krašto apsauga

Politinės intrigosSkaitomiausios

Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto

KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMO ĮVEDANT  KOMERCINIŲ BANKŲ SOLIDARUMO MOKESTĮ

Skaičiuojama, kad šiais 2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos komerciniai bankai elgiasi nesąžiningai, didėjant palūkanoms už paskolas, patys nemoka palūkanų už indėlius.

Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kaip atsirado tokie milžiniški komercinių bankų pelnai. Europos Centrinis bankas kovojo su defliacija, po to su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Dėl to Europos Centrinis bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasėkoje, komerciniai bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai gavo trilijonus eurų perteklinių rezervų, už kuriuos Europos Centrinis bankas moka teigiamas palūkanas. Tuo metu, kai vyksta karas, žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, komerciniai bankai pradeda gauti milijardinius pelnus tarsi iš dangaus. Apie tai kalba ir žymiausi pasaulio ekonomistai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Josephą Stiglitzą, kad tai yra neteisinga ir patys bankai suvokia, kodėl tai yra neteisinga.

Viso to pasėkoje Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d. Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.

Solidarumo įnašas sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių 4-ių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Visos šios lėšos tikslingai būtų skirtos Lietuvos krašto apsaugai finansuoti – praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą.

Tai be galo svarbus siūlymas. Agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija ir šią agresiją remianti Baltarusija turi sienas su Lietuva. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys aiškiai sako, kad turime ruošis Rusijos revanšui, jei ji pralaimės karą Ukrainoje. Lietuvos komerciniai bankai šiemet gaus vietoje įprastų 300 mln. – 1 milijardą eurų pelno, t. y. 700 mln. daugiau nei įprasta, numatoma, kad kitais metais būtų panašiai. Vadinasi per du metus iš 1 milijardo 400 mln. papildomo viršpelnio būtų surinkta apie 410 mln. solidarumo mokesčio. Dar apie 1 milijardas, anot ekonomistų, nepelnytų pelnų liktų komerciniams bankams.

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Dabar svarstymai dėl to persikėlė į viešą erdvę, gegužės 9 dieną numatomas dėl šio įstatymo projekto galutinis balsavimas Seime. Labai neramina tai, kad žiniasklaidoje iš karto pasipylė „ekspertų“ komentarai, kad neteisinga, kad tai bus taikoma tik vienam bankų sektoriui, kad tai bus diskriminacija. Ypač aštriai LRT komentare „Vok pavogtą!“ prieš tokį solidarumo mokestį pasisakė vienas pagrindinių Lietuvos visuomenės nuomonės formuotojų Rimvydas Valatka, šiame komentare meistriškai priešinama politinė kairė su politine dešine, „žmonės iš gatvės“ su premjere Ingrida Šimonyte ir panašiai. Į tokius komentarus galima atsakyti tik tai, kad verta atkreipti dėmesį, ar dėl karo Ukrainoje ženkliai neišaugo kitų sektorių pelnai. Jei atsirastų tokių sektorių, kur pelnai išaugo ne procentais, o kartais, tai tikrai būtų verta planuoti ir iš šių sektorių paimti solidarumo įnašus.

Didžiojoje Britanijoje jau taip daroma su energetikos bendrovėmis, kai dėl karo pakyla naftos kainos. Kaip senoje demokratijoje, Didžiosios Britanijos visuomenė labai palankiai vertina tokius solidarumo įnašus paimamus iš energetikos bendrovių. Ne naujiena tai ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu solidarumo mokesčiai jau taikomi Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje.

Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai.

Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu.

Labiausiai neramina kai kurių Lietuvos politikų reakcija. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, Liberalų sąjūdis siūlomą bankų solidarumo mokestį vertina skeptiškai, sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą. Valdančios koalicijos partnerių lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui. Seime per pirminius balsavimus dėl šio įstatymo projekto Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija balsavo prieš.

Tačiau ministrė Gintarė Skaistė mano visiškai priešingai. Ji teigia, kad diskutuojant su investuotojais, ypač su tais, kurie perka valstybės vertybinius popierius, jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje yra ne apie mokestinę sistemą, o apie mūsų krašto ir energetinį saugumą, Lietuvos atsparumą esamiems iššūkiams. G. Skaistė įsitikinusi, kad krašto apsaugos stiprinimas, pasirengimas gintis, pasirengimas priimti sąjungininkus stiprina Lietuvos investicinę aplinką.

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visumoje labai neramu, kad Seime priešinantis Liberalų sąjūdžiui, Laisvės partijai ir galimai kitoms politinėms partijoms, Seime šiam Finansų ministerijos ir Vyriausybės pasiūlymui nebus pritarta. Lietuvos komerciniai bankai siekdami išsaugoti tuos 410 mln., gali kad ir milijoną išleisti „viešiesiems ryšiams“ ir kaip cunamio banga nušluoti bet kokius mėginimus įvesti šį solidarumo mokestį. Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje. Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės. Dėl viso to kas išdėstyta šieme kreipimesi yra labai susirūpinę NOKT organizacijų nariai.

Atsižvelgiant į visa tai, prašome:

  1. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybai, kaip svarstančiai ir koordinuojančiai valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, apsvarstyti tai artimiausiame posėdyje.
  2. Seime susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.
  3. Visuomeninę LRT televiziją ir radiją organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su visomis priežastimis, dėl bankų solidarumo mokesčio idėjos, taip pat prašome šį NOKT kreipimąsi paskelbti visuomeniniame LRT portale.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas – Arnoldas Kulikauskis

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS VALSTYBĖS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA

Šis pareiškimas buvo išsiųstas: 

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Gintarei Skaistei

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei

Naujienų agentūroms ELTA ir BNS

2023.05.08; 12:33

Aktualijos

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad šiuo metu Lietuva turi tikslą kaip įmanoma greičiau pasiruošti Vokietijos priskirtos brigados dislokavimui Lietuvoje. Pasak jo, dabar yra numatyta nauja data, kada vokiečių brigada galėtų būti priimta.
 
„Šią savaitę vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose su Krašto apsaugos ministerija buvo įvardinta nauja data, kada Lietuva bus pasirengusi juos priimti, tai yra 2025 m. birželis. Tai yra dabar mūsų finišo taškas“, – penktadienį Seime žurnalistams, parlamentinėms partijoms pasirašius naują susitarimą dėl šalies gynybos, teigė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys sakė, kad turi atsirasti sąsaja tarp Lietuvos ir vokiečių plano, ir tai šiuo metu yra uždavinys Krašto apsaugos ministerijai, parlamentinei diplomatijai ir visiems kitiems, kuriems rūpi šalies gynyba.
 
„Turime viską padaryti, kad būtume pasiruošę, pirmiausia infrastruktūrą ir, kad šie mūsų infrastruktūros planai ir jų praktinis įgyvendinimas būtų susietas su vokiečių realiais planais, po truputį, kuo daugiau iš tos brigados dislokuoti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
 
ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
 
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.16; 08:00
Politinės intrigos

JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Rusijos agresija šiuo metu yra didžiausia grėsmė Lietuvai, tačiau šalies gynybai skiriame panašiai tiek lėšų, kiek kultūros rūmų remontui, patalpoms muitinei ir panašioms „smulkmenėlėms“, sako Ekonominio švietimo fondo prezidentas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Žilvinas Šilėnas.
 
Pirmadienį kalbėdamas „Žinių radijui“ ekonomistas palygino, kad krašto apsaugai skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra panaši, kaip ir ta, kuri numatyta Valstybės investicijų programoje, ir pastebėjo, kad, atkakliai besigindami, ukrainiečiai laimi laiko mums persitvarkyti prioritetus. Tiesa, Ž. Šilėno nuomone, valstybės lėšos ilgainiui vėl gali būti leidžiamos antraeilėms išlaidoms.
 
„Jei kalbame apie egzistencines grėsmes Lietuvai, kas yra dabar didesnė grėsmė nei Rusijos užsienio politika? Čia yra didžiausia grėsmė. Kiek mes tam skiriam? 2,5 proc. Palyginau – tas 2,5 proc., maždaug 1,3–1,4 mlrd. eurų, – yra tiek pat, kiek vadinamosios VIP lėšos – Valstybinė investicijų programa“, – teigė Ž. Šilėnas.
 
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Valstybės investicijų programa – „užbaigti stogą kultūros rūmuose“, „nusipirkti pastatą muitinės tarnybai“ ir visokių kitokių visiškai bereikšmių „išlaidėlių“, kurios net neįeina į jokią kitą normalią vyriausybės ar ministerijos programą. Tų „smulkmenėlių“, „išlaidėlių“ suma yra tokia pati, kiek paskirta Lietuvos gynybai“, – tęsė jis.
 
Kartu jis akcentavo, kad valstybės biudžetas buvo patvirtintas gruodžio viduryje, kai Rusija jau buvo pradėjusi telkti pajėgas prie Ukrainos sienų savo šalyje ir Baltarusijoje. Taigi, anot Ž. Šilėno, nors ir džiugu, kad pagaliau lėšų gynybai ir skirta daugiau, išlaidos krašto apsaugai turi ir toliau sparčiai augti.
 
Tam esą laiko suteikia ir gana sėkmingai rusų puolimus atremianti Ukraina.
 
Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Džiaugiuosi, kad 2,5 proc., bet kodėl ne 10, 15 ar net daugiau? Šioje vietoje esame santykinai sėkmingi, nes karas Ukrainoje klostosi kaip nesvajojome – kad ukrainiečiai patys, savo jėgomis, su Vakarų ginkluote, atmuš Rusiją“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.
 
„Šitoje vietoje turime didžiulį šansą persitvarkyti, daryti dalykus kitaip, susikoncentruoti į tai, kas yra svarbiausia“, – pridūrė JAV dirbantis ekonomistas.
 
Vis dėlto jis teigė nerimaująs, kad, nuvilnijus Rusijos agresijos sukeltam šokui, politikai grįš prie „senų dalykų“.
 
„Investuosime ne į gynybos poligoną, o į kažkokių valdiškų sporto rūmų pavertimą valdišku konferencijų centru ar kažkokiam kitam Seimo narių pageidavimų koncertui“, – neatmetė Ž. Šilėnas.
 
„Kas jau kas, bet lietuviai turi suprasti Rusijos keliamą grėsmę“, – priminė jis.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimas, antrąkart apsvarstęs Vyriausybės siūlymą didinti krašto gynybai skiriamą BVP dalį iki 2,52 proc., jam pritarė ir pritaikius ypatingąją skubą – priėmė. Šalies biudžete šiemet gynybai numatyti papildomi 298 mln. eurų. Finansų ministerija šias lėšas skolinsis valstybės vardu.
 
40,4 mln. eurų iš šios sumos būtų skiriama priimančios šalies paramai – karinėms stovykloms, kuriose pavyktų apgyvendinti 2,4 tūkst. užsienio karių, įrengti ir reikalingam inventoriui nupirkti.
 
Iš likusių 257 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158 mln. eurų būtų skiriami ginkluotei, 66 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
 
Gruodį patvirtiname 2022 m. biudžete gynybai buvo numatyti 1,28 mlrd. eurų. Palyginimui, 2022–2024 m. Valstybės investicijų programai 2022 m. numatyta 1,22 mlrd. eurų šalies biudžeto lėšų. Investicijos į valstybės saugumą ir gynybą šioje programoje suplanuotos 149,4 mlrd. eurų.
Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kario figūra. Slaptai.lt nuotr.

Dalis šių investicijų pavyzdžių: „Transporto priemonių bei specialiosios technikos Sausumos pajėgoms įsigijimas“, „Universalių sraigtasparnių įsigijimas“, „Logistikos pajėgų dalinių infrastruktūros ir materialinės bazės plėtra“ ir kt.
 
Kiti programoje numatytų projektų pavyzdžiai: „Vandentvarkos, lietaus nuotekų tvarkymo ir potvynių rizikos valdymo projektų įgyvendinimas“, „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, „Gaisrinių ir specialiosios paskirties automobilių parko struktūros gerinimas“, „Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje, Respublikos g. 40, įkūrimas modernizuojant viešąją kultūros infrastruktūrą, I etapas“ ir kt.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.03.28; 12:11
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Seimo narys Arvydas Pocius antradienį ketina pateikti Seimui  Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlys numatyti galimybę suteikti Lietuvos kariuomenės veterano vardą kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atliekantiems krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.
 
Projekte apibrėžta Lietuvos kariuomenės veterano sąvoka, numatyti atvejai ir nustatyti reikalavimai, kada suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.
 
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinės karo tarnybos karys, atliekantis nuolatinę karo tarnybą kariuomenėje, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ( SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
 
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenės veterano vardas būtų suteikiamas pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus.
 
„Kariuomenės veterano vardo suteikimas sustiprintų ne tik kariuomenės potencialą, bet ir paskatintų jaunąją kartą eiti senelių, tėvų pramintais takais, nes pasiaukojimas ir ryžtas ginti Tėvynę ir pagarba tokiam asmeniui yra geriausios pilietiškumo ir patriotizmo pamokos. Kartu bus įgyvendintas 1990 m. Vyriausybės sprendimas dėl Lietuvos kariuomenės veteranų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Jame primenama, kad Vyriausybė, 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu, patvirtindama Krašto apsaugos departamento prie Vyriausybės veiklos uždavinius, pavedė rūpintis kariuomenės veteranais, karių ir jų šeimų socialinio aprūpinimo reikalais.
 
Projekto iniciatoriaus A. Pociaus teigimu, kariuomenės veterano vardo suteikimas išreikš pagarbą Lietuvos valstybės gynėjui ir suteiks Lietuvos kariams galimybę dalyvauti NATO šalių karių veteranų organizacijose ir jų renginiuose.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.09.28; 07:09
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pirmadienį vaizdo konferencijoje aptarė, kaip valstybių kariuomenės prisideda prie pagalbos teikimo šalių civilinėms institucijoms COVID-19 krizės metu.
 
„Koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. COVID-19 pandemija ir susidariusi krizinė situacija piktavališkai išnaudojama aktyviau skleidžiant dezinformaciją ir vykdant kibernetines atakas, kuriomis siekiama diskredituoti šalių pastangas suvaldyti viruso plėtrą,“ – pareiškė konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Negalima leisti, kad ši krizė pakenktų gyvybiškai svarbiems ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams. Net ir kilus tokio masto krizei reikia kuo skubiau prisitaikyti prie iššūkių, imtis visų įmanomų priemonių apsaugant ginkluotąsias pajėgas ir toliau nuosekliai palaikyti kariuomenės parengtį bei transatlantinį karinį bendradarbiavimą, užkardant konvencines grėsmės“, – pabrėžė R. Karoblis.
 
R. Karoblis, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat padėkojo ES valstybių, kurių pajėgos šiuo metu dislokuotos Lietuvoje, gynybos ministrams už konstruktyvų bendradarbiavimą greitai ir efektyviai valdant atvejus, kai Lietuvoje tarnaujantiems sąjungininkų kariams buvo nustatyti susirgimai COVID-19 virusu.
 
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai aptarė, kurie tarptautiniai bei europiniai gynybos bendradarbiavimo mechanizmai galėtų būti geriau panaudojami koordinuojant pagalbos teikimą ES mastu. Jie taip pat įvertino saugumo situaciją ES vykdomų karinių operacijų ir misijų regionuose, pirmiausia siekiant užtikrinti ES karinėse operacijose dalyvaujančio personalo saugumą pandemijos sąlygomis.
 
„ES operacijos ir toliau turi tęstis, ir turime užtikrinti personalo apsaugą bei tinkamą parengimą reaguoti į pandemijos situaciją operacijų regione“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 06:00
Aktualijos

Keičiasi NATO energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas – antradienį šiame centre Vilniuje rengiama oficiali centro direktoriaus pasikeitimo ceremonija. Nuo 2014 metų rugpjūčio centrui vadovavusį pulkininką Gintautą Bagdoną pakeis jau centrui nuo įkūrimo pradžios 2012 m. liepą vadovavęs pulkininkas Romualdas Petkevičius.

Ceremonijos metu pasikeis ir centro direktoriaus pavaduotojas – Prancūzijos kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Pascalis Fernandezas keičia Prancūzijos kariuomenės atstovą pulkininką Jeaną Marką Bouilletą.

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, NATO energetinio saugumo kompetencijos centre tarnaujančių šalių atstovai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kiti svečiai.

Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigęs pulkininkas G. Bagdonas išvyksta į tarnybą Gruzijoje, kur eis sąveikos karininko pareigas NATO ryšių biuro grupėje Tbilisyje.

Pulkininkas R. Petkevičius iki paskyrimo į NATO energetinio saugumo kompetencijų centro direktoriaus pareigas ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, JAV.

Per savo karjerą krašto apsaugos sistemoje be vadovavimo NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui 2012-2014 m., R. Petkevičius taip pat yra vadovavęs Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamentui, tarnavo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje, yra ėjęs Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis pradėjo nuo Karinių oro pajėgų. R. Petkevičius yra įvertintas Karininko kryžiumi ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, JAV ordinu „Už nuopelnus“, krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“, įstojimo į NATO medaliu.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisijungti Ukraina.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas.

Šiuo metu centras organizuoja konferenciją-parodą „Inovatyvūs energetiniai sprendimai taikomi karyboje“, kuri lapkričio 14-16 dienomis vyks „Litexpo“ rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 05:57

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis kitų metų biudžetas daugmaž atspindi šalies finansines galimybes, tačiau po jo pristatymo Seime prasidės didžiulis pageidavimų koncertas.

„Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – LRT Radijui sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, biudžetas atspindi ekonomikos augimą.

„Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. „…“ Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams“, – pažymėjo Prezidentė.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Šalies vadovė LRT Radijui pabrėžė, kad balansas vis tiek turi būti išsaugotas.

„Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime.

Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį „biudžeto planą“ iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“, – sakė Prezidentė.

Į LRT Radijo klausimą, ar pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui Prezidentė atkreipė dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

„Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, norint, kad biudžetas nebūtų deficitinis pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. „Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka“, – sakė šalies vadovė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.12; 02:15

Aktualijos

Liepos 11 d., LR Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.

Pagal priimtą įstatymą 2018 m. nustatytas bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Įstatymu pirmą kartą nustatomas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius (nuo 1 200 iki 1 380), siekiant užtikrinti Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Šiuo metu didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos kariuomenėje skaičių nustato Vyriausybė.

Pateikiant dirbančių pagal darbo sutartis skaičius įstatymu kartu siekiama integruoti susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atliekamos techninės funkcijos būtinos užtikrinant priimančiosios šalies paramos teikimą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.

Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti. 2018 m. nustatyta nuo 260 iki 320 (2017 metais buvo nuo 240 iki 300).

Taip pat įstatymu nustatomas 2023 m. bendras ribinį karių skaičius nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:38

Aktualijos

Kibernetinio saugumo būklės apžvalga Lietuvoje, jos pokyčiai nuo šių metų pradžios, tendencijos ir prognozės aptarti trečiadienį įvykusiame jau penktajame Kibernetinio saugumo tarybos (KST) posėdyje.

Kibernetinio saugumo tarybos nariai ir dalyviai diskutavo svarbiomis Lietuvai temomis – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo, Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo, savanoriško karių dalyvavimo kibernetinio saugumo pajėgose, įgyvendinant Lietuvos kariuomenės valdomų Ryšių ir informacinių sistemų saugumo priemones ir stebint tinklus, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

Kibernetinio saugumo tarybos pirmininkas, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pakvietė institucijas, verslo subjektus, mokslo ir studijų institucijų atstovus, atstovaujamus Kibernetinio saugumo taryboje, į sudaromą ekspertinę darbo grupę, rengiant vieną svarbiausių programinių dokumentų kibernetinio saugumo srityje – Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. Strategijos projektą planuojama pateikti svarstyti Kibernetinio saugumo tarybai jau šių metų rudenį.

Anot KAM pranešimo, Taryboje taip pat buvo diskutuojama, kaip į greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas pritraukti informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistus.

Lietuvos kariuomenė, plėtodama karinius kibernetinius pajėgumus, nuo 2016 m. gegužės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione pradėjo formuoti tris greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas. Šių komandų užduotis – vykdyti kibernetines operacijas Lietuvos kariuomenėje ir teikti paramą kitoms institucijoms pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Išskirtinis dviejų iš trijų komandų bruožas tas, kad jos komplektuojamos aktyviojo rezervo kariais, kurie yra šaukiami, prireikus, iki 50 dienų per metus.

Taikant tokį modelį sudaroma galimybė informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistams prisidėti prie bendrojo šalies kibernetinio saugumo stiprinimo ir kelti savo kompetenciją dirbant komandoje, susipažįstant su kariuomenėje naudojamomis priemonėmis ir procedūromis bei dalyvaujant renginiuose ir pratybose su NATO ir kitais sąjungininkais.

Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo.

Kibernetinio saugumo taryba susideda iš įvairių valstybės institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių kibernetinio saugumo politiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams atstovaujančių institucijų, IT verslo subjektų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Šiame Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje taip pat dalyvavo kiti kompetentingi informacinių ryšių ir technologijų bei kibernetinio saugumo specialistai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.13; 05:48

Trumposios naujienos

Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“.

Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.

„Siekiame moksleiviams suteikti žinių apie nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, kurios yra būtinos kiekvienam valstybės piliečiui, nes valstybės gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Mes visi turime būti pasiruošę įvairiais būdais ginti šalį nuo kylančių grėsmių ir pavojų“, – sakė ministras J. Olekas.

Metodinė medžiaga "Šalies saugumas ir gynyba"
Metodinė medžiaga „Šalies saugumas ir gynyba”.

Mokyklų bendrojo ugdymo programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto šalies saugumui ir gynybai, todėl šis vadovėlis papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotas tiek per pilietiškumo pagrindų, tiek istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Leidinio autorės Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Audronė Petrauskaitė, vedėja doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė ir lektorė Rasa Gedminienė vaikus supažindino, ką vadovėlyje jie sužinos norėdami būti tinkamai pasiruošę ginti savo Tėvynę.

Šioje mokomojoje knygoje moksleiviams koncentruotai suteikiama žinių apie šalies gynybos sistemą ir gynybos pagrindus – pristatoma Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenės struktūra, šalies gynybos būdai ir priemonės. Šios žinios padės kiekvienam moksleiviui nuspręsti, kaip jam būtų geriau atlikti pareigą Tėvynei – ar atlikti būtinąją karo tarnybą, ar tapti savanoriu, ar jaunuoju Šaulių sąjungos nariu, galbūt pasirinkti studijas Lietuvos karo akademijoje ir tapti karininku.

Klausydami svečių pranešimų, atviroje paskaitoje-diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. „Visais laikais kovojom už savo šalies laisvę, nepriklausomybę, todėl mums, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems vaikams, apie šalies saugumą žinių niekada nebus per daug. Norime sužinoti ir tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad Lietuva būtų saugi“, – diskusijos metu kalbėjo gimnazistė Laura. Merginai pritardamas Augustinas pridūrė: „Apie šalies saugumą kalbėti svarbu, nes tai yra vienas kertinių dalykų, leidžiančių valstybei egzistuoti.“ 

Pasak istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Laimos Plentienės, naujame vadovėlyje suteikiamos žinios yra būtinos kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nes stiprina jų patriotines nuostatas, ugdo pilietines kompetencijas. „Šiandien pristatytas vadovėlis yra ypatingai aktualus mūsų gimnazijos moksleiviams, nes vis daugiau jų savo ateitį ir profesinę karjerą sieja su Lietuvos kariuomene ir krašto gynyba – tampa kariais savanoriais, Lietuvos šaulių sąjungos nariais, renkasi studijas Karo akademijoje“, – pasakojo mokytoja.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija kiekvienais metais organizuoja moksleivių debatus apie šiuolaikines grėsmes ir šalies saugumą. Žinios apie nacionalinį saugumą, grėsmių šalies saugumui pobūdį ir šiuolaikinę karybą bus labai naudingos ir tokiems debatams – moksleiviams nereikės ieškoti bazinių žinių, nes jos jau yra pateikiamos vadovėlyje. Perskaitę vadovėlį moksleiviai galės lengviau susirasti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, kas savo ruožtu padės jiems geriau pasiruošti debatams ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę.

Moksleiviams skirta mokomoji knyga yra tęstinio darbo rezultatas. Jau yra išleista metodinė medžiaga, skirta mokytojams, „Šalies saugumas ir gynyba“, kuri padės mokytojams plačiau ir įdomiau perteikti žinias apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Abu leidiniai artimiausiu metu bus platinami Lietuvos švietimo įstaigoms ir dalijami čia dirbantiems pedagogams bei vyresniųjų klasių moksleiviams.

Nauji leidiniai yra konkretus sistemingo ir ilgamečio Akademijos mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros mokslininkai jau nuo 2003 m. vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami padėtį Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje, tirdami Lietuvos švietimo sistemos poreikį ir galimybes, teikdami praktines rekomendacijas ir siūlymus dėl Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo proceso tobulinimo.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.29; 04:50

 

Aktualijos

Nuo kruvinų įvykių Ukrainoje pradžios, o ypač – po Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo aneksijos ir atviros agresijos prieš Ukrainą Donbase, susidomėjimas gynybos politika tapo viena svarbiausių temų visuomenėje ir žiniasklaidoje.

Politikai, matydami visuomenės susitelkimą grėsmės akivaizdoje, taip pat prisiminė esantys atsakingi ne tik už šalies ekonominę ar socialinę raidą, bet ir už saugumą.

Continue reading „Ar Kremliaus grėsmė mus užklupo netikėtai?” →

Politinės intrigos

Ramybės, tikrai ramybės. Ar, kaip pasakytų mūsų Lietuvos elito atstovai, tik nereikia panikuoti ir vieniems kitų gąsdinti, nes galime pakenkti savo nervų sistemai, vartojimui šalies viduje ar net išgąsdinti silpnesnių nervų investuotojus, kurie verčiau investuos Rusijoje nei į tą teritoriją, kuriai gresia okupacija.

Tuo labiau, kad artimiausiu metu nėra nė menkiausios galimybės, kad Rusija nuspręs okupuoti Lietuvą.

Žinoma, niekas negali garantuoti dėl žalių žmogeliukų, kurie staiga užplūdo Krymą ar, pavyzdžiui, dėl Kaliningrado karinės apygardos vado, kuris, nuolat skaitydamas Vladimiro Putino ir jo pakalikų pareiškimus apie Lietuvoje tarpstančius fašistus gėjus, visam pasauliui ruošiančius iškrypėlius maniakus teroristus, vieną kartą gali išprotėti ir nuspręsti išvaduoti Lietuvą.

Continue reading „Paskutinis skambutis Lietuvos nepriklausomybei, arba Kada mus okupuos?” →

Aktualijos

Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų.

Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. 

Continue reading „Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga” →

palaitis_r
Politinės intrigos

Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.

Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.

Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…

Continue reading „Raimundas Palaitis: „Kai valstybės tarnyboje kokybę nustelbia kiekybė”” →

paradas_minske
Politinės intrigos

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusija papildomai ginkluojasi. Kariniai analitikai sutrikę. Pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės tarpubangio metu tokia brangiai kainuojanti akcija vargu ar gali būti įkandama šaliai, kurios ekonomika yra apgailėtinoje būklėje. Belieka padaryti išvadą, kad yra kažkokios ypatingos aplinkybės, sukėlusios tokį sprendimą. Šiaip ar taip, Lietuvoje svarstant 2012 metų šalies biudžeto Krašto apsaugos ministerijos  eilutę, yra apie ką pagalvoti.

Continue reading „Aleksandras Lukašenka siūlo Daliai Grybauskaitei didinti karinį biudžetą” →