žinoma siekia tik vieno vienintelio tikslo – pelno. O žmonių bendruomenėje egzistuoja ir tokia samprata kaip socialinis solidarumas ir bendras gėris, bei bendri ineresai. Jei mes tokių nepuoselėsime, gyvensime kaip banditų gauja.
Nors trumpai, bet negalime nepaliesti ir dujų kainų, kurios irgi daro įtaką ne tik elektros kainomis, bet svarbiausia centraliniam šildymui. Mūsų vadovai negailėdami sau pagyrų ir nepasižymintys kuklumu, giriasi, kokie buvo toliaregiai ir viską žinojo. Tame tarpe ir apie Putino karą (iš kur tokia informaciją gavo?), todėl ir išsinuomavo laivą – SGD terminalą. Iš pricipo tai gerai. Bet geri šeimininkai, tokių brangiai kainuojančius daiktus ne nuomuoja, o perka. Ir mes ne prieš SGD terminalą. Tik norime SKAIDRUMO! Nors visus, kurie nors apie tai užsimena, konservatoriai paskelbia Kremliaus agentais. Lai, bet TIESA brangesnė. O ji tokia negraži. Specialistų vertinimu, tarp kurių buvo ir minėtas B.Lubys, bei britų analitikai, Lietuva galėjo pasistatyti antžeminį stacionarų SGD terminalą už maksimum 250 milijonų eurų. Ir statyti reikėjo ne ekologiškai labai trapioje ekosistemoje, kokios yra Kušių marios, o Būtingėje šalia jau esamo naftos terminalo. Tai būtų stategiškas žingsnis link giluminio Lietuvos jūsų uosto. O dabar už šio SGD terminalo nuomą Lietuva per dešimt metų sumokės apie 800 milijonų eurų. Beje, mokėjimas už nuomą vykdomas Lietuvos valstybinės įmonės į ofšorinę įmonę esančią Bermuduose. Štai, kaip mūsų valdžia kovoja už skaidrumą! Bet tai ne viskas. Mūsų taip išgirto terminalo dujos labai brangiai kainuoja. Kas gali paneigti, kad neskaidri jo nuoma ir ne visi išviešinti (dalis akcininkų užslaptinti) akcininkai ir sukelia šias kainas. Didelė klaida ar tuomečių Lietuvos vadovų ambicijos padarė taip, kad mes vietoj to kad SGD terminalą būtume kūrę su Latvija, tuo pat metu tapę ir dujų saugyklos Inčiukalnyje bendrasavininkais, užsispyrę tai padarėme vieni. Tarp kitko, jei būtume darę kartu, pusę SGD terminalo kainos būtų padengta iš ES paramos. Geriau paanalizavus šį projektą vis tik peršasi negera mintis, o kas galėtų paneigti, kad taip skubėta ir atsisakyta partnersytės buvo iš nenoro, kad kas nors papildomai pasidomės šio projekto skaidrumu. Juk rezultate neišsisprendė dujų kainos prienamumas nei buitiniams vartotojams nei įmonėms. O juk taip buvo žadėta.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip, kad žvelgiant į nesustabdomai augančias kainas ir ne tik energetikos, bet ir būtiniasių maisto produktų, matome absoliutų valdžios bejėgiškumą ir trypčiojimą vietoje. Be valdžios neįgalumo jau ne pirmą kartą išryškėja ir taip liaupsintos laisvos rinkos bejėgiškumas. Nieko ji nesureguliuoja žmonių naudai, nebent padeda turtuoliams dar labiau turtėti. Beje taip buvo per pasaulinę 2009 – 2011 m.m. finansinę krizę, peraugusią į ūkio kolapsą. Per ją pasaulio turtuoliai savo turtus padidino dvigubai. O vargšai, bet kam jie rūpi…? Nesuveikė laisva rinka ir per COVID-19 pandemiją kada net apsauginių kaukių buvo didžiulis deficitas. O laisva rinka į tai atsakė, neregėtu jų kainų šuoliu. Taip, kad visokie eksperimentai su žmonėmis, tik didenę dalį jų vis labiau nuskurdina ir didina socialinį susipriešinimą, bei išaukia socialinius neramumus. Nesitenkinte juos didinti valdžios ponai ir ponios.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo NSGK pirmininkas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Valdantieji konservatoriai toliau lieka pirmoje partinių reitingų lentelės pozicijoje, tačiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą – mažėja. Tai rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Rugpjūčio mėnesį TS-LKD palaikė 12,5 procento gyventojų, o liepos mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,2 procento apklaustųjų.
Antroje lentelės vietoje – opozicinė partija „Vardan Lietuvos“. Sauliaus Skvernelio vadovaujamą politinę jėgą rugpjūčio mėnesį palaikė 9,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 11,2 proc.
Trečiojoje vietoje rikiuojasi opoziciniai socialdemokratai: liepos mėnesį šią partiją palaikę būtų 10,1 procentas apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,3 procento.
Opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užima ketvirtą reitingų lentelės poziciją. Liepą šią politinę jėgą parėmę būtų 7,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 7,1 procento.
Liberalų sąjūdis rugpjūtį susilaukė 6,4 procento apklaustųjų paramos. Liepą už šią valdančiąją jėgą būtų balsavę 6,6 procento gyventojų. Tuo tarpu už Laisvės partiją rugpjūtį būtų balsavę 5,1 procento, o mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 4,5 procento respondentų.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ rikiuojasi toliau reitingų lentelėje. Liepos mėnesį už šią politinę jėgą balsavę būtų 4,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 4,2 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Liepos mėnesį už ją balsavę būtų 2,5 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 2,4 procento.
Sumenko palankus Vyriausybės vertinimas
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Delfi skelbiama apklausa atskleidžia, kad sumažėjo gyventojų, kurie ministrų kabineto darbą vertina teigiamai. Liepos mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 32,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį tokių buvo 28,8 procento. Pokytis viršija paklaidos ribą, parama menko 3,6 procento.
Tuo tarpu paklaidos ribose nuo praėjusio mėnesio apklausos padaugėjo Vyriausybės veiklą vertinančių neigiamai. Liepą tokių buvo 61,8 procento, rugpjūtį – 64,2 procento.
Stokholmas. Rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Švedijos parlamento rinkimai nusviro šalies konservatorių bloko naudai – Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono konservatorių blokas, kuriam priklauso dešiniųjų populistų Švedijos demokratai, sekmadienio vakarą itin maža persvara lenkė dabartinės premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratus, nors pirminės prognozės rodė, kad pirmaus M. Andersson.
Prieš rinkimus M. Andersson grupė turėjo nedidelę daugumą – 175 iš 349 vietų parlamente, o U. Kristerssono blokas – 174 vietas. Pasak Švedijos transliuotojo SVT, vėlai sekmadienį atrodė, kad jų pozicijos pasikeitė – pranešta, kad konservatorių blokas turės 175, o kairiųjų – 174 vietas.
Atskirų partijų rezultatai aiškesni. Suskaičiavus daugiau nei 75 proc. balsų, stipriausia jėga išlieka M. Andersson socialdemokratai, surinkę 30,4 proc. balsų. Antroje vietoje pirmą kartą atsidūrė Švedijos demokratai – už juos balsavo 20,7 proc. rinkėjų. Treti – Nuosaikieji, gavę 19 proc. balsų. Tikslesnių balsavimo rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip trečiadienį.
Nepriklausomai nuo rezultatų, greičiausiai šios Skandinavijos šalies, Europos Sąjungos narės, laukia ilgas vyriausybės formavimo procesas, kaip ir po 2018 m. rinkimų, nes abu blokus sudarančios partijos nesutaria dėl kelių klausimų. Svarbiausios problemos per rinkimų kampaniją buvo staigus energijos kainų augimas ir gaujų nusikalstamumas Švedijoje.
Rinkimų dieną M. Andersson dar kartą aiškiai pasakė, kad yra pasirengusi dirbti su visomis partijomis, išskyrus Švedijos demokratus. Ji sakė esanti labai nusivylusi, kad kitos partijos šiuo atžvilgiu nusprendė kitaip. Nuosaikieji ir jų partneriai pastaruoju metu pirmą kartą atvirai suartėjo su dešiniųjų populistais. Balsavimo teisę turėjo beveik 7,8 mln. rinkėjų.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai.
Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų. Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.
G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.
„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.
Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.
„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.
„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.
„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.
R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.
„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.
„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.
Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.
„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, – taip pat pabrėžė jis.
Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.
„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.
„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.
„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis. Giltinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.
Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.
„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.
Briuselis, ES vėliavos
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje“.
Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.
„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė.
Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.
Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.
„Įsitikinome, koks svarbus buvo Briuselio vaidmuo derantis su migrantų kilmės šalimis. O dabar, kai tenka aiškintis prekybos santykius su Kinija, irgi galime kliautis tik Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, atsaku. Beje, Kinija 15 metų siekė narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jai ši narystė labai svarbi – taigi Briuselis turi daug svertų paveikti Kinijos laikyseną“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Parlamentarė primena ir Lietuvos banko įspėjimą, išsakytą Prezidentūroje: G. Landsbergio nesuvaldyta santykių su Kinija krizė kainuos labai brangiai – Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 1,3 proc.
„Pandemijos, kainų, nedarbo, skurdo išvargintiems Lietuvos žmonėms to tikrai nereikia“, – įspėja R. Budbergytė.
G. Landsbergis paskelbė renkąs įrodymus, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. Pasak R. Budbergytės, „šie įrodymai keliaus į Europos Komisiją, kuri atstovaus ES, taigi ir Lietuvos, interesams PPO. Vienos Lietuvos balsas į dangų (šiuo atveju PPO) neina. Štai kodėl mūsų diplomatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo čia be galo svarbus, o ji – be galvos!“
Lietuva neturi kandidato ir į Europos Audito rūmus
Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į kitą „akis badančią vakansiją“: Lietuva dar neturi kandidato į deleguotus Europos Audito Rūmų (EAR) narius.
„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė.
Ji pastebi, kad be nuolatinių vadovų šiuo metu dirba penkios šalies diplomatinės atstovybės užsienyje. Tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, prezidentui Gitanui Nausėdai ir konservatoriams jau pusantrų metų nesutariant, kas turėtų tapti ambasadoriumi Briuselyje.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko posto konservatorių verčiamas Žygimantas Pavilionis teigia, kad pripažįsta padarytas savo klaidas ir viešai atsiprašo prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas iš užimamų pareigų trauktis neskuba ir nemano, kad dėl kilusių įtampų jis yra atsakingas vienas pats.
„Manau, kad kantrybė, išmintis ir gebėjimas išgirsti vienam kitą, ko aš išmokau, tiesą pasakius, šeimoje, kur mes visi buvome skirtingi, bet nuoširdžiai mylėjome ir gerbėme vienas kitą, ir kaip tik gal dėl tų skirtumų, nes skirtumas padeda parodyti tavo paties silpnybę ir leidžia tapti stipresniam. Aš tikrai tikiu Gabrieliaus, Ingridos lyderyste ir gebėjimu išgirsti kitą nuomonę, kuri leistų mums tapti stipresniems ir neužmiršti kitų žmonių. Galima keisti kuo tik nori žmones, bet jeigu bandai pakeisti tiktai dar lojalesniais sau, tai vienybė savaime Seime neatsiras“, – interviu LRT Televizijai antradienį teigė Ž. Pavilionis.
Pasak politiko, sprendimą jis primis, tačiau tai bus jau po didžiųjų metų švenčių – sausio mėnesį.
„Juo labiau kad partijos bendražygiai pasiūlė kitais metais viską apgalvoti, manau, tada ir pasakysiu. Savo pareiškime prieš porą dienų akcentavau ne tiek atsistatydinimą, kiek problemos sprendimą“, – teigė jis.
Galiausiai kritikos iš Prezidentūros, opozicijos ir valdančiųjų gretų pastarąją savaitę sulaukęs Ž. Pavilionis pripažino daręs klaidų.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – sakė Ž. Pavilionis, be kita ko, atsiprašydamas ir prezidento Gitano Nausėdos už viešojoje erdvėje aštriai reikštą kritiką.
„Lygiai taip pat aš viešai atsiprašiau prezidento, nes, matyt, per daug dalyvavau partinėse ar institucinėse kovose“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad antradienį konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Tai, kad Ž. Pavilionis turi apleisti komiteto pirmininko pareigas konservatorių lyderiai akcentavo ir pastarąją savaitę. Tačiau Ž. Pavilionis pareiškė, to nedarysiąs.
„Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Konservatoriams priklausantis politikas po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tai pro akis nepraslydo ir partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Galiausiai Ž. Pavilionio komentarai dėl to, kad po gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos, susilaukė ir premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis antradienį pažymėjo, kad Ž. Pavilionis turi pats atsistatydinti iš einamų pareigų. Kitu atveju, akcentavo G. Landsbergis, jis gali būti šalinamas iš partijos.
Kai koks nors nemalonumas ištinka žmones jų privačiame gyvenime, jie dažnai guodžiami fraze: „Laikas viską išgydys“.
Valstybės gyvenime, politikoje šita frazė neretai suveikia „ontrep“, kaip sako žemaičiai: laikui bėgant, iš įvairių nešvarių vandenų, purvynų, liūnų, ima lįsti ar yra ištraukiami visi „galai“, kuriuos susikompromitavę politikai mėgino nuskandinti.
Taip ir dabar Lietuvoje: kiek besuka uodegą vyriausybė, ypač didžiausių skandalų autoryste besidalinantys TS-LKD partiečiai, kiek bemeluotų jos ištikimieji propagandistai, į paviršių lenda vis daugiau faktų, liudijančių valdžios nenaudai.
Gruodžio 20 d. „Lietuvos ryte“ paskelbta informacija pasakoja apie tai, kad tas prasto skonio serialas „Sankcijos Baltarusijai“, kurį suka vyriausybė, viso labo tėra tik priedanga grupei draugų, po kuria jie mėgina užbaigti dar likusio valstybės turto privatizaciją.
Po to, kai konservatoriai savo laiku nuostabiai „pelningai“ pardavė – už 1 Litą – „Mažeikių naftą“, Lietuvoje dar buvo likusios dvi stambesnės valstybės valdomos įmonės, kurios be daugybės sukurtų darbo vietų, nešė valstybei dar ir visai apčiuopiamą pelną. Tai, sprendžiant iš to, kas vyko pastaraisiais mėnesiais, valdančioji koalicija bus „sutarusi“: tradiciniai liberalai pelningai „tesaugo“ gamtą ir jos turtus, laisvieji liberalai teprastūminėja „žmonių” teises, tokias, kaip teisė laisviau šniaukti narkotikus, teisė jaunimui anksčiau pradėti lakti alkoholį, teisė vienalyčiams kurti šeimas ir pan., o konservatoriai tuo tarpu teprivatizuoja viską, kas dar nesuprivatizuota, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ (toliau LG) ir Klaipėdos uostu, ir baigiant viena kita žinybine sanatorija, poilsio kompleksais. Pastarųjų, pasirodo, buvo prisikaupę Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, tad tai pastebėjusi akyloji ministrė Bilotaitė, sutaupiusi laiko nuo migrantų problemų, energinga ranka „sutvarkė“ Palangos „Pušyno“ sanatorijos ateitį. Tiesa, girdėjau žmones stebintis, kodėl ji neatidavė į draugių/draugų rankas ir kitų VRM priklausančių tokio pat tipo policijai „nepriderančių“ įstaigų Trakuose ir kitur, bet gal dar tebevyksta pokiliminės derybos, kuris iš draugų labiausiai nusipelno tokių dovanų?
O „Lietuvos ryto“ informacija labai paprasta, nereikalaujanti kelių tomų interpretacijų ir konstitucinių „patikslinimų“: „Gruodžio 17-osios vakarą LTG gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu“.
Ir nejaugi dabar kas nors patikės, kad LG vadovybė tikrai nusikalto, sudariusi Lietuvai pelningą sutartį su Baltarusijos kalio trąšų gamykla, o paskui, kol TS-LKD deleguoti ministrai drebino orą, reikalaudami sankcijų Baltarusijai, ramiai darė savo darbą, laikydamiesi prisiimtų tarptautinio lygio įsipareigojimų. O ne laiku nutraukę sutartį, jei atidžiai paskaitėte cituojamą tekstą, jie nugramzdintų valstybinę įmonę į bankrotą.
Visa tai iš pat pradžių buvo gerai žinoma LG vadovams, ir jie tvarkingai apie tai informavo atitinkamų ministerijų vadovus, bet pastariesiems nereikėjo nei tiesos, nei šviesos savo grobuoniškiems planams įgyvendinti. Lukašenka tuo tarpu linksmai sau transportuoja kalio trąšas ir kitą savo šalies produkciją per Latvijos ir Estijos uostus, per Lenkiją – visų šalių naudai. Tik vienintelės mūsų visų (bet ne TS-LKD?) Tėvynės Lietuvos nenaudai.
Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.
O kad LG bankrotas būtų realesnis ir greitesnis, buvo padaryta taip, kad Lietuvos transporto įmonių paslaugomis nebesinaudotų kitas stambus tarptautinis partneris –Kinija.
Ne tokie jau kvaili tie mūsų užsienio politikos strategai, Ž. Pavilionis (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas), G. Landsbergis (UR ministras) ir M. Adomėnas(UR viceministras), kad nežinotų, kokia jautri yra Kinija Taivano atžvilgiu. Bet svajonių pelnas, kurį grupė draugų planavo gauti iš LG ir uosto privatizacijos, greičiausiai, jų akyse nusvėrė tuos „nežymius“ nuostolius, kuriuos neišvengiamai patirtų (jau patiria) Lietuva, nutraukus prekybos ir kitus ryšius su Kinija.
Beje, būtina priminti, kaip konservatorių pasamdyti šnekėtojai per visus TV kanalus garsiai skaičiavo tuos neva kelis ar porą dešimtį milijonų, kuriuos uždirba Lietuva iš prekybos su Kinija, ir ramino tautą, kad prekyba su Taivanu atsvers ir su kaupu padengs tokius menkus nuostolius.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Tik, deja, jų išminties nebeužteko numatyti, kad Kinija ne tik nutrauks tiesioginį prekių judėjimą tarp mūsų šalių, bet ir ims šantažuoti kitas ES valstybes, kurios, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, yra jau investavusios ar ruošėsi investuoti savo lėšas į Lietuvos ūkį ir kurios dabar patiria spaudimą iš Kinijos, gal būt priversiantį uždaryti įmones Lietuvoje.
Žinoma, laisvoje, demokratinėje valstybėje žiniasklaida ir visuomenė, kalėdiniams skambaliukams tilindžiuojant, turi laisvę iki uždusimo svarstyti, kas yra tie mūsų užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai: visiški neišmanėliai ar ciniški melagiai (jei pastebėjote, į šią kompaniją neįtraukiau Ž. Pavilionio, nes jis, pamėginęs bent kartą būti sąžiningas, savųjų yra pasmerktas ostrakizmui)? Tik jau prašom nepriminti neva jų puoselėjamų vertybių ir vertybinės politikos, nes jų veiksmų rezultatai ir pasekmės nė iš tolo nepanašios į tai, kuo turėtų džiuginti valstybės piliečius tikrai vertybinė valdžios politika.
Tikrąją dabartinės valdžios vertybių „vertę“ pademonstravo biudžeto svarstymas Seime ir balsavimas.
Rytiniame posėdyje, kuriame buvo svarstomi opozicijos teikiami papildymai, iš valdančiosios koalicijos dalyvavo tik Seimo pirmininkė ir konservatorius Edmundas Pupinis. Toks balsuojančių „sąstatas“ iš anksto nulėmė galimus rezultatus. Būtent, kad nė vienas pasiūlymas nebus priimtas.
Tokios padėties nebeapsikentęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pareikalavo, kad Seimo pirmininkė stabdytų posėdį ir pakviestų į posėdžių salę valdančiosios koalicijos narius. Kai Seimo pirmininkė mėgino ignoruoti teisėtą reikalavimą, opozicijos atstovai pakilo iš vietų ir ėmė eiti lauk iš salės. Tik po to pirmininkė paskelbė dešimties minučių pertrauką.
Lietuvos parlamento narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Bet ir po pertraukos posėdžių salėje posėdžiaujančių ne itin pagausėjo, nes, atėjus į salę kai kuriems konservatoriams ir liberalams, daug opozicijos atstovų į salę nebesugrįžo. Ir juos galima suprasti, ypač po ciniškų konservatoriaus Kęstučio Masiulio replikų. Masiulis aiškino, kad valdantieji vyriausybės biudžetui pritarė be jokių dvejonių komitetuose ir frakcijose, todėl parlamento posėdyje jiems dalyvauti nebėra reikalo (o kur pagarba kolegoms ir rinkėjams?), juolab, kad opozicija neturinti rimtų pasiūlymų. Neįkvėpė opozicijos sugrįžti po pertraukos į Seimo salę ir Masiulio tėkštas neva pasipiktinimas, kodėl, esą, dėl tokių niekų jis buvo atitrauktas nuo kavos puodelio, o juk galėjęs ramiai stebėti posėdį nuotoliniu būdu.
Na, matyt, opozicijos dauguma ir „sudalyvavo“ posėdyje nuotoliniu būdu. Bet būtent opozicijai atstovaujančio Antano Vinkaus balsas lėmė tai, kad Naujus Metus šalis sutiks su patvirtintu biudžetu. Bet ar toks žygdarbis pradžiugino valdančiuosius, kurie iš anksto buvo pasirengę tam, jog biudžetas nebus priimtas.
Kodėl aš taip sakau? O todėl, gerbiamieji, kad balsuojant už biudžetą salėje nebuvo net keturių konservatorių!!! Du iš jų, G. Landsbergis ir Ž. Pavilionis sukinėjosi po Vilnių, bet į tokį visai valstybei svarbų balsavimą nei nosies, nei balso neįkišo.
Prisiminkime, kaip stengėsi konservatoriai sutelkti visą valdančiąją koaliciją, kai norėjo atmesti Prezidento veto. Net iš užsienio komandiruočių buvo žmonės atšaukti, nekalbant apie tai, kad kuris nors klajotų po Vilnių ir neateitų balsuoti! O gal jūs tikite, kad atmesti Prezidento veto šaliai, visuomenei (o ne valdančiajai grupuotei) yra svarbiau, nei priimti biudžetą?
Beje, kai jau biudžetas buvo priimtas ir šalis toliau grimzdo į „vertybinės politikos“ pasekmių liūną, valdantieji vėl “susitelkė“ (rašau kabutes, nes tą žodį pirmoji pavartojo žiniasklaida, springdama iš susižavėjimo) ir atmetė opozicijos siūlymą kurti komisiją „trąšų skandalui“ tirti. Vadinasi, kai nori, ir susitelkia, ir balsuoja už tai, kas jiems GYVYBIŠKAI svarbu: ir už tai, kad būtų atmesti Prezidento veto, ir už tai, kad nebūtų sukurta komisija jų šunybėms tirti. Gal vėl pasiseks „susitelkti“ ir prastumti tautos daugumai ir specialistams-kalbininkams nepriimtiną asmenvardžių rašybos taisyklių pataisą?
O štai biudžetas – visai nesvarbu. Nes, žinia, seimūnams ir vyriausybės klerkams atlyginimų vis tiek užteks, o kiti vargetos – tesižino. Tegu gyvena taip, kaip balsavo…
Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Nešama Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Bet štai, kaip pasakoje, ėmė ir atsirado „vaikelis“, kuris neleido sukčiams triumfuoti… Su kuo ir sveikinu bendrapiliečius, Šv. Kalėdų belaukiančius.
O kad šventinės dienos prabėgtų ne vien valgant ir geriant, siūlau prisiminti, su kokiomis idėjomis į naujos Lietuvos kūrimo darbą kvietė Sąjūdis, ir kurių tęsėja, įgyvendintoja skelbėsi TS-LKD partija.
„Pirma, mes turime išspręsti visus atominės energetikos ugdymo klausimus. Išspręsti juos reikia taip, kad galėtume nebijoti, kad vieną gražią dieną visa tauta turėsime kažkur evakuotis. Padėtis Ignalinos elektrinėje, paslaptys dėl naujų kažkur apie Lietuvą numatomų atominių jėgainių visuomenei kelia didelį nerimą.
Antra, žemės ūkio chemizavimas iš ekstensyvaus privalo tapti intensyviu, t. y. chemikalų reikia naudoti tik tiek ir tokių, kiek jų reikia šiuolaikinei žemdirbystei.
Trečia, mes turime išgelbėti savo vandenis, mūsų gyvybės šaltinį. [….]
Ketvirta, reikia padėti ekonominius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius daugiavaikės šeimos pamatus.
Penkta, reikia iš tiesų reformuoti mūsų mokyklą. Lietuvių mokyklos pagaliau turi tapti lietuviškomis.
Šešta, mes turime sukurti ir įdiegti savo ekonominio savarankiškumo pagrindus. Turime tiksliai žinoti, kiek ir ko duodam ir ko gaunam.
Romualdas Ozolas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Septinta, reikia […] surinkti ir po pasaulį išblaškytą, ir čia nugyventą palikimą, TOBULINTI KALBĄ, užsimoti ilgalaikėms kultūros kūrimo programoms.
Aštunta, privalome sutvarkyti savo politinę sistemą, […] išmokti balsuoti prieš pasitikėjimo neturinčius kandidatus į deputatus, išgyvendinti administracinį partinio darbo stilių ir t.t.
Ir – devinta – mes turime susigrąžinti savo istoriją. Susigrąžinti ne tik kaip tyrimus ir publikacijas apie buvusius mūsų gyvenimo įvykius, bet ir kaip jausmą ir supratimą, kad čia buvome visada – ne tokie, kaip šiandien, bet tie patys: to paties gyvenimo ir dvasios. […]“ (Iš knygos „Romualdas Ozolas. Išsaugoti sielą“, Vilnius, 2019, psl. 134).
Jei nematote prarajos tarp to, kas buvo nutarta ir priimta pirmajame Sąjūdžio mitinge Vingio parke ir to, ką turime, į ką žiūrime šiandien, tai mes, tauta, tikrai nusipelnėme viso to jovalo, kuriame murdomės šiandien patys ir į kurį grimzta mūsų Tėvynė.
Lietuvos trispalvės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atėjus Kalėdoms, joms įkandin į krikščioniškąjį pasaulį atskuba ir Trys Karaliai. Bet dar Adventas, ir jį šiemet išlydėti atvyko Trys baikeriai. Sutikau juos vienoje jaukioje arbatinėje Kretingoje. Baikeriai buvo jau solidaus amžiaus, bet energingi ir linksmi, kaip ir dera tiems, kurie su savimi atneša Šviesą… Jų gražiausi metai prabėgo su kitais baikeriais, keliant Lietuvą į Sąjūdį. Ir anų dienų dvasią jie išsaugojo iki šiol. Prislėgta iš po „vertybinės politikos“ lendančio ciniško valdančiųjų melo, Lietuvos kaip vienintelės lietuvių Tėvynės niekinimo, aš pasiteiravau Trijų baikerių, ar dar yra vilties, kad išliksime kaip tauta, kaip lietuviai, su savo tradicinėmis vertybėmis, jie, apvažinėję beveik visą Europą ir savo akimis pamatę, kuo mes geresni, o kuo silpnesni už savo kaimynus, tvirtai atsakė: „Išliksim. Visada po nakties išaušta diena. Daukantui ir Valančiui buvo blogiau. Basanavičiui ir Kudirkai buvo blogiau. Bet juk išsikapstėm, išlikom”.
Ačiū jums, baikeriai, už pasidalintą Viltį ir Tikėjimą!
O kur Tėvynės Sąjunga pasivadinusios partijos Tėvynė, taip ir nesupratau. Bet gal jai tokios, mūsų visų Tėvynės Lietuvos ir nereikia?
Atvirumas. Slaptai.lt nuotr.
Opozicija kritiškai įvertino premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą, kad pareiškimus dėl atsistatydinimo pateikę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lieka einamose pareigose. Opozicijos atstovų teigimu, šis sprendimas rodo, kad konservatoriai negeba pripažinti klystantys.
A. Norkienė: premjerės apsisprendimas tikrai nenustebino
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pripažino, kad jos toks I. Šimonytės sprendimas nenustebino. Pasak politikės, šis ministrės pirmininkės sprendimas rodo, kad konservatoriai nesugeba prisipažinti darantys klaidas.
„Apsisprendimas tikrai nenustebino. Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas. Vis tik gaila, kad ta situacija ir tų pačių konservatorių nepripažinimas, kad jie daro klaidas, manau, kad brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams“, – LRT televizijai teigė A. Norkienė.
„Tai, manau, yra dar viena konservatorių klaida, bet jų apsisprendimas, nes, kaip ir minėjau, trąšų vežimo klausimas liko neišspręstas, atsakomybę lyg bandoma prisiimti, bet paskui lyg nusprendžiama, kad geriau kris kitų galvos, bet ne šių ministrų“, – pridūrė ji.
G. Paluckas: premjerė priėmė menkai sąžiningą, tačiau efektyvų sprendimą
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad premjerė, nuspręsdama neatstatydinti ministrų, priėmė menkai sąžiningą sprendimą, tačiau efektyvų sprendimą, nesukuriant tolesnės politinės krizės koalicijoje.
„Ministrė pirmininkė priėmė kolegoms konservatoriams efektyviausią sprendimą, tai yra, nereikia atleisti partijos pirmininką, nereikia atleisti kolegų koalicijos deleguoto ministro ir buvo surastas žemesnio rango asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę. Bet politinę atsakomybę primesti samdytam įmonės vadovui yra neteisinga ir nesąžininga“, – LRT televizijai teigė G. Paluckas.
„Dar didesnė problema, kad mes taip ir neišsiaiškinome, kodėl ministrai melavo, kodėl ministrai keitė savo versijas apie tai, ką jie žinojo-nežinojo ir šis klausimas kabo, nepaisant to, jog ponas Bartuška bus atleistas artimiausiu metu“, – taip pat atkreipė dėmesį parlamentaras.
L. Savickas: mes ateiname į vertybinės politikos bankrotą
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat pripažino, kad šį premjerės sprendimą jau buvo galima numanyti. Vis tik politikas mano, kad šis sprendimas – nepriimtinas.
„Manau, kad akivaizdu, kad jau dienos eigoje buvo aiškiai identifikuojama, kad rastas kraštinis asmuo, konkrečiai šiuo atveju „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, kuris, mano įsitikinimu, absoliučiai neturi nieko bendro su šia krizine situacija, kuri ištiko šią Vyriausybę“,– LRT televizijai sakė L. Savickas.
Liūdnas žvilgsnis. Slaptai.lt foto
„Čia surasti kraštinį šalies valstybinės įmonės vadovą vietoje to, kad ieškoti vis dėlto ar ir kurie asmenys Vyriausybės vardu nesilaikė nuosekliai formuojamos užsienio politikos, yra visiškai nepriimtinas elgesys. Ir dėl to, man atrodo, kad iš esmės mes ateiname į vertybinės politikos tam tikrą bankrotą“, – taip pat jis.
ELTA primena, kad Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, antradienio vakarą premjerė I. Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras G. Landsberis ir susisiekimo ministras M. Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Savo ruožtu antradienį posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Vertindamas šių dienų Lietuvos politines batalijas, pirmiausia pasigendu dviejų dedamųjų: a) kompentencijos ir b) atsakomybės. Čia turiu mintyse ne taip madingą ,,politinę atsakomybę“, o konkrečią kiekvieno darbuotojo ar vadovo, kokio jis rango bebūtų, atsakomybę. Turbūt net ,,laisviečiams“ suprantama, kad, neturint kompentencijos, nebus ir atsakomybės.
Prisipažinsiu, nesu didelis Gabrieliaus Landsbergio gerbėjas, bet būtent jis šioje iš visų pusių negerai kvepiančioje ,,trašų“ istorijoje mažiausiai kaltas. Kad jis privirė prisvilusios košės su savo naujadaru – taip vadinama ,,vertybine užsienio politika“, tai faktas, bet ne už ,,trąšas“ jis turi būt atleidžiamas. Tik apie tai truputį vėliau.
Dabar gi – apie kompentenciją.Tegul kai kurie politikai mane koneveikia, tačiau aš niekaip negaliu suprasti, kaip ministras per metus nesugeba išsiaiškinti, už ką jis yra atsakingas. Kaip galima suprasti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio paaiškinimus, išsakytus gruodžio 10 d. per Lietuvos radiją, kad jo pavaldiniai jam neteikė informacijos arba ją teikė klaidingą? Jei tai tiesa, jau vien šis faktas pats savaime yra didžiulis skandalas. Būtent čia ir išlenda esminė mūsų valstybės bėda – jau 32 metus Lietuvą stekenantis ir žlugdantis vadovų kompentencijos klausimas. Ar ministru tampama tik todėl, kad esi lojalus partijos pirmininkui? Ar kad prieš rinkimus stropiai nešiojai ,,lankstinukus“? Deja, ir viena, ir kita – tai mūsų politikos tikrovė. Nors politika – tai valstybės reikalų tvarkymas, o tam reikalingas išmanymas, kuris neateina iš niekur. Tam reikia mokytis, ir ne tik universitete, ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo realybės arba praktikos. Niekada nebūsi geras ministras, jei prieš tai nebuvai didesnio kolektyvo vadovas. O bet kuris vadovas turi dvejopą užduotį – būti ne tik kolektyvo lyderiu, bet tam tikruose klausimuose ir vykdytoju. Yra dalis darbų, kurių už tave niekas kitas nepadarys, tik tu pats. Vienas iš tokių – atsakomybės savo sistemoje įvedimas. Kiekvieno padalinio ar struktūros vadovas privalo žinoti savo kompentencijos ir atsakomybės ribas. O tai pasiekiama per aiškų uždavinių formulavimą ir pastovią rezultatų kontrolę, kurią ir privalo sutvarkyti ministras – kad ji veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Tad ir šiame, gal net per daug išpūstame „trąšų“ skandale atsakomybė pirmoje eilėje tenka ne G.Landsbergiui , o M.Skuodžiui, nes tai pastarojo atsakomybės ribos. Ir net ne gėda, o tiesiog gėdinga, kad ministras pradeda ieškoti kaltų tuomet, kai darbas jau turėjo būt atliktas. Juk ne tada ,,šunis lakinti, kai medžioti laikas“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau čia norėtųsi truputį plačiau pakalbėti apie patį naratyvą ,,vertybinė užsienio politika“. Nedaug kas susimąsto, jog šis naratyvas neišvengiamai suponuoja išvadą, kad anksčiau vykdyta Lietuvos užsienio politika nebuvo ,,vertybinė“. O jei nebuvo ,,vertybinė“, vadinasi, buvo nevykusi, neprincipinga, nuolaidžiaujanti. Nors ją vykdė ne kas nors kitas, o konservatorių remiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė! Taip kad su tomis ,,vertybėmis“ kebloka klostosi padėtis, ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau kelmų kelyje. Kyla ir toks klausimas, kas tas ,,vertybes“ nustatė, jei apie jas šnekama tautos ir valstybės vardu. Gal buvo surengta kokia apklausa ir tai išsiaiškinta, tik mes šito nežinome? Juk be viso kito vertybės – labai subjektyvus reiškinys, kiekvienas žmogus jas supranta savaip, kaip ir apie daug ką gyvenime, taip ir apie vertybes sprendžiama ne vien vadovaujantis aukštais idealais, bet ir ,,pagal savo sugedimo laipsnį“. Nesiimu spręsti, kuo vadovaujasi konservatoriai, tačiau pastebiu, kad jų užsienio politikos vertybiškumas neatsiejamas nuo kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir demokratijos eksporto – tarsi Lietuvoje jos jau būtų per daug. Todėl norėtųsi, naudojantis proga, priminti, kad, pradėdami veiklą, Seimo nariai ir ministrai duoda priesaiką, kurioje be kitko yra ir tokie žodžiai: ,, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.
Saldus miegas. Slaptai.lt nuotr.
Aiškiai ir suprantamai parašyta – Lietuvos žmonių gerovei. Ir – nė žodžio apie kitų valstybių žmonių gerovę. Tai akivaizdi nuoroda, kad aukščiausia vertybė Lietuvos politikui yra savo tautiečių gerovė. Iš čia ir kildinamas logiškas klausimas, ar tokią užsienio politiką, kuri pablogins Lietuvos žmonių gerovę, galima laikyti ,,vertybine“. Mano ir daugelio mano kolegų supratimu – NE. Ir vėl gi niekas nesuteikia teisės nei Prezidentui, nei Seimui, nei ministrų kabineto nariams daryti to savo nuožiūra ir priiminėti tokius skaudžius mūsų tautai sprendimus vienasmeniškai. Ar gerai gyvenančių žmonių grupelės paskatintam. Tai tarp kitko gan slidus ir pavojingas kelias, kuris ribojasi su priesaikos sulaužymo galimybe. O to pasekmė – tik apkalta.
Suprantama, yra bendražmogiškas visa ko supratimas – kaip toje išmintyje bylojama, svetimo skausmo nebūna… Todėl būtent iš bendražmogiškų paskatų mes visi ar bent dauguma nepateisiname diktatoriškų režimų ir pasisakome už demokratiją. Bet taip pat siekiame, kad čia nebūtų žengiama veidmainystės keliu. Deja, per nepriklausomybės dešimtmečius tam tikros pakraipos politikai primetė mūsų valstybei ir tautai du nepageidautinus reiškinius – permanentinę priešų paiešką ir demokratijos eksportą. Pastarąjį – jau ne tik į kaimynines šalis, bet ir po visą pasaulį pasirinktinai.
Vis garsiau skamba naujas naratyvas, kad su diktatoriais negalima bendrauti. Taip ir norisi pasiūlyti mūsų jaunesniems politikams pasiskaityti istorijos vadovėlius. Jeigu Vakarai nebūtų bendravę su blogio imperija vadinama SSSR, tai ne tik kad būtų prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas, bet ir Michailo Gorbačiovo ,,perstroikos“ nebūtų buvę, o mes dabar gal vis dar gyventume toje pačioje SSSR – jei apskritai būtume gyvi.
Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.
Mūsų užsienio politikos formuotojų kompetencija iš tikro šlubuoja. Visų pirma, demokratijos eksportas nepriimtinas pagal pačią demokratijos prigimtį. Tokią santvarką svetimoje valstybėje ginklu, per prievartą neįkursi. Tam mus moko Vietnamo (senesnis) ir Afganistano (visai naujas) galingiausio pasaulyje valstybės – JAV – eksperimentas, pasibaigęs visišku fiasko. Beje, tos pačios JAV palaiko gan draugiškus ir jai naudingus santykius su daugeliu diktatoriškų režimų – pamiršusiems kaip pavyzdį galima priminti Azerbaidžaną, Kazachstaną, Katarą ir ypač viduramžišką Saudo Arabiją bei kitas šalis. Kartais JAV pasišpaguoja su Kinija, bet jų verslas ir toliau ten investuoja milijardines lėšas – kaip ir Kinijos į JAV. Tad jei mūsų ministrams stinga kompentencijos, tai gal nereikia imtis tokios veiklos, kurios neišmanai? Nes nekompetentingas vadovas bėdos pridaro ne sau, o kitiems, ir tos bėdos mastus kartais net būna sunku įvertinti. Iškilus tautietis profesorius Rimantas Rudzkis pasakė teisingai ir taikliai: ,,Kodėl su visa šia didžiule rinka (Kinija – A.M.) mažai Lietuvai, kuri orientuota į eksportą, reikia konfliktuoti? Aš negaliu paaiškinti. Tai juokinga! Galvokime ne apie tai, kas bus rytoj, už mėnesio ar dviejų. Planuokime Lietuvos valstybės raidą 5–10 metų į priekį. Mes eksportuojanti šalis, mūsų dabartinė plėtra baigia įsisotinti, jau yra vadinamas aukštų pajamų apribojimas. Norint daryti kitą šuolį, reikia ieškoti papildomų rinkų, ieškoti, kur plėstis. Jei manome, kad eksportuosime tik į ES, galime į nieką nekreipti dėmesio ir pyktis su Kinija, Rusija, Baltarusija, Pietų Korėja ir kuo tik norime. Bet nebus taip, kad liksime tik su ES, ypač jei ES rinka patirs nuosmukį, tada mūsų įmonėms reikės dalinai persiorientuoti į kitas rinkas.“
O su „vertybėmis“ susijusią problemą gan taikliai apibūdino Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius. „Man atrodo, kad Lietuvos užsienio politikos problemos prasidėjo ne šiandien, ne vakar ir ne prieš metus. Man atrodo, kad tai yra ilgus metus, keliolika metų besikaupiantis kamuolys, kuris tik pastaraisiais metais įgijo kritinę masę, svorį, kada praktiškai bet kokie realūs užsienio politikos ir diplomatijos žingsniai buvo pakeisti tam tikra retorika, politinėmis pozomis ir tokiu, aš sakyčiau, netgi pykčiu“, – kalbėdamas Seime įvykusioje diskusijoje „Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“, – pabrėžė A. Kasparavičius. Ir apibendrino: „Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra, nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė praktiškai vien negatyvius rezultatus“. (Citatos pabaiga – A.M.)
Tai kaip tuomet su ta Lietuvos žmonių gerove? Padėsime ją į stalčių ir palauksime geresnių laikų? Tačiau tai ne aš, o Europos Sąjunga nustatė, kad Lietuva, turėdama truputį daugiau nei 2,7 milijonų gyventojų ir beveik 600 000 iš jų, balansuojančių ant skurdo ribos, yra rekordininkė bendrijoje. Tai kur čia mūsų ponų politikų ir jų arogantiškų ,,suflerių“ vertybinė orientacija? O gal jiems ,,moralė – ne šio pasaulio dimensija“, kaip ne per seniausiai teigė įtakingas jų rato žmogus?
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ir pabaigoje – apie taip garsiai liaupsinamas ,,sankcijas“. Visų pirma, dėl trąšų ES nebuvo vieninga ir jokių sankcijų šiuo klausimu nepatvirtino. Kiek žinau, mes iš ES neišstojome – kaip ir netapome 51-ąja JAV valstija. Esame partneriai. Bet yra sutartys, kurias nutraukus reikės mokėti milijardus iš mūsų žmonių kišenės – ne iš asmeninių konservatorių ir liberalų lėšų. Manau, dėl tokios didelės kainos pirmiausia privalu atsiklausti Lietuvos žmonių, o neišradinėti abrakadabras, kaip fygos lapeliu prisidengiant nacionalnio saugumo problematika. Čia ji netinka. Tikroji grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui kyla iš vis augančios ir valstybės nesuvaldomos korupcijos, iš kurios figūrantų ir formuojasi ,,penktoji kolona“. Juo labiau kad tai neišvers A.Lukašenkos iš posto. O kadangi Baltarusija de facto jau yra Rusija (su mūsų pagalba), tai jis pats tikrai nebadaus. Nuo sankcijų labiausiai kenčia tie, kurių neįvardija apie jas kalbantys – nuo jų kenčia paprasti Rusijos ir Baltarusijos žmonės. Neturėkim iliuzijų, kad jie mus už tai pamils. Bus atvirkščiai, nes mes bloginame jiems gyvenimą. Suprantu mūsų revoliucionierių mąstymo logiką: ,,sankcijos“ apsunkins Baltarusijos žmonių gyvenimą ir jie sukilę nuvers diktatorių. Nebūkite naivūs, taip nebus. Diktatorių Baltarusijoje pakeis V.Putinas, kada jam to reikės ir jūsų nepaklaus.
Ir dar: o kodėl Vakarų valstybės nužblokuoja nei vieno oligarcho sąskaitų jų bankuose, juk žino, kad jie pavogti. Bet kažkodėl tokios paveikios priemonės nenuadojame. Matomai pagal principą pinigai nekvepia… Gal verčiau mažiau sekime pasakų apie vertybes, kurių jas kitiems siūlydami, patys retai laikomės, o telkime žmones vienybei. Supraskime, ateina įtemptas ir pavojingas išbandymas. Pasaulis sėdi ant branduolinės parako statinės, ir ponas Dievas težino, kada ji sprogs. Tesaugo jis Lietuvą nuo nekompetentingų ir mums žalingų sprendimų!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas
Rasa Ališauskienė. „Baltijos tyrtimai”. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Partinių reitingų lentelėje tęsiasi štilis, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos. Kaip ir rudens pradžioje atliktų tyrimų duomenimis, gyventojai spalį palankiausiai žvelgė į socialdemokratus. Iš esmės nesikeitė ir tarpusavyje aštriausiai konfrontuojančių valdančiųjų konservatorių ir opozicinių „valstiečių“ reitingas. Jau antras mėnuo iš eilės abi šias partijas remia tokia pati balso teisę turinčių gyventojų dalis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 15–lapkričio 5 dienomis vykusių apklausų metu daugiausiai gyventojų (17,4 proc.) nurodė, kad būtų linkę palaikyti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Lyginant su rugsėjo mėnesio apklausų duomenimis, socialdemokratų reitingas nė kiek nepakito. Apskritai, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, pirmojoje reitingų lentelės vietoje leidęs įsitvirtinti palaikymas LSDP atžvilgiu beveik nesikeitė nuo vasaros pabaigos.
Visgi tai, kad LSDP sustojo ties 17-18 proc. riba, nereiškia, kad atotrūkis nuo kitų parlamentinių partijų nesikeitė. Pavyzdžiui, nuo pavasario pabaigos nuosekliai tirpo „valstiečių“ reitingas. Gegužę „valstiečius“ palaikė 14,6 proc. gyventojų, o spalio pabaigos duomenimis, gausiausią opozicinę frakciją turinčios partijos palaikymas siekė 9,2 proc. Rugsėjo mėnesį „valstiečius“ rėmė 10,2 proc. respondentų.
Pastarųjų apklausų duomenimis, identišką „valstiečiams“ palaikymą (9,2 proc.) turi ir valdantieji konservatoriai. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos partijos simpatikų gretos reikšmingai nesikeitė (rugsėjį palaikymas siekė 10,5 proc.) ir šiuo metu TS-LKD reitingų lentelėje dalinasi 2-3 vietas su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“.
Nesikeitė ir Liberalų sąjūdžio reitingas. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamus liberalus spalio pabaigoje rėmė 7,1 proc. (mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje, 7,6 proc.). Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“. Spalio pabaigos duomenimis, „Laisvę ir teisingumą“ rėmė 6,8 proc. ir per mėnesį šis skaičius iš esmės nepakito.
Labai panašų reitingą turi opozicinė Darbo partija: spalio mėnesį šią politinę jėgą palaikė 6,7 proc. (rugsėjį palaikymas siekė 5,3 proc.) respondentų.
Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,8 proc.), valdančioji Laisvės partija (2 proc.), su 1,5 proc. palaikymu rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Reitingų lentelės sąrašą užbaigia Lietuvos regionų partija (1,3). Visų šių politinių jėgų palaikymas nuo rugsėjo mėnesio reikšmingai nesikeitė.
Kiek daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Tai yra beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei buvo prieš mėnesį.
Partijų lyderius gyventojai linkę vertinti nepalankiai: „lyderiauja“ A. Armonaitė ir G. Landsbergis
Tuo pačiu laikotarpiu darytų „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, tik dviejų partijų vadovus šalies gyventojai vertina daugiau palankiai nei nepalankiai. Šiuo atžvilgiu geriausi rezultatai priklauso LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (55 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai). Už jos – Seime frakcijos neturinčios ir paskutiniuose parlamento rinkimuose sėkmės nesulaukusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (50 proc. vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai). Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Visų kitų partijų pirmininkų neigiamas įvertinimas viršija 50 proc. Tam tikra išimtis tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Tiesa, tai neleidžia šio politiko reitingo vertinti teigiamai. J. Pinskų vertinančių nepalankiai daugiau nei atsiliepiančių priešingai (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai 40 proc.).
Nepalankiausiai šalies gyventojai vertina dviejų valdančiųjų partijų vadovus: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (19 proc. vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai) bei Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (13 proc. vertina palankiai ir 77 proc. nepalankiai).
Teigiamu palankių ir nepalankių vertinimų balansu negali pasigirti ir trečiosios valdančiosios daugumos partijos lyderė – Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 53 proc.).
Tačiau džiaugtis esamais valdančiųjų lyderių įvertinimais visa opozicija negali. Tiek „darbiečių“, tiek „valstiečių“ lyderiai taip pat gyventojų kur kas dažniau vertinami nepalankiai nei palankiai. Pavyzdžiui, apie Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą palankiai atsiliepia 29 proc., o nepalankiai – 55 proc. respondentų. Tuo tarpu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 60 proc.
R. Ališauskienė: matome didelį skaičių neapsisprendusių rinkėjų
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad kelis mėnesius trunkantis štilis partinių reitingų lentelėse veikiausiai susijęs su tuo, kad nebuvo naujų ir ryškių susipriešinimų tarp politinių partijų. Pažymėtina, kad Seime skirtingai įvertintas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, vargu ar šioje apklausoje atsispindi. Šalies vadovas įstatymą vetavo lapkričio 3 d., o paskutiniai respondentai apklausti lapkričio 5 d.
Sociologės teigimu, partijos vykusios apklausos metu daugiausiai veikė jau kuris laikas užsitęsusių krizių logikoje.
„Krizės ilgalaikės, kažkokio naujo ir didelio susipriešinimo nebuvo. Skvernelio pranešimas apie partijos steigimą buvo anksčiau išėjęs, tad nelabai buvo į ką reaguoti“, – Eltai teigė R. Ališauskienė. Viešosios politikos analizė. TSPMI stendas. Slaptai.lt nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė kaip ganėtinai svarbų rodiklį išskyrė gausėjančią gyventojų dalį, kuri sakosi nežinanti, už ką arba visai neturinti noro balsuoti.
„Matome didelį skaičių neapsisprendusių, ar eiti rinkimus ir jei taip, ar jie rastų, už ką balsuoti. Šis rodiklis yra labai didelis“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, didelė vis dar neapsisprendusių rinkėjų dalis ilgainiui gali pasirinkti palaikyti konkrečias politines jėgas. Ir, akcentavo R. Ališauskienė, nieko nuostabaus, kad ši dalis galėtų persimesti į socialdemokratų simpatikų gretas.
„Tokie žmonės yra linkę į mažiau agresyvias partijas. Tai gali būti galimybė socdemams ir, jei atsirastų, Skvernelio partijai. Gal net „darbiečiams“. Kitaip tariant, tokioms partijoms, kurios yra tarp „valstiečių“ ir Tėvynės sąjungos“, – samprotavo sociologė.
Šypsenėlė. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu R. Karbauskio vedami „valstiečiai“, pažymi R. Ališauskienė, pastaraisiais mėnesiais prarado dalį elektorato. Ir to priežastis, teigia ji, ne tik Sauliaus Skvernelio ambicijos sukurti partiją.
„Skvernelis yra viena iš priežasčių. Tačiau juk buvo ir Tomilino klausimas, ta pati Baškienė komunikavo viešojoje erdvėje ir rodė, kad „valstiečiai“ nėra vieningu balsu kalbanti didžiausia opozicinė partija“, – sakė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc..
