Iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija praėjusį savaitgalį Biržų miesto šventės metu įteikta publicistui Edmundui Ganusauskui, praneša Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS). Pagal tradiciją ir steigėjų įsipareigojimą laureatui įteikiamas Stasio Makaraičio sukurtas medalis, 1000 eurų prizas ir A. Macijausko monografija.
Šio konkurso tikslas – apdovanoti žurnalistą už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, fotografijų ciklus, publicistinius leidinius, televizijos ir radijo laidas, paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse per kalendorinius metus) arba iniciatyvas (įvykdytas per kalendorinius metus), atskleidžiančias žmogiškąjį orumą, švietėjiškos veiklos įprasminimą, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, pilietinės visuomenės ugdymą, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą (ugdymą), žodžio laisvės įtvirtinimą.
Šiemet vertinimo komisijai vadovavo VDU profesorė, LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė, o pretendentus į premiją vertino iš viso šeši ekspertai: Daiva Grikšienė, Ruslanas Iržikevičius, Idalija Marcinkevičiūtė, A. Nugaraitė, Jūratė Laisvūnė Šatienė ir Lilija Valatkienė. Komisija balsų dauguma nutarė 2022 metų Antano Macijausko premiją ir piniginį prizą skirti Edmundui Ganusauskui už knygą „Ekscelencija, monsinjoras ir…“ (leidėjas – „Santara“).
Praėjusiais metais išleistoje knygoje autorius pasakoja apie ypatingus žmones, kuriuos, jo žodžiais, jam buvo leista sutikti ir ne vienus metus artimai bendrauti. Tarp jų – dailininkas, dvasininkas, kosmonautas, fenomenalus plaukikas, generolas, aktorius, alpinistai, oro baliono pilotas ir kiti iškilūs, daug nuveikę žmonės. Įtaigiu stiliumi parašytoje knygoje autorius ne tik jautriai atskleidžia vidinį savo herojų pasaulį, bet ir profesionaliai įsigilina į kiekvieno jų veiklos esmę.
Antano Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, asmenybei įprasminti premiją 2008 metais įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Apdovanojimas, pasak LŽS, skiriamas už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse) arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.
Su A. Macijausko asmenybe glaudžiai siejasi Spaudos, kalbos ir knygos atgavimo diena. Tai jis 1900 metais Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui A. Macijauskas iškėlė bylą ir ją laimėjo įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.
A. Macijausko premija iki šiol jau apdovanoti žurnalistai Indrė Makaraitytė (2008 m.), Vitalija Morkūnienė (2009 m.), Juozas Šalkauskas (2010 m.), Jūratė Ablačinskaitė (2011 m.), Daiva Grikšienė (2012), Romas Sadauskas-Kvietkevičius (2013), Algirdas Vladislovas Butkevičius (2014), Virginijus Savukynas (2015), Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė ir Ignas Stanys (2016), Biržų krašto žmonės (2017), Živilė Kavaliauskaitė (2018), Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška (2020), Vytautas Žeimantas (2021).
23 d. gegužės mėn 9 valandoje ryto Varnių pristovas, tame tarpe užvaduotojas Plungės pristavo, su žandarais ir urėdninkais atsibaladojo į Šlaveitų sodžių Darbėnų parakvijos, kame prie savo uošvio gyveno garsus apylinkėje palangos daktaras Vaineikis (1); iškrėtė namus ir, nieko neradęs, išvažiavo atgal, bet 12 valandoje nakties vėl sugrįžo, daktarą Vaineikį suėmė ir išdangino į Šiaulius.
Už ką ir dėl ko, niekas nežino. Visa apylinkė gailestauja, nustojusi gero gydytojo ir tikro žmonių prieteliaus. <…>
Kiek anais spaudos draudimo laikais reikėjo būti atsargiems net su draugais bei pažįstamais, vaizdžiai mums rodo šis šiurpus kun. J.Tumo gyvenimo įvykis. 1899 m. Žarėnų vikaras Kaz. Bakšys parašė į Kulius kun. J.Tumui laišką, klausdamas, kiek jis turįs mokėti pasižadėtojo nario mokesčio slaptoms kunigų spaudos platintojų ir apsidraudimo nuo ištrėmimo draugijoms ir kas esąs tų draugijų šefas – vyskupas M.Paliulionis ar jo sekretorius kan. A.Karosas.
Kun. J.Tumas laišku pranešė, kiek Kaz. Bakšys turįs mokėti minėtoms draugijoms ir tarp kitko pažymėjo, kad jis negerai darąs, siųsdamas konfidencialų laišką per paštą ir jame be reikalo minėdamas pavardes; taip daryti esą pavojinga. Toliau kun. J.Tumas pažymėjo, kad iš savo kursinių draugų apsidraudimo draugijai pinigus rinkti esąs paskirtas jis pats, t.y. J.Tumas, taip pat jis esąs platintojų draugijos pirmininkas.
Lietuviškai spaudai vis labiau veržiama kilpa. Kas pajėgė atsilaikyti po 2008 metų pabaigoje per vieną naktį „įteisintų“ keturis kartus, o netrukus ir penkis kartus didesnių mokesčių, toliau buvo dusinami tais jau ketvirtus metus iš eilės muravjoviniais mokesčiais. Išsilaikyti gali tik milijonierių ar atskirų politikų remiama spauda.
Tiesa, yra dalis leidinių, kasmet apdovanojamų šimtatūkstantinėmis sumomis per vadinamąjį Spaudos rėmimo fondą, kuriam politikai paskiria atskirą „biudžeto eilutę“ iš tų pačių surenkamų penkis kartus padidintų mokesčių, uždėtų skurstantiems, mokesčių smaugiamiems, į skolas dėl to patekusiems leidiniams. Taip sudaromos sąlygos vieniems leidiniams sočiai, be jokių rūpesčių gyventi veltėdišką gyvenimą, net nesirūpinant savo skaitytojų ir prenumeratorių skaičiumi, nesirūpinant ir kokybe, patrauklumu skaitytojui. Esant tokioms sąlygoms „XXI amžius“ patiria ypač didelių sunkumų, keliančių grėsmę jo išlikimui.