Algimantas Zolubas. Slaptai.lt nuotr.

Gediminas Gemskis

Prašau Jus paskelbti šią informaciją, nes Jūs savo portale skelbdavote AA Algimanto Zolubo straipsnius, ir po mirties šio žmogaus nereiktų pamiršti, pagerbti jį, jo atminimą. Šios informacijos neskelbs ,,sisteminė” valdžiai ir jos politikai ,,tarnaujanti” žiniasklaida, o, be to, jau galbūt daug kas AA Algimantą Zolubą pamiršo, ypač kai jau viešai nebeskelbiami jo straipsniai, kuriuos tyčia neskelbė ,,sisteminė” neobjektyvi, šališka žiniasklaida, kuri vykdo cenzūrą, o pati rėkia dėl jai taikomos cenzūros.

Gruodžio 21 dieną minėtos metinės, kai 2020-12-21 Vilniuje mirė ilgametis Lazdynų gyventojas, aktyvus Lazdynų bendruomenės narys, buvęs Lazdynų bendruomenės savivaldijos narys, buvęs TS-LKD narys, publicistas Algimantas Zolubas, kurio tekstus galite rasti per interneto paiešką. llks.lt/2020/12/21/algimantas-zolubas-1933-2020/ Algimantui buvo 87 metai. Algimantas Zolubas dėjo daug pastangų dėl Lazdynų ir Lietuvos, jis praeityje buvo mano geras partneris Lazdynų bendruomenėje, aktyviai palaikė mane ir mano bendruomeninę, visuomeninę veiklą Lazdynų mikrorajone, jam nuoširdžiai rūpėjo Lazdynų ir Lietuvos reikalai, dėl Lietuvos ir Lazdynų jis išgyveno.

Algimantas Zolubas. Vytauto Visocko nuotr.

Kadangi AA Algimantas Zolubas tikrai nusipelno šviesaus atminimo įprasminimo, todėl pasiūliau Algimantą Zolubą ir jo atminimą pagerbti jį paskelbiant Lazdynų mikrorajono garbės nariu ir pavadinti jo garbei fontaną ir skverą (reiktų sutvarkyti) šalia Lazdynų seniūnijos, Erfurto g.29, Vilniuje, į šią Lazdynų seniūniją Algimantas Zolubas eidavo visuomeniniais reikalais, panašiai kaip yra E.Šimkūnaitės skveras šalia ,,Aibės ” parduotuvės Erfurto g.1. Nors Lietuvoje sunku kažką tokio pasiekti, toks biurokratų mentalitetas ir dar dėl to, kad AA Algimantas Zolubas oponavo valdžiai, jos sprendimams. To paties, tai yra įprasminti Algimantą Zolubo atminimą prašiau Lazdynų vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo narį Algio Strelčiūno, kuris gerai pažinojo Algimantą Zolubą. Kitu atveju – jeigu niekas nesirūpins Algimanto Zolubo atminimo įprasminimu, tai jis gali būti užmirštas, ko neturėtų būti, kai jis tiek daug dėjo pastangų dėl Lazdynų ir Lietuvos.

Šį pasiūlymą aš buvau pateikęs ir Vilniaus miesto savivaldybei. Šių metų gruodžio 23 dieną bus metinės, kai buvo palaidotas AA Algimantas Zolubas Rokantiškių kapinėse. Šio žmogaus vardo ir atminimo Lazdynams ir Lietuvai nevalia ir negalima pamiršti, ypač kai dauguma Lazdynų gyventojų yra pasyvūs ir abejingi bendruomeninei veiklai Lazdynuose. Jo vardo įprasminimas būtų geras pavyzdys kitiems Lazdynų gyventojams, ypač naujai nebrandžiai sumaterelėjusiai kartai, kurios stabas yra pinigai, kuri nieko nenori daryti visuomeninėje bendruomeninėje veikloje be pinigų, kad ji kažką pradėtų daryti visuomeninėje veikloje Lazdynuose ir Lietuvoje.

Iš ilgos 15 metų visuomeninės veiklos patirties galiu pasakyti, kad tokių padedančių ir palaikančių žmonių kaip AA Algimantas Zolubas visuomeninėje – politinėje veikloje reta, vienetai, jie Lietuvoje – deficitas. Teko daug iškęsti žmonių nebrandumo ir priešiškumo. Visa Lietuva nevieninga ir susipriešinusi, toks, deja, nebrandus mąstymas, todėl taip blogai gyvename, o Lietuva neturi šviesios ateities, nors vienetai Lietuvos sąmoningų žmonių desperatiškai bando keisti visuomenę, nors nepavyksta pakeisti jos nebrandaus mąstymo.

Pagarbiai – Lazdynų gyventojas Gediminas Gemskis

2021.12.22; 06:42

Niekas tiek žalos negali padaryti, kaip iniciatyvūs neišmanėliai, nusitvėrę visuomenei svarbų reikalą tvarkyti. Artojo niekas nesodina lėktuvą valdyti, virėjos – kompiuterines programas kurti, o štai, pasirodo, kalbos gramatikos reikalus tvarkyti galima pavesti politikams, teršalų žalingumą aplinkai ir žmonių sveikatai vertinti – teisėjams.

Antai radosi Lietuvoje lenkų tautinės bendrijos partija Lenkų rinkimų akcija, kurios vadovas Valdemaras Tomaševskis, nebūdamas kalbininku, sugebėjęs į „reikalą“ įvelti dar ir kaimyninės Lenkijos politikus, jau kelinti metai drebina orą, reikalaudamas keisti lietuvių kalbos abėcėlę, vietovardžių pavadinimus.

Continue reading „Kalbos gramatiką rašo politikai, o teršalų žalingumą aplinkai analizuoja teisėjai”

Daugelis mena kaip „demokratiškai“ buvo renkami kolūkių pirmininkai: atveža kandidatą partijos rajkomas, kartais iš kito Lietuvos krašto, paskaito liaupsę apie jį, surašo palankų kandidatui rinkimų protokolą, jį patvirtina.

Taip buvo sudaromi ir „selsovietai“, skiriami jų pirmininkai, taip tik su vienintelės partijos palaiminimu buvo sudaromi rajonų deputatų tarybų sąrašai, už kuriuos demokratijos regimybei sudaryti buvo balsuojama.

Ar galime teigti, kad po nepriklausomybės atkūrimo įgijome tikrą, demokratišką savivaldą? Deja, – ne.

Continue reading „Ar tikra vietos savivalda Vilniuje?”

dainu_0-k

Laiko ratui persiritus per Naujuosius Metus, pavasariui įsibėgėjant, pasitinkamos šventės: Vasario 16-ji, Kovo 11-oji, Velykos, Motinos, Tėvo dienos, Joninės.

Švenčių minėjimus rengia valstybės institucijos, tačiau itin gražu, kai šventimas, švenčių ženklinimas kūryba, gražiais darbais kyla iš visuomenės be paskatų „iš viršaus“.

Gera žinoti ir stebėti, kaip pavasarį pasitinka Vilniaus miesto Lazdynų ir Trakų Vokės mokyklos. Mokyklose vyksta vidiniai renginiai, tačiau jau keliolikti metai organizuojami tarpmokykliniai moksleivių kūrybos konkursai (piešinių, dainų). Tokiam šventimo būdui, pasirodo, pakanka keleto veiklių visuomenininkų.

Pradžią prasmingam švenčių minėjimui, kurį visapusiškai rėmė daugiametis Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas, davė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubo ir judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ nariai Rimantas Skaistis ir rašytojas Alfredas Guščius. Nelieka nuošaly TS-LKD Lazdynų skyriaus pirmininkas Evaldas Maceika ir LSDP Lazdynų skyriaus pirmininkas Romas Nefas.

Continue reading „Motinos dienai – tautinių dainų konkursas”

algimantas-zolubas-1

Junginio „čia ir dabar“ neužtiksime senesnėje bendrinėje kalboje, grožinėje ar kitokioje literatūroje. Tačiau dabar junginį jau vartoja dažnas kalbėtojas, vartoja kur visiškai jo nereikia, kur netinka, kur jis neturi jokios prasmės. Junginys jau tapo parazitine samplaika. Ją vartoja nežinantys ką nori pasakyti liberalieji filosofai, nesusivokiantys filosofų mėgdžiotojai, politikai, vartoja valstybės vadovai. Jei kalbėtojai netikusį darinį vartoja kaip kalbos stiliaus įmantrybę, jis dėl didelio išplitimo jau neoriginalus, banalus.

Junginio „čia ir dabar“ sureikšminimas, juolab siekis gyventi pagal jį, pirmučiausia, yra bedieviškas, nes pripažindamas tik momentą ir ribotą vietą, neigia Pradžią ir Amžinybę. Deja, ne vien bedieviai ir vienadieniai drugeliai gyvena ir naudojasi momentu, maža laiko atkarpėle. Juo, darkydami žemės ir visuomenės veidą, pasaulyje naudojasi daugelis galiūnus vaizduojančių Žemės dulkių.

Continue reading „Gyvenimas pagal netikusią laiko ir vietos samplaiką”