Holodomoras
Zagrebas, birželio 15 d. (ELTA). Kroatijos vyriausybė ketvirtadienį pritarė šalies parlamento iniciatyvai pripažinti Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kroatijos ministro pirmininko Andrejaus Plenkovo pareiškimu, kurį cituoja „Nova“.
„Mes pritariame Kroatijos parlamento iniciatyvai“, – atviroje vyriausybės posėdžio dalyje pareiškė premjeras.
Savo ruožtu Kroatijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Zdenko Lučičius pareiškė, kad pasiūlytoje deklaracijoje Kroatijos parlamentas apibūdina Holodomorą kaip prievartinį badą, kurį Ukrainoje 1932-1933 metais sąmoningai sukėlė komunistinis stalininis režimas.
Z. Lučičius pridūrė, kad tai yra genocido nusikaltimas ukrainiečių tautai. Parašas po nuotrauka: Ukraina privalo žinoti paraidžiui žudikus! Tai Holodomoro Ukrainos teritorijoje vykdytojai.
2006 metų lapkričio 28 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą „Dėl 1932–1933 metų Holodomoro Ukrainoje“, kuriame 1932–1933 metų įvykiai interpretuojami kaip ukrainiečių tautos genocidas.
„rbc.ua“ primena, kad daugiau kaip 20 pasaulio šalių pripažino Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu. Tarp jų – Didžioji Britanija, Slovėnija, Belgija, Airija, Rumunija, Moldova, Čekija, Vokietija, Islandija, Prancūzija, Bulgarija, Liuksemburgas.
Kroatija perėjo prie euro, įstojo į Europos klubą be sienų. EPA-ELTA nuotr.
Zagrebas, sausio 1 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kroatija perėjo prie euro ir prisijungė prie Europos zonos be pasų. Tai du svarbūs etapai šaliai, beveik prieš dešimtmetį tapusiai Europos Sąjungos (ES) nare.
Vidurnaktį Balkanų tauta atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Nuo šiol ji yra 27-oji valstybė, priklausanti Šengeno zonai – didžiausiai pasaulyje erdvei, kurioje laisvai judėti gali daugiau nei 400 mln. žmonių.
Ekspertai teigia, kad euro įvedimas padės apsaugoti Kroatijos ekonomiką tuo metu, kai visame pasaulyje sparčiai didėja infliacija, nes Rusijai įsiveržus į Ukrainą pakilo maisto ir degalų kainos.
Tačiau kroatų jausmai prieštaringi. Jie džiaugiasi, kad nebeliko patikrų kertant sienas, tačiau kai kurie nerimauja dėl euro įvedimo, o dešiniosios opozicijos grupės teigia, jog tai naudinga tik didelėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija ir Prancūzija. Daugelis kroatų baiminasi, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas jas suapvalins.
Kita vertus, euras Kroatijoje ir iki šiol jau buvo plačiai paplitęs. Kroatai jau seniai eurais vertino brangiausią turtą, pavyzdžiui, automobilius ir butus, o tai rodė jų nepasitikėjimą vietos pinigais. Apie 80 proc. bankų indėlių denominuoti eurais, svarbiausios Zagrebo prekybos partnerės yra euro zonoje.
Pareigūnai gynė sprendimą įsivesti eurus ir prisijungti prie Šengeno zonos, premjeras Andrejus Plenkovičius šią savaitę sakė, kad tai „du strateginiai didesnės integracijos į ES tikslai“.
3,9 mln. gyventojų turinti Kroatija, buvusi Jugoslavijos respublika, praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį kariavusi už savo nepriklausomybę, įstojo į Europos Sąjungą 2013 metais.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per atostogas Kroatijoje, anot žiniasklaidos, Adrijos jūroje pateko į nelaimę ir buvo išgelbėtas.
„Sugedo jo guminė valtis. Aš jį, jo žmoną ir jo asmens sargybinį atplukdžiau į krantą“, – laikraščiui „Slobodna Dalmacija“ pasakojo žurnalistas Borisas Vrkičius.
Laikraščiui, kuriama pats dirba, žurnalistas perdavė ir nuotrauką, kurioje jis įamžintas su V. Orbanu savo valtyje. Incidentas įvyko savaitgalį Viso salos įlankoje. Gelbėjimo akcijos metu V. Orbanas esą buvo geros nuotaikos.
Dešinysis populistas Vengrijos premjeras atostogas daugiausiai leidžia Kroatijoje prie jūros. Jis vadovauja šaliai nuo 2010-ųjų.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Briuselyje. Penktadienį šalies vadovas dalyvavo euro zonos vadovų susitikime.
Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą Kroatijos prisijungimui prie euro zonos jau nuo kitų metų pradžios ir teigė tikįs, kad tai prisidės prie ES konkurencingumo ir ekonomikos atsparumo didinimo.
„Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungai susiduriant su globaliais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais, Bankų Sąjungos stiprinimas ir jos kūrimo užbaigimas, ypač sutarimas dėl Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos, turi išlikti vienu pagrindiniu Europinės politikos prioritetu.
Kalbėdamas apie Kapitalo rinkų sąjungą, prezidentas pabrėžė, jog turime didinti finansų rinkų integraciją, skirti ypatingą dėmesį skaitmeniniams finansams ir plėsti galimybes mūsų žmonėms naudotis finansinėmis paslaugomis visoje ES vidaus rinkoje.
„Turime išnaudoti visą ES vidaus rinkos potencialą siekiant pritraukti privačių investuotojų lėšas įgyvendinti su žaliąja ir skaitmenine ekonomikos transformacija susijusius projektus“, – sakė prezidentas.
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Zagrebas, balandžio 21 d. (ELTA). Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius nutraukia visus kontaktus su šalies prezidentu Zoranu Milanovičiumi.
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas „Euractiv“, to priežastis – politiniai premjero ir prezidento nesutarimai, taip pat prorusiškos valstybės vadovo pažiūros.
„Mes neketiname susitikti su juo Nacionalinio saugumo tarybos formatu. Mes tikrai neketiname susitikti su juo akis į akį. Mes neketiname gaišti laiko ir turėti fizinį kontaktą su asmeniu, kuris gali taip niekingai ir įžūliai elgtis su politine partija, vyriausybe ir daugeliu iš mūsų asmeniškai“, – pareiškė A. Plenkovičius.
Šis pareiškimas nuskambėjo reaguojant į Z. Milanovičiaus žodžius, kad vyriausybės vadovo partija – Kroatijos demokratų sąjunga (HDZ) – yra susijusi su buvusia Jugoslavijos slaptąja tarnyba.
Premjeras taip pat pareiškė, kad prezidentas yra manipuliuotojas, vandalas ir prorusiškų pažiūrų žmogus.
„Aš nežinau, ar jis yra jų (rusų) agentas, ar ne, bet žala, kurią jis per du pastaruosius mėnesius padarė Kroatijai užsienio politikos srityje, yra didžiulė“, – sakė A. Plenkovičius.
„Kol dirba ši vyriausybė, nė vienas ministras niekur nevažiuos su juo, neorganizuos bendrų susitikimų ir konferencijų. Mes jį boikotuosime“, – pridūrė premjeras. Pasak jo, Z. Milanovičius peržengė ribą, pareikšdamas, kad visa HDZ partija ir vyriausybė yra banditai.
UNIAN primena, jog sausį Z. Milanovičius pareiškė, kad Ukrainai ne vieta NATO ir kad eskalacijos su Rusija atveju Zagrebas maksimaliai atsiribos nuo įvykių. O vasario pradžioje Kroatijos prezidentas apkaltino Didžiąją Britaniją dėl jos paramos Ukrainai ir paragino tartis su Rusija, be kurios, anot jo, negali būti stabilumo Europoje.
Skraidantys dronas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Zagrebas, kovo 13 d. (ELTA). Kroatijos sostinėje nukritusi bepilotė skraidyklė nešė 120 kg aviacinę bombą, kuri sprogo nuo smūgio į žemę atsiradusioje duobėje. Tai sekmadienį pranešė nacionalinė televizija HRT, remdamasi šaltiniu šalies Gynybos ministerijoje.
Pasak šaltinio, ant drono nuolaužų aptikti pėdsakai rodo, kad bomba galėjo sverti iki 120 kg. „Bepilotei skraidyklei įsirėžus į minkštą žemę, sprogimas įvyko išmuštoje duobėje. Jeigu ji (bomba) būtų atsitrenkusi į asfaltą ar betoną, padariniai būtų buvę katastrofiški“, – teigė ji
Naktį į penktadienį viename iš Zagrebo priemiesčių sudužo nežinomas objektas, vėliau jis buvo identifikuotas kaip sovietų gamybos dronas „Tu-141 Striž“. Incidento vietoje buvo girdėti sprogimas. Žmonės nenukentėjo, apgadinti keli automobiliai. Taip pat buvo rasti du parašiutai. Objekto kritimo zona buvo atitverta, vyksta tyrimas.
Kroatijos pareigūnų duomenimis, skraidyklė iš pradžių buvo užfiksuota Rumunijos oro erdvėje, paskui apie 40 minučių ji buvo Vengrijos padangėje. Per šį laiką Kroatija nebuvo informuota apie artėjantį objektą.
Zagrebas, spalio 25 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kroatijos ministras pirmininkas Ivo Sanaderis dėl korupcijos šešeriems metams sės į kalėjimą. Aukščiausiasis teismas Zagrebe pirmadienį patvirtino atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismo duomenimis, įrodyta, kad, I. Sanaderis, parduodant Kroatijos mineralinės naftos įmonę INA vengrų kompanijai MOL, iš jos generalinio direktoriaus Zsolto Hernadžio priėmė 5 mln. eurų kyšį. Pradžioje buvo sutarta net dėl 10 mln. eurų sumos.
Būdamas vyriausybės vadovas, I. Sanaderis darė įtaką, kad MOL 2009 metais perimtų visišką INA kontrolę, kurią turi iki šiol. Ir I. Sanaderis, ir Z. Hernadis, kuris laikomas Vengrijos premjero Viktoro Orbano patikėtiniu, neigė bet kokius neteisėtus veiksmus.
I. Sanaderis nuo 2003 iki 2009 metų buvo Kroatijos premjeras. Nuo 2000 iki 2009-ųjų jis vadovavo konservatyviai Kroatijos demokratinei sąjungai (HDZ), kuri nuo Kroatijos nepriklausomybės 1991-aisiais daugiausiai laiko buvo valdančioji partija ir yra ja ir dabar.
Pelaniškių piliakalnis. Vytauto Visocko nuotr.
Kroatijos sostinėje Zagrebe, miesto centre veikiančioje AMZ galerijoje, trečiadienį atidaroma kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „(Ne)matomi Lietuvos piliakalniai“.
Ši paroda sukurta 2020 metų Europos archeologijos festivaliui, kuris turėjo vykti Zagrebo archeologijos muziejuje. Festivalyje dalyvauti ir jame savo archeologinius tyrimus pristatyti planavo per 20 Europos šalių, tačiau tąkart to įgyvendinti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
„Mūsų pasirinkta tema buvo piliakalnių paslaptys: nors kadaise piliakalniai buvo kuriami kaip matomiausias elementas kraštovaizdyje ir šiandien yra vienas labiausiai atpažįstamų archeologinių objektų, būdingas beveik visai Europai, vis dėlto jie yra labai menkai tyrinėti, o jų tyrimai kartais atskleidžia visiškai nematomą, netikėtą medžiagą. Kaip antai atsitiko ir Gedimino kalno tyrimų metu, kai buvo atrasti sukilėlių kapai“, – sako projekto koordinatorė dr. Gabrielė Gudaitienė.
Bambininkų piliakalnis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologo Gyčio Grižo piliakalnių fotografijos, taip pat režisieriaus Audriaus Juzėno filmas apie 1863–1864 metų sukilimą ir netikėtą dvidešimties jo dalyvių, kurių kūnai po egzekucijos Lukiškių aikštėje buvo paslėpti ant Gedimino kalno, atradimo istoriją. Eksponuojamas ir visai Europai neregėtas radinys – vieno iš sukilėlių Eduardo Čaplinskio kalkėse įsispaudęs veido atspaudas, restauratorių išsaugotas padarius gipsinę veido išlieją. Vienoje iš salių taip pat pristatomos profesionalaus juvelyro-rekonstruktoriaus Evaldo Babensko pagamintos papuošalų replikos, iliustruojančios piliakalnių gyventojų palikimą, jų nešiotus daiktus.
„Nors Europos archeologijos festivalis buvo atidėtas, o vėliau ir apskritai atšauktas dėl pandemijos, tačiau Zagrebo archeologijos muziejus buvo suintriguotas parodos turiniu, todėl parodą nusprendėme eksponuoti, vos tik atsiras galimybė atverti muziejus Kroatijoje“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime cituojama dr. G. Gudaitienė. Kernavės piliakalniai. Vytauto Visocko nuotr.
Lankytojams susidaryti įspūdį apie Lietuvos piliakalnius leidžia parodoje demonstruojama vaizdo medžiaga: Kernavės piliakalnių apgyvenimo viduramžiais vizualizacija, 1931 metais filmuoti Apuolės piliakalnių kasinėjimų vaizdai, specialiai parodai parengti Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų dr. Gedimino Petrausko ir Aušros Šmaižytės videopasakojimai apie piliakalnių tyrimus Lietuvoje.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos ambasada Kroatijoje. Parodos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Kroatijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.
Kroatijoje galingo žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 7. Išgyvenusių žmonių paieška po antradienio popietę įvykusio žemės drebėjimo nusitęsė į naktį.
JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas įvyko antradienį, apie 11.30 val. Grinvičo vidutiniu laiku, jis supurtė Petrinios miestą ir jo apylinkes, praėjus vos dienai po to, kai toje pačioje teritorijoje įvyko silpnesnis žemės drebėjimas ir padarė žalos pastatams.
Antradienio žemės drebėjimas taip pat supurtė šalies sostinę Zagrebą, supanikavę gyventojai bėgo į gatves. Kroatijos sostinė Zagrebas vis dar yra atstatomas po kovą įvykusio 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris buvo stipriausias per dešimtmečius Zagrebą supurtęs žemės drebėjimas.
Antradienį įvykęs 6,4 balo stiprumo drebėjimas buvo juntamas ir keliose kaimyninėse šalyse, tarp kurių – Serbija ir Slovakija. Daugiausiai žalos jis padarė Petrinios miestui ir jo apylinkėms, esančiam apie 50 km į pietus nuo Zagrebo ir turinčiam maždaug 20 000 gyventojų.
Vėlų antradienį Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius paskelbė, kad iki šiol buvo rasti septynių aukų kūnai, bet tikėtina, kad aukų bus daugiau.
Tarp žuvusių yra 12 metų amžiaus mergaitė, kuri žuvo Petrinioje. Iš griuvėsių su šunų pagalba išgelbėti šeši žmonės.
Petrinioje daug žmonių bijojo nakčiai sugrįžti į namus, baimindamiesi dėl pakartotinių požeminių smūgių. Be to, dėl žemės drebėjimo padarytos žalos dauguma miesto centro pastatų liko „netinkami naudoti“. Kai kurie žmonės nusprendė naktį praleisti savo automobiliuose arba apsistoti pas giminaičius kituose miestuose, o beveik 200 žmonių prisiglaudė kareivinėse.
Netoliese esančiame Sisako mieste, kuris taip pat smarkiai nukentėjo per žemės drebėjimą, mokyklos atvėrė savo sporto sales tiems žmonėms, kurie negalėjo miegoti namuose.
Už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius teigė, kad blokas ruošia pagalbą Kroatijoje, ir kad trečiadienį jis apsilankys Petrinioje.
Birželio pabaigoje arba liepos pradžioje Kroatijoje bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, siekiant išrinkti vyriausybę, kuri tvarkysis su koronaviruso pandemijos sukeltomis problemomis, ketvirtadienį teigė premjeras Andrejus Plenkovičius.
Parlamentas pirmadienį balsuos, kad save paleistų, sakė A. Plenkovičius po susitikimo su savo partijos „Kroatijos demokratinė sąjunga“ (HDZ) nariais ir koalicijos partneriais.
Po balsavimo Kroatijos prezidentas iš socialdemokratų (SDP) partijos Zoranas Milanovičius turėtų nuspręsti dėl tikslios rinkimų datos. Rinkimams bus numatyta kažkuri diena nuo birželio 21 d. iki liepos 12 d.
„To siekiame dėl to, kad mūsų vyriausybė įgyvendino visus svarbiausius siekius, kuriuos užsibrėžėme ir skelbėme rinkimų programoje“, – sakė A. Plenkovičius. Jis taip pat teigė, kad naujoji vyriausybė, kurios prieš akis lauks visa kadencija, privalės spręsti naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos, „precedento neturinčios“ krizės problemas.
Sprendimas rinkimus surengti keliais mėnesiais anksčiau, nei baigiasi vyriausybės kadencija, nebuvo netikėtas, nors prieš jį paskelbdamas A. Plenkovičius laukė, kol COVID-19 epidemija šalyje šiek tiek nuslūgs.
„Manome, kad dabar jau tinkamas metas, kai Kroatijoje per parą užregistruojamų užsikrėtimų skaičius nesiekia 10“, – teigė premjeras.
HDZ jau kurį laiką išgyvena nuosmukį, tai rodo ir partijos kandidatės, prezidentės pareigas anksčiau ėjusios Kolindos Grabar-Kitarovič pralaimėjimas sausį rengtuose prezidento rinkimuose, po kurių šalies prezidentu tapo Z. Milanovičius. Antroje 2019 m. pusėje rengtų apklausų duomenimis, visuomenės palaikymas SDP išaugo.
Tačiau Kroatijai pavyko neblogai suvaldyti koronaviruso krizę, ir dėl šios priežasties HDZ palaikymas išaugo 2,5 proc., o SDP palaikymas smuko 2 proc.
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą supurtė keli žemės drebėjimai, apgadinę daugybę pastatų, tarp kurių – ir miesto centre stovinti garsi katedra.
Remdamasi valstybine žiniasklaida, naujienų agentūra AFP praneša, kad gamtos stichijos metu itin smarkiai nukentėjo 15 metų paauglys. Iš pradžių pranešta, kad berniukas žuvo vietoje.
„Gavome pranešimą apie sugriuvusį pastatą. Į nelaimės vietą nuvykusi gelbėtojų komanda aptiko rimtai sužeistą vaiką be gyvybės ženklų“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė Zagrebo gelbėjimo tarnybos vadovas Zarko’as Rasicas. Patikslinta, kad šiuo metu už savo gyvybę kovojantis vaikas yra 15 metų amžiaus.
Pasak dienraščio „24Sata“ internetinio naujienų portalo, kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Stipriausias krestelėjimas iš kelių vienas po kito įvykusių žemės drebėjimų užfiksuotas 6.40 val. vietos laiku ir siekė 5,3 – 5,4 balo pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimus pajuto ir kaimyninės valstybės.
Nelaimės metu sugriuvo dvibokštės Zagrebo katalikų katedros bokšto viršūnė. Pastatų nuolaužos atsidūrė daugybėje miesto gatvių.
Kroatijos pareigūnai įspėjo iš pastatų laukan išbėgusius gyventojus laikytis atokiau vienas nuo kito, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
2020 m. sausio 1 d. pirmininkavimą šešiems mėnesiams Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradeda Kroatija. Ta proga Kroatijos ambasada ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Jono Basanavičiaus aikštėje, rengia trumpą ceremoniją. Pažymint Kroatijos pirmininkavimo pradžią bei tai, kad mados detalei kaklaraiščiui pradžią davė kroatai, ant J. Basanavičiaus paminklo bus užrištas kaklaraištis.
J. Basanavičiaus paminklas, pasak Kroatijos ambasados pranešimo, pasirinktas todėl, kad tai svarbi Lietuvos valstybingumui ir jos nepriklausomybei asmenybė. Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. Krešimiras Kedmenecas.
Panašus renginys sausio mėnesį vyks mažiausiai 11-oje Europos Sąjungos valstybių. Taip pat sausio 2 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jelačičiaus paminklo bus rišamas didelis raudonas kaklaraištis. Taip bus pažymėta Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia ir priminta visai Europai, kad kaklaraiščio tėvynė – Kroatija.
Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
Bosnija ir Hercegovina trečiadienį, perkėlusi šimtus migrantų į Sarajevą, išardys jų susiręstą stovyklą, dėl savo brutalių sąlygų pramintą džiunglėmis.
Nuo pat jos atidarymo birželį žmogaus teisių aktyvistai smarkiai kritikavo Vučjako stovyklą, kurioje migrantai miega be jokio šildymo, vandentiekio ar tualetų. Stovyklą migrantai susirentė netoli Kroatijos pasienio, kur vis dar yra minų, likusių nuo XX a. pabaigos karo.
Po praeitą savaitę pasirodžiusių pirmųjų snaigių, Europos Taryba pareiškė, kad stovykloje jau beveik įsivyravo humanitarinė krizė, o migrantai greitai gali tiesiog žūti.
Bosnijos institucijos pradėjo vežti migrantus iš stovyklos jau antradienį. Migrantai vežami į pabėgėlių centrus netoli Sarajevo – toli nuo Kroatijos sienos, per kurią migrantai tikisi patekti į ES.
„Iš viso į Sarajevą autobusais buvo perkelta 770 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos atstovas spaudai Ale Siljdedičius.
Pasak jo, vietos tarnybos ir Raudonasis Kryžius dabar išardys palapines ir išvalys stovyklos teritoriją.
Raudonojo Kryžiaus teigimu, iš viso šiemet per šią stovyklą perėjo apie 25 tūkst. migrantų. Stovykloje buvę 770 žmonių yra daugiausia vyrai iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
Dauguma migrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos visgi patenka į ES narę Kroatiją, tačiau kai kuriuos vis dėlto sulaiko bosnių pasieniečiai ir jie pasilieka šalyje ilgesniam laikui.
Bosnija ir Hercegovina, neturtinga ir politiškai paralyžiuota šalis, sunkiai tvarkosi su migrantų antplūdžiu.
Pusė iš Vučjako stovyklos perkeltų migrantų gyvens naujame centre, įrengtame buvusiose kariuomenės kareivinėse netoli Sarajevo, teigia AFP šaltinis Taptautinėje migracijos organizacijoje (TMO).
Kiti bus perkelti į kitą migrantų centrą, o vėliau, padidinus kareivinių plotą, bus perkelti į jas.
A. Siljdedičiaus teigimu, šiuo metu šalies šiaurės vakariniame Bichačo regione TMO valdomose stovyklose glaudžiasi apie 3 200 migrantų.
Dar apie tūkstantį migrantų gyvena regione už TMO stovyklų ribų – privačiuose namuose, nebenaudojamuose pastatuose ar tiesiog gatvėje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“.
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
Slovėnijos vyriausybės vadovas Miras Ceraras nusprendė atšaukti rugsėjo 27 d. numatytą vizitą į Zagrebą dėl Kroatijos ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus pareiškimo Jungtinėse Tautose, kad Tarptautinio arbitražo sprendimas dėl dviejų šalių teritorinio ginčo yra nepriimtinas, praneša „RIA Novosti“.
Kroatijos premjeras, ketvirtadienį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, gynė poziciją, kurios laikosi jo šalis, anksčiau vienašališkai pasitraukusi iš arbitražo proceso sprendžiant ginčą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.
„Kitą savaitę turėjęs įvykti mano vizitas nebeturi prasmės“, – sakė M. Ceraras interviu Slovėnijos televizijos kanalui RTV.
Rugsėjo 27 d. numatytas dviejų šalių vyriausybinių vadovų susitikimas kaip tik ir turėjo būti skirtas arbitražo sprendimo implementacijos klausimui.
Tarptautinis arbitražas Hagoje birželio pabaigoje paskelbė sprendimą dėl ginčijamų dviejų šalių sienos ruožų sausumoje ir vandenyje. Be kita ko, Slovėnija įgijo teisę patekti į tarptautinius vandenis per Kroatijos teritorinius vandenis Adrijos jūroje, taip pat gavo tris ketvirtadalius Pirano įlankos ploto. Kroatija nesutinka su šiuo sprendimu.
Dvi šalys susitarė spręsti teritorinę ginčą arbitraže 2009 metais, bet 2015 metais Kroatija pasitraukė iš proceso, pareikšdama, kad teismas susikompromitavo, paskelbdamas slaptą informaciją.
